- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-10
- Bylos Nr.
- A-1918-1188/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-50-3-00014-2026-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Beata Martišienė, Egidijus Šileikis (pran.)
- Advokatai
- Inesa Arbočienė
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjo),
dalyvaujant (duomenys neskelbtini) pilietei H. J. E. S., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) pilietės H. J. E. S. apeliacinį skundą ir patikslintą apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) pilietės H. J. E. S. sulaikymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietę H. J. E. S. (toliau – ir Užsienietė) VSAT Centre iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
2. Centras paaiškino, kad Užsienietė Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo perduota VSAT Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės Migracijos skyriui (toliau – ir Migracijos skyrius), nes nustatyta, kad Užsienietė neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, ji neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje (vizos ar leidimo gyventi). Centras nurodė, kad 2025 m. lapkričio 13 d. Kroatijos Respublika yra paskelbusi Šengeno informacinėje sistemoje SIS pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pranešimas), kad Užsienietės atžvilgiu yra priimtas sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę, savanoriško išvykimo terminas – iki 2025 m. lapkričio 20 d., o Užsienietė iki nurodyto termino neišvyko, perspėjimo galiojimo pabaiga 2030 m. lapkričio 13 d. Centras pažymėjo, kad Užsienietės tapatybė ir pilietybė nustatyta, ji pristatyta su (duomenys neskelbtini) išduotu pasu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pasas), galiojančiu nuo 2024 m. rugsėjo 20 d. iki 2034 m. rugsėjo 20 d., kuriame yra 2024 m. spalio 20 d. atvykimo į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) valstybių narių teritoriją Latvijos Respublikos spaudas. Centras nurodė, kad Užsienietės teisėtas buvimas ES baigėsi 2025 m. sausio 17 d., nuo to laiko ji ES gyveno neteisėtai, ji neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, taip pat neturi teisinio pagrindo dirbti Lietuvoje ir save išlaikyti bei neturi pakankamai deklaruotų lėšų pragyventi.
3. Užsienietė teismo posėdyje su teikimu nesutiko, įsipareigojo pati nusipirkti bilietus ir išvykti anksčiau, nurodė nenorinti būti sulaikyta tris mėnesius, į Europą atvyko siekdama išvengti galimo persekiojimo kilmės valstybėje, nes jos brolis ir tėvas yra pareigūnai, siekia geresnio gyvenimo 9 metų dukrai. Užsienietė teismo posėdžio pabaigoje paprašė suteikti prieglobstį.
4. Užsienietės atstovė advokatė su teikimu nesutiko, prašė taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – įpareigojimą registruotis VSAT arba apgyvendinti užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Advokatė nurodė, kad užsienietė teismo posėdyje paprašė prieglobsčio ir tai pagal teismų praktiką laikytina tinkamu prieglobsčio prašytoju.
II.
5. Utenos apylinkės teismas 2026 m. vasario 8 d. sprendimu Centro teikimą tenkino, paskyrė Užsienietei sulaikymą Centre iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
6. Teismas nustatė, kad Užsienietė buvo perduota VSAT Migracijos skyriui, nes ji neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ir neteisėtai joje yra, ji neturėjo dokumentų, suteikiančių teisę būti Lietuvos Respublikoje, 2025 m. lapkričio 13 d. Kroatijos Respublika Šengeno informacinėje sistemoje yra paskelbusi Pranešimą, kuriame nurodyta, kad Užsienietės atžvilgiu yra priimtas sprendimas grąžinti ją į kilmės valstybę. Užsienietei nustatytas savanoriško išvykimo terminas – iki 2025 m. lapkričio 20 d., ji iki nurodyto termino neišvyko, perspėjimo galiojimo pabaiga – 2030 m. lapkričio 13 d. Teismas pažymėjo, kad Užsienietės tapatybė ir pilietybė buvo nustatyta, ji buvo pristatyta su galiojančiu (duomenys neskelbtini) išduotu Pasu, kuriame yra 2024 m. spalio 20 d. atvykimo į ES valstybių narių teritoriją Latvijos Respublikos spaudas.
