Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr.Proceso Nr.2-13738-717 (S) 2-69-3-09980-2013-2/2013m.Procesinių sprendimų kategorija: 73.6.2.1; 106.4; 111.3; 112; 113.8; 113.9;

2013 m.gruodžio 16 d.

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro atstovui Mariui Bagdonui, atstovaujančiam pagal įgaliojimą b.l. 8,

atsakovui E. D., a.k. (duomenys neskelbtini); jo atstovui, advokatui Edgarui Pauliui Staniukaičiui, atstovaujančiam pagal atstovavimo sutartį b.l. 72,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovui E. D. dėl 5131,08 Lt nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo atstovas prašė priteisti iš atsakovo 5131,08 Lt nuostolių atlyginimo regreso teise, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 154,00 Lt žyminio mokesčio išlaidų. Jeigu teismas manytų, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą, prašė pripažinti, kad šį terminą jis praleido dėl svarbių priežasčių.

Ieškovas savo ieškinyje ir atstovas teismo posėdyje nurodė, kad 2009-05-07 Kaune įvyko eismo įvykis, kurio metu dėl nenustatyto kaltininko, vairavusio atsakovui priklausančią transporto priemonę Audi 80, v.n. (duomenys neskelbtini) kaltės, buvo apgadintos dvi transporto priemonės: UAB „Nordea Finance Lietuva“ priklausanti transporto priemonė Chevrolet Aveo, (duomenys neskelbtini) ir V. N. priklausanti transporto priemonė Chrysler Voyager, (duomenys neskelbtini). Apgadintų transporto priemonių savininkams AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „BTA draudimas“ išmokėjo atitinkamai 2985,75 Lt ir 2103,26 Lt, viso 5089,01 Lt. Kadangi Audi 80 automobilis buvo nedraustas, todėl už kaltąjį asmenį draudikams atlygino ieškovas 2009-10-20 ir 2010-04-20 mokėjimo nurodymais sumokėjo 2103,26 Lt už V. N. priklausančią transporto priemonę bei 2985,75 Lt už UAB „Smulkus urmas“ priklausančią transporto priemonę faktiškai išmokėtas draudimo išmokas. Įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimu konstatuota, kad Audi 80 transporto priemonės savininkas yra atsakovas. Civilinės atsakomybės draudimo įstatymas nustato pareigą registruotos transporto priemonės savininkui tokią transporto priemonę apdrausti civilinės atsakomybės draudimu, o atsakovas šios prievolės neįvykdė, todėl regreso tvarka privalo atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Be nurodytų nuostolių ieškovas turėjo 42,07 Lt nuostolių už procesinių dokumentų įteikimą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-435/2013, kurioje ieškovo ieškinys buvo atmestas. Nors ieškinys buvo atmestas, bet ieškovas nurodytoje byloje patyrė 42,07 Lt nuostolių dėl to, kad Audi 80 savininku Regitroje buvo įregistruotas kitas asmuo, o atsakovas, įsigijęs automobilį iš to asmens, savo nuosavybės teisių Regitroje neįregistravo, tuo suklaidindamas ieškovą. Dėl to, kad atsakovas neįvykdė prievolės transporto priemonę Audi 80 įregistruoti savo vardu, suklaidino ieškovą kreipiantis į teismą, todėl jis turėtų atlyginti ir toje byloje patirtus ieškovo nuostolius. Mano, kad nepraleido 3 metų ieškinio senaties termino kreiptis su ieškiniu į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Nuostoliai draudimo sumas išmokėjusiems draudikams buvo atlyginti 2009-10-20 ir 2010-04-20, o su ieškiniu dėl nuostolių atlyginimo regreso teise ieškovas kreipėsi 2012 metais, nepraleisdamas trijų metų ieškinio senaties termino. Tik ieškinį 2013-02-05 šioje byloje atmetus, paaiškėjo ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota aplinkybė, jog automobilio Audi 80 savininkas yra ne Regitroje savininku įregistruotas asmuo J. L., o šios bylos atsakovas. Mano, kad trijų metų senaties terminas turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Be to, dėl autoįvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jo atlikimo metu nebuvo aiškus automobilio Audi savininkas bei asmuo, kuris vairuodamas šį automobilį padarė žalą, todėl nebuvo aišku kam ieškovas turėtų pareikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo. Jeigu teismas spręstų, kad senaties terminas kreiptis į teismą buvo praleistas, prašė laikyti, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Atsakovas ir jo atstovas prašė ieškovo ieškinio reikalavimams taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą, ieškinį atmesti. Atsakovas savo atsiliepime (b.l. 61-63) ir jo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Transporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje yra atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamoje byloje Nr. 20-1-00428-09 dėl automobilio Audi 80 vagystės. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra nustatyta, kad pavogtojo automobilio savininku yra įregistruotas J. L., o jo naudotoju – atsakovas. Pavogtas automobilis buvo surastas, o jį pavogę asmenys nenustatyti. Iš to seka, kad iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ieškovui turėjo būti žinoma ne tik kieno vardu yra įregistruotas automobilis, bet ir kas yra jo faktinis naudotojas. Reikšdamas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, ieškovas jį turėjo pareikšti faktiniam automobilio naudotojui, arba asmeniui, kurio vardu automobilis įregistruotas ir faktiniam naudotojui, bet to nepadarė, nors nurodytoje civilinėje byloje teismas jam buvo išaiškinęs teisę pakeisti atsakovą. Teismas pats į šią bylą trečiuoju asmenim įtraukė E. D. Ieškovą atstovauja teisinį išsilavinimą turintys asmenys, todėl reiškiant pradinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, turėjo jį pareikšti tinkamam atsakovui arba jį reikšti dviems atsakovams, bet to nepadarė, todėl be svarbių priežasčių praleido trijų metų ieškinio senaties terminą reikšti ieškinį dėl nuostolių atlyginimo.

