Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. J., jo įgaliotai atstovei advokato padėjėjai M. Š.,

nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei N. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 6 d. nutarimo Nr. 52-ANR_N-1217-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), patrauktas administracinėn atsakomybėn Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2021 m. gegužės 6 d. nutarimu Nr. 52-ANR_N-1217-2021 (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuodamas trečia eismo juosta, sukeldamas pavojingą situaciją, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei nepraleido jam iš dešinės pusės bebaigiančios pereiti pėsčiųjų perėją pėsčiosios, tokiais savo veiksmais priversdamas pėsčiąją staigiai sustoti ir atsitraukti nuo atvažiuojančio „Citroen Xsara Picasso“ automobilio. Nutarime konstatuota, jog K. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9, 30, 101, 158 punktų reikalavimus ir tuo jis padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už kurio padarymą jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens K. J. įgaliota atstovė advokato padėjėja M. Š. pateiktą skundą palaikė, prašė panaikinti Institucijos Nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Atstovė nurodė, jog iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad K. J. vairuojamas automobilis važiavo lygiagrečiai su kitais automobiliais, todėl negalima teigti, jog jis važiavo greičiau, nematyti ir jokio staigaus stabdymo. Vaizdo įraše matyti, kad K. J. automobilis sustojo panašiai kaip ir liudytojo S. K. automobilis. Pėsčioji ėjo per pėsčiųjų perėją vidutiniu greičiu, nematyti, kad ji būtų sustojusi ir apėjusi K. J. automobilį. Pėsčioji sėkmingai perėjo visą pėsčiųjų perėją. Byloje nėra nustatyta tos pėsčiosios asmenybė, taip pat byloje nėra jos pareiškimo ar skundo. K. J. veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi jis nepadarė nei besikartojančio KET pažeidimo, nei chuliganiškai vairavo, nei privertė pėsčiąją keisti savo judėjimo kryptį. Institucijos Nutarimas yra nepagrįstas, nes K. J. kaltės nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kadangi šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl K. J. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena turėtų būti nutraukta.