7. Teismas nurodė, kad Užsienietė teismo posėdžio pabaigoje paprašė prieglobsčio, tačiau teismas tokį prašymą laikė siekiu išvengti laisvės suvaržymo, kadangi posėdžio pradžioje Užsienietė prašė leisti pačiai kuo greičiau išvykti iš Lietuvos ir prieglobsčio prašymo neišreiškė.
8. Teismas pažymėjo, kad Užsienietė pažeidė migracinius įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, ES teritorijoje buvo neteisėtai daugiau kaip metus laiko nuo 2025 m. sausio 17 d., kai pasibaigė Užsienietės teisėto buvimo laikotarpis, neteisėtai keliavo po valstybių narių teritorijas, keldama neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje. Teismas vertino, kad Užsienietė nebendradarbiavo su institucijomis, sprendžiančiomis jos teisinės padėties klausimus, kadangi ji žinojo savo teisinę padėtį ir nesikreipė į institucijas jos įteisinti, todėl neteisėtai ilgą laiką buvo ES valstybėse.
9. Teismas nurodė, kad Užsienietės atžvilgiu Šengeno informacinėje sistemoje yra įvestas perspėjimas dėl jos grąžinimo, tačiau Užsienietė toliau buvo Šengeno valstybių narių teritorijoje, keliavo po jas, taip pat Kroatijos Respublikos priimto sprendimo per nustatytą terminą neįvykdė.
10. Teismas įvertinęs visas aplinkybes ir remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas), sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei 2 dalyje numatyti sulaikymo pagrindai, nes Užsienietė atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, todėl turi būti vykdoma jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra, o tai ir yra pagrindas jos sulaikymui. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų, jog Užsienietė turi Lietuvoje pažįstamų asmenų ar giminių, kurie suteiktų jai gyvenamąją vietą, taip pat, kad nėra duomenų, jog Užsienietė turėtų pakankamai lėšų nuomotis būstą ir pragyventi pati, todėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas būtų nepagrįstas. Teismas sprendė, kad sprendimas dėl teisinės padėties gali būti priimtas ir įvykdytas tik apribojus Užsienietei judėjimo laisvę, todėl Centro teikimą tenkino.
III.
11. Užsienietė apeliaciniame skunde bei patikslintame apeliaciniame skunde prašo pakeisti ir panaikinti Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 8 d. sprendimą ir paskirti Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietės apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
12. Užsienietė teigia, kad jai pritaikyta priemonė – sulaikymas yra neproporcinga siekiamiems tikslams ir nėra būtina, o alternatyvi sulaikymui priemonė būtų pakankama siekiamiems tikslams ir nevaržytų asmens laisvės. Užsienietė pažymi, kad tokios alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas yra svarbus, jog Užsienietė galėtų naudotis telefonu ir galėtų kasdien palaikyti ryšį su savo devynerių metų dukra. Užsienietė teigia, kad šiuo metu, kol ji yra sulaikyta, ji gali naudotis telefonu tik labai ribotą laiką ir tik kas antrą dieną, todėl negali susiskambinti ir bendrauti su savo dukra, kas Užsienietei sukelia didelius emocinius išgyvenimus.
13. Užsienietė teigia, kad teismo posėdžio metu nurodė, jog ji nori gauti tarptautinę apsaugą. Užsienietė teismo posėdžio metu paaiškino, kad į Europą atvyko siekdama išvengti galimo persekiojimo kilmės valstybėje, nes jos brolis ir tėvas yra pareigūnai. Užsienietė pažymi, kad ji nors ir išreiškė savo prieglobsčio prašymą teismo posėdžio metu, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė jos prieglobsčio prašytoja ir prieglobsčio prašytojams taikytinų nuostatų jos atžvilgiu netaikė. Užsienietė taip pat teigia, kad prieglobsčio prašytojo statusas yra įgyjamas nuo prašymo išreiškimo momento, todėl tokį statusą ji įgijo teismo posėdžio metu.
