Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Dainos Kukalienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos Advokatų profesinės bendrijos „Vasiliauskas ir partneriai“ atstovei advokato padėjėjai Editai Kairiūkštei,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Jolitai Nemeikšienei,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Advokatų profesinės bendrijos „Vasiliauskas ir partneriai“ skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tretiesiems suinteresuotiesiems M. K., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo M. K. prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje ginčas kyla dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2017 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (7.2)8-85035 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. gruodžio 5 d. atsakymo Nr. (10.10) I-7493 teisėtumo ir pagrįstumo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog Advokatų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“ 2017m. spalio 4 d.VSDFV Kauno skyriui pateikė 2017-10-03 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 001, kuriame buvo nurodyta, jog M. K. valstybinio socialinio draudimo pradžios data –2017-10-04, pranešimo pateikimo priežastis – savanoriška praktika.

Šioje byloje skundžiamu 2017 m. spalio 9 d. sprendimu atsakovas atsisakė šiuos duomenis įrašyti į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Pareiškėja, pasinaudodama ikiteismine tvarka, kreipėsi su skundu į Fondo valdybą, kuri 2017 m. gruodžio 5 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas atsisakė įrašyti į Registrą pareiškėjos pateiktus duomenis apie M. K. savanoriškos praktikos pradžią iš esmės dėl to, kad Advokatų bendrijoje nebuvo darbuotojų.

Pagrindines užimtumo formas ir jų sistemą, darbo ieškančių asmenų užimtumo rėmimo sistemos teisinius pagrindus, jos tikslą, uždavinius, užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių subjektų funkcijas nustato Užimtumo įstatymas.

Savanoriškos praktikos atlikimo teisinius pagrindus ir tvarką numato Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-08-01 iki 2017-11-24) 10 straipsnio nuostatos, kuriose įtvirtinta, jog asmenys iki 29 metų turi teisę sudaryti savanoriškos praktikos sutartis su įmonėmis, įstaigomis, organizacijomis ar kitomis organizacinėmis struktūromis (toliau – ir įmonė), kuriose atliekama savanoriška praktika (1d.); įmonė, likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki numatytos asmens savanoriškos praktikos atlikimo pradžios ir per 3 darbo dienas po savanoriškos praktikos atlikimo pabaigos, teisės aktų nustatyta tvarka informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių, vykdantį šiame straipsnyje nustatytų savanoriškos praktikos sutartims keliamų reikalavimų laikymosi kontrolę, apie asmens savanoriškos praktikos pradžią ir pabaigą (3 d.), šiame straipsnyje nustatyta tvarka savanorišką praktiką atliekantys asmenys yra draudžiami sveikatos bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (4 d.); asmuo tuo pačiu metu gali atlikti savanorišką praktiką ne daugiau kaip pagal vieną savanoriškos praktikos sutartį, savanoriškos praktikos sutartis su ta pačia įmone gali būti sudaroma ne daugiau kaip vieną kartą (5 d.); savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis (6 d.); savanorišką praktiką atliekančio asmens sudarytos savanoriškos praktikos sutarties terminas arba bendras to asmens sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 2 mėnesiai per kalendorinius metus (7 d.); asmuo gali sudaryti savanoriškos praktikos sutartį ne daugiau kaip 3 kartus, o bendras jo sudarytų savanoriškos praktikos sutarčių terminas negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai (8 d.); savanoriška praktika yra neatlygintina (9 d.).

Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog savanoriškos praktikos atlikimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. A1-573 patvirtintas Savanoriškos praktikos atlikimo tvarkos aprašas (toliau –ir Aprašas) nustato savanoriškos praktikos organizavimo sąlygas ir savanoriškos praktikos sutarties formą ( 1d.). Aprašo 2 dalyje nurodyta, jog savanorišką praktiką abipusiu susitarimu įmonėje, įstaigoje, organizacijoje ar kitoje organizacinėje struktūroje savanoriškai gali atlikti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje. Aprašo 3 dalyje nurodyta, jog, įmonei sutikus priimti asmenį atlikti savanorišką praktiką, užpildoma savanoriškos praktikos sutarties forma (Aprašo priedas) ir, likus ne mažiau kaip 1 darbo dienai iki numatytos savanoriškos praktikos atlikimo pradžios, įmonė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui privalo pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus nustatytos formos pranešimą apie savanoriškos praktikos pradžią. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje.

Socialinio draudimo pranešimų ir elektroninio prašymo dėl apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu duomenų tikslinimo (toliau – SD pranešimai) pildymo bei pateiktų duomenų apie apdraustuosius asmenis įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenų bazę ir jų tikslinimo tvarką nustato Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243 patvirtintos Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklės (toliau –ir Taisyklės, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-08-01 iki 2017-11-24 ).

Taisyklių 16.16 punktas numato, jog 1-SD ir/ar 2-SD pranešimai pateikiami, kai asmuo atlieka savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, draudžiamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu valstybės lėšomis (priežasties kodas – 17).

Atsakovo nuomone, pareiškėja neatitiko Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodytų sąlygų savanoriškos praktikos įregistravimui Registre.

Kaip jau minėta, Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog savanoriškos praktikos sutarčių skaičius įmonėje negali viršyti 10 procentų visų įmonės darbuotojų skaičiaus, o jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų, toje įmonėje negali būti sudaryta ir galioti daugiau kaip viena savanoriškos praktikos sutartis. Taigi minėta įstatymo nuostata yra ribojama galimybė sudaryti savanoriškos praktikos sutartis, jeigu darbuotojų skaičius 10 procentų viršytų visų įmonės darbuotojų skaičių, taip pat ribojama galimybė sudaryti daugiau kaip vieną sutartį, jeigu įmonėje yra mažiau kaip 10 darbuotojų.