Taip pat atsakovo nuomone ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 42,07 Lt, nes atsakovas negali atsakyti už tai, kad ieškovas pasirinko netinkamą atsakovą ir dėl to jo ieškinys buvo atmestas.

Ieškinys atmestinas.

Kauno apylinkės teismo 2013-02-05 sprendimu Nr. 2-1-435/2013 ( b.l. 11-14) buvo atmestas ieškovo ieškinys J. L. dėl 5089,01 Lt nuostolių atlyginimo. Ieškinys buvo kildinamas iš to, kad 2009-05-07 J. L. vardu registruotu automobiliu Audi 80, (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu buvo apgadinti automobiliai Chevrolet Aveo ir Chrysler Voyager. Nukentėjusiems draudikai atlygino žalą, o kadangi automobilis Audi 80 buvo nedraustas civilinės atsakomybės draudimu, regreso tvarka draudikams žalą atlygino ieškovas. Teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, savo sprendimą motyvavo tuo, kad autoįvykio metu faktinis automobilio savininkas buvo ne registre įregistruotas J. L., o E. D.

Iš pažymos apie eismo įvykį (b.l. 15) seka, kad autoįvykio 2009-05-07 metu (duomenys neskelbtini) automobilį Audi 80, (duomenys neskelbtini) vairavęs nenustatytas asmuo, atsitrenkė į stovinčius automobilius Chrysler Voyager ir Chevrolet Aveo, juos apgadino, palikęs automobilį įvykio vietoje iš įvykio vietos pasišalino. Automobilis Chrysler Voyager priklausė V. N. (b.l. 17), o automobilis Chevrolet Aveo – UAB „Smulkus urmas“ ir UAB „Nordea Finance“ (b.l. 18).

Tarp ieškovo ir AB „Lietuvos draudimas“ bei UAB „BTA draudimas“ yra sudarytos paslaugų teikimo sutartys (b.l. 20-22 ir 23-24) pagal kurias draudikai atlygina žalą nukentėjusiems asmenims, o regreso tvarka nuostolius draudikams atlygina ieškovas tuo atveju, kai žalą padariusi transporto priemonė yra neapdrausta civilinės atsakomybės draudimu.

Po autoįvykio nukentėjusios transporto priemonės buvo apžiūrėtos, surašyti techninės apžiūros protokolai (b.l. 26-29 ir 38-41), sudarytos remonto sąmatos, nustatyta žala (b.l. 30-35 ir 42-46). AB „Lietuvos draudimo“ sprendimu (b.l. 36) buvo nuspręsta UAB „Smulkus urmas“ išmokėti 2985,75 Lt draudimo, o SEB banko mokėjimo nurodymu (b.l. 47) V. N. išmokėti 2103,26 Lt. Ieškovas draudimo bendrovėms nuostolius atlygino SEB banko mokėjimo nurodymais (b.l. 48, 49), šį faktą taip pat patvirtina ir jo pateikta pažyma apie draudimo išmokos kompensavimą (b.l. 50, 77, 78-80), kurioje nurodyta, kad ieškovas 2010-04-20, 2009-10-20 mokėjimo nurodymais Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB Interassista“ kompensavo biuro vardu išmokėtas draudimo išmokas nukentėjusiems eismo įvykio metu, iš kurių 2985,75 už UAB „Smulkus urmas“ bei 2103,26 Lt už V. N. faktiškai išmokėtas draudimo išmokas.