Institucijos įgaliota atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti ir Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog šiuo atveju skundžiamas Nutarimas priimtas dėl pavojingo vairavimo, tai yra dėl pavojingos situacijos sukėlimo, kuri yra numatyta ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kuomet kiti eismo dalyviai būna priversti staigiai keisti savo judėjimo kryptį ar imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. K. J. buvo supažindintas su byloje esančiu vaizdo įrašu, jam buvo paaiškinta, dėl ko yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Šio administracinio nusižengimo teisena buvo pradėta pagal liudytojo S. K. telefoninį pranešimą apie galimai neblaivų vairuotoją, kelyje keliantį avarines situacijas. Iš karto buvo sureaguota į šį pranešimą, policijos pareigūnų ekipažas sustabdė K. J. vairuojamą automobilį „Citroen Xsara Picasso“ ir patikrino vairuotojo blaivumą. Vairuotojas buvo blaivus. Vėliau liudytojas S. K. paaiškino, jog jis važiavo šalia K. J. ir matė, kaip šis staigiai stabdė ir vos nepartrenkė pėsčiųjų perėja einančios pėsčiosios. Anot minėto liudytojo, toliau važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, K. J. persirikiuodamas nerodė posūkio, vos neužkliudė kito automobilio. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, pėsčioji dėl savo staigių judesių atšoko nuo K. J. vairuojamo automobilio ir taip išvengė nelaimės. Akivaizdu, jog buvo jai sukelta reali grėsmė ir tik jos pačios dėka ši nepakliuvo po automobilio ratais ar ant automobilio variklio dangčio. Tos pėsčiosios asmenybė tyrimo metu nebuvo nustatyta, iš jos skundas nėra gautas. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, jog pėsčioji, pamačiusi stabdantį automobilį, staigiai atsitraukė, pažengė kelis žingsnius atgal siekdama išvengti kontakto su atvažiuojančiu automobiliu. Tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek ir teisme liudytojas S. K. patvirtino tas pačias aplinkybes apie tai, kad K. J. staigiai stabdė savo vairuojamą automobilį, tačiau jis vis vien įvažiavo į pėsčiųjų perėją, o tai ir privertė einančią pėsčiąją pažiūrėti į atvažiuojantį automobilį. Vaizdo įraše sunkiai matomos pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribos, tačiau byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl kurių liudytojas S. K. būtų suinteresuotas šios bylos baigtimi ar turėtų kažkokių santykių su K. J., kurį norėtų nebūtai apkaltinti. Pats kaltinimas yra dėl sukeltos pavojingos situacijos pėsčiosios atžvilgiu. Įvykio metu pėsčioji ėmėsi veiksmų siekdama save apsaugoti, buvo matyti, kad ji žengė kelis žingsnius atgal, kad išvengtų susidūrimo. Byloje surinktų įrodymų pakanka K. J. kaltei įrodyti. Akivaizdu, jog šiuo atveju jis siekia išvengti administracinės atsakomybės, kadangi įstatymas numato pakankamai ilgą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, o jis jau anksčiau yra baustas pagal ANK 420 straipsnį ir turi galiojančią nuobaudą, todėl prašė palikti Nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Liudytojas S. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog jis dirba (duomenys neskelbtini). 2021 m. kovo 5 d. jis važiavo automobiliu „Volvo“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) mikrorajono pusės. Prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje žiedinėje sankryžoje jis važiavo antrąja eismo juosta, išvažiavęs iš šios žiedinės sankryžos, jis praleido pėsčiųjų perėja ėjusią pėsčiąją ir išgirdo automobilio stabdymo garsą bei pastebėjo baltos spalvos automobilį „Citroen“, kuris sustojo jau pėsčiųjų perėjoje, o minėta pėsčioji atšoko nuo to automobilio kelis žingsnius atgal. Jeigu ta pėsčioji nebūtų atšokusi, tai būtų partrenkta. Galutinai sustojus minėtam automobiliui „Citroen“, ta pėsčioji apėjo aplink tą automobilį, perėjo per pėsčiųjų perėją ir nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tuomet jis (liudytojas) nuvažiavo, o automobilio „Citroen“ vairuotojas dar liko stovėti. Persirikiavęs į trečią eismo juostą, bevažiuodamas pamatė, kad tas pats automobilis „Citroen“ automobilis sukdamas iš 3 ar 2 eismo juostos į dešinę pusę užkirto kelią automobiliui „Audi“, kurio vairuotojas staigiai stabdė ir tik šio reakcijos dėka neįvyko eismo įvykis. Kadangi minėto automobilio „Citroen“ vairuotojas padarė kelis pažeidimus, dėl to kilo įtarimas, kad šis gali būti neblaivus ar turintis sveikatos sutrikimų, todėl jis (liudytojas) ir paskambino bendruoju pagalbos numeriu. Policijos pareigūnai prašė jo važiuoti paskui tą automobilį „Citroen“ ir pranešti, kur šis važiuoja. Jis vykdė šiuos nurodymus ir minėtas automobilis buvo sustabdytas prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pagarsintas liudytojo S. K. administracinio nusižengimo tyrimo metu pateiktas rašytinis paaiškinimas, kuriame šis liudytojas nurodė, jog jis matė, kaip 2021 m. kovo 5 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) esančioje žiedinėje sankryžoje važiuojantis baltos spalvos automobilis „Citroen Xsara Picasso, kurio valstybinio numerio ženklo nepamena, pėsčiųjų perėjoje vos nepartrenkė pėsčiosios. Tik pačios pėsčiosios greitos reakcijos dėka, kuomet ši dviem žingsniams atsitraukė atgal, pavyko išvengti šio eismo įvykio. Po to, tas pats baltos spalvos automobilis „Citroen“, nuvažiavęs apie 100-150 metrų (duomenys neskelbtini) gatve, važiuodamas trečia eismo juosta nerodydamas posūkio, persirikiavo į antrą eismo juostą sukeldamas avarinę situaciją antra eismo juosta važiavusiam pilkos spalvos automobiliui „Audi“, kurio vairuotojas staigiai pasuko į dešinę pusę ir savo automobilį nukreipė į dešinę pusę bei važiavo tarp antros ir pirmos eismo juostų taip išvengdamas eismo įvykio. Pirma eismo juosta taip pat važiavo kažkoks automobilis, kuris irgi pasitraukė arčiau kelkraščio. Jis, pamatęs tokį neatsakingą baltos spalvos automobilio „Citroen“ vairuotojo elgesį, pagalvojo, kad šis yra neadekvatus arba apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų bei kelia realų pavojų visuomenei. Kadangi minėtas automobilis toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir manevravo visomis trimis eismo juostomis, jis (liudytojas) paskambino savo asmeniniu telefonu į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie neadekvatų minėto automobilio vairuotoją. Tuomet jį sujungė su Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnu, kuriam taip pat pranešė apie neadekvatų baltos spalvos automobilio „Citroen“ vairuotoją bei nurodė jo automobilio valstybinio numerio ženklą bei visą laiką informavo kokiomis gatvėmis važiuoja tas automobilis. Kuomet jis (liudytojas) pastebėjo ir suprato, jog žymėtas policijos pareigūnų automobilis važiuoja paskui minėtą baltos spalvos automobilį „Citroen“ ir jį stabdo, jis iš karto nutraukė ryšį ir nuvažiavo savo asmeniniais reikalais prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), kur pastatė savo automobilį stovėjimo aikštelėje. Maždaug po 5-10 minučių sugrįžęs prie savo automobilio, pamatė policijos pareigūnų žymėtą automobilį, iš kurio išlipo policijos pareigūnas, kuris pasisveikino ir paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, kadangi jis vairuodamas naudojosi mobiliuoju telefonu. Policijos pareigūnas surašė jam administracinio nusižengimo protokolą ir paskyrė 30 Eur dydžio baudą (Administracinio nusižengimo byla, b. l. 10). Liudytojas S. K. teisme patvirtino visas savo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.

