- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-23
- Bylos Nr.
- 1A-529-462-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Daugėla (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
- Nuteistasis
- S. A., E. J., ir A
- Nukentėjusysis
- S. J., P. A., K. P.
- Advokatai
- Monika Motiejauskienė
- Kategorijos
Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-529-462/2009
Teisėjas Saulius Putrius Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.; 1.1.11.9.;
(S) 1.2.14.3.;
2009 m. gruodžio 23 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Daugėlos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. A. ir E. J. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendžio, kuriuo S. A. ir E. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d., 2 d., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskirta S. A. ir E. J. auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas, įpareigojant juos per šešių mėnesių terminą nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su mokslu ar darbu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti ir A. G., A. P. bei S. S., tačiau dėl jų apeliaciniai skundai nepaduoti.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
S. A. ir E. J. nuteisti už tai, kad grasindami tuoj pat pavartoti fizinį smurtą bei atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė svetimą turtą:
jie 2009 m. sausio 15 d., apie 18.30 val., veikdami bendrininkų grupe su A. G., A. P. bei S. S., būtent E. J. ir A. P. nusivedus nepilnamečius nukentėjusiuosius S. J., P. A. ir K. P. prie pastato, esančio S. D. g. 13, Klaipėdoje, prie jų priėjo S. A., A. G., S. S. ir visiems kaltinamiesiems apstojus nukentėjusiuosius bei taip atėmus galimybę jiems priešintis, S. S. iš P. A. pagrobė 360 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K 610i“ su atminties kortele, o tuo pačiu metu A. P., grasindamas S. J. pavartoti fizinį smurtą, iš jo pagrobė 345 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ su atminties ir SIM kortelėmis bei tuoj po to, A. P. pareikalavus, o K. P. išsigandus jau išsakytų grasinimų, A. P. iš pastarojo pagrobė 300 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson“ ir taip kaltinamieji bendrais veiksmais plėšimo būdu pagrobė svetimą turtą už bendrą 1005 Lt vertę.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis S. A. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltime nedalyvavo, o byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę. Tai, kad įvykio metu buvo kartu su kitais nuteistaisiais ir nukentėjusiaisiais, neįrodo, jog grasino ar vykdė kokius kitus veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai prieštarauja nukentėjusiųjų parodymams, kurie nekalba apie tai, kad jiems buvo sudaryta grėsminga situacija. Byloje nėra įrodymų, kad tarp kaltinamųjų buvo susitarimas pagrobti iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus, be to, teismo motyvas, jog veikė bendrininkų grupe su kitais kaltinamaisiais, neatitinka nei nukentėjusiųjų, nei pačių kaltinamųjų parodymų. Nuteistasis S. A. teigia, kad yra neteistas, sėkmingai mokosi.
Apeliaciniame skunde nuteistasis E. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendį ir jį išteisinti. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltime nedalyvavo, smurto prieš nukentėjusįjį S. J. nevartojo, mobiliojo ryšio telefono iš jo nepagrobė. Byloje nustatyta, kad kai tarp nukentėjusiojo ir A. P. vyko derybos dėl telefono pardavimo, jis stovėjo toliau ir kalbėjo savo mobiliojo ryšio telefonu. Nuteistasis E. J. teigia, kad jo parodymai sutampa su nukentėjusiųjų S. J., P. A., K. P. ir kaltinamųjų S. A., A. G., S. S., A. P. parodymais, tačiau teismas jų nevertino. E. J. skunde pažymi, kad yra nepilnametis, neteistas, sėkmingai mokosi ir yra charakterizuojamas gerai.
Nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti.
Prokuroras prašo nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistųjų S. A. ir E. J. kaltės. Jų įvykdytą nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.
Vien tai, kad nuteistieji S. A. ir E. J. nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodami byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindami, nėra pagrindas tenkinti jų apeliacinius skundus. Nors nuteistieji S. A. ir E. J. neigia, kad nuosprendyje nustatytu laiku ir vietoje, grasindami pavartoti fizinį smurtą bei atimdami galimybę nukentėjusiesiems priešintis, pagrobė jų mobiliojo ryšio telefonus, bei tvirtina, jog jie tik stovėjo atokiau nuo įvykio vietos ir nusikaltimo padaryme nedalyvavo, tačiau šis nuteistųjų aiškinimas bylos įrodymais visiškai paneigtas. Apeliantų S. A. ir E. J. kaltę dėl plėšimo padarymo įrodo nuoseklūs nukentėjusiųjų S. J., P. A., K. P., R. A. ir A. J. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu, nuteistojo A. P. parodymai teismo metu, asmens parodymų atpažinti protokolai (t. 2, b. l. 57–64), įtariamųjų ir nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje protokolai (t. 1, b. l. 38–42, 95–99, t. 2, b. l. 103–107).
Kolegija tiki nepilnamečių nukentėjusiųjų S. J., P. A., K. P. parodymais, nes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodant turto pagrobimo faktą bei įvardijant turto pagrobimo aplinkybes nukentėjusiųjų paaiškinimai yra nuoseklūs ir detalūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, atitinka objektyvias faktines bylos aplinkybes. Juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, nukentėjusiųjų R. A., A. J. ir liudytojos D. D. parodymai. Netikėti ar abejoti jais kolegija neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nukentėjusieji D. P., A. J. ir R. A. nuo pirminio apklausos momento, tai yra jau rašant protokolą–pareiškimą, nurodė, kad grupė nepažįstamų vaikinų grasindami pavartoti fizinį smurtą iš jų nepilnamečių vaikų atėmė mobiliojo ryšio telefonus (t. 1, b. l. 1, 2, 3).
