- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-05
- Bylos Nr.
- 2A-210-538/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Almantas Padvelskis (pirm.), Virginija Nijolė Griškevičienė, Aušra Maškevičienė
- Ieškovas
- K. R.
- Atsakovas
- G. R.
- Advokatai
- Gintautas Daugėla, Viktorija Sofošina
- Kategorijos
- 50.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja J. Grigonienė Procesinio sprendimo kategorijos 50.5; 35.3.6; 121.11;121.15;121.21.
(S)
NUTARTIS
2010 m. gegužės 5 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Aušros Maškevičienės, sekretoriaujant Renatai Girdvainytei, dalyvaujant ieškovui K. R., ieškovo atstovui advokatui Gintautui Daugėlai, atsakovės atstovei advokatei Viktorijai Sofošinai (buvusi Perepiolkina), viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo K. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovei G. R. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo ir atsakovės G. R. priešieškinį K. R. dėl išlaidų namo išlaikymui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą ir prašė iš atsakovės priteisti jam 19 350,69 Lt nuostolių atlyginimą, 5 procentus palūkanų nuo 16 453,12 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2009-05-25 ir 5 procentų palūkanas nuo 19 350,69 Lt sumos nuo 2009-05-25 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinio sumą sudaro ieškovės mokėtina už jiems bendrąja nuosavybe priklausančiame name sunaudotas per laikotarpį nuo 2006-10-01 iki 2008-10-31 dujas – 1 902,05 Lt suma, elektrą – 992,52 Lt suma, 3 Lt banko pervedimo mokestis, taip pat 13 425 Lt buto (duomenys neskelbtini), nuomos išlaidų bei 3 028,12 Lt šio buto komunalinių mokesčių, taip pat išlaidų už elektros energiją, vandenį ir dujas, kurias jis patyrė, dėl atsakovės kaltės negalėdamas gyventi nuosavame name.
Atsakovė teismui pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovo priteisti jai pusę jos turėtų su namo išlaikymu susijusių išlaidų: 2 868,94 Lt už dujas, sunaudotas laikotarpiu nuo 2008-01-11 iki 2008-10-03, 150 Lt už dujinio katilo priežiūrą ir 765,13 Lt už elektrą, sunaudotą laikotarpiu nuo 2008-02-01 iki 2008-08-06.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkinto iš dalies. Priteisė K. R. iš G. R. 2 896,07 Lt namo išlaikymo išlaidų, 2 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 115 Lt žyminio mokesčio. G. R. iš K. R. priteisė 2 888,94 Lt namo išlaikymo išlaidų, 2 000 Lt atstovavimo išlaidų ir 85 Lt žyminio mokesčio. Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmetė. Iš ieškovo priteisė 25 Lt, o iš atsakovės – 15,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodė, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokėjimus pagal sudarytas nuomos sutartis. Reikalavimą dėl komunalinių mokesčių priteisimo taip pat atmetė. Nurodė, kad ieškovas neįrodė, jog nuomojosi butą ir kad jis apmokėjo R. K. vardu pateiktas sąskaitas už komunalines paslaugas. Be to, nurodė, kad tokio pobūdžio išlaidų ieškovas būtų turėjęs ir gyvendamas kartu su atsakove. Kadangi atsakovė reikalavimą dėl 1 902,05 Lt už dujas pripažino, todėl pirmosios instancijos teismas tenkino ieškovo reikalavimą, kad ieškovė sumokėtų pusę laikotarpiu nuo 2006-10-01 iki 2008-10-31 susidariusių įsiskolinimų už dujas bei elektrą, skirtus namui (duomenys neskelbtini). Taip pat tenkino ir reikalavimą dėl pusės skolos už elektrą apmokėjimo. Tais pačiais argumentais iš dalies tenkino ir atsakovės priešieškinio reikalavimus.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutiko su tokiu pirmosios isntancijos teismo sprendimu ir pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl reikalavimo dalies nepatenkinimo ir atsakovės priešieškinio dalies patenkinimo, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovės priešieškinį atmesti.
