- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-08-13
- Bylos Nr.
- e1-1291-874/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- D. R.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 641 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2014-08-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 4 mėnesiams; 2015-01-06 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
2) 2017-03-23 Pakruojo apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 6 mėnesiams; 2017-10-24 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro;
3) 2022-06-15 Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį – viešaisiais darbais 4 mėnesiams; 2022-09-28 nutartimi viešųjų darbų bausmė pakeista į 43 dienų laisvės apribojimo bausmę; 2022-12-12 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro; teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. R. 2024 m. birželio 29 d., apie 13 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia ranka suėmė savo šeimos narei – sugyventinei D. M., už kairės rankos dilbio, taip jai įdrėksdamas, ir ją stūmė, dėl ko po pastūmimo nukentėjusioji D. M. veidu trenkėsi į atidarytų durų varčią ir prasikirto kairį antakį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai D. M. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymiu sveikatos sutrikdymu kvalifikuojamą sužalojimą – kirstinę kairiojo antakio srities žaizdą.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
D. R., apklaustas įtariamuoju dėl nusikalstamos veikos padarymo papildomos apklausos metu, prisipažino visiškai ir parodė, kad 2024-06-29, apie 10 val., namuose, svetainėje, su sugyventine D. M. vartojo alkoholį. Vartojant alkoholį, tarp jo ir sugyventinės kilo žodinis konfliktas. Jis „įpūtė“ beveik keturias promiles, todėl gali būti, kad ne viską prisimena. Galėjo būti, kad D. sugriebė už rankos ir pastūmė, dėl ko ši veidu trenkėsi į durų varčią. Jei būtų buvęs blaivus, tikrai nieko panašaus nebūtų įvykę, išgertas alkoholio kiekis tokiam neapgalvotam ir nekoordinuotam jo elgesiui įtakos turėjo.
Nukentėjusioji D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024-06-29, apie 10 val., sugyventinis D. R. į namus grįžo neblaivus. Apie 12 val. D. paskambino kažkoks draugas ir sugyventinis dviračiu kažkur išvažiavo. Išvykus sugyventiniui, pas ją dviračiu atvažiavo draugė ir atsivežė 0,5 l talpos degtinės butelį. Abi butelį išgėrė ir draugė išvyko. Apie 13 val. sugyventinis sugrįžo į namus supykęs. Virtuvėje, nieko nesakęs, D. suėmė ranka jai už kairės rankos dilbio ir stūmė iš virtuvės į miegamojo pusę. Nuo pastūmimo ji kakta trenkėsi į atidarytas miegamojo kambario duris ir pajuto, kad iš kaktos pradėjo tekėti kraujas. Kai sugyventinis suėmė jai už kairės rankos dilbio, atsirado odos įdrėskimas, kurį skaudėjo apie 30 minučių. Skausmą vertina dviem balais. Kaktos skausmą vertina dešimt balų. Po to, sugyventinis iš namų pasišalino. Po konflikto su sugyventiniu per „Messenger“ programėlę kalbėjo su sūnumi E. M., gyvenančiu Švedijoje. Šis, pamatęs kruviną jos katą, pasakė savo žmonai J. M., kuri iškvietė policiją ir greitąją medicininę pagalbą. Su sugyventiniu D. R. kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 20 metų. Sugyventinis anksčiau jau yra smurtavęs keturis kartus.
Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. M. parodė, kad praėjusio mėnesio 29 dieną, apie 12 val. 21 min., jai paskambino sutuoktinis E. M. ir pasakė, kad yra sumušta jo mama. Tuo metu ji buvo Lietuvoje, (duomenys neskelbtini). Vyras pasakė, kad per „Messenger“ programėlę kalbėjo su savo mama D. M., paprašė iškviesti policiją. Ji paskambino telefonu 112 ir pranešė, kad D. M. yra sumušta. Po to, vaizdo skambučiu paskambino vyro mamai ir matė, kad D. M. kaktos srityje, ties antakiu, yra kirstinė kraujuojanti žaizda, buvo kraujosruvos akių srityje, matėsi mėlynės ant rankų, abiejų skruostikaulių patinimas. D. M. nurodė, kad grįžęs neblaivus sugyventinis pradėjo ją talžyti. D. sakė, kad smūgių buvo daug, jie buvo suduoti rankomis ir kojomis. Apie tai, kad po smūgių būtų atsitrenkusi į durų varčią, D. nesakė. Sakė, kad po kažkurio smūgio buvo nukritusi ant grindų, nes prarado sąmonę. Kalbėdama D. skundėsi galvos skausmu. D. atrodė blaivi. Ji pasakė, kad apie įvykį pranešė policijai ir greitajai medicinos pagalbai. D. prašė visas tarnybas atšaukti, nes bijo sugyventinio, bet ji atšaukti tarnybas nesutiko. Kiek žino, D. sumušama jau ne pirmą kartą.
Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas E. M. parodė, kad mama jam paskambino birželio 29 dieną, apie 12 val. vaizdo skambučiu per „Messenger“ programėlę. Jis gyvena ir dirba Švedijoje. Atsiliepęs matė mamos kruviną veidą. Mama verkė, buvo išsigandusi, pasakė, kad mušė D. Jau ne pirmas kartas, kai mamos draugas D. pastarąją sumuša. Jis paskambino savo žmonai J., tuo metu buvusiai Lietuvoje, ir paprašė iškviesti policiją bei greitąją.
D. R. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo ir nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
2024-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame aprašytos gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), patalpos, kuriose kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją;
2024-06-29 Šiaulių AVPK Pakruojo RPK pareigūnės tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiosios parodymai;
2024-06-29 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti ant nukentėjusiosios D. M. kūno matomi sužalojimai;
2024-06-29 greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele (forma Nr. 110/a), kurioje nurodyta, kad atvykus pacientei D. M. stebimas kirstinis sužalojimas virš kairės akies kaktos srityje, apie 3 cm. Moteris aiškina, kad stūmė vyras ir ji trenkėsi į duris;
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 694/2024(05), kurioje nurodyta, kad D. M. mažiausiai vieno trauminio poveikio kietu bukabriauniu daiktu/paviršiumi pasekoje padaryta kirstinė kairiojo antakio srities žaizda, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas
2024-07-10 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas J. M. skambučio Bendrajam pagalbos centrui turinys;
2024-07-17 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuotas policijos pareigūnų, vykusių į įvykio vietą, kūno kamerų vaizdo ir garso įrašų turinys
2024-07-19 akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad nukentėjusioji palaikė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, o kaltinamasis savo kaltės nepripažino.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą D. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Už šią veiką kaltinamajam gali būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, nes tokia bausmė yra numatyta nusikalstamos veikos sankcijoje. Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka dėl prokurorės siūlomos bausmės rūšies bei dydžio.
Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nurodo, kad gailisi. Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, D. R. nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu.
Kaltinamojo asmenybė – D. R. teistas, teistumas neišnykęs ir jis, esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui, padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). D. R. baustas administracine tvarka, dirba.
Nustatytos visos reikalingos sąlygos baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Prokuroro kaltinamajam siūloma skirti bausmės rūšis bei jos dydis, bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja paskirti būtent tokią bausmės rūšį ar jos dydį, kokią nurodo prokuroras. Visais atvejais tik teismas, nagrinėjantis baudžiamąją bylą, įvertinęs visus joje esančius duomenis, tarp jų ir nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia dėl bausmės rūšies bei jos dydžio nuteistajam parinkimo
Bausmė kaltinamajam skirtina atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas ir byloje nustatytas aplinkybes bei į BK 61 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, į tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu smurtauja jau ne pirmą kartą, kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtina straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, jo terminą nustatant didesnį už įstatymo nustatytą šios bausmės vidurkį. Kadangi byla baigta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitytinas D. R. laikino sulaikymo laikas nuo 2024-06-29 14 val. iki 2024-06-30 12 val. 30 min.
Ikiteisminio tyrimo metu D. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios D. M., nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti nukentėjusiosios gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-419 straipsniais, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422, 425 straipsniais, teismas
nusprendžia:
D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo laikotarpiu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. R. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant D. R. bausmės atlikimo laikotarpiu būti faktinėje gyvenamojoje vietoje nuo 23 valandos iki 6 valandos, jei tai nesusiję su darbu ar gydymo paslaugomis, įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje bei uždraudžiant bausmės atlikimo metu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti D. R. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024-06-29 14 val. iki 2024-06-30 12 val. 30 min., t. y. vieną dieną, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, laikyti, kad D. R. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti D. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant 9 (devynių) mėnesių terminą baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti po arešto bausmės atlikimo.
D. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti D. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.