14. Užsienietė pažymi, kad jai įgijus prieglobsčio prašytojo statusą, teismas, nelaikydamas jos prieglobsčio prašytoja, nesvarstė alternatyvių sulaikymui priemonių. Užsienietė pabrėžia, kad teismas neatsižvelgė į Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, bei Įstatymo 115 straipsnyje 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas alternatyvas ir netaikė jų. Užsienietė teigia, kad jai yra taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė, numatyta Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte, t. y. apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų arba kitą alternatyvią sulaikymui priemonę. Užsienietės teigimu, alternatyvios sulaikymo priemonės visiškai užtektų, kad būtų pasiekti Įstatymo nustatyti tikslai ir nebūtų neproporcingai suvaržyta asmens laisvė.
15. Užsienietė nurodo, kad buvo nustatyta jos tapatybė ir teigia, jog ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat nėra nustatyta, kad ji nebendradarbiautų su kompetentingomis institucijomis, o į kilmės valstybę Užsienietė neišvyko, nes bijo ten grįžti dėl gresiančio persekiojimo.
Žemesnės instancijos teismas
16. Užsienietės vertinimu, teismas, taikydamas perteklines ir kraštutines žmogaus teises ribojančias priemones, pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą Centras prašo jį atmesti.
18. Centras nurodo, kad Užsienietė yra prieglobsčio prašytoja ir jos prieglobsčio prašymo motyvai dar nėra galutinai nustatyti, nes prašymas nėra iki galo išnagrinėtas t. y. nėra priimtas galutinis ir neskundžiamas sprendimas.
19. Centras pažymi, kad Užsienietė turėjo objektyvią galimybę kreiptis dėl prieglobsčio ankščiau, tačiau šia teise pasinaudota nebuvo, ji atvykusi į Lietuvos Respubliką nedelsdama nesikreipė į kompetentingas institucijas dėl savo teisinio statuso įteisinimo ar prieglobsčio suteikimo, o kreipėsi tik tada kaip buvo sulaikyta. Todėl Centras teigia, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra tikrasis Užsienietės tikslas, o prašymas buvo pateiktas siekiant dirbtinai sutrukdyti jos išsiuntimą į kilmės šalį.
20. Centras teigia, kad Užsienietė neturi ketinimų bendradarbiauti su valstybės institucijomis, o laisvas judėjimas būtų panaudotas neteisėtiems tikslams, siekiant išvengti išsiuntimo procedūrų. Centras pažymi, kad pritaikius alternatyvias sulaikymui priemones – tiek suteikiant Užsienietei teisę laisvai judėti, tiek ją apgyvendinant su judėjimo laisvės apribojimu (su teise išvykti tik gavus apgyvendinimo vietos vadovo leidimą) – jos nebūtų pakankamos užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje, ji turėdama galimybę bent laikinai išvykti iš apgyvendinimo vietos gali nebesugrįžti ir neteisėtai išvykti iš šalies teritorijos. Centro vertinimu, tik sulaikymas yra proporcinga ir efektyvi priemonė, galinti užtikrinti Užsienietės buvimą Lietuvos Respublikoje bei užkardyti pasislėpimo ar neteisėto pasišalinimo rizikas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas, Užsienietei paskirtas sulaikymas Centre iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas dėl jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, pagrįstumas ir teisėtumas.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietė siekia išvengti laisvės suvaržymo, pažeidžia migracinius įstatymus neturėdama teisėto buvimo patvirtinančių dokumentų, buvo ES teritorijoje neteisėtai daugiau kaip metus laiko, neteisėtai keliavo po valstybių narių teritorijas, tuo keldama neteisėtos migracijos grėsmę Šengeno erdvėje, Užsienietė nesikreipė į institucijas dėl savo teisinės padėties žinodama savo teisinę padėtį, laiku neišvyko iš ES narių teritorijos, neįvykdė Šengeno informacinėje sistemoje Kroatijos Respublikos įvesto perspėjimo, toliau buvo ir keliavo po Šengeno valstybes. Todėl pirmosios instancijos teismas tokį Užsienietės elgesį vertino kaip nebendradarbiavimą su institucijomis, migracijos įstatymų pažeidimą, siekį išvengti laisvės suvaržymo, neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje, bei migracijos grėsmės kėlimą ir remdamasis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2 dalimi sprendė, kad yra teisėtas pagrindas taikyti Užsienietei sulaikymą.
