- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-12
- Bylos Nr.
- e2-5678-721/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01796-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Ieškovas
- A. Č.
- Atsakovas
- E. B., D. K.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovams E. B. ir D. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. Č. 2018 m. rugsėjo 11 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas solidariai iš atsakovų E. B. ir D. K. priteisti 1448,10 Eur skolos; 1506,05 Eur sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d.; 699,96 Eur palūkanų nuo praleisto termino grąžinti skolą, nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki bylos iškėlimo teisme; 29,20 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 82 Eur bylinėjimosi išlaidas, t. y. po 41 Eur iš kiekvieno iš atsakovų.
Ieškinyje nurodo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. pagal paskolos sutartį E. B. ir D. K. paskolino 1448,10 Eur (5000 Lt) su 8 procentų mėnesinių palūkanų norma, kuriuos atsakovai pažadėjo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 9 d. Nurodo, kad paskola jokia dalimi nėra grąžinta. 2017 m. gegužės 15 d. atsakovui E. B. buvo išsiųstas raginimas geruoju išspręsti paskolos grąžinimo klausimą, tačiau į jį sureaguota nebuvo, nors laiškas adresui įteiktas.
Priėmus ieškinį ir išsiuntus bei įteikus procesinius dokumentus atsakovams, 2018 m. spalio 5 d. teisme gautas atsakovo E. B. atsiliepimas į pareikštą ieškinį, kuriame atsakovas nurodo, kad su ieškiniu sutinka tik iš dalies. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 9 d. atsakovai E. B. ir D. K. sudarė paskolos sutartį su paskolos davėju ieškovu A. Č., kuria solidariai pasiskolino 1448,10 Eur (5000 Lt) bei įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2008 m. gruodžio 9 d. Atsakovas E. B. ieškovui yra grąžinęs dalį skolos, t. y. 202,73 Eur (700 Lt), tačiau pasitikėdamas ieškovu dėl dalies skolos perdavimo ieškovui niekur nepasirašė, nes ieškovas patikino, kad ateityje problemų nekils, todėl atsakovas dėl 1245,37 Eur likusios skolos sutinka ir neprieštarauja šią sumą grąžinti, tačiau dėl prašomų priteisti net trijų skirtingo dydžio palūkanų rūšių atsakovas nesutinka. Nurodo, kad šiuo atveju atsakovai buvo apgauti dėl tam tikrų sutarties sąlygų, nes nesuprato tam tikrų palūkanų dydžių ir ateityje jiems galimai kilsiančios prievolės atlyginti tokias dideles palūkanų sumas. Pagal Paskolos sutarties 3 punktą prašoma priteisti 1506,05 Eur suma gerokai viršija pagrindinės skolos sumą – tai didesnės nei įstatyme numatytos palūkanos, jos prieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Tokios prašomos priteisti palūkanos yra neprotingai didelės ir rodo ieškovo lupikavimą atsakovų atžvilgiu, todėl jos turi būti mažintinos. Nurodo, kad ieškovo prašomoms priteisti 5 procentų metinės palūkanos, nuo praleisto termino grąžinti skolą, kas ieškovo skaičiavimais sudaro 699,96 Eur sumą, yra suėjęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1.25 straipsnio 9 dalyje nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas, todėl šis ieškovo reikalavimas neteisėtas ir prieštarauja įstatymo normoms. Prašomos priteisti 29,20 metinės palūkanos nuo priteistos sumos rodo ieškovo piktnaudžiavimą savo padėtimi, prašoma priteisti palūkanų norma neprotinga ir neteisėta, nes neaišku kaip ieškovas paskaičiavo šią normą kai skola dar nėra visa apimtimi grąžinta. Be to, atsakovas prašo teismo atsižvelgti į aplinkybę, jog ieškovas į teismą dėl skolos priteisimo kreipiasi likus tik keturiems mėnesiams iki bendro ieškinio senaties termino suėjimo ir anksčiau tariamai savo pažeistų teisių net nesistengė apginti.
