- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-13
- Bylos Nr.
- 1-333-944/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Kaltinamasis
- E. B.
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. B. vairavo kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas, o būtent:
2022 m. vasario 13 d. apie 09.50 val. Kretingos r., Kūlupėnų k., Stoties g. prie įvažiavimo į žiedą, jis vairavo automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus – 2022 m. vasario 13 d. 09.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6820“, Nr. ARHK 0648, jam nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 13 d. 10.10 val. – 2,08 promilių neblaivumas.
E. B. ikiteisminio tyrimo metu, apklaustas įtariamuoju, kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. vasario 12 d. nuo 23-24 val. gėrė degtinę sodyboje už Kretingos. Išgėrė ne mažiau kaip pusę 0,7 l talpos butelio degtinės, kiek tiksliai negali pasakyti, nes buvo labai neblaivus. Prašvitus išvažiavo namo. Kažkur prie geležinkelio buvo sulaikytas pareigūnų. Gailisi. Su nustatytais girtumo rodmenimis sutinka. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. B. sutiko bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu. Paaiškino, kad vakarėlio, vykusio sodyboje netoli Kūlupėnų kaimo, metu susipyko su draugais, todėl nusprendė važiuoti namo į Klaipėdą. Kadangi vairavo neblaivus ir be teisių, pamatęs policijos pareigūnus nusprendė bėgti. Be to, nurodė, kad prieš tai buvo pagautas vairuojant be teisių. Pažymėjo, kad vakarėlyje ketino alkoholio nevartoti, bet aplinkybės susidėliojo taip, kad išgėrė. Vairuotojo pažymėjimo neturi. Savo elgesį vertina blogai. Prašo ilgesniam laikui išdėstyti automobilio vertės konfiskavimą. Nurodo, kad per du mėnesius jaunam žmogui, neseniai pradėjusiam dirbti, sumokėti 2180,00 Eur (automobilio vertė pinigais) yra pernelyg didelė finansinė našta, tokių pinigų neturi. Yra prisiėmęs greitųjų kreditų (jų paskirtis – automobilių įsigijimui), ir padengus mėnesines įmokas, pačiam pragyvenimui lieka menka suma. Nurodo, kad iki 2023 metų dar turi sumokėti 2200,00 Eur baudos už tai, kad šio įvykio metu bėgo nuo policijos pareigūnų. Ankstesnes baudas yra sumokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Be paties E. B. prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniai).
Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenų matyti, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 9.33 val. policijai pranešta apie iš Auktškalvių link Kūlupėnų važiuojantį tamsios spalvos BMW, kurį vairuoja galimai neblaivus asmuo. Pagal pranešimą atvykę į Kūlupėnus pareigūnai automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pastebėjo stovintį Kūlupėnuose, Stoties g. prie įvažiavimo į žiedą. Pareigūnams privažiavus, automobilis dideliu greičiu, kliudydamas bortelius įvažiavo į žiedą, važiavo link geležinkelio pervažos, stabdomas tarnybinio automobilio švyturėliais nesustojo, kelio vingyje atsitrenkė į kelio ženklą ir nuvažiavo į pakelės griovį. Po įvykio automobilio vairuotojui E. B. užfiksuotas vidutinis girtumas.
Iš neblaivumo nustatymo akto ir patikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad 2022 m. kovo 13 d. 9.54 val. alkotesteriu „Alcotest 6820“, Nr. ARHK 0648, užfiksuotas 1,86 promilių neblaivumas, 2022 m. vasario 13 d. 10.10 val. – 2,08 promilių neblaivumas. Tikrinamajam buvo jaučiamas iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, tikrinamasis elgėsi neadekvačiai, kalbėjo nerišliai, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Alkotesterio „Alcotest 6820“, Nr. ARHK 0648, patikra atlikta 2021 m. gruodžio 7 d., galioja iki 2022 m. birželio 7 d.
VšĮ „Emprekis“ (leidinys 2022-2) duomenimis, vidutinė automobilio „BMW 525D“ (dyzelio, variklio darbinio tūrio 2497 cm³, 2004 metų laidos) kaina su PVM – 2180,00 Eur.
Iš pirminių tyrimo veiksmų vaizdo įrašų duomenų matyti, kad sulaikomas E. B. pareigūnams nurodo, kad stabdomas nestojo, nes neturi teisių ir yra išgėręs.