23. Užsienietė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde bei patikslintame apeliaciniame skunde teigia, kad jai taikytas sulaikymas yra neproporcingas siekiamiems tikslams ir nėra būtinas, taip pat, jog teismo išvados yra visiškai nepagrįstos faktiniais duomenimis, prieštaraujančios byloje esantiems įrodymams ir teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai nukrypstančios nuo tarptautinio prieglobsčio prašytojų teisių reglamentavimo. Užsienietė apeliaciniame skunde taip pat pažymi, kad ji pirmosios instancijos teismo posėdyje paprašė suteikti jai prieglobstį, tačiau pirmosios instancijos teismas nelaikė jos prieglobsčio prašytoja ir prieglobsčio prašytojams taikytinų nuostatų netaikė.
24. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad byloje Užsienietė turi prieglobsčio prašytojo statusą.
25. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad niekas negali būti savavališkai sulaikytas arba laikomas suimtas. Niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą).
26. Byloje yra nustatyta, kad Užsienietė pirmosios instancijos teismo posėdyje paprašė teismo suteikti jai prieglobstį, tačiau prašymas dar nėra išnagrinėtas ir nėra išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvai.
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje yra nustatyta, kad trečiosios šalies pilietis įgyja tarptautinės apsaugos prašytojo, kaip jis suprantamas pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (toliau ir – Direktyva 2013/32/ES) 2 straipsnio c punktą, statusą nuo to momento, kai tokios apsaugos „paprašo“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1091-822/2022).
28. Remiantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalimi prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik numatytais Įstatyme atvejais: siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.), siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.), kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra (3 p.), pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį (4 p.), kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai (5 p.).
29. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį, sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės, be kita ko, tai, ar užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.), nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės; užsienietis, apgyvendintas laikino apgyvendinimo vietoje, pažeidė laikino išvykimo iš laikino apgyvendinimo vietos tvarką, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos.
30. Pagal Įstatymo 115 straipsnį, teismas atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
31. Atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjant bylą, Užsienietės advokatės prašymu prie bylos medžiagos buvo prijungtas elektroninis laiškas, kuriame nurodyta, kad Užsienietė yra galimai priskiriama prie pažeidžiamų asmenų grupės. Užsienietės pažeidžiamumo Centras neneigė, tačiau svarbu pažymėti, kad ši procedūra – dėl Užsienietės priskyrimo prie pažeidžiamų asmenų dar nėra baigta.
32. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjant Užsienietės judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumą, spręstina, kad įvertinus faktines ir teisines aplinkybes, Įstatymo tikslams pasiekti griežčiausios priemonės, sulaikymo, taikymas nėra būtinas ir proporcingas, nes Įstatymo nustatyti tikslai gali būti pasiekti skiriant Užsienietei alternatyvią sulaikymui priemonę.
33. Teisėjų kolegija, įvertinusi šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo šalių argumentus, taip pat tai, kad Užsienietė turi 9 metų dukrą, yra duomenų dėl galimo Užsienietės pažeidžiamumo, nėra išaiškinti Užsienietės prieglobsčio prašymo motyvai (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.), konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju proporcinga ir tikslinga Užsienietės atžvilgiu taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą – apgyvendinti Užsienietę laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo.
34. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Užsienietės atžvilgiu turi būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punktą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas keičiamas, o apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
(duomenys neskelbtini) pilietės H. J. E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Utenos apylinkės teismo 2026 m. vasario 8 d. sprendimą pakeisti.
Skirti (duomenys neskelbtini) pilietei H. J. E. S. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą laikino apgyvendinimo vietoje nustatant pareigą neišvykti iš laikino apgyvendinimo vietai priklausančios teritorijos be laikino apgyvendinimo vietos vadovo ar jo įgalioto asmens leidimo iki 2026 m. gegužės 6 d., bet ne ilgiau kol bus priimtas ir įvykdytas jos atžvilgiu priimtas sprendimas prieglobsčio byloje.
Nutartis neskundžiama.