- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-409-485/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-52086-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Algirdas Remeika, Darius Kantaravičius
- Nuteistasis
- D. E.
- Kategorijos
- 2.5.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Dariaus Kantaravičiaus ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 91-54 taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam D. E..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams.
1.2. Be to, jis teistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendis – vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. rugsėjo 17 d., bausmės pabaiga – 2022 m. kovo 27 d. Komisijos posėdžio dieną – 2019 m. kovo 28 d. likusi neatlikta bausmės dalis – 2 metai 11 mėnesių 29 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimu Nr. 91-54 priimtas sprendimas nuteistajam D. E. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakyta patvirtinti Komisijos 2019 m. balandžio 1 d. nutarimą.
5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Skunde nurodoma, kad teismas, spręsdamas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, privalo visapusiškai įvertinti ne tik nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – nuteistojo asmenybę, teistumų skaičių ir kt. Pataisos įstaiga, spręsdama dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, įvertino jo asmenybę, elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Pataisos įstaigos darbuotojai nuteistąjį geriau pažįsta, todėl Komisijos išvada turi turėti didesnę įrodomąją vertę. Pasak nuteistojo, tai, kad Komisija nusprendė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, sudaro pagrindą manyti, jog ji jau anksčiau buvo pastebėjusi jo teigiamus pokyčius ir akivaizdžią pažangą.
5.2. Nuteistojo teigimu, teismas visiškai neįvertino svarbios aplinkybės, kad jis turi neįgalią dukrą, kuriai reikalinga pastovi priežiūra ir pagalba.
Šalies argumentai
5.3. D. E. teigia supratęs ir įvertinęs savo elgesį, o jo padaryta pažanga (dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, buvo skatinamas, įvykdė paskirtas rekomendacijas), atlikta didžioji bausmės dalis sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
7. Nuteistojo skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo matyti, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. E. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, todėl pirmosios instancijos teismo motyvai dėl per mažos nuteistojo atliktos bausmės dalies šiuo konkrečiu atveju laikytini nepagrįstais. Aptartų aplinkybių visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti D. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau vien jų nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos vis tik nepakanka. Remiantis aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
10. Atlikus nuteistojo D. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta, kad jo rizika yra žema (atitinka 27 balus), tačiau šiuo konkrečiu atveju būtina įvertinti ir jo pažangą šią riziką mažinant, kuri analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Šiame kontekste atsakant į nuteistojo skundo argumentus vis tik pažymėtina, kad atliekant nuteisto asmens nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos nustatytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, visumoje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos aplinkybės teismo neriboja, todėl D. E. teiginiai, jog Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą iš esmės turi didesnę įrodomąją galią, atmestini kaip nepagrįsti.
11. Įvertinus D. E. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama D. E. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal du subendrintus nuosprendžius, kuriais jis buvo nuteistas dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime bei neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, kas neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, jo antivisuomenines nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo pažangą pataisos proceso metu. Kaip pagrįstai pažymima ir nuteistojo skunde, sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, taigi neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio.
13. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai buvo susiję su turtinės naudos siekimu, itin kritiškai vertintina aplinkybė, kad jis iki šiol išreiškia neapibrėžtą požiūrį į darbą, pataisos įstaigoje nedirba. Nors socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog asmuo neįdarbintas dėl sveikatos problemų, nurodoma, jog buvo pateikta medicininė pažyma, tačiau, kaip nurodė Kauno apylinkės teismas, 2018 m. spalio 11 d. nutartimi spręsdamas dėl lygtinio paleidimo D. E. galimybės, nuteistojo asmens byloje 2018 m. rugpjūčio 9 d. medicininiame pažymėjime dėl nuteistojo sveikatos būklės jokių rekomendacijų dėl galėjimo ar negalėjimo dirbti tam tikrą darbą nėra, šie duomenys nagrinėjamu atveju svarstant lygtinio paleidimo klausimą taip pat nepateikti, o nuteistasis, galimai paleistas lygtinai, teigia įsidarbinsiantis. Juolab, aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo pakankamos pažangos nepatvirtina ir pataisos įstaigai nurodomi duomenys apie bendrovę, kurioje jis ketina įsidarbinti, kadangi tokia informacija yra deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtina, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis nurodytoje įmonėje iš tikrųjų įsidarbins.
14. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis iki šiol pirmenybę teikia veiksmui, o ne planavimui, jam vis dar išlieka socialinio tyrimo išvadoje nurodytas kriminogeninis veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai. Atsižvelgiant į tai, kad D. E. teistas dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, ši aplinkybė vertintina itin kritiškai.
15. Įvertinus teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančius duomenis – Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį dėl ankstesnio lygtinio paleidimo nuteistajam klausimo svarstymo, kuomet lygtinį paleidimą nuteistajam taikyti buvo atsisakyta, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdi D. E. pažanga pataisos proceso metu po paskutiniojo svarstymo nestebima, ką visiškai pagrįstai skundžiama nutartimi sprendė ir apylinkės teismas. Pabrėžtina, kad kiekvienu atveju nuteistajam pateikus prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, šiam klausimui spręsti reikšmingos aplinkybės vertinamos individualiai, todėl atsižvelgiama ne tik į asmeniui skiriamus paskatinimus ir drausminių nuobaudų nebuvimą, bet ir kitas reikšmingas aplinkybes, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. E. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
16. Aukštesniojo teismo vertinimu, priešingai nei teigiama skunde, aplinkybės, susijusios nu nuteistojo dukters sveikatos būkle, nėra siejamos su jo pažanga pataisos proceso metu ir tai nelaikytina pakankamu pagrindu jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. E. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl abejoti pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumu ar teisėtumu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus jo elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo D. E. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. gegužės 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.