Šalims pateikus savo reikalavimus ir atsikirtimus, teismas 2018 m. lapkričio 6 d. paskyrė teismo posėdį, tačiau atsakovai į teismo posėdį neatvyko, nors jiems apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai, apie neatvykimo priežastis teismui jokių duomenų nepateikta. Ieškovas teismo posėdyje, neatvykus atsakovams, sutiko, kad būtų priimtas sprendimas už akių, todėl esant ieškovo prašymui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 285 straipsnio 1 dalimi, priimtinas sprendimas už akių.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal CK 6.870 straipsnį 1 dalį paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnis 2 dalis).
Iš ieškinio ir pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas su atsakovais 2007 m. lapkričio 9 d. sudarė paskolos sutartį (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovas paskolino atsakovams 1448,10 Eur (5000 Lt) su 8 procentų palūkanomis 13 mėnesių terminui, kuriuos atsakovai įsipareigojo grąžinti iki 2008 m. gruodžio 9 d., laiku negrąžinus paskolos mokėti 0,08 procentus palūkanas nuo priteistos skolos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo. Sutarties 8 punkte įtvirtinta, jog paskolos gavėjai sutartį pasirašo dar sykį perskaitę paskolos sutartį ir gavę pinigus. Kadangi atsakovai netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, skolos ir palūkanų nesumokėjo, ieškovo paskaičiavimu atsakovų skola sudaro 1448,10 Eur negrąžintos paskolos, 1506,05 Eur palūkanų, t. y. 8 procentai mėnesinių palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d. ir 699,96 Eur palūkanų, t. y. 5 procentai metinių palūkanų už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio 9 d. iki kreipimosi į teismą dienos – 2018 m. rugsėjo 11 d.
Iš gauto atsakovo E. B. atsiliepimo į pareikštą ieškinį matyti, kad atsakovas neginčija, jog jis kartu su bendraatsakoviu D. K. solidariai pasiskolino iš ieškovo Sutartyje nurodytą sumą bei sudarant Sutartį sutiko su Sutartyje nurodytomis sąlygomis. Vis tik, atsakovas nurodo, kad ieškovui yra gražinęs dalį skolos, t. y. 202,73 Eur, tačiau pasitikėdamas ieškovu dėl dalies perdavimo ieškovui niekur nepasirašė, nes ieškovas patikino, kad dalis grąžintos skolos bus išskaičiuota ir ateityje dėl to problemų nekils. Pažymėtina, jog atsakovui neatvykus į paskirtą teismo posėdį, teismas šiuos atsakovo atsiliepime pateiktus teiginius vertina CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo kontekste, kuris reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta tam tikrais etapais. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga yra būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis, todėl atsižvelgus į tai, jog byloje nėra pateikta jokių duomenų pagrindžiančių dalies skolos sumokėjimo faktą, teismas minėtą atsakovo teiginį laiku neįrodytu.
Be kita ko, atsakovas E. B. pateiktame atsiliepime nurodo, kad jis nesutinka su ieškovo prašomų priteisti palūkanų dydžiais, nes mano, kad jos prieštarauja įstatymo, sąžiningumo ir protingumo principams bei yra neproporcingai didelės ir rodo ieškovo lupikavimą atsakovų atžvilgiu. Taip pat prašo taikyti penkerių metų ieškinio senaties terminą ieškovo prašomoms priteisti 5 procentų metinėms palūkanoms.
Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). CK 6.200 straipsnio 1 dalis numato, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Sutarties laisvės principas užtikrina šalims teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnis). Šalių pasiektas susitarimas įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka tampa teisiškai įpareigojančiu aktu; jame nustatomos teisės ir pareigos. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį, sutartis jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Šioje teisės normoje įtvirtintas sutarties privalomumo ir vykdytinumo principas, kuriuo vadovaudamasis kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Kartu pabrėžtina, kad šalys yra laisvos derėtis, taip pat ir dėl sutartinių palūkanų dydžių, o jei pasiektas susitarimas yra kuriai nors pusei nepriimtinas – šalys laisvos nesudaryti sutarties.
