Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarimo V. R. (V. R.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

III.

Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovada prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovadai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. birželio 15 d. sprendimo Nr. RS-1043, kuriame nurodyta, kad 2009 m. gegužės 20 d. įgaliojimas Nr. JUS 75 neatitinka CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytos formos, taip pat Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2009 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 254. Taip pat teismas nevertino 73-osios daugiabučių namų savininkų bendrijos „Viršuliškės“ gyvenamųjų namų Justiniškių g. 73, 75 ir 77 bendrijos narių susirinkimo 2009 m. birželio 25 d. protokole Nr. 1 išdėstytų aplinkybių. Pažymi, kad V. R. 2009 m. birželio 23 d. visiems Justiniškių g. 73, 75 ir 77 namų gyventojams pateikė sąskaitas už administravimo bei teisines paslaugas, remdamasis jungtinės veiklos sutartimi ir įgaliojimu, nors įgaliojimas sudarytas pažeidžiant CK 2.138 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, todėl buvo niekinis, o jungtinės veiklos sutartis sudaryta to paties įgaliojimo pagrindu ir neregistruota valstybės įmonėje Registrų centras, nes V. R. sutartį sudarė pats su savimi, kas neatitinka CK 2.134 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apribojo institucijos galimybę pašalinti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 188 straipsnyje numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų.

Pagal ATPK 188 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama. Tikra teisė yra tokia, kuri realiai egzistuoja ir pagrįsta sandoriu ar kitu juridiniu faktu, o tariama – tokia, kai asmuo, sąžiningai klysdamas, laiko teisę priklausančia jam, nors iš tikrųjų tokios teisės nėra. Pažymėtina, kad ATPK 188 straipsnyje įtvirtinta teisės norma yra blanketinė, o tai reiškia, jog surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio ATPK straipsnio pagrindu, būtina nurodyti, kurių konkrečiai teisės aktų reikalavimus asmuo pažeidė.

Pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nagrinėjamu atveju nutraukė konstatavęs, kad V. R., rinkdamas pinigus už suteiktas teisines paslaugas, veikė kaip UAB „Žvaigždžių namai“, teikusios paslaugas pagal 2009 m. gegužės 20 d. pavedimo sutartį Nr. JUS 75, kuri nėra nuginčyta, direktorius, todėl jo veiksmuose nėra inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Taigi pirmosios instancijos teismas iš esmės sprendė, kad V. R. įgyvendino savo tikrą teisę, kuri yra pagrįsta 2009 m. gegužės 20 d. įgaliojimu Nr. JUS 75.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 188 straipsnį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesio neteisėtumas priklauso ne tiek dėl teisių turėjimo arba neturėjimo, kiek dėl savavališko jų vykdymo. Asmens teisių įgyvendinimas galimas tik įstatymų nustatyta tvarka. Savavališkas savo, kad ir tikrų, teisių įgyvendinimas yra draudžiamas ir neteisėtas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo įgyvendino savo tikrą teisę, kuri atsirado iš minėto 2009 m. gegužės 20 d. įgaliojimo Nr. JUS 75, nenustatinėjo esminio inkriminuoto pažeidimo požymio – ar asmuo savo teisę įgyvendino įstatymo nustatyta tvarka, ar savavališkai. Be to, pripažindamas, kad UAB „Žvaigždžių namai“ direktoriui V. R. teisę rinkti pinigus už suteiktas teisines paslaugas suteikė 2009 m. gegužės 20 d. įgaliojimas Nr. JUS 75, teismas nevertino to, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, sąskaitos už administravimą ir teisines paslaugas buvo pateiktos ir minėto įgaliojimo nepasirašiusiems daugiabučių namų gyventojams (b. l. 77-80).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 100), nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarime Nr. A11-4415, kuriuo V. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 188 straipsnį, nenurodyta, kokius teisės aktus ir jais nustatytą tvarką galimai pažeidė V. R.. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą taip pat nebuvo nurodyti nukentėjusieji, kurių teisėms ar teisėtiems interesams buvo padaryta žala, taip pažeidžiant ATPK 260 straipsnio reikalavimus, susijusius su nukentėjusiųjų teisėmis.

Teisėjų kolegija vertina, kad minėti administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumai yra esminiai, kurių teismas savo iniciatyva ištaisyti negali ir kurie kliudo bylą nagrinėti teisme. Pabrėžtina, kad teismas, nustatęs, kad surašant protokolą būta pažeidimų – nenurodyti administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N16-1673/2007).

Esant aukščiau aptartiems procesiniams trūkumams, nei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisija, priėmusi 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas negalėjo tinkamai išnagrinėti šios bylos. To padaryti negali ir apeliacinės instancijos teismas. Tad pirmosios instancijos teismas turėjo imtis priemonių, kad šie trūkumai būtų pašalinti, o jų nesiėmęs, V. R. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutarimas naikinamas. Byla grąžinama iš naujo tirti įgaliotai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovados apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. spalio 19 d. nutarimą ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. A11-4415 panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto septintojo policijos komisariato Viršuliškių policijos nuovadai.

Nutartis neskundžiama.