Atsakovas tvirtino, jog Advokatų bendrijoje apskritai nėra darbuotojų, todėl savanoriškos praktikos sutartis negalėjo būti sudaryta ir įregistruota Registre.

Teismas pažymi, jog atsakovas yra viešojo administravimo subjektas. Viešojo administravimo subjektų, skirtingai nei privačių asmenų, veikloje taikomas principas – ,,viskas, kas aiškiai nėra leista, yra draudžiama“.

Darbuotojo sąvoka yra apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 21 straipsnio 2 dalyje, todėl atsakovas pagrįstai ja vadovavosi, nustatydamas darbuotojo požymius ginčo atveju. Minėtoje normoje įtvirtinta, jog darbuotojas yra fizinis asmuo, įsipareigojęs atlygintinai atlikti darbo funkciją pagal darbo sutartį su darbdaviu. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad Advokatų bendrijoje prašymo įregistruoti savanoriškos praktikos pradžią metu buvo darbuotojų, su kuriais būtų buvusi sudaryta sutartis, atitinkanti DK 21 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėja šių aplinkybių neginčija, tačiau tvirtino, jog Bendrijoje buvo savarankiškai dirbančių asmenų, t.y. advokatas M. V. ir dvi advokato padėjėjos.

Advokatų veiklos sąlygas ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas (toliau –ir Advokatūros įstatymas, Įstatymas, ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-07-13 iki 2018-01-01). Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas (Įstatymo 2 straipsnis, 4 straipsnio 3 dalis). Tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese. Nurodytas paslaugas gali teikti advokatai (advokato padėjėjai) ar advokatų profesinė bendrija. Kai paslaugas teikia ar veikia advokatų profesinė bendrija, jai mutatismutandis, kaip ir advokatui, taikomos šio Įstatymo nuostatos (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).

Įstatymo 21 straipsnyje yra numatytos advokatų veiklos formos. Jame nurodyta, jog advokatai gali veikti: 1) individualiai; 2) partnerystės pagrindais, neįsteigę juridinio asmens; 3) įsteigdami juridinį asmenį – advokatų profesinę bendriją (1 dalis). Advokatas turi teisę pasirinkti tik vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiklos formų(2 dalis).

Konkrečiu atveju akivaizdu, jog advokatas M. V. advokato veiklą vykdo įsteigęs juridinį asmenį –Advokatų profesinę bendriją „Vasiliauskas ir partneriai“ darbo vietos adresu (duomenys neskelbtini) . Šias aplinkybes patvirtina vieši Juridinio asmenų registro duomenys (2018-04-03 VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinis sąrašas su istorija), iš kurių matyti, jog nuo 2016-01-04 buvo įregistruotas vienasmenis atstovavimas (juridinio asmens vardu veikia vadovaujantis partneris M. V.). Pagal minėtus duomenis, S. B. įregistruota profesinės bendrijos nare nuo 2017-12-28.

Valstybinio socialinio draudimo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas (toliau – ir VSDĮ). Minėto įstatymo 2 straipsnyje apibrėžta, jog apdraustieji asmenys –tai fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai (1dalis), automatinis draudėjų registravimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis automatiškai atliekamas asmenų, priklausančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms kategorijoms, registravimas draudėjais, kai jie įgyja atitinkamą statusą (2dalis), draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas (3 dalis). VSDĮ individualių įmonių savininkus, mažųjų bendrijų narius, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikruosius narius, asmenis, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tarp jų ir advokatus, advokatų padėjėjus, priskiria prie savarankiškai dirbančių asmenų, kurie privalo savarankiškai mokėti į „Sodros“ biudžetą valstybinio socialinio draudimo įmokas, t.y. draustis valstybiniu socialiniu draudimu (VSDĮ2 straipsnio 9 dalis, 10 straipsnio 3dalis).

Atsakovas nurodė, jogRegistre turimais duomenimis draudėja Advokatų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“ apdraustų asmenų neturi. Šių duomenų pareiškėja nepaneigė.

‚Sodros“ informacinės sistemos viešais duomenimis nustatyta, jog draudėjais Registre yra nurodyti M. V. ir S. B.. Tačiau ta aplinkybė, kad advokatas M. V. ir advokato padėjėja S. B. VSDĮ 2 straipsnio 9 dalies prasme yra priskirti prie savarankiškai dirbančių asmenų, nėra pakankama sąlyga savanoriškos praktikos registravimui pagal Užimtumo įstatymo 10 straipsnio nuostatas, nes įstatymas savanoriškos praktikos sutarčių sudarymą numato su įmonėmis (ar kitomis organizacinėmis struktūromis). Būtent su jomis, o ne su fiziniais asmenimis, įstatymas sieja darbuotojų skaičių savanoriškos praktikos fakto atsiradimo ir įregistravimo kontekste (Užimtumo įstatymo 10 straipsnio 1 dalis, 6 dalis).

Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog M. K. savanoriškos praktikos sutartis buvo sudaroma su Advokatų bendrija, kuri darbuotojų neturėjo. Tokią išvadą suponuoja vertinimas faktinių bylos aplinkybių, pagal kurias nustatyta, jog tiek DK 21 straipsnio 2 dalies prasme, tiekVSDĮ prasme pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis 2017-10-03 pranešimo pateikimo apie savanoriškos sutarties duomenų įregistravimą metu Advokatų profesinė bendrija „Vasiliauskas ir partneriai“darbuotojų neturėjo, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjos pateiktus duomenis, kaip neatitinkančius įstatymo reikalavimų, įregistruoti.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ginčo teisinį reglamentavimą, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

PareiškėjosAdvokatų profesinės bendrijos „Vasiliauskas ir partneriai“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.