Teismas įvertinęs Sutarties sąlygas, neturi pagrindo sutikti su atsakovu, kad Sutartyje sutartos palūkanos prieštarauja įstatymo, sąžiningumo ir protingumo principams bei yra neproporcingai didelės. Pažymėtina, jog sprendžiant šalių ginčą ar teisėtas yra palūkanų dydis, nustatytas Sutartyje, sudarytoje dar negaliojant Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymui (įstatymas įsigaliojo nuo 2011 m. balandžio 1 d. dėl to šiam ginčui jis negali būti taikomas, nes įstatymas į praeitį negalioja), šio įstatymo nuostatos gali būti reikšmingos vertinant išreikštą įstatymo leidėjo poziciją dėl konkrečioje byloje keliamų klausimų, kurie anksčiau galiojusiuose teisės aktuose nebuvo aiškiai reglamentuojami. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (2011 m. balandžio 1 d. redakcija), 21 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip du šimtai penkiasdešimt procentų. Tuo tarpu sutartyje nustatyta 8 procentų mėnesinė palūkanų norma atitinka 96 procentų metinę palūkanų normą, todėl nelaikytina neproporcingai didele ir prieštaraujanti Sutarties sudarymo metu galiojusiems įstatymams.
Vis tik, nagrinėjamu atveju, sutiktina su atsakovu, kad ieškovo prašomoms priteisti 5 procentų metinėms palūkanoms, nuo praleisto termino grąžinti skolą, t. y. 2008 m. gruodžio 9 d. iki bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d., yra taikytinas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovas 2008 m. gruodžio 9 d. sužinojo, kad atsakovui iki nurodyto termino pabaigos Sutartyje nurodytų įsipareigojimų neįvykdė, tačiau į teismą kreipėsi tik praėjus beveik dešimt metų, po šios teisės atsiradimo dienos. Todėl pagrįstas atsakovo prašymas taikyti ieškinio senatį daliai reikalavimo dėl palūkanų priteisimo, o pritaikius senaties terminą palūkanos gali būti priteistos tik už 5 metus iki ieškinio padavimo dienos, todėl šios palūkanos perskaičiuotinos ir iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 362,03 Eur (1448,10 Eur x 5 proc. x 5 m.).
Formaliai įvertinus bylos aplinkybes, rašytinę medžiagą, darytina išvada, kad ieškinys dėl skolos ir palūkanų priteisimo yra iš dalies pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas iš dalies (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.245 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kai palūkanų dydį nustato įstatymas, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Sutarties 7 punkte šalys susitarė, jog laiku negrąžinus paskolos, atsakovai įsipareigoja mokėti 0,08 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos už kiekvieną dieną nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško skolos išieškojimo. 0,08 procentų dydžio palūkanos už kiekvieną dieną sudaro 29,20 procentus metinių palūkanų, todėl ieškovui iš atsakovų priteistinos 29,20 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. rugsėjo 13 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2, 3 dalys).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Teismas patenkino 90,75 procentus (3316,18 Eur / 3654,11 Eur x 100 proc.) ieškovo reikalavimų, todėl iš atsakovų ieškovo naudai priteistina 74,42 Eur (82 Eur žyminio mokesčio x 90,75 proc.), t. y. po 37,21 Eur iš kiekvieno, bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti solidariai iš atsakovų E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai:
- 1448,10 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 10 ct) skolos;
- 1506,05 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus šešis eurus 5 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. lapkričio 9 d. iki 2008 m. gruodžio 9 d.;
- 362,03 Eur (tris šimtus šešiasdešimt du eurus 3 ct) palūkanų už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2018 m. rugsėjo 13 d.
- 29,20 (dvidešimt devynių ir dvidešimties šimtųjų) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. rugsėjo 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovų E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) po 37,21 Eur (trisdešimt septynis eurus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.