Kauno apylinkės teismo sprendimas

Civilinės bylos Nr.e2-1371-375/2016Procesinio sprendimo kategorija 2.5.10.5.2.; 2.5.10.2.4.1.; 3.2.6.; Teisminio proceso Nr.:2-69-3-23978-2014-6 (S)

;

2016 m. gegužės 9 d.

Kauno apylinkės teismo teisėja Irena Poderienė, sekretoriaujant Gabijai Vilemavičiūtei, Ingridai Gailevičiūtei, dalyvaujant ieškovo UAB“Kauno energija“ atstovui advokato padėjėjui Edgarui Burduliui, atsakovui G. A. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo AB“Kauno energija“ ieškinį atsakovui G. A. dėl įsiskolinimo už suteiktas paslaugas priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Reikalavimą grindžia tuo, jog ieškovas teikia paslaugas butui, adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškinio surašymo dieną atsakovo skola yra 2319,51 Eur už ieškovo laikotarpiu nuo 2012-11-01- iki 2015-10-01 suteiktas paslaugas.

LR Šilumos ūkio įstatymo 19 str. 5 d. numato, kad „Jeigu daugiabučio namo butų savininkai nenusprendžia dėl šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių sudarymo pagal individualiai aptartas sąlygas, laikinai, kol bus sudarytos tokios sutartys, tiekėjų ir vartotojų tarpusavio santykiai grindžiami pagal šilumos pirkimo –pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartines sąlygas“. Minėto įstatymo 19 str. 4 d. nustato, kad šilumos pirkimo – pardavimo sutarčių standartines sąlygas tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. LR Ūkio ministro 2003-07-10 įsakymu Nr.4-289 buvo patvirtintos šilumos pirkimo – pardavimo su buitiniais vartotojais standartinės sąlygos. Nuo 2012-10-01 įsigaliojo bei šį teisės aktą pakeitė LR Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-173 patvirtintas Šilumos pirkimo – pardavimų sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašas. Sutarčių standartinių sąlygų11 p. nustato, kad šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartis laikoma sudaryta pagal šias sąlygas tarp 8 p. nurodytų šalių nuo pastato šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų dienos, jei iki tol šalys nesudarė šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas. Atitinkamai Aprašo 5 p. nustatyta, jog sutartis laikoma sudaryta nuo buitinio šilumos vartotojo šilumos įrenginių prijungimo prie šilumos tinklų dienos.

Atsakovas yra fizinis asmuo, patalpos savininkas, pastato, kuriame yra atsakovo butas bei buto šilumos energijos įrenginiai yra prijungti prie ieškovo šilumos energijos tiekimo įrenginių, ieškovas pastatui, kuriame yra jo butas, bei butui tiekia šilumos energiją, tarp ieškovo ir atsakovo nėra sudarytos šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties pagal individualiai aptartas sąlygas, todėl laikoma, kad tarp ieškovo ir atsakovo yra sudaryta šilumos ir karšto vandens vartojimo pirkimo - pardavimo sutartis pagal standartines sąlygas.

Už patiektą šilumos energiją abonentas (vartotojas) moka pagal Šilumos įstatyme nustatyta tvarka kompetentingų valstybės ir savivaldybės institucijų nustatytą tvarką bei patvirtintą kainą. Tačiau atsakovas iki šiol nėra atsiskaitęs už ieškovo laikotarpiu nuo 2012-11-01 iki 2015-10-01 atsakovui suteiktas paslaugas.

LR įstatymo „ Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 str. 1 d. nustato, kad fiziniai asmenys, Vyriausybės nustatyta tvarka nesumokėję gyvenamųjų patalpų bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, laiku nesumokėjęs mokesčių už komunalines paslaugas, iš jo priteistini 14,23 Eur dydžio delspinigiai .

CK 6.37 str.2 d. numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Posėdžio metu ieškovo atstovas paaiškino, kad atsakovas neteisingai supranta 2001 m. priteistos skolos ir 2015-12-07p prašomos priteisti skolos atsiradimo pagrindus, todėl nepagrįstai nurodo, jog ieškovas neįskaitė pagal 2001-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą sumokėtos skolos. Toks įskaitymas ir negalėjo būti atliktas, nes atlikti mokėjimai pagal teismo sprendimą už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą, o ne už šilumos energiją. Pačio atsakovo pateiktos ieškovo išrašytos sąskaitos rodo, kad susidariusi skola už šildymą ir energiją vandens pašildymui, į kurią atsakovas nekreipė dėmesio ir apmokėdavo tik už einamąjį mėnesį priskaičiuotą įsiskolinimą, dengdamas tik dalį priskaičiuotų mokesčių . Pagal CK 6.54 str. numatytą eiliškumą vartotojų įmokos įskaitomos pirmiausiai dengti delspinigius, vandens pašildymą ir galiausiai šildymą. Visus atsakovo atliktus mokėjimus už šildymą ir energiją vandens pašildymui ieškovas gavo ir įskaitė, tačiau mokėjimai už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą yra apskaitomi atskirai ir negali būti įskaityti į 2319,51 Eur įsiskolinimą.

