- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-12-21
- Bylos Nr.
- N-438-2069-06
- Teisėjai
- Sigita Rudėnaitė (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Gintaras Kryževičius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal G.G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo G.G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai" (toliau - Rūmai) Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnė 2005 m. rugsėjo 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo (toliau - ATP) protokolą Nr. 04-2K-126/1 G.G., UAB „Ortis centras" direktoriui, už tai, kad UAB „Ortis centras", prekiaudama tauriųjų metalų gaminiais, neįspauduotais įspaudais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo reikalavimus (toliau - Įstatymas), pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio bei 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
2005 m. gruodžio 8 d. Rūmų direktorius pasirašė ATP nagrinėjimo protokolą Nr. 04-2K-126/1, kuriuo sustabdė ATP bylos nagrinėjimą ir pavedė pareigūnams atlikti pakartotinį UAB „Ortis centras" veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimą ir baigti ATP bylos nagrinėjimą gavus pakartotinio UAB „Ortis centras" veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, patikrinimo rezultatus ir išvadas.
2006 m. kovo 9 d. Rūmų Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnė surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 04-2S-08/1/2, kuriame konstatavo, kad UAB „Ortis centras", prekiaudama 117 (vienu šimtu septyniolika) 925° sidabro gaminių vienetais, neįspauduotais Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir praba arba kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais prabavimo ženklais, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio l dalies reikalavimus, taip pat Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimą laikytis Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių (toliau – Taisyklės), t. y. pažeidė Taisyklių 13 punktą. Protokole nurodoma, kad už veiklos, susijusios su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais, tvarkos pažeidimus administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „Ortis centras" direktorius G.G., administracinę atsakomybę numato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 193¹ straipsnis.
Rūmų direktorius, Lietuvos Respublikos vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius 2006 m. birželio 7 d. priėmė nutarimą „Dėl administracinės nuobaudos skyrimo" Nr. 04-2S-08/1/2, kuriuo nutarė skirti G.G., UAB „Ortis centras" direktoriui, pagal ATPK 193¹ straipsnį 2500 Lt baudą be tauriųjų metalų ir jų gaminių konfiskavimo.
Nutarime buvo nurodyta, kad juo išspręstos dvi administracinių teisės pažeidimų bylos: Nr. 04-2K-126/1 ir Nr. 04-2S-08/1/. Kaip teigiama nutarime, Rūmų vyresnysis inspektorius 2005 m. rugsėjo 5 d. ir 2005 m. rugsėjo 6 d. patikrino UAB „Ortis centras" tauriųjų metalų bei brangakmenių gaminius, pateiktus į prekybą, buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal 2005 m. rugsėjo 5 d. paėmimo aktą Nr. 04-1K-126/1 buvo paimti 35 gaminių vienetai. Atlikus gaminių ekspertizę, nustatyta, kad 34 gaminiai nebuvo įspauduoti Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir praba, taip pat neturėjo ženklų, atitinkančių Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. Todėl bendrovė, prekiaudama tokiais gaminiais, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio l dalies reikalavimus, taip pat įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimą laikytis Taisyklių (pažeistas Taisyklių 13 punktas).
Nutarime pabrėžta, kad siekiant išaiškinti visas reikšmingas bylai aplinkybes buvo nutarta atlikti pakartotinį bendrovės patikrinimą. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo metu buvo patikrinti 2307 gaminiai, ekspertizei paimti 86 gaminių vienetai. Atlikus paimtų gaminių ekspertizę (2006-02-22 ekspertizės aktas Nr. (05-9)-06), buvo nustatyta, kad: 1) visi gaminiai neturi etikečių, 2) visi gaminiai turi įspaustą Lenkijos Respublikos valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą, tačiau neturi įspausto atsakomybės ženklo, kurio reikalauja Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 4 gaminiai turi neįskaitomus įspaudus, todėl neįmanoma nustatyti, ar jie yra identiški tikriesiems ir atitinka Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus. 2006 m. sausio 17 d. patikrinimo metu buvo patikrinti 1953 gaminiai, atlikta 31 gaminių vieneto ekspertizė (2006 m. vasario 27 d. ekspertizės aktas Nr. (05-9)-07) ir nustatyta, kad: 1) visi gaminiai neturi etikečių, 2) visi gaminiai turi įspaustą Lenkijos Respublikos valstybinį kontrolinį prabavimo ženklą, tačiau neturi įspausto atsakomybės ženklo, kurio reikalauja Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 2 gaminiai turi neįskaitomus įspaudus, todėl neįmanoma nustatyti, ar jie yra identiški tikriesiems ir atitinka Įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus.
