- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-27
- Bylos Nr.
- A-146-2570-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01737-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Anatolijus Baranovas
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 1) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 999 Lt neturtinės žalos.
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinę žalą kildina iš to, jog Lukiškių TI-K buvo suvaržytos jo teisės, kadangi nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Suėmimo vykdymo įstatymas) 12 straipsnio prasme buvo suimtasis, o ne nuteistasis, nes jis nebuvo patalpintas į pataisos įstaigą. Šiuo laikotarpiu Lukiškių TI-K jo teisinė padėtis nepagrįstai nebuvo prilyginta suimtojo teisinei padėčiai pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Jis buvo nepagrįstai priskirtas prie nuteistųjų pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Nuteistieji, kurie prilyginami suimtiesiems pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, turi šio įstatymo numatytas teises. Atsakovas, nepagrįstai neprilygindamas pareiškėjo padėties suimtojo teisinei padėčiai, suvaržė jo teises, kuriomis jis būtų galėjęs naudotis prilygintas suimtajam. Dėl tokių atsakovo neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė stresą, sunkius išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo pasinaudoti teise į daugkartinius leidimą pasimatyti su artimaisiais ir pokalbius su jais telefonu.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 34-35) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Atsakovas pažymėjo, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas suimtiesiems prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas. Pareiškėjas nuteistas 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2011 m. birželio 6 d. Kadangi esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui pareiškėjas jau buvo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, todėl jo statusas buvo kaip nuteistojo, apie tai jis buvo informuotas 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu. Atsakyme pareiškėjui buvo aiškiai nurodyta, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas) 183 straipsniu, Lukiškių TI-K atsakymą galima apskųsti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriui. Tačiau šia apskundimo tvarka pareiškėjas nepasinaudojo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 23 d. sprendimu (b. l. 121-123) pareiškėjo G. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos kildina iš Lukiškių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1, 3, 4 dalių ir 6.250 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, taip pat atsižvelgiant į teismų praktiką, sprendžiant dėl žalos atlyginimo būtina nustatyti visumą sąlygų: pareigūnų veikos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir pareigūnų neteisėtos veikos. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo būtina nustatyti, ar Lukiškių TI-K pareigūnai veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti, ar buvo pažeistos atsakovo veiklą reglamentuojančios teisės normos bei kaip šie pažeidimai pasireiškė, taip pat nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, streso ir pan.) atsiradimą.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo), t.y. pareiškėjo kaip suimtojo teisių suvaržymo, neprilyginant jo padėties prie suimtų asmenų teisinės padėties, o priskiriant prie nuteistųjų pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas. Pareiškėjas dėl atsakovo atsisakymo prilyginti pareiškėją suimtajam, prašo priteisti neturtinę žalą, nurodydamas, kad jis nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. negalėjo pasimatyti su artimaisiais, jiems skambinti ir bendrauti kaip suimtasis. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad šiuo atveju svarbu nustatyti pareiškėjo teisinę padėtį (suimtasis ar nuteistasis) konkrečioje baudžiamojoje byloje.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 22 straipsnio 4 dalies nuostatas kaltinamasis, dėl kurio yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tampa nuteistuoju, o kaltinamasis, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, tampa išteisintuoju. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi – nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme.
Iš byloje pateiktos Kaltinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelės, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį; 146 straipsnio 2 dalį; 150 straipsnio 1 dalį; 178 straipsnio 2 dalį, subendrinęs bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 d.) teismas skyrė jam 7 metus laisvės atėmimo. Šį teismo nuosprendį pareiškėjas apskundė Panevėžio apygardos teismui, kuris 2011 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pakeitė Panevėžio apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nuosprendį, panaikino kaltinimus pagal BK 150 straipsnio 1 dalį; 178 straipsnio 2 dalį ir subendrinęs bausmes (BK 63 straipsnio 1, 4 d.) skyrė pareiškėjui 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo (b. l. 105-109). Šis nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 6 d., pareiškėjas buvo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmės per Lukiškių TI-K, į kurį jis buvo pristatytas 2011 m. birželio 15 d., vėliau keletą kartų etapuotas į Panevėžio areštinę, Šiaulių tardymo izoliatorių, o 2011 m. spalio 13 d. išsiųstas į Marijampolės pataisos namus (b. l. 60).