Ieškovas yra pateikęs Butų priskaitymų ir mokėjimų išklotinę už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2013-03-31. Joje matyti, kad ieškovas iš savo pusės neįskaitė pagal anksčiau minėtą teismo sprendimą gautas pinigines sumas, neįvykdė 2001 m. balandžio 3 d. Kauno apylinkės teismo sprendimo Nr.2-55598/2001. Jis tebeskaičiuoja menamą įsiskolinimą bei skaičiuoja nuo menamo įsiskolinimo sumos delspinigius. Gauti mokėjimai , pirmiausia, klaidingai yra įskaitomi menamiems įsiskolinimams padengti ir tuomet pagrindinei prievolei padengti (remiantis CK 6.54 str. nurodyta paskirstymo tvarka). Taip menamas skolinis įsipareigojimas kiekvieną mėnesį dėl ieškovo kaltės vis didėja ir neatspindi tikrovės.

Ginčą su ieškovu buvo bandyta išspręsti derybų būdu, tačiau ieškovas nebendradarbiavo. Į prašymus paaiškinti susidariusio įsiskolinimo sumas atsakinėjo vangiai, nesigilindamas į susidariusią situaciją. Į prašymus atsakyti ar buvo įvykdytas iš ieškovo pusės 2001-04-03 teismo sprendimas Nr.2-5559/2001 jis taip ir neatsakė. Į prašymą patikslinti nuo kada skaičiuojamas įsiskolinimas ieškovas pateikė tik duomenis nuo 2004 -03-01. Ankstesnių duomenų ( nuo 2001 m.) nepateikė, nors jo buvo prašoma. Neatsakydamas ar buvo įvykdytas teismo sprendimas Nr.2-5559/2001 pažeidė bendradarbiavimo principą. Jei kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali būti laikomas ją pažeidusiu ( CK 6.64 str. 3 d.).

Įsiteisėję teismo sprendimai yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ir juridiniams asmenims. Akivaizdu, kad ieškovas neįvykdė 2004-04-03 teismo sprendimo Nr.2-5559/2001, neįskaitė iš teismo antstolio M. P. gautų piniginių mokėjimų ir dėl to antrą kartą skaičiuoja menamą įsiskolinimą ir delspinigius. Tokiu būdu ieškovas siekia antrą kartą išreikalauti jau sumokėtą įsiskolinimą, gauti menamus delspinigius ir tokiu būdu pralobti. Tačiau iš ne teisės t.t. teismo sprendimo nevykdymo, negali kilti ieškovo teisė reikalauti antrą kartą sumokėti jam įsiskolinimą ir delspinigius.

Posėdžio metu atsakovas paaiškino, jog įvykdytas teismo sprendimas neatsispindi sąskaitose ir nebuvo užskaitytas. Tam tikrais laikotarpiais skolos buvo, bet 2003 m. birželio- liepos mėnesį buvo permoka. Ieškovas išrašo vieną sąskaitą už visas tris paslaugas. Sumokama bendra suma ir pats ieškovas jas paskirsto. Vienur parodo permoką, o kitur, kad nesumokėta. Iš žiniaraščių nematyti, kad skola sumažinta priteistai sumai. Nuo 2003 m. birželio mėnesio įsiskolinimų nebuvo. Žiniaraštyje yra permoka už sistemų aptarnavimą. Ieškovas, gavęs įmoką, skolos nemažino. Neapmokėtos skolos likutis apskaičiuotas neteisingai. Tai patvirtinančių dokumentų neturi, gali patvirtinti liudytojas. Už šildymą mokėjo laiku ir visą sumą, bet skola teberodoma. Šimtu procentų vykdo prievoles. Kad nebuvo skolų rodo žiniaraštis. Delspinigius mokėjo iki 2003 m. Nuo 2003 m. birelio mėnesio skolų nebuvo, bet gaudavo duomenis, jog yra skola. Visą laiką buvo teikiami užklausimai ieškovui, bet dokumentų neturi. Yra įrodymai tik nuo 2012 m. apie užklausimus ieškovui. Atsakymai buvo formalūs. Mano, kad galioja nekaltumo prezumpcija ir ieškovas turi pateikti įrodymus, kad skola yra. Mokama buvo kiek priskaičiuota, o menama skola atsirado dėl neteisingai vedamos apskaitos, nes moka įmokas tinkamai ir laiku.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, jog atsakovas yra buto (duomenys neskelbtini)savininkas nuo 2002-11-01. Ieškovas atsakovo butui tiekia šilumos energiją. Ieškovas nurodė, jog atsakovas už laikotarpį nuo 2012-11-01 iki 2015-10-01 už suteiktas paslaugas yra skolingas 2319,51 Eur.

Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, pateikė savo paties sudarytą Buto priskaitymų ir mokėjimų išklotinę už laikotarpį nuo 2004-03-01 iki 2013- 03-31 ( 1 t. 26-35 b.l.). Atsakovas mano, jog skola susidarė ieškovui neįskaičius 2001-04-03 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu Nr.2-5559/2001 iš buvusio buto savininko A. A. priteistos ir sumokėtos skolos tebeskaičiuojant įsiskolinimą bei delspinigius. Minėtu teismo sprendimu iš A. A. ieškovo naudai buvo priteista 596,88 Lt skolos už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą už laikotarpį nuo 1998-03-05 iki 2000-10-01 bei 29,84 Lt žyminio mokesčio ( 1 t. 16 b.l.). Teismo antstolio kvitai patvirtina, kad teismo sprendimas buvo įvykdytas 2002-07-02 – 2002-09-09 laikotarpiu ( 1 t. 18-20 b.l.).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, atmeta kaip visiškai nepagrįstą pagrindinį atsakovo argumentą, kuriuo jis grindžia nesutikimą su ieškiniu: kad ,neva, ieškovas neįskaitė pagal 2001-04-03 teismo sprendimą priteistos bei sumokėtos sumos ir tebeskaičiuoja menamą įsiskolinimą bei nuo menamos sumos skaičiuoja delspinigius. Šiuo teismo sprendimu buvo priteista skola už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą, tuo tarpu ieškiniu prašoma priteisti įsiskolinimą už šildymą ir energiją vandens pašildymui. Šios paslaugos yra visiškai skirtingos, todėl ieškovas joms taikė atskiras apskaitas (įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymo 20 str. pakeitimams ir straipsnį papildžius 2 d., ieškovas nebegali būti pastato šildymo ir karšto vandens prižiūrėtoju, todėl mokestis už sistemų aptarnavimą nuo 2014-06-01 neapskaitomas). Skola už šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą buvo skaičiuojama atskirai nuo šildymo ir už energiją vandeniui pašildyti, todėl pagal teismo sprendimą išieškota skola negali būti užskaitoma nei už šilumą, nei už karštą vandenį. Atsakovas teigia, kad nuo 2003 m. birželio mėnesio neturėjo būti jokių skolų, nes 2003 m. birželio – rugsėjo mėnesiais ieškovas savo žiniaraščiuose pats rodo 3 centų permoką. Tačiau atsakovas neįvertina to, kad už karštą vandenį nebuvo ne tik permokos, bet atvirkščiai , kaip rodo žiniaraštis, 2003 m. spalio mėnesio pabaigai buvo priskaičiuotas likutis 141,51 Lt.