Atsakovui ieškovas pareiškė dvi pretenzijas dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 51-55), tačiau pagal šias pretenzijas atsakovas ieškovui nuostolių neatlygino.

Mokėjimo nurodymu 2013-03-13 ieškovas valstybei sumokėjo 42,07 Lt už procesinių dokumentų įteikimą civilinėje byloje Nr. 2-1-435/2013 (b.l. 56).

Iš Kauno apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2009-11-16 išduotos pažymos (b.l. 70) seka, kad dar 2009 metais buvo konstatuota, jog automobilis Audi 80 buvo įregistruotas J. L. vardu, tačiau juo naudojosi E. D.. J. L. savo paaiškinime nurodė, jog jis atsisako mokėti žalą (b.l. 71).

Prie civilinės bylos yra prijungta baudžiamoji byla Nr. 20-1-00428-09. Ši ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo išanalizuota Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1-435/2013, kuri taip pat yra prijungta prie nagrinėjamos bylos. Teismas remiasi teismo 2013-02-05 sprendime Nr. 2-1-435/2013 konstatuotomis aplinkybėmis, kurios jau buvo aptartos šioje civilinėje byloje. Taip pat vertina paminėtos civilinės bylos 2012-09-25 nutartį (b.l. 97), kurioje nurodoma, kad teismui nustačius, jog transporto priemonės savininkas yra ne atsakovas, pagal CPK 45 straipsnį privalo pasiūlyti netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi (LAT 2010-11-09 nutartis 3K-3-448/2010). Jeigu ir laikyti, kad pareiškiant pirminį ieškinį teismui, jam buvo sunku nustatyti kas šioje byloje turi būti atsakovu – tai paskelbus šią nutartį ieškovui, kaip profesionalui, turėjo būti suprantama, kad jis ieškinį pareiškė netinkamam atsakovui. Dėl to teismas priima atsakovo atstovo argumentus, kad nuo šio momento ieškovas turėjo arba pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, arba atsakovu į civilinę bylą Nr. 2-8311-435/2012 įtraukti ir E. D. Iš prijungtos baudžiamosios bylos Nr. 20-1-00428-09 medžiagos teismas vertina b.l. 2, t.y. pranešimą prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriuo 2009-05-08 buvo nurodyta, kad 2009-05-06 buvo pavogtas J. L. vardu registruotas automobilis Audi 80, kuriuo naudojosi E. D.. E. D., apklaustas 2009-05-07 (baudž. b.l. 5-6) parodė, kad nurodytą automobilį prieš dvi savaites jis nusipirko iš J. L.. Dėl to, kaip automobilio faktinis savininkas 2009-05-07 nutarimu (baudž. b.l. 7) E. D. buvo pripažintas nukentėjusiu. Į ikiteisminį tyrimą 2011-06-01 kreipėsi ieškovas su paklausimu ar yra nustatyti asmenys, pagrobę automobilį Audi 80 (baudž. b.l. 55), o 2011-06-03 jiems buvo atsakyta (baudž. b.l. 57), kad [...} buvo pagrobtas J. L. vardu registruotas automobilis Audi 80, (duomenys neskelbtini), kurio naudotojas E. D.. Taigi, reiškiant ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-1-435/2012 (b.l. 3) 2012-04-16 ieškovui jau turėjo būti žinoma kas yra faktinis automobilio naudotojas. LAT yra pasisakęs, kad atsakovas, įregistruotas registre automobilio savininku, teikdamas, kad yra pardavęs automobilį kitam asmeniui, kuris turi pareigą grąžinti ieškovui šio nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmokėtą draudimo išmoką, gali gintis sandorio sudarymo faktu (LAT 2010-10-07 nutartis 3K-7-300/2010). Kitoje nutartyje 3K-3-448/2010 LAT išaiškino, kad registravimo duomenų keitimas nėra tapatus automobilio savininkų pasikeitimas; savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos sutarties, bet ne registracijos pagrindu. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4,47 straipsnio 1 dalis, 6.305 straipsnio 1 dalis). Visos šios aplinkybės rodo, kad reiškiant pirmąjį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo ieškovui turėjo būti aiškūs bylos atsakovai. Galiausiai 2012-09-25 (teismo nutarties priėmimo metu) ieškovas turėjo aiškiai suprasti, kad jis ieškinį pareiškė ne tam atsakovui, nes faktinis automobilio savininkas buvo nustatytas ne J. L., o E. D., todėl regresinio ieškinio reikalavimai turėjo būti pareikšti ne J. L., o E. D.. Be to, J. L. 2012-09-05 teismo posėdyje paaiškino (c.b.l. 84), kad jis sugedusį nevažiuojantį automobilį pardavė. D. sakė, kad „automobilį sutaisysim ir perrašysim, o kadangi automobilį pavogė, todėl nespėjo to padaryti. Aš laikau, kad pavogimo metu savininkas buvo D.“. E. D., byloje apklaustas kaip liudytojas, pripažino, kad jis automobilį iš J. L. nusipirko (c.b.l. 85). Dėl to 2012-09-25 nutartimi (c.b.l. 97) pripažintas trečiuoju asmenim.