Nutarime konstatuota, kad bendrovė, prekiaudama 117 sidabro gaminių vienetais, neįspauduotais Lietuvos valstybiniu kontroliniu prabavimo ženklu ir praba arba kitais Lietuvos Respublikoje galiojančiais ženklais, pažeidė Įstatymo 4 straipsnio l dalį ir nesilaikė Įstatymo 20 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kadangi pažeidė Taisyklių 13 punktą, o už nustatytus pažeidimus atsako bendrovės direktorius G.G.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.G. kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas panaikinti 2006 m. birželio 7 d/ nutarimu paskirtą nuobaudą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad nutarimas yra nepagrįstas, nes Įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai privalo atitikti įstatymo reikalavimus, kai jie skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje. Jo manymu, Įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtis taikytina ir bendrovės gaminiams. Taip pat G.G. atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovė yra didmenininkas, tiesiogiai gaminių į mažmeninę rinką neteikia, mažmenine prekyba nesiverčia. Atvežtus gaminius bendrovės darbuotojai peržiūri, tinkamus gaminius bendrovė realizuoja mažmenininkams, netinkamus grąžina pardavėjui. G.G. teigė, kad Rūmai neteisingai konstatavo, jog bendrovė gaminius be prabos ir gamintojo atsakomybės ženklo realizuoja. Gaminiai tikrinami kelias darbo dienas, todėl Rūmų reikalavimas yra nelogiškas ir neprotingas. G.G. skunde sutiko, kad perkant didelius kiekius gali būti gaminių, neatitinkančių teisės aktų reikalavimų, tačiau tokių gaminių realizavimo fakto, kuris yra nurodomas abiejuose Rūmų surašytuose protokoluose, jis nepripažino. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, ne jo vadovaujama bendrovė turi įrodinėti, kad gaminiai skirti saugojimui, o ne realizacijai. Šiuo atveju Rūmai turėjo užfiksuoti realizacijos faktą netinkamais gaminiais, tuos konkrečius gaminius ištirti ir aprašyti ekspertizės akte.
Galiausiai skunde buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad G.G. negalėjo būti nubaustas pagal 2005 m. rugsėjo 28 d.surašytą protokolą, nes pažeisti ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai, kurie nebuvo pratęsti ir pratęsimui pagrindo nėra. Taip pat akcentuota, kad 2006 m. kovo 9 d. surašytas protokolas neatitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimų. Šiuo atveju Rūmai skyrė nepagrįstai didelę baudą neatsižvelgę į padaryto pažeidimo pobūdį, nes visi paimti gaminiai yra su praba, o tai žymiai svarbesnis reikalavimas nei gamintojo ženklo buvimas. Be to, gaminių kiekis be gamintojo ženklinimo arba su neryškiu ženklinimu yra labai nežymus - tik apie 200 g.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu pareiškėjo G.G. skundą tenkino iš dalies ir panaikino VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai" Lietuvos Respublikos vyriausiojo tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektoriaus 2006 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 04-2S-08/1/2, kuriuo UAB „Ortis centras" direktoriui G.G. skirta 2500 litų bauda be tauriųjų metalų ir jų gaminių konfiskavimo, taip pat priėmė nutarimą patraukti UAB „Ortis centras" direktorių G.G. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 193¹ straipsnį už Vį „Lietuvos prabavimo rūmai" Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros pareigūnės surašytame 2006 m. kovo 9 d. administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 04-2S-08/1/2 nurodytus pažeidimus, paskiriant G.G. 1000 (vieno tūkstančio) litų baudą be tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių konfiskavimo.