Nukentėjusysis P. A. ikiteisminio tyrimo apklausos 2009-01-16 metu nurodęs, kad vienas iš juos apiplėšusių asmenų rankose laikė peilį (t. 1, b. l. 53–55), 2009-03-13 ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad vienas vaikinas buvo kažką išsitraukęs iš striukės kišenės, jis pagalvojo, kad tai peilis (t. 1, b. l. 62–63). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis P. A. parodė, kad peilio pas kaltinamuosius nematė (t. 3, b. l. 149). Nukentėjusysis K. P. ikiteisminio tyrimo apklausos 2009-01-16 metu taip pat nurodęs, kad vienas iš juos apiplėšusių asmenų rankose laikė peilį (t. 1, b. l. 25–27), 2009-02-04, 2009-03-10 ikiteisminio tyrimo apklausose teigė, kad matė pusiau ištrauktą peilį, tačiau negalėjo tiksliai patvirtinti, kuris iš kaltinamųjų tą peilį turėjo (t. 1, b. l. 32–35). 2009-03-16 ikiteisminio tyrimo apklausos metu nurodė, kad jam ir P. A. peiliu niekas negrasino, peilį matė pas A. P. (t. 1, b. l. 36–37). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. P. patvirtino, kad A. P. buvo kažką išsitraukęs, buvo tamsu ir nematė, ar tai peilis (t. 3, b. l. 151). Nukentėjusysis S. J. ikiteisminio tyrimo apklausos 2009-01-16 metu nurodęs, kad vienas iš juos apiplėšusių asmenų išsitraukė peilį (t. 1, b. l. 78–80), 2009-03-19 ikiteisminio tyrimo apklausoje nurodė, kad vaikinas išsitraukęs peilį, jį laikė prie savo striukės kišenės (t. 1, b. l. 84–85). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis S. J. parodė, kad A. P. pagrasino, jog gali išsitraukti peilį, o įsikišęs ranką į striukės kišenę išsitraukė blizgantį daiktą, bet negali patvirtinti, ar tai buvo peilis (t. 3, b. l. 150–151). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiųjų S. J., P. A. ir K. P. parodymai ikiteisminio tyrimo ir teismo metu gali skirtis vien tik todėl, kad nukentėjusieji S. J., P. A. ir K. P., būdami nepilnamečiai, plėšimo metu patyrė baimę, nerimą ir saugumo trūkumą, kadangi sudarydami grėsmingą situaciją, pasinaudodami tamsiu paros metu ir neapšviesta vieta, juos apiplėšė penki vyresni ir fiziškai pranašesni asmenys. Tai galėjo turėti įtakos šių nepilnamečių nukentėjusiųjų situacijos suvokimui bei aplinkybių vertinimui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-06-23 nutarimo Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo bylose“ 11 p. numatyta, kad grasinimas tuoj pat pavartoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais). Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto). Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.
Nagrinėdamas mobiliųjų telefonų iš nukentėjusiųjų S. J., P. A., K. P. pagrobimo aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad S. A. ir E. J. su kitais nusikaltimo bendrininkais – A. G., A. P. bei S. S., tamsiame tunelyje apsupę nukentėjusiuosius, sukeldami pastariesiems nesaugumo ir baimės jausmą ir taip atimdami galimybę priešintis, pagrobė svetimą turtą. Pagrįstai apylinkės teismas nuteistųjų nusikalstamą veiką perkvalifikavo iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1 d., kadangi neįrodyta, jog nuteistieji plėšimo metu panaudojo peilį. Kolegija daro išvadą, kad nuteistųjų S. A. ir E. J. veiksmai teisingai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip paprastas plėšimas, padarytas bendrininkų grupe.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atmeta nuteistojo S. A. apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad tarp nuteistųjų nebuvo susitarimo pagrobti iš nukentėjusiųjų mobiliojo ryšio telefonus. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir teismų praktiką veikos padarymo bendrininkų grupe atveju nereikalaujama, kad bendravykdžiai kiekvienas atskirai visiškai įgyvendintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį, nes veikos bendrumas gali pasireikšti ir tuo, kad nusikalstamoje veikoje dalyvaujantys asmenys iš dalies įgyvendina jiems bendrai inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius (pavyzdžiui, siekdami užvaldyti svetimą turtą, vienas plėšimo bendravykdis įremia peilį nukentėjusiajam į kaklą, o kitas – pagrobia nukentėjusiojo turtą). Taip pat pažymėtina, kad bendrininkų susitarimas yra privalomas subjektyvusis bendrininkavimo požymis ir gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais, bei įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas; jis gali būti tiek išankstinis, tiek spontaniškas, staigus. Esant bendrininkavimui, visi bendrininkai atsako pagal vieną ir tą patį Baudžiamojo kodekso straipsnį, tai yra už bendrus veiksmus, išskyrus, jeigu nustatomas vykdytojo ekscesas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis S. A. pagrįstai pripažintas plėšimo bendravykdžiu, todėl jis turi atsakyti už bendrai padarytą veiką.
Skirdamas bausmę nuteistiesiems S. A. ir E. J. apylinkės teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. ir 91 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistųjų asmenybę, kad S. A. ir E. J. anksčiau neteisti, į jų atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę bei atidėjo jos vykdymą paskiriant jiems auklėjamojo poveikio priemones – elgesio apribojimą.
Tenkinti apeliacinius skundus juose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-10-09 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistųjų S. A. ir E. J. apeliacinius skundus atmesti.