Už automobilio Chraysler Voyager išmokėtą draudimo išmoką 2985,75 Lt ir automobilio Chevrolet Aveo išmokėtą draudimo išmoką 2103,26 Lt ieškovas 2009-10-20 ir 2010-04-20 mokėjimo nurodymais (duomenys neskelbtini) išmokėjo draudimo bendrovėms UAB „BTA draudimas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ išmokas, kurias buvo atlyginusios žalą nukentėjusiesiems.

Atsakovas neginčijo nei nuostolių dydžio nei jo pareigos šiuos nuostolius atlyginti. Jis tik prašė taikyti ieškovo ieškinio reikalavimams trijų metų ieškinio senatį, todėl teismas pasisakys dėl šių teisinių santykių ir jiems taikytinos teisės.

Atsakovas įrodė, kad ieškovas praleido trijų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovui teisė į ieškinio patenkinimą regreso teise atsirado tada, kai jis atlygino žalą 2009-10-20 ir 2010-04-20 UAB „BTA draudimas“ ir AB „Lietuvos draudimas“ (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Tarp ieškovo ir atsakovo atsiradusiems teisiniams santykiams taikytinas sutrumpintas trijų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.127 straipsnio 8 dalis). Pirmuoju atveju trejų metų ieškinio senaties terminas turėjo pasibaigti 2012-10-20, o antruoju – 2013-04-20. Ieškovas ieškinį E. D. pareiškė 2013-06-20, t.y. daugiau kaip po trijų metų, skaičiuojant nuo to momento, kai jam atsirado regresinio reikalavimo teisė (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).

Teismas laiko, kad ieškovas trijų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą praleido be svarbių priežasčių. Tiek iš ikiteisminio tyrimo gauto atsakymo ieškovui 2011-05-31, tiek iš J. L. ir E. D. paaiškinimų 2012-09-05 teismo posėdyje nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-1-435/2012 ieškovui, kurį atstovauja profesionalūs teisininkai, turėjo būti žinoma, kad atsakovu šioje byloje turi būti ne J. L., o E. D.. Netgi teismui 2012-08-25 nutartimi išaiškinus ieškovui teisę pagal CPK 45 straipsnį netinkamą šalį pakeisti tinkama šalimi, ieškovas to nepadarė, todėl laiko, kad ieškovas savo teises gynė nekvalifikuotai, aplaidžiai, o ieškinio senaties terminą praleido be svarbių priežasčių. Teismas nenustatė CK 1.129 ir 1.130 straipsniuose nustatytų ieškinio senaties termino sustabdymo arba nutraukimo aplinkybių. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ieškovo ieškinio reikalavimams (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Teismas laiko, kad šis atsakovo reikalavimas yra teisėtas, pagrįstas, todėl taikytinas ir ieškovo ieškinys atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nors ieškovo reikalavimas priteisti jam 42,07 Lt už išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu nėra tiesiogiai susijęs su prašymu atlyginti nuostolius, tačiau ši ieškovo prašymo dalis taip pat atmestina kaip nepagrįsta, nes atsakovas negali atlyginti ieškovo išlaidų dėl to, kad jis pareiškė ieškinį netinkamam atsakovui.

Atsakovas teismo posėdyje neprašė priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų, nepateikė įrodymų apie tokių išlaidų buvimą, todėl šių išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo svarstytas.

Iš atsakovo priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291 ieškinį atsakovui E. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dėl 5131,08 Lt nuostolių atlyginimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, į.k. 125709291 valstybei 10,39 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.