Dėl 2005 m. rugsėjo 28 d. protokolu užfiksuoto ATP pažeidimo teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nuo ATP protokolo Nr. 04-2K-126/1 surašymo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki nutarimo priėmimo 2006 m. birželio 06 7 d. praėjo daugiau nei 6 mėnesiai, tačiau nustatyta tvarka nebuvo išspręstas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo terminų pratęsimo. Todėl teismo nuomone, atsiranda pasekmės, numatytos ATPK 250 straipsnio 7 punkte, t.y. administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl 2005 m. rugsėjo 28 d, ATP protokolu Nr. 04-2K-126/1 užfiksuotų pažeidimų buvo nutraukta.
Dėl 2006 m. kovo 9 d. protokolu užfiksuoto pažeidimo teismas nurodė, jog ATPK 193¹ straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už nustatytos tvarkos verstis komercine ar ūkine veikla, susijusia su tauriaisiais metalais ir brangakmeniais bei jų gaminiais, pažeidimą. Lietuvos Respublikos vyriausiasis tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros inspektorius 2006 m. birželio 7 d. nutarime nustatė UAB „Ortis centras" direktoriaus G.G. kaltę dėl prekybos tauriųjų metalų gaminiais, neįspauduotais pagal Įstatymo 4 straipsnio l dalies reikalavimus. Teismas, remdamasis Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio l dalies nuostatomis, konstatavo, kad šioje normoje nustatytus reikalavimus turi atitikti visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje. Tokiu būdu pats gaminių realizavimo faktas nėra būtinas. Be to, paminėtoje Įstatymo normoje nėra numatyta išimčių ūkio subjektams, užsiimantiems didmenine prekyba. Todėl teismas padarė išvadą, kad Įstatymo 4 straipsnio l dalyje nustatyti reikalavimai taikomi tiek mažmenininkams, tiek didmenininkams. Be to, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 1K-042 patvirtintų Taisyklių 13 punktas nustato, kad prie realizuojamų tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminių turi būti pritvirtinta etiketė, nurodyti reikalavimai pačios etiketės turiniui. Laikytis šių Taisyklių reikalavimų įpareigoja Įstatymo 20 straipsnis. Teismas akcentavo, kad nei Įstatymas, nei Taisyklės neskirsto įmonių į užsiimančias didmenine ir mažmenine prekyba, dėl to Taisyklių privalo laikytis visos įmonės, užsiimančios veikla, numatyta Įstatymo l straipsnyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas atkreipė dėmesį, jog tai, kad UAB „Ortis centras“ prekiavo netinkamai įspauduotais bei etiketėmis paženklintais tauriųjų metalų gaminiais, teismo procese neginčijo ir G.G. atstovas, nes jis teigė, kad galiojantys reikalavimai dėl etikečių ir įspaudžiamų ženklų yra neprotingi, kadangi etiketes naudoja tik prekyba užsiimančios įmonės, o kai kurie gaminiai yra labai maži ir juose neįmanoma įspausti reikalaujamus ženklus. Tačiau šie paaiškinimai, teismo manymu, nepaneigia G.G. atsakomybės dėl nustatytų įstatymo pažeidimų. Tokiu būdu teismas konstatavo, kad Rūmai dalyje dėl 2006 m. kovo 9 d. ATP protokolu Nr. 04-2S-08/1/2 užfiksuotų pažeidimų pagrįstai nustatė, jog UAB „Ortis centras" pažeidė Įstatymo 4 straipsnio l dalį ir tinkamai kvalifikavo šios bendrovės direktoriui G.G. pažeidimą pagal ATPK 193¹ straipsnį.