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė laikotarpį, kuriuo ieškovas negalėjo gyventi name ir kuriuo jis galėjo turėti išlaidų. Teismas pats pripažino, kad dėl atsakovės kaltės galėjo turėti išlaidų, tačiau jų nepriteisė. Teigia, kad pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad nuomojosi butą ir už jį sumokėjo 16453,12 Lt. Teigia, kad teismas privalėjo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais ir priteisti bent dalį nuomos mokesčio ir išlaidas už komunalinius patarnavimus. Nesutinka su patenkinta priešieškinio dalimi. Teigia, kad atsakovė viena naudojosi jo namo ir sklypo dalimis, ir jis neprivalo už tai mokėti ir dar išlaikyti atsakovės ir jos nesantuokinės dukros. Taip pat ieškovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė palūkanų, nurodydamas, kad palūkanos taikomos tik prievoliniuose santykiuose ir priteisiamos tik iš prievolę praleidusio skolininko.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas aiškiai nurodė, kad ieškovas negalėjo gyventi name nuo 2007-09-04 iki 2008 m. spalio mėnesio. Ieškovas visiškai nekonkretizuoja, kokią dalį išlaidų teismas jam privalėjo priteisti ir kokiu pagrindu. Teigia, kad visiškai nepagrįsta ieškovo pozicija dėl atsakovės piktnaudžiavimo. Atsakovės piktnaudžiavimo teismas nenustatė ir aiškiai nurodė, kad šalys privalo atitinkamomis proporcijomis dalintis išlaidas, būtinas jų bendrąjai nuosavybei išlaikyti. Taip pat mano, kad teismas pagrįstai atmetė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo, nes patirtų namo išlaidų priteisimą negalima vertinti kaip piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Dėl patirtų išlaidų už nuomą ir komunalinius patarnavimus.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė už nuomą ir komunalinius patarnavimus, nors pateikė pakankamai įrodymų, be to, tinkamai nenurodė laikotarpio, kuriuo negalėjo patekti į namą. Pirmosios instancijos skundžiamame sprendime yra aiškiai nurodyta, kad dėl atsakovės kaltės ieškovas negalėjo gyventi savo nuosavame name nuo 2007-09-04 iki 2008 m. spalio mėnesio. Taip pat iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismui ieškovas pateikė buto nuomos sutartis, sudarytas su R. K., laikotarpiais nuo 2006-10-01 iki 2007-09-01; nuo 2007-09-15 iki 2007-12-31 ir nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 (t. I, b. l. 7–15). LR CK 6. 478 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešajame registre. Iš pateiktų nuomos sutarčių matyti, kad nuomos sutartis, sudaryta nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, yra 2007-09-15 nuomos sutarties pratęsimas, t. y. nekilnojamojo turto nuoma sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui, todėl ji registruotina viešajame registre. Verslo liudijimas R. K. išduotas nuo 2008-06-25 iki 2008-12-31 (t. II, b. l. 7), 2008-01-01 nuomos sutartis viešajame registre įregistruota tik 2008-07-24. Taigi laikotarpiu nuo 2008-07-24 iki 2008-12-31 būtų pagrindas priteisti išlaidas už nuomą, tačiau apeliantas nėra pateikęs jokių duomenų apie nuomos apmokėjimą tuo laikotarpiu. Be to, atsakovė tvirtina, kad nuo 2008 m. rudens ji name negyveno, todėl atsakovui nebuvo jokių kliūčių gyventi jų name ir nebuvo reikalo nuomotis buto.