ANK 641 straipsnis numato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal ANK 591 straipsnį, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai: 1) padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių <...>.

Teismui susipažinus su pateiktu skundu, atsiliepimu į skundą bei K. J. administracinio nusižengimo bylos Nr. ROIK: 21129265175 (toliau – ir Nusižengimo byla) medžiaga, matyti, jog 2021 m. kovo 9 d. K. J. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo (Nusižengimo byla, b. l. 5 – 6). Minėto administracinio nusižengimo protokolo pagrindu K. J. atžvilgiu buvo priimtas ir skundžiamas Nutarimas, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur dydžio bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams (Nusižengimo byla, b. l. 2 – 3).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. J. visiškai nesutinka su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu bei jo atžvilgiu priimtu Nutarimu argumentuodamas tuo, kad jis neatliko Institucijos Nutarime aprašytų priešingų teisei veiksmų – pavojingai nevairavo automobilio ir nesukėlė pėsčiajai jokios realios grėsmės. Taigi, byloje keliamas ginčas dėl asmens kaltės, įrodymų pakankamumo bei jų vertinimo.

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus ir toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 Eur iki 230 Eur. Be to, už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Kaip matyti iš skundžiamo Nutarimo, K. J. yra traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl vienos iš ANK 420 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų alternatyvių veikų – pavojingą situaciją sukėlusio (t. y. privertusio kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimo, tai yra dėl to, kad jis, vairuodamas automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiuodamas trečia eismo juosta, sukeldamas pavojingą situaciją, nesulėtino važiavimo greičio ir nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei nepraleido jam iš dešinės pusės bebaigiančios pereiti pėsčiųjų perėją pėsčiosios, tokiais savo veiksmais priversdamas pėsčiąją staigiai sustoti ir atsitraukti nuo atvažiuojančio jo vairuojamo automobilio „Citroen Xsara Picasso“. Nutarime konstatuota, jog tokiais savo veiksmais K. J. pažeidė 9, 30, 101, 158 punktų reikalavimus.