Teismas nurodė, kad G.G. atžvilgiu 2006 m. kovo 9 d. ATP protokolas Nr. 04-2S-08/1/2 buvo surašytas tinkamai, nes jame yra visi būtini rekvizitai, nurodyta bendrovėje atliktų patikrinimų vieta, laikas ir esmė, kokių ir kiek gaminių vienetų buvo paimta ekspertizei, aprašyti ekspertizių rezultatai, taip pat nurodyti teisės aktai, kurių reikalavimus pažeidė UAB „Ortis centras", ir ATPK kodekso straipsnis, pagal kurį yra atsakingas bendrovės direktorius G.G. Taigi 2006 m. kovo 9 d. ATP protokole nurodyti visi būtini duomenys ir jo turinys atitinka ATPK 260 straipsnio reikalavimus. Remdamasis aukščiau išdėstytais motyvais, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl 2005 m. rugsėjo 28 d. ATP protokolu Nr. 04-2K-126/1 užfiksuotų pažeidimų nutrauktina, o UAB „Ortis centras" direktoriaus G.G. kaltė dalyje dėl 2006 m. kovo 9 d. ATP protokolu Nr. 04-2S-08/1/2 užfiksuotų pažeidimų yra pagrįsta byloje surinktais įrodymais, bei vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 bei 3 dalimis, teismas skundžiamą 2006 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 04-2S-08/1/2 panaikino. Kartu teismas priėmė naują nutarimą, kuriuo UAB „Ortis centras" direktorių G.G. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 193¹ straipsnį už 2006 m. kovo 9 d. ATP protokole Nr. 04-2S-08/1/2 nurodytus pažeidimus. Atsižvelgus į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, taip pat į G.G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t.y. kad jis bylos nagrinėjimo Rūmuose metu pripažino padarytus pažeidimus ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jų (ATPK 31 straipsnio l dalies l punktas), anksčiau nebuvo baustas už Įstatymo pažeidimus, neatitinkantys Įstatymo reikalavimų gaminiai sudaro palyginti nedidelę dalį visų patikrintų gaminių, - G.G. buvo paskirtas ATPK 193¹ straipsnio sankcijoje nustatytas administracinės nuobaudos minimumas, t.y. 1000 litų bauda be tauriųjų metalų ir brangakmenių bei jų gaminių konfiskavimo.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.G. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą paskirti G.G. 1000 Lt baudą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnyje numatyta sąvoka „skirti realizuoti" reiškia, jog nustatant administracinį pažeidimą, numatytą ATPK 193-1 straipsnyje, nėra būtina nustatyti pačio realizavimo fakto. Apeliantas su tokia teismo pozicija nesutinka, nes tai, jo nuomone, nesuderinama su Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalimi, Finansų ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymo Nr. 1K-042 nuostatomis, ATPK normomis, normalia verslo praktika. Įstatymo 17 straipsnio 2 dalis nustato, jog gaminiai gali būti realizuojami tik tada, kai atitinka visus teisės aktų reikalavimus, t.y. jeigu tokių reikalavimų neatitinka, realizacija yra draudžiama. Finansų ministro įsakymo 11 punktas taip pat nustato, jog ūkio subjektai, realizuojantys tauriuosius metalus, privalo vadovautis įstatymu ir šia tvarka. Galiausiai ATPK taip pat nustato, jog pažeidimu gali būti laikoma tik pavojinga veika, t.y. kai savo veiksmais ūkio subjektas sudaro grėsmę vartotojams. Tokia grėsmė kilti negali, kai gaminiai nėra realizuojami. Tuo tarpu, apelianto teigimu, jo vadovaujama bendrovė UAB „Ortis centras“ neužsiėmė mažmenine tauriųjų metalų gaminių prekyba (realizavimu).
Šalies argumentai
2. Apelianto teigimu, atsivežtus gaminius bendrovės darbuotojai patikrina, ir tik tada juos realizuoja. Finansų ministro 2004 m. vasario 6 d. įsakymu patvirtintos tvarkos 6 punktas tokiems patikrinimams ar pateikimui Rūmams nustato penkių dienų terminą. Nors administracinę nuobaudą paskyrusi institucija ginčo nagrinėjimo metu konstatavo, jog minėtas terminas taikomas tik importuotiems gaminiams ne iš Europos Sąjungos, tačiau, anot apelianto, reikia pažymėti, jog ši tvarka buvo patvirtinta iki Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą ir nebuvo patikslinta, todėl tai negali būti laikoma bendrovės atsakomybės sąlyga. Pareiškėjas pažymi, jog jis vadovaujasi protingumo kriterijumi ir gaminius tikrina vadovaudamasis nustatytu terminu ir jų į realizaciją neperduoda, tai patvirtina bendrovės turimi įsigijimo dokumentai.