Įvertinęs šias teisės aktų normas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas nurodė, kad asmuo tampa nuteistuoju, kai priimamas apkaltinamasis nuosprendis konkrečioje baudžiamojoje byloje. Asmens procesinė padėtis (statusas) konkrečioje baudžiamojoje byloje gali kisti (įtariamasis, kaltinamasis, suimtasis, nuteistasis, išteisintasis), ji negali keistis, atsižvelgiant į įkalinimo įstaigos statusą. Vadinasi, esant įsiteisėjusiajam apkaltintajam nuosprendžiui (Panevėžio apygardos teismo 2011 m. birželio 6 d. nuosprendis), G. K. tapo nuteistuoju, jo padėtis negali kisti siunčiant atlikti bausmę į pataisos namus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teiginius, kad pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 ir 3, 4 punktus jo teisinė padėtis Lukiškių TI-K nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. turėjo būti prilyginta suimtojo teisinei padėčiai, nes jis dar nebuvo pasiųstas į pataisos įstaigą, teismas vertino kaip neteisingus. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 1 dalį asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Nagrinėjamu atveju G. K. nuteistas 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris įsiteisėjo 2011 m. birželio 6 d. Panevėžio apygardos teismui jį pakeitus ( teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, pareiškėjas buvo pasiųstas atlikti bausmę į pataisos namus per Lukiškių TI-K, todėl atsakovas pagrįstai G. K. laikė nuteistuoju, jis galėjo naudotis visomis nuteistajam suteiktomis teisėmis ir pareigomis, numatytomis Bausmių vykdymo kodekso 6 skirsnyje, o suimtojo teisių, numatytų Suėmimo vykdymo įstatymo antrame skirsnyje, jam taikyti nebuvo teisinio pagrindo. Apie šias aplinkybes pareiškėjas buvo informuotas raštu (b. l. 36), kuriame nurodyta apskundimo tvarka, tačiau pareiškėjas ja nepasinaudojo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus raštai (b. l. 49, 111) nepatvirtina teiginio, jog pareiškėjo teisinė padėtis Lukiškių TI-K nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. yra suimtasis. Asmens procesinė padėtis (statusas) konkrečioje baudžiamojoje byloje gali kisti (įtariamasis, kaltinamasis, suimtasis, nuteistasis, išteisintasis) priklausomai nuo turimų įrodymų.
Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodytų Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamos bylos kontekste nenustatyta, o nenustačius valdžios institucijos neteisėtų veiksmų civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima. Lukiškių TI-K pareigūnai veikė tinkamai, vadovaudamiesi galiojančių teisės aktų nuostatomis ir nėra pagrindo nustatyti jų neteisėto veikimo ar neveikimo pareiškėjo atžvilgiu. Nesant civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui tariamai padarytos žalos. Be to, pareiškėjas skunde nepateikė jokių neva jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), todėl ir ši aplinkybė įrodo jo reikalavimo dėl prašomos priteisti neturtinės žalos nepagrįstumą.
III.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 132) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą.
Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, kad teismas sprendime neteisingai nurodė, kad įsiteisėjus nuosprendžiui nuteistas asmuo pagal teisinę padėtį negali būti prilygintas suimtajam pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pat neteisingai nurodė, kad pagal Bausmių vykdymo kodeksą pareiškėjas galėjo naudotis Bausmių vykdymo kodekso suteikiamomis teisėmis. Pagal Bausmių vykdymo kodeksą nuteistasis gali naudotis šio Kodekso numatytomis teisėmis pataisos namų direktoriaus įsakymu priskyrus atitinkamai nuteistųjų grupei (lengvajai, paprastai ar drausmės). Apelianto nuomone, teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant Suėmimo vykdymo įstatymu. Teismas nenustatė kokia buvo pareiškėjo teisinė padėtis nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnį. Apelianto nuomone, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 3, 4 punktus asmenys prilyginami suimtiesiems, nes teismas paskiria atlikti bausmę pataisos namuose, o ne tardymo izoliatoriuje ar areštinėje. Liudytojas J. K. pirmosios instancijos teismo posėdyje pažymėjo, kad pareiškėjas 2011 m. rugpjūčio 9 d. buvo pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktą buvo suimtasis, bet jam nebuvo suteiktos Suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose numatytos teisės. Pareiškėjas akcentuoja, kad jis tik 2011 m. spalio 13 d. buvo pristatytas į Marijampolės pataisos namus. Nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. buvo laikomas Šiaulių tardymo izoliatoriuje arba Lukiškių TI-K, tačiau šiose įstaigose minėtu laikotarpiu jo teisinę padėtį traktavo skirtingai: Šiaulių tardymo izoliatoriuje prilygimo suimtojo teisinei padėčiai ir suteikė galimybę naudotis Suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose numatytomis teisėmis, o Lukiškių TI-K tuo pačiu laikotarpiu laikė, kad jo teisinė padėtis yra nuteistasis.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 143-144) prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Atsakovas remiasi Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsniu ir nurodo, jog pareiškėjas nuteistas 2009 m. lapkričio 23 d. Panevėžio aplinkės teismo nuosprendžiu. Pareiškėjo nuosprendis įsiteisėjo 2011 m. birželio 6 d. Kadangi esant įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui pareiškėjas jau buvo siunčiamas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos namus, jo teisinė padėtis buvo nuteistasis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas reikalavimą atlyginti neturtinę žalą kildina iš Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų tomis laikotarpio nuo 2011 m. birželio 6 d. (Panevėžio apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo pareiškėjui paskirta terminuota 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, įsiteisėjimo) iki 2011 m. spalio 13 d. (pristatymo į Marijampolės pataisos namus atlikti terminuotą laisvės atėmimo bausmę) dienomis, kurias pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K neprilyginant jo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai.
Suėmimo vykdymo įstatymo (bylai aktuali 2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.X-1660 redakcija) 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendžiai neįsiteisėjo, laikomi suimtaisiais. Šio straipsnio 2 dalis nustato baigtinį sąrašą atvejų, kuriais suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji, t.y. 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laivės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 4) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas.
To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi: 1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkiolikos parų į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme; 2) nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; 3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei; 4) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso nuostatos.
Pagal pateiktus į bylą įrodymus nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas į Lukiškių TI-K buvo pristatytas 5 kartus įvairiems laikotarpiams, kurių kiekvieno trukmė iki 15 parų: 1) nuo 2011 m. birželio 15 d. iki 2011 m. birželio 21 d. (išvyko į Panevėžio areštinę); 2) nuo 2011 m. rugpjūčio 4 d. iki 2011 m. rugpjūčio 11 d. (išvyko į Šiaulių TI); 3) nuo 2011 m. rugsėjo 2 d. iki 2011 m. rugsėjo 7 d. (išvyko į Šiaulių TI); 4) nuo 2011 m. rugsėjo 22 d. iki 2011 m. spalio 6 d. (išvyko į Šiaulių TI); 5) nuo 2011 m. spalio 12 d. iki 2011 m. spalio 13 d. (išvyko į Marijampolės PN). Apelianto teigimu, Lukiškių TI-K, priešingai nė Šiaulių tardymo izoliatoriuje, esant toms pačioms aplinkybėms, netinkamai taikė jo atžvilgiu Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio nuostatas, t.y. Lukiškių TI-K nepagrįstai netaikė šio straipsnio 2 dalies nuostatų ir nepagrįstai pareiškėjo teisinės padėties (nuteisto asmens, kuris nebuvo pasiųstas į pataisos įstaigą) neprilygino suimtojo teisinei padėčiai, tokiu būdu nepagrįstai suvaržė Suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose numatytas suimtojo teises pasimatyti bei skambinti telefonu.