Įvertinus bylos duomenis darytina išvada, jog skolos atsiradimą sąlygojo pačio atsakovo netinkamas prievolės savalaikiai ir pilnai atsiskaityti už gaunamas paslaugas vykdymas. Ieškovas atsakovui priklausančiam butui teikia patalpų šildymo, energijos tiekimo vandeniui pašildyti paslaugas, o iki 2014-06-01 ir šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimo paslaugą. Pagal CK 6.383 str. 1 d. nuostatas atsakovui, gaunančiam iš ieškovo paslaugas, atsiranda pareiga už jas sumokėti. Ieškovo pateikti duomenys: prie ieškinio pateiktas Buto apyvartos žiniaraštis, atsakovo prašymu išreikalauti duomenys apie įmokų priskaičiavimus bei apmokėjimus už laikotarpį 2001 m. gegužės – 2004 m. vasario mėnesius bei Mokesčių paskaičiavimo pažyma už laikotarpį pradedant nuo 2003-10-01 (2 t. 4-148 b.l.) rodo, jog už butui teikiamas paslaugas atsakovas atsiskaitydavo ne visa apimtimi , sistemingai padengdamas tik dalį priskaičiuotų mokesčių, nekreipdamas dėmesio į susidariusius skolos likučius. Atsakovas posėdžio metu neneigė aplinkybės dėl nuolatinių nepriemokų, buvusių iki 2012-11-01, o jo pačio pateiktos sąskaitos nuo 2010 m. lapkričio mėnesio rodo, kad atsakovas ignoruodavo sąskaitoje nurodomą tūkstantinio dydžio skolą ir mokėdavo, kaip jis pats pripažino, tik įmoką už einamąjį mėnesį . Atsakovas posėdžio metu nurodė, kad pagal profesiją pats yra buhalteris (2 t. 1:12), todėl jo elgesys vertintinas kaip itin neapdairus, nerūpestingas ir neprotingas. Nors skolos už ieškovo teiktas paslaugas susidarė dar nuo 2001m., tačiau jis , kas mėnesį gaudamas duomenis apie eilę metų besitęsiantį įsiskolinimą, ir manydamas , kad ieškovas neteisingai veda apskaitą ir neteisingai skaičiuoja mokesčius, savo teisių ir teisėtų interesų negynė ir teismine tvarka skaičiavimų neužginčijo ir mokėjo taip, kaip jis pats manė esant teisinga. Tačiau jam , įgyjusiam buhalterio profesiją, turėtų būti žinomas įstatymo leidėjo CK 6.54 str. įtvirtintas įmokų paskirstymo eiliškumas. Pagal šioje teisės normoje įtvirtintas nuostatas ieškovas, gavęs iš atsakovo įmokas, jas įskaitė, tačiau naudodamasis jam suteikta teise pirmiausia dengė delspinigius, vandens pašildymą ir galiausiai šildymą t.y. gavus iš atsakovo įmoką pirmiausia būdavo dengiamos netesybos , paskiau prievolės, kurios įvykdymo terminai buvo suėję. Įstatymo leidėjas CK 6.388 str. 2 d., 6.54 str. 1 d. suteikė teisę šalims susitarti dėl išmokų paskirstymo. Tai reiškia, kad šalys gali susitarti dėl kitokio, nei nustato šis straipsnis įmokų mokėjimo, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo. Nesant šalių susitarimo CK 6.54 str. 1- 4 d. nustatyta įmokų paskirstymo eilės tvarka skolininkui yra privaloma ir jis negali vienašališkai jos keisti.

Nagrinėjamu atveju susiklosčius tokiam įmokų už suteiktas paslaugas paskirstymo būdui t.y. atsakovui kas mėnesį pervedant ieškovui tam tikrą pinigų sumą , nėra pagrindo tenkinti atsakovo reikalavimo, išreikšto atsiliepime, taikyti ieškinio senaties terminą, nes ieškovas jo nepraleido.

Įvertinus nustatytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus ieškinys priteisti 2319,51 Eur skolą už suteiktas paslaugas tenkintinas kaip pagrįstas ir įrodytas (CPK 178, 189, 185 str., CK 6.383, 6.54 str.).

Kadangi atsakovas netinkamai vykdė savo prievoles ir laiku neatskaitė , todėl tenkintinas ir ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-11-01 bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK6.71 str., Įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims „ 2 str.1 d., CK 6.210 str. 1 d.).

Iš atsakovo priteistinos ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 str.). Iš atsakovo nepriteistinos pašto išlaidos valstybei, kadangi jų suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą ( CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK str. 259, 260, 263-270 str. teismas nuspren dž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. A. a.k(duomenys neskelbtini) ieškovui AB “Kauno energija“ įm.k. 235014830 2319,51 Eur (du tūkstančius tris šimtus devyniolika eurų 51 ct) skolą už suteiktas paslaugas, 14,23 Eur (keturiolika eurų 23 ct) delspinigių už laikotarpį nuo 2015-05-01 iki 2015-11-01, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-12-11 nuo priteistos 2319,51 Eur sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 53 Eur (penkiasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio, 51,43 Eur ( penkiasdešimt vieną eurą 43 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 0,84 Eur išlaidų už Gyventojų registro tarnybos išrašo bei 0,87 Eur už Nekilnojamojo turto registro išrašo suformavimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.