3. Apelianto teigimu, nors pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bendrovė pažeidė teisės aktų reikalavimus, nes netinkamais gaminiais prekiavo. Tokia aplinkybė konstatuota vadovaujantis tuo, jog patikrinimas buvo atliekamas tose pačiose patalpose, kur vykdoma prekyba, bei, kad patikrinimo metu bendrovė gaminiais taip pat prekiavo. Anot apelianto. bendrovė nuomojasi nedidelį biurą, kuriame yra viena patalpa, ir tai nėra joks pažeidimas, tai pat nėra draudimo vykdyti veiklos esant patikrinimui, jokių privalomų nurodymų Bendrovė šiuo klausimu iš Rūmų negavo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad šios aplinkybės nepatvirtina fakto, jog bendrovė pardavė netinkamus gaminius, ši aplinkybė, taip pat ir prekybos tauriųjų metalų dirbiniais faktas, neužfiksuota nei patikrinimo akte, nei protokole, nei nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje, nors pažeidimas turi būti pagrįstas neginčijamais įrodymais.
4. Nors teismas konstatavo, jog bendrovės darbuotojai nepaaiškino, kurie gaminiai yra skirti realizacijai, o kurie yra atsargose, tačiau, pasak apelianto, tokių aplinkybių jo vadovaujamos įmonės darbuotojai paaiškinti ir neturėjo galimybės, nes pareigūnai to neklausė, o paprašė pateikti visus turimus gaminius. Tai patvirtinta ir teisme vykusioje apklausoje. Be to, bendrovė laikosi visų Finansų ministro tvarkoje nustatytų tauriųjų metalų gaminių apskaitos reikalavimų, tarp kurių nėra jokių nurodymų skirstyti prekes į atsargas ar prekes, skirtas perparduoti.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliantas pripažįsta, kad administracinę nuobaudą paskyrusios institucijos paimti gaminiai ekspertizei buvo be etikečių, tačiau jie, anot apelianto nebuvo realizuojami. Todėl pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino G.G. paaiškinimus apie sutikimą su pažeidimu. Apeliantas teigia, jog sutinka, kad paimti gaminiai neatitiko dalies reikalavimų, tačiau nesutinka su tuo, jog tokie gaminiai buvo realizuojami.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į G.G. apeliacinį skundą administracinę nuobaudą paskyrusi institucija – VĮ „Lietuvos prabavimo rūmai“ prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
l. Vilniaus apygardos administracinis teismas teisingai konstatavo, kad nustatant administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 193¹ straipsnyje, nėra būtina nustatyti pačio tauriųjų metalų gaminių realizavimo fakto, kadangi Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio l dalis reikalauja, kad „visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, taip pat įvežti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti šio įstatymo nustatytas prabas. Tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiuose turi būti įspauduotas Lietuvos valstybinis kontrolinis prabavimo ženklas, praba, atsakomybės ženklas, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, o Lietuvoje pagamintuose gaminiuose - ir pagaminimo metų šifras". Atsiliepime pabrėžiama, kad minėtoje Įstatymo normoje nėra numatyta išimčių ūkio subjektams, užsiimantiems didmenine tauriųjų metalų gaminių prekyba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog teisės aktai neišskiria mažmeninės ir didmeninės prekybos tauriųjų metalų gaminiais.
Atsiliepimas
2. Kaip nurodoma atsiliepime, liudytojas, UAB "Ortis centras" darbuotojas - vadybininkas G.B. teisme patvirtino, kad bendrovė tauriųjų metalų gaminius atsiveža parduoti, visi gaminiai skirti realizuoti. Be to, teisme liudytojai V.P., A.Š., V.V. patvirtino, kad dalis tauriųjų metalų gaminių buvo sudėti į patalpoje esančią vitriną - prekystalį su stiklo paviršiumi ir tokiu būdu gaminiai buvo viešai siūlomi juos pirkti, laisvai prieinami pirkėjams. Liudytojas V.V. patvirtino, kad dalį gaminių, kurie nustatyta tvarka buvo paimti ekspertizei, buvo paimti būtent iš vitrinos. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB "Ortis centras" prekiavo tauriųjų metalų gaminiais, pateiktais vitrinoje.