Iš 2022 m. vasario 14 d. informacijos apie kelių transporto priemones išrašo, pateikto iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, matyti, kad automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas – savininkas yra E. B.. Iš transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties turinio matyti, kad automobilį jis įsigijo 2022 m. vasario 12 d. už 2700,00 Eur.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai E. B. vairavus transporto priemonę būnant neblaiviam, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, pasitvirtino.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
E. B. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nes transporto priemonę vairavo, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip kėlė didelį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, savo sveikatai ir gyvybei, bet ir kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Pažymėtina, jog E. B. išgėręs alkoholio, sąmoningai, suprasdamas ir žinodamas, jog vairuoti automobilį neblaiviam yra ne tik draudžiama, bet ir pavojinga, ignoruodamas Kelių eismo taisykles, vis tiek važiavo ir vairavo automobilį, kuomet jam buvo nustatytas 1,86 promilės neblaivumas.
Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę patvirtina paties kaltinamojo parodymai bei kiti rašytiniai bylos duomenys. Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimus. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja bei sudaro nuoseklią įrodymų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos aplinkybes.
Kaltinamasis E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad 2022 m. vasario 13 d. apie 09.50 val. Kretingos r., Kūlupėnų k., Stoties g. prie įvažiavimo į žiedą, vairavo automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie iš esmės neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams, bei kaltinamojo parodymams, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu.
Kaltinamojo veiksmuose nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji motorinės transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, požymiai, todėl kaltinamojo E. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymą, įstatymų leidėjas yra numatęs alternatyvias bausmių rūšis – bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Taip pat skiriama bausme turi būti pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).
E. B. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtinį nusikaltimą. E. B. dirba, yra eilę kartų baustas administracine tvarka (tame tarpe ir už kelių eismo taisyklių pažeidimus), paskirtos baudos yra sumokėtos. Kaltinamasis neteistas. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas vertina, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam E. B. paskyrus bausmę – baudą. Nors teisminio nagrinėjimo metu prokurorė siūlė kaltinamajam skirti griežtesnę bausmę – areštą, manytina, kad šiuo atveju arešto bausmė būtų pernelyg neproporcinga padarytam pažeidimui, juolab, kad kaltinamasis praeityje neteistas, yra jauno amžiaus, dirbantis. Teismas, atsižvelgęs į bausmės paskirtį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, mano, kad šiuo atveju tikslinga paskirti kaltinamajam 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio baudą.
Kadangi byloje buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta 75 MGL (3750,00 Eur) dydžio bauda sumažintina 1/3, ir skirtina galutinė 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio bauda. E. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. vasario 13 d. 09.50 val. iki 2022 m. vasario 14 d. 10.20 val. (2 paras). Į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, jas prilyginant 4 MGL baudos.
Kaltinamasis E. B. teisiamojo posėdžio metu pažymėjo, kad turi eilę finansinių įsipareigojimų, todėl teismas sprendžia, kad šiuo atveju yra tikslinga paskirtą baudą nustatyti sumokėti per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Kaltinamasis privalo sumokėti baudą iki termino pabaigos ją mokėdamas dalimis arba visą sumą iš karto.
Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (padarytas vienas šiurkščiausių ir pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų), į nustatytą neblaivumo laipsnį (vidutinis neblaivumo laipsnis), į tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, įvertinęs byloje esančius kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, teismas mano, kad baudžiamojo poveikio paskirtis gali būti visiškai pasiekta E. B. paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, nustatant dvejų metų terminą. E. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2022 m. vasario 14 d., kuomet tyrėjo nutarimu buvo taikyta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas.
Byloje nustatyta, kad E. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis – 1,86 promilių, neblaivumas), vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį kaltinamasis tiesiogiai panaudojo darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl minėtas automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, atitinkanti BK 72 straipsnio 2 dalyje, nurodyto konfiskuotino turto sampratą (požymius). Pažymėtina, kad E. B. elgėsi nepateisinamai lengvabūdiškai, žinodamas, kad yra neblaivus, jam nustatytas neblaivumas 1,86 promilės etilo alkoholio, t. y. daugiau nei keturis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), be jokios reikšmingos priežasties, galinčios turėti reikšmės taikytinos atsakomybės griežtumui, padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, taip demonstruodamas abejingumą galimoms neigiamoms pasekmėms jam ir/ar aplinkiniams. Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė nustatyta VšĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis yra 2180,00 Eur (su PVM). Atsižvelgiant į tai, kad automobilis eismo įvykio metu buvo apgadintas, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis), kuri yra 2180,00 Eur, t. y. mažesnė už transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje nurodytą automobilio vertę (kaltinamasis pagal transporto pirkimo – pardavimo sutarties duomenis už automobilį mokėjo 2700,00 Eur). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismo prašė leisti šią sumą sumokėti dalimis per ilgesnį laikotarpį.
