Panevėžio apygardos teismo sprendimas

2022-05-26 · Civilinė byla Nr. e2-259-278/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-05-26
Bylos Nr.
e2-259-278/2022
Teisminio proceso Nr.
2-59-3-00057-2022-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Valiulienė
Atsakovas
T. A.
Civilinė byla Nr.e2-259-278/2022Teisminio proceso Nr.2-59-3-00057-2022-7
Procesinio dokumento kategorijos:(S)2.6.10.9; 3.2.6.6PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 26 d.Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Valiulienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui T. A. dėl žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė bankrutavusi UAB (duomenys neskelbtini) ieškiniu nurodo, kad atsakovas T. A., būdamas bendrovės vadovu, savalaikiai nesikreipė į teismą dėl UAB (duomenys neskelbtini) bankroto bylos iškėlimo, o įmonei iškėlus bankroto bylą nustatyta, kad įmonei esant nemokiai nuo 2018 m., įmonės turtas - transporto priemonė buvo nuostolingai parduota, turimos statybinės medžiagos 19 712,28 Eur sumai 2018-2019 m. nurašytos ir tuo bendrovei padaryta žala, nors įmonė kreditoriams skolinga 26 011,05 Eur. Be to, teigia, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, jokios piniginės lėšos nėra gautos, todėl atsakovas privalo padengti teismo nemokumo administratoriui nustatytą 3 210 Eur bazinį atlygį. Prašo priteisti iš atsakovo T. A. 51 540,48 Eur žalos atlyginimą.

Priimtinas sprendimas už akių ieškinį tenkinti visiškai.

Civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) numatytais atvejais ir tvarka bylą nagrinėjantis teismas turi teisę priimti sprendimą už akių (CPK 262 straipsnio 2 dalis). Sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 1 dalis). Priimant minėtą sprendimą, būtina įvertinti, ar egzistuoja prielaidos tam, kad sprendimas už akių būtų priimtas, t. y. būtina įsitikinti, ar atsakovui buvo tinkamai pranešta apie pareigą pateikti atsiliepimą ir jo nepateikimo pasekmes (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovui T. A. bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) ieškinio pareiškimas su priedais ir pranešimas dėl atsiliepimo į pareikštą ieškinį pateikimą per 14 dienų nuo pranešimo įteikimo dienos, išsiųsti ieškovės nurodytais adresais, yra įteikti 2022-05-05 G. D.. Kadangi procesiniai dokumento įteikti artimam atsakovo asmeniui, teismas daro išvadą, kad atsakovui T. A. žinomos teismui atsiliepimo nepateikimo nustatytu terminu pasekmės (CPK 123 straipsnis). Nustatytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus, atsiliepimas į ieškinį teismui nėra pateiktas, prašymo pratęsti nustatytą terminą negauta, todėl darytina išvada, kad atsiliepimo nepateikimas yra atsakovo pozicija dėl nagrinėjamos bylos išreiškimo forma. Ieškovė ieškinyje prašė priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį, todėl priimtinas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 6 dalis).

CPK 285 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimas už akių dėl atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų, apie kuriuos jis buvo informuotas CPK nustatyta tvarka. Įvertinus, kad procesiniai dokumentai atsakovo yra gauti, teismas daro išvadą, kad atsakovui yra žinoma apie ieškovės reikalavimą.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), įsitikinta, kad, jeigu pasitvirtintų byloje surinktų įrodymų turinys, yra pagrindas ieškinį tenkinti visiškai (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2021-12-07 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini), kurios vadovas T. A., buvo iškelta bankroto byla, konstatavus, kad įmonė yra nemoki. Iš minėtos nutarties matyti, kad pagal bendrovės 2018-12-31 duomenis įmonė jau 2018 m. buvo nemoki, nes įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 66 914 Eur, o turimo turto vertė - 68 947 Eur. Nustatyta, kad bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini) ieškinys atsakovui T. A., kaip buvusiam bankrutavusios įmonės vadovui, dėl 51 540,48 Eur priteisimo, grindžiamas deliktinės atsakomybės sąlygomis, t.y. tuo, kad atsakovas tinkamai neįvykdė jam, kaip bendrovės direktoriui, įstatymų nustatytų pareigų, įskaitant tuo metu galiojusio Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė teigia, kad bendrovės vadovas nesiėmė priemonių mokumui atkurti, o neteikdamas pareiškimo teismui dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, didino bendrovės įsiskolinimą kreditoriams ir tuo padarė žalą kreditoriams, nes įmonė neturi turto, iš kurio būtų galima patenkinti kreditorių reikalavimus bei padengti administravimo išlaidas. Tvirtina, kad žala įmonei padaryta 2018-04-14 tik už 250 Eur pardavus 2014-03-14 įsigytą transporto priemonę F. T., kuri buvo įsigyta už 18 700 Eur, nors jos likutinę vertė 2018-12-31 sudarė 2 857,15 Eur. Be to, nustatyta, kad 2018-01-01 - 2019-12-31 laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) turėjo 44 311,28 Eur vertės atsargų, tačiau atlikusi užsakovams skardinimo darbus 24 599,00 Eur sumai, likusias atsargas (statybines medžiagas, skardas), kurių vertė 19 712,28 Eur, nurašė. Nurodo, kad bendrovė 2019 m. veiklos nevykdė, tačiau minėtos atsargos nemokumo administratoriui nebuvo perduotos. Minėti duomenys byloje patvirtinti rašytiniai įrodymais ir jų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad atsakovas išvaistė UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, tuo padarydamas kreditoriams žalą. Be to, nustatyta, kad įmonė jokio turto neturi, todėl negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriai, nebus gauta lėšų ir administravimo išlaidoms bei administratoriaus atlyginimui apmokėti, t.y. padengti teismo nustatytą 3 210 Eur bazinį atlygį administratoriui.

Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad civilinė atsakomybė vadovui už delsimą inicijuoti bankroto bylą kyla, nes pavėluotas bankroto bylos iškėlimas gali pažeisti naujų potencialių įmonės kreditorių interesus, kadangi šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas. Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Be to, savalaikiai nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes po bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas), todėl didėja bendrovės įsipareigojimai kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-496/2013; Nr. 3K-3-344/2014 ir kt.). Kaip minėta, nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 2021-12-07 nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, o 2019-09-16 nutartimi patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinių reikalavimų dydis bendrai 26 011,05 Eur sumai. Kadangi įmonės balanso už 2018-01-01 - 2018-12-31 laikotarpį duomenys leidžia daryti išvadą, kad įmonė minėtu metu buvo nemoki, nes įsiskolinimai kreditoriams viršijo puse į bendrovės balansą įrašyto turto vertę, todėl bendrovės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, tačiau minėtos pareigos atsakovas T. A. nevykdė (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 8 straipsnio 4 dalis, JANĮ 6 straipsnio, 13 straipsnio 1 dalis). Konstatuotina, kad atsakovas, kaip įmonės vadovas žinojo įmonės finansinę būklę, todėl jam nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos UAB (duomenys neskelbtini) iškėlimo, t.y., nevykdant įstatyme numatytos imperatyvios pareigos, toks jo neveikimas vertintinas kaip vadovo neteisėti veiksmai. Minėti duomenys leidžia daryti išvadą, kad dar 2018 m. atsakovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes žinodamas apie jo vadovaujamos įmonės blogą finansinę padėtį privalėjo veikti rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina apsaugoti bendrovės kreditorių interesus, imtis priemonių išsaugoti įmonės turtą, nedidinti finansinių įsipareigojimų, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tačiau atsakovas T. A. minėtų veiksmų neatliko.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad jeigu iškėlus įmonei bankroto bylą nepakanka bendrovės turto kreditoriniams reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendroves valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą, kurią, sudaro nepatenkintų kreditorių reikalavimų dalis. Kreditoriams padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-49312012; Nr. 3K-3-23412013). Toks žalos dydžio nustatymas gali būti taikomas tuo atveju, kai ją lemia įmonės vadovo (valdymo organų) neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 -01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Aukščiau nurodytų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad atsakovas neveikė kreditorių interesais, nes savalaikiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, mažino įmonės turtą jį nurašant ar parduodant mažesne kaina nei jo vertė, todėl įvertinus, kad bankrutavusi įmonė neturi turto ir negali padengti įsiskolinimo konstatuotina, kad tik atsakovo neteisėti veiksmai lėmė nuostolių (žalos) atsiradimą ir tarp atsakovo neteisėtų veiksmų bei atsiradusių nuostolių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kadangi byloje nustatyti atsakovo T. A. neteisėti veiksmai, lėmę žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl jis privalo atlyginti įmonei padarytą žalą, tame tarpe ir 2021-12-07 nutartimi teismo nustatytą 3 210 Eur bazinį atlygį nemokumo administratoriui, nes šios išlaidos nebus atlyginamos įmonei neturint turto.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys, kaip pagrįstas ir įrodytas, tenkintinas.

Ieškinį patenkinus, iš atsakovo priteistinas 998,10 Eur žyminis mokestis valstybei, nuo kurio mokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė yra atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalis 1 punktas, 80 straipsnio 5 dalis, 80 straipsnio 7 dalis).

Duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas ieškovė nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 285, 286 straipsniais teismas nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo T. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 51 540,48 Eur (penkiasdešimt vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų 48 ct) žalos atlyginimą ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai ir 998,10 Eur (devynis šimtus devyniasdešimt aštuonis eurus 10 ct) žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5660).

Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę dėl jo peržiūrėjimo Panevėžio apygardos teismui paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Šis teismo sprendimas už akių kitų dalyvaujančių byloje asmenų gali būti apskųstas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per šį teismą.

Teisėja Birutė Valiulienė