3. Atsiliepime pabrėžiama, jog pats apeliantas savo skunde teigia, kad paimti gaminiai neatitinka dalies reikalavimų. Be to, apelianto skunde pateiktas argumentas dėl Tauriųjų metalų ir brangakmenių, jų gaminių realizavimo, supirkimo, perdirbimo, naudojimo, sandėliavimo, apskaitos, saugojimo ir transportavimo taisyklių 13 punkto (dėl etikečių) taikymo prieštarauja nustatytai galiojančiai tvarkai. Lietuvos prabavimo rūmų atstovė teismo posėdyje teigė, kad dalis tikrintų UAB „Ortis centras“ tauriųjų metalų gaminių turėjo pritvirtintas etiketes, tačiau skirti realizuoti gaminiai, nustatyta tvarka paimti ekspertizei, privalomų etikečių neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjas nubaustas pagal ATPK 193¹ straipsnį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Iš minėto įstatymo 4 straipsnio 1 dalies matyti, kad visi tauriųjų metalų ir brangakmenių gaminiai, kurie yra skirti realizuoti Lietuvos Respublikoje, o taip pat tie, kurie yra įvežti į Lietuvos Respubliką, turi atitikti šio įstatymo nustatytas prabas.
Tokiu būdu atsakomybė pagal ATPK 193¹ straipsnį atsiranda, kai taurieji metalai bei brangakmeniai, neatitinkantys nustatytų prabų yra įvežti į Lietuvos Respubliką arba skirti realizuoti.
Byloje nustatyta, ir to neginčija pareiškėjas, kad 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. sausio 17 d. atliktų patikrinimų metu dalies paimtų iš pareiškėjo įmonės tauriųjų metalų gaminių neatitiko nustatytų prabų.
Iš minėtų patikrinimų aktų matyti, kad juose užfiksuota, jog tauriųjų metalų gaminiai buvo paimti iš prekybos vietos. 2006 m. sausio 16 d. patikrinimo atveju taip pat nurodyta, kad prieš atliekant gaminių kiekio skaičiavimą buvo atliktas ir šių gaminių pardavimas kitiems ūkio subjektams. Tai, kad buvo atliktos tokio pobūdžio ūkinės operacijos, patvirtina ir prie patikrinimo akto pridėtos PVM sąskaitos faktūros.
Liudytojai V.P., A.Š. ir V.V., atlikę patikrinimus taip pat iš esmės vienodai nurodė, kad jų paimti gaminiai buvo skirti pardavimui bei kad niekas iš pareiškėjo įmonės darbuotojų neteigė priešingai.
Pareiškėjas, nesutikdamas su jam inkriminuotu pažeidimu nurodo, kad minėti gaminiai nebuvo skirti prekybai, nes juos importavus dar nebuvo patikrintas jų atitikimas nustatytiems prabos reikalavimams.
Šiems teiginiams pagrįsti nepateikė jokių dokumentų – importo deklaracijų ir pan., nors tokia galimybė jam buvo suteikta visos bylos nagrinėjimo metu.
Įvertinus kas pasakyta, darytina išvada, kad pareiškėją kaltinantys įrodymai tarpusavyje sutampa, prieštaravimų tarp jų nėra.
Ir priešingai, pareiškėjo teiginiai, nėra patvirtinami kitais įrodymais bei prieštarauja byloje surinktiems.
Esant šioms aplinkybėms teismo išvada remtis pareiškėją kaltinančiais įrodymais, atmetant jo kaltės neigimą, yra atitinkanti įrodymų vertinimo kriterijus (ATPK 257 straipsnis)
Šių įrodymų pagrindu teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas pažeidė Tauriųjų metalų ir brangakmenių valstybinės priežiūros įstatymo 4 straipsnio ir 1 dalies reikalavimus bei įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 193¹ straipsnyje.
Dėl šių priežasčių tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo G.G. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.