Pareiškėjo argumentus, kad nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Lukiškių TI-K ir Šiaulių tardymo izoliatoriuose jo teisinė padėtis Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio prasme buvo traktuojama skirtingai, patvirtina šių įstaigų pažymos. Šiaulių tardymo izoliatorius pareiškėjo teisinę padėtį nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. prilygino suimtojo teisinei padėčiai (SVĮ 12 str.2 d.), tuo tarpu Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo laikomas nuteistuoju (SVĮ 12 str. 3 d.). Duomenų dėl kokių konkrečių aplinkybių šios įstaigos pareiškėjo teisinę padėtį traktavo skirtingai byloje nėra.
Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad 2011 m. birželio 6 d. įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta terminuota laisvės atėmimo bausmė, jo etapavimai nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. iš vieno tardymo izoliatoriaus į kitą bei Panevėžio areštinę buvo susiję būtent su pasiuntimo į pataisos namus procedūra. Į bylą pateiktoje G. K. kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje (b.l.106-109) prie kai kurių pareiškėjo etapavimo minėtu laikotarpiu datų yra sutrumpintos žymos apie tai, kad pareiškėjas buvo etapuotas į teismus. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nors pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, prilyginami suimtiesiems.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 10 ir 81 straipsniai administraciniame procese įtvirtina aktyvią administracinio teismo poziciją, nustato pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Prireikus teismas gali pasiūlyti proceso šalims pateikti papildomus įrodymus arba savo iniciatyva išreikalauti reikiamus įrodymus (ABTĮ 57 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju privalėjo pasiūlyti atsakovui pateikti įrodymus kokiu pagrindu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. pareiškėjas buvo 5 kartus etapuotas į Lukiškių TI-K ir čia laikomas. Tik nustačius pareiškėjo etapavimų į Lukiškių TI-K pagrindus (ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartys, kt.) galima daryti atitinkamas išvadas CK 6.271 straipsnio prasme, ar šios įstaigos administracijos veiksmai neprilyginant pareiškėjo teisinės padėties suimtojo teisinei padėčiai, buvo teisėti.
Apeliantas dėl valstybės civilinės atsakomybės (CK 6.271 str.) vienos iš būtinųjų sąlygų - žalos – akcentuoja tai, kad Lukiškių TI-K administracijai jo teisinės padėties neprilyginus suimtojo teisinei padėčiai, jam nebuvo suteiktos Suėmimo vykdymo įstatymo 22, 23 straipsniuose numatytos suimtojo teisės, t.y. pasimatyti ir paskambinti telefonu savo šeimai. Į bylą yra pateikta Panevėžio apygardos teismo 2010 m. spalio 13 d. nutartis, kuria nuteistajam G. K. leisti daugkartiniai pasimatymai su sūnumi, taip pat Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 17 d. ir 2011 m. vasario 3 d. nutartys, kuriomis pareiškėjui išduotas daugkartinis leidimas skambinti savo šeimai. Apelianto teigimu, laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 6 d. iki 2011 m. spalio 13 d. Lukiškių TI-K jam nebuvo leista pasinaudoti minėtomis teismų nutartimis jam suteiktais daugkartiniais leidimais. Šių pareiškėjo argumentų pagrįstumas byloje taip pat turėtų būti patikrintas, nes tuo atveju, jei būtų nustatyti Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai Suėmimo vykdymo įstatymo 12 straipsnio taikymo prasme, turėtų būti nustatyta kokias pasekmes, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala (CK 6.250 str.), sukėlė pareiškėjui atsakovo neteisėti veiksmai.
Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė bylai reikšmingų aplinkybių, dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Pirmiau minėtoms aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų (ABTĮ 142 str.1 d. 2 p.). Dėl paminėtų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 140 str.1 d.4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.