KET 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

Pagal KET 30 punktą, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams (KET 101 punktas).

Tuo tarpu pagal KET 158 punktą, sukdamas sankryžoje į kairę arba į dešinę, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostas. Sukdamas į kelią su viena eismo juosta kiekviena kryptimi, vairuotojas privalo duoti kelią eismo dalyviams (dviračių vairuotojams ir kitiems), kertantiems bet kurią važiuojamosios dalies, į kurią jis suka, eismo juostą.

Teismas pažymi, jog vienos iš pagrindinių administracinės atsakomybės nuostatų yra tai, kad asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo ir tai, kad pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 3 dalis, 4 dalis). Pažymėtina, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 567 straipsnio 2 dalis, 617 straipsnio 1 dalis).

Kaip numato ANK 569 straipsnio 4 dalis, įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).

Iš skundžiamo Nutarimo matyti, jog K. J. kaltė padarius ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindžiama administracinio nusižengimo protokolu, pranešimu apie pavojingai manevruojantį vairuotoją, liudytojo S. K. paaiškinimu, miesto vaizdo stebėjimo kamerų įrašu bei išrašais iš registrų. Tačiau teismas, susipažinęs su paminėtais duomenimis, sprendžia, jog jie nėra pakankami bei tiek objektyvūs, kad būtų galima neabejotinai spręsti dėl K. J. kaltės klausimo. Tokią išvadą teismas grindžia toliau išdėstytais motyvais.

Pavojingas vairavimas – tai transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius KET pažeidimus, taip pat pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis). Pavojingas vairavimas kelia realią grėsmę savo ir aplinkinių sveikatai, gyvybei ar turtui. Pavojingas vairavimas visada pasireiškia aktyviais veiksmais, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka ir rodomas aiškus visuomenės negerbimas.

Kaip matyti iš Nusižengimo bylos medžiagos, atliekant K. J. inkriminuoto administracinio nusižengimo tyrimo veiksmus, Institucijai buvo pateikta su nagrinėjamu galimu administraciniu nusižengimu susijusi Alytaus miesto vaizdo stebėjimo kamerų užfiksuotas filmuotas vaizdo įrašas. Iš šio vaizdo įrašo matyti, kaip 2021 m. kovo 5 d. 11 val. 4 min. (duomenys neskelbtini) gatvių žiedinę sankryžą trečia eismo juosta įvažiuoja iš bylos medžiagos atpažįstamas K. J. vairuojamas baltos spalvos automobilis „Citroen Xsara Picasso“, kuris važiuoja žiedine sankryža ta pačia trečia eismo juosta. Lygiagrečiai K. J. vairuojamam automobiliui važiuoja ir iš bylos medžiagos atpažįstamas liudytojo S. K. vairuojamas automobilis „Volvo XC70“. Prieš pat K. J. išvažiuojant iš šios žiedinės sankryžos, administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyto automobilio vairuotojas sukelia avarinę situaciją, nepaisydamas kelių ženklų bei ženklinimo reikalavimų, užkirsdamas kelią K. J., kuris pristabdo savo vairuojamą automobilį ir taip išvengia jų susidūrimo. Toliau K. J. išvažinėjant iš minėtos žiedinės sankryžos į (duomenys neskelbtini) gatvės trečią eismo juostą, už šios sankryžos esančios pėsčiųjų perėjos pirma – antra (duomenys neskelbtini) gatvės eismo juostomis eina administracinio nusižengimo tyrimo metu nenustatyta pėsčioji, kurią pastebėjęs, K. J. pradeda staigiai stabdyti savo vairuojamą automobilį ir visiškai sustoja jos praleisti. K. J. stabdant vairuojamą automobilį, minėta pėsčioji sustoja ir galimai pažengia atgal vieną ar du žingsnius atgal, tačiau tai tiksliai vaizdo įraše nesimato. Iš vaizdo įrašo visiškai nematyti, ar K. J. įvažiavo į pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribas, o galutinai sustojęs jo automobilis stovi priešais kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“ bei visiškai lygiagrčiai antroje eismo juostoje sustojusiam liudytojo S. K. vairuojamam automobiliui „Volvo XC70“. Šis liudytojas teisme nurodė, jog šio įvykio metu jis sustabdė savo vairuojamą automobilį norėdamas praleisti minėtą pėsčiąją dar prieš pėsčiųjų perėją ir į jos ribas neįvažiavo. Taigi, vertinant vaizdo įraše užfiksuotas įvykio aplinkybes bei minėto liudytojo nurodytas aplinkybes, tai niekaip neįrodo to, jog K. J. savo automobiliu įvažiavo į pėsčiųjų perėjos ženklinimo ribas. Kaip matyti iš to paties vaizdo įrašo, K. J. visiškai sustabdžius vairuojamą automobilį, minėta pėsčioji toliau tęsė ėjimą per pėsčiųjų perėją, ji nė kiek nepakeitė savo ėjimo krypties bei trajektorijos, jai nereikėjo apeiti K. J. automobilį. Teismas pažymi ir tai, jog šio administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta ir apklausta vaizdo įraše užfiksuota pėsčioji, kuri pati taip pat nesikreipė į policijos įstaigą dėl šioje byloje nagrinėjamo įvykio.