Apeliantas prie apeliacinio skundo pateikė pareiškimus dėl atsiskaitymo už nuomą, patvirtinančius, jog ieškovas R. K. sumokėjo pagal nuomos sutartį Nr. 2007-09-15 1925 Lt ir pagal nuomos sutartį Nr. 2006-10-01 – 5500 Lt. LR CPK 314 straipnsyje yra nustatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų būtinybė iškilo vėliau. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas siūlė ieškovui pateikti papildomus įrodymus, patvirtinančius, jog nuomos mokestis buvo mokamas ir būtent tokio dydžio, koks yra nustatytas nuomos sutartyse, tačiau ieškovas jokių naujų įrodymų teismui nepateikė. Iš apeliaciniam teismui pateiktų pareiškimų nėra aišku, kada jie surašyti, apeliantas taip pat nenurodo jokių motyvų, dėl kokių priežasčių šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme, todėl kolegija šių įrodymų nevertina (CPK 314 str.). Kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovas neįrodė nuomos sutartyse sulygtos sumos apmokėjimo fakto, todėl pagrįstai šį ieškovo reikalavimą atmetė (CPK 185 str.).
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas privalėjo vadovautis sąžiningumo, teisingumo principais ir priteisti bent dalį nuomos mokesčio ir išlaidas už komunalinius patarnavimus. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovo reikalavimą atmetė, motyvuodamas tuo, jog ieškovas neįrodė, kad išties gyveno šiame bute, mokėjo šio buto nuomos mokestį ir kad būtent jis apmokėjo R. K. adresuotas sąskaitas. Be to, pažymėjo, jog ieškovas tokio pobūdžio išlaidų būtų turėjęs ir gyvendamas kartu su atsakove. Kolegija visiškai sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išsakyta pozicija ir mano, kad remianti byloje esančiais įrodymais nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad šias išlaidas patyrė ieškovas, ir jas priteisti iš atsakovės.
Dėl priešieškinio.
Lietuvos Respublikos CK 4.76 str. numatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas turtui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, kad ji 2008-01-11–2008-10-03 laikotarpiu sumokėjo 5 737,88 Lt už name sunaudotas dujas, 2008-02-01–2008-08-06 laikotarpiu – 1 530,26 Lt už jame sunaudotą elektros energiją, taip pat 2008-06-13 – 300 Lt už dujinio katilo priežiūrą. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis neprivalo mokėti už tai, kuo jis nesinaudojo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2008-04-03 sprendimu buvo nustatyta, kad šalys lygiomis dalimis turi apmokėti įstatyme numatytas išlaidas, patirtas bendro turto priežiūrai, todėl atsakovo motyvas, kad jis neturi mokėti už tai, kuo nesinaudojo, yra visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovės nurodytų išlaidų apskaičiavimas išlaikymui nėra siejamas su jame gyvenančių asmenų skaičiumi, o šios išlaidos skaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, kad gyvenamasis namas šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir preziumuojama, kad šalių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), todėl šalys turi lygiomis dalimis prisidėti prie šių išlaidų apmokėjimo, nepriklausomai nuo to, kad šiame name gyveno atsakovės dukra iš pirmosios santuokos. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas priešieškinio reikalavimų pagrįstumą, rėmėsi įsiteisėjusiu teismo sprendimu, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, įvertino visus šalių pateiktus įrodymus, todėl kolegija mano, kad teismas, tenkindamas dalį priešieškinio, padarė pagrįstą išvadą ir apelianto nurodytu motyvu jo keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 178 str.).
Dėl procesinių palūkanų.
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl palūkanų nepriteisimo. Klaipėdos rajono apylinkės teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse palūkanų institutas taikomas tik prievoliniuose teisiniuose santykiuose, reguliuojant piniginę prievolę praleidusio skolininko pareigą, kuri numatoma sutartyje arba įstatyme. Kolegija nesutinka su tokia teismo pozicija. Palūkanos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo yra vadinamos „procesinės“ palūkanos, kurios atlieka kompensavimo funkciją ir ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms. Todėl šiuo atveju 5 procentų dydžio procesines palūkanas būtų galima priteisti, tačiau kolegija, atsižvelgdama į tai, kad atsakovė, pareiškusi priešieškinį, procesinių palūkanų nereikalavo ir vadovaudamasi šalių lygiateisiškumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių ir kitais teisės principais, mano, kad procesnės palūkanos iš atsakovės ieškovui nepriteistinos (LR CK 6.37 str.; 1.2 str; 1.5 str.).
Nurodytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.