Teismas atkreipia dėmesį, kad įstatymas nenumato baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės išieškojimo atidėjimo ar išdėstymo galimybės, nes nei BK 72 straipsnis, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos dėl įsiteisėjusių nuosprendžių vykdymo (BPK VII dalis), nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau ir – BVK) nenumato galimybės išdėstyti dalimis tam tikram laikotarpiui iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos mokėjimą. Priešingai, vadovaujantis BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punktu ir 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, tai yra, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, įvykdymo termino teismas pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos savanoriško įvykdymo terminas nuosprendyje nėra nustatomas, kadangi įsiteisėjus atitinkamam procesiniam sprendimui ją skirti, ši baudžiamojo poveikio priemonė vykdoma priverstinai, šį procesinį sprendimą dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės pateikiant vykdyti antstoliui. Šiuo atveju kaltinamajam papildomai išaiškintina atitinkamos su pareikštu prašymu susijusios vykdymo proceso normos, t. y. CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, taigi, neturint galimybės iš karto sumokėti visos priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, yra galimybė kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje sudarymo ir, nedelsiant sureagavus į raginimą įvykdyti sprendimą per nustatytą terminą, aktyviai bendradarbiaujant, galima susitarti su antstoliu, taip sumažinant priverstinio vykdymo neigiamas pasekmes.
Dėl proceso išlaidų atlyginimo
Teismas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktais dokumentais, nustatė, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-333-944/2022 kaltinamąjį E. B. gynė advokatas Vaclovas Janušauskas. Tarnyba, vadovaudamasi Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, apskaičiavo, ir teismui pateikė 2022 m. gegužės 31 d. pažymą „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų“ Nr. (12.34Mr) PT-4352, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos E. B. sudaro 105,63 Eur.
Nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, remiantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2, 9 punktais, nes dėl kaltinamojo sveikatos būklės ir aplinkybės, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepaisant paties kaltinamojo nuomonės, vykdant imperatyvią įstatymo nuostatą (BPK 51 straipsnio 1 dalis).
Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio asmens teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Teismo turimais duomenimis, kaltinamasis registruotino turto neturi, yra dirbantis, tačiau per mėnesį gauna ne itin dideles pajamas, turi eilę finansinių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, kad jis neturi galimybės atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, kad šiuo nagrinėjamu atveju, teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš E. B., atsižvelgiant į konkrečius būtinojo gynėjo skyrimo pagrindus (kaltinamojo sveikatos būklę bei aplinkybę, kad byla teisme buvo nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka) ir nuteistojo turtinę padėtį, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos.
E. B. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškinio ar kitų išlaidų, kurias būtų galima pripažinti proceso išlaidomis, byloje nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 75 MGL (3750,00 Eur) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti E. B. 50 MGL (2500,00 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 13 d. iki 2022 m. vasario 14 d., t. y. 2 (dvi) paras, keičiant jas santykiu 1 arešto para lygi 2 MGL dydžio baudai, viso įskaityti 4 (keturis) MGL (200,00 Eur) baudos ir nustatyti galutinę bausmę E. B. – 46 MGL (2300,00 Eur) dydžio baudą.
Išaiškinti E. B., kad paskirtoji bauda (2300,00 Eur) per dvidešimt keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas įmokos kodas 6801, o dokumentas, patvirtinantis baudos įmokos sumokėjimą, turi būti pateiktas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų raštinės tarnautojui (Vytauto g. 4, Kretinga). Nustatytu terminu neįvykdžius bausmės, bauda išieškoma priverstinai per antstolį (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 2 dalimi paskirti E. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. vasario 14 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 3, 5 dalimis, iš E. B. išieškoti konfiskuotino turto (automobilio „BMW 525 D“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės) vertę atitinkančią pinigų sumą – 2180,00 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų ir 00 ct).
Išaiškinti E. B., kad vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo, tokiu būdu, jis neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, galės kreiptis į antstolį su prašymais dėl vykdymo tvarkos, dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko, vykdomojoje byloje, sudarymo.
E. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.