K. J. kaltė dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo iš esmės grindžiama liudytojo S. K. parodymais bei filmuotu vaizdo įrašu. Vertinant šiuos duomenis su kitais bylos duomenimis, sprendžiama, jog visgi šie duomenys nėra pakankami pagrįsti K. J. kaltę dėl ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kadangi jų visuma patvirtina, jog nagrinėjamo įvykio metu K. J. iš esmės įvykdė KET 30 punkto reikalavimus, tai yra jis, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtino važiavimo greitį ir visiškai sustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jo važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusią pėsčiąją. Nors Institucija tiek K. J. skundą, tiek jo paaiškinimus traktuoja tik gynybine versija siekiant išvengti administracinės atsakomybės, tačiau šiuo aspektu pažymėtina, jog tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui <...> (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi pareigos įrodinėti savo nekaltumą. Priešingai – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę teikti bet kokius parodymus, juos keisti ar aplamai jų neduoti (ANK 577 straipsnis). Tuo tarpu administracinių nusižengimų bylų teisenoje administracinio nusižengimo tyrimą atliekanti institucija turi pareigą surinkti visus įmanomus tiesioginius įrodymus, siekiant objektyviai pagrįsti administracinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens kaltę bei padarytą nusižengimą.

Įvertinęs visą teismui pateiktą medžiagą bei visus proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas sprendžia, jog K. J. administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo ir dėl to jo padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Esant tokioms aplinkybėms, Institucijos Nutarimas panaikinamas ir administracinio nusižengimo teisena K. J. atžvilgiu nutraukiama.

Atsižvelgiant į tai, jog Institucijos Nutarimas panaikinamas, o administracinio nusižengimo teisena K. J. atžvilgiu nutraukiama, todėl dėl kitų jo skundo argumentų, susijusių su procesinių teisenos taisyklių pažeidimais, detaliau nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 567 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, 569 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 591 straipsnio 1 punktu, 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

Panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. gegužės 6 d. nutarimą Nr. 52-ANR_N-1217-2021, kuriuo K. J. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

Nutarimui įsiteisėjus, K. J. administracinio nusižengimo bylą Nr. ROIK: 21129265175 grąžinti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šį nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.