- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-10-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-5823-888/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-05054-2014-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Pažeidėjas
- V. G.
- Advokatai
- Daiva Vaškelienė
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, sekretoriaujant Ritai Kinderienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. G., jo atstovei advokatei Daivai Vaškelienei, išnagrinėjusi V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2014 m. liepos 6 d. 13 val. 18 min. Kauno rajone, Drąseikių k., Ežero g. 6, vairavo transporto priemonę RENAULT MEGANE, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (2,53 promilės), nepasirinko saugaus greičio ir nesuvaldė jos, ko pasėkoje atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir tvora. Vairuotojas iš eismo įvykio vietos nuvažiavo. Nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.4, 14 punktų reikalavimus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir teismui paaiškino, kad jis įvykio dieną gėrė prie karjero, be jo buvo dar apie 10 žmonių, jis buvo įšokęs išsimaudyti su drabužiais. Net nematė, jog automobilis apdaužytas, kol neparodė pareigūnai. Minėtas automobilis priklauso H. L.. Atvažiavus policijos pareigūnams, jis vienas stovėjo prie automobilio keleivio pusėje ir džiovė šlapius rūbus ant galinių durelių, automobilio nevairavo, už vairo tikrai nesėdėjo, kas vairavo automobilį, nepažįsta ir pasakyti negali.
Liudytoja J. S. parodė, kad ji turi sodą Drąseikiuose, įvykio dieną iškvietė policijos pareigūnus, kadangi į jos tvorą įvažiavęs vairuotojas buvo visiškai girtas. Įvykio metu tvora nulinko į šoną ir nubraukė visą mašiną. Automobilio vairuotojas vietoj to, kad būtų sustojęs, pasišalino iš įvykio vietos. Ji sėdo į mašiną ir išvažiavo paieškoti tos mašinos, kuri pabėgo. Mašiną, kuri atsitrenkė į jos tvorą, rado stovinčią prie karjero ir paskui perdavė informaciją policijai. Pretenzijų dėl tvoros išvertimo neturi. Avariją padariusio žmogaus nepažįsta. Nurodė, kad lyg ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G. buvo už vairo tuo metu. Buvo vyresnis, apie 45-50 metų vyras, jis buvo vienas tame automobilyje.
Liudytojas H. L. parodė, kad 2014 m. liepos 6 d., kai buvo tas įvykis, jis buvo kartu su V. G., atvažiavo iš ryto iki Drąseikių karjero su automobiliu RENAULT Megane, visą dieną buvo prie vandens. Tada kažkas pasakė, kad atvažiavo policija ir visi nuėjo pažiūrėti. Pas jį tuo metu buvo automobilio raktai, dokumentai, jis sakė pareigūnams, kad yra automobilio savininkas, tačiau jie į tai nereagavo. O V. G. tuo metu, kai atvažiavo pareigūnai persirenginėjo prie mašinos šlapius drabužius. V. G. paėmė policija nieko nesiaiškinus, o jam net neleido aiškintis, išvijo. Kaip jo automobilis atsidūrė eismo įvykyje, paaiškinti negali, to žmogaus nepažįsta. Buvo kartu su draugais, paprašė, kad nuvažiuotų iki parduotuvės nupirkti alaus. Jo vardas berods Andrius, pavardės nežino, maždaug apie 50 metų amžiaus. Kadangi visi buvo išgėrę, jis jo paklausė, ar negėręs, pasakė kad ne, todėl ir paprašė, kad nuvažiuotų. Jis po kiek laiko grįžo, bet nieko nesakė apie įvykį, mašina nebuvo apgadinta, todėl ir toliau ten buvo. Kai atvažiavo policija, tada tik viską ir sužinojo. V. G. mašinos tikrai nevairavo. Jis negalėjo vairuoti, kadangi rakteliai buvo pas jį patį, jis raktelių V. G. nedavė.
Liudytojas A. S. parodė, kad įvykio dieną su kolega J. B. atvažiavo į Drąseikių sodus dėl eismo įvykio. Prie jų priėjo moteris, kuri paaiškino, kad automobilis atsitrenkė į jos tvorą. Su ja kartu nuvažiavę į jos nurodytą vietą, rado apgadintą automobilį ir netoli automobilio buvo grupė jaunuolių, vienas iš jų buvo moters atpažintas kaip vairuotojas. Iš moters buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė tą žmogų kaip vairuotoją. Pagal iš moters paimtą paaiškinimą ir buvo surašytas protokolas.
Liudytojas J. B. parodė, jog įvykio dieną gavo iškvietimą, kad automobilis įvažiavo į tvorą. Nuvykę į Drąseikius, pabendravo su tvoros savininke, sužinojo, kad automobilis įvažiavo į jos tvorą ir pasišalino iš įvykio vietos. Tos tvoros šeimininkė pasakė, kur automobilis yra, ir parodė, kuris žmogus tai padarė. Tada nuvažiavo, susirado minėtą automobilį ir suformino įvykį. Jis ir jo kolega patys nematė V. G. vairuojančio, tik pagal moters pareiškimą ir jos nurodytas aplinkybes surašė protokolą.
Motyvuojamoji dalis
Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.
Kaltinimas V. G., padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., grindžiamas byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1-2 b.l.), eismo įvykio vietos schema bei papildomais duomenimis (3 b.l.), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio J. B. ir vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniais pranešimais (4, 5 b.l.), J. S. paaiškinimu (6 b.l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (10 b.l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (7 b.l.), asmens blaivumo testu Nr. 1369, iš kurio matyti, kad 2014 m. liepos 6 d. 14 val. 50 min. V. G. buvo nustatytas 2,53 promilės girtumas (12 b.l.), alkotesterio patikros sertifikatu (13 b.l.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus numatytuosius šiame kodekse.
Pažymėtina, jog įrodinėjant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tiek 127 str. 2 d., tiek 130 str. 1 d., tiek 124¹ str. 7 d. numatytų pažeidimų sudėtį, būtina nustatyti pažeidimo objektyviąją pusę apibūdinančią aplinkybę – aktyvius pažeidėjo veiksmus, t. y. transporto priemonės vairavimą. Sprendžiant klausimą dėl vairavimo fakto nustatymo, teismų praktikoje remiamasi lingvistine žodžio „vairuoti“ prasme. Vairavimo veika nesiejama su nuvažiuotu atstumu, o minėtos normos taikymui pakanka konstatuoti, kad transporto priemonė judėjo valdoma administracinėn atsakomybėn patraukto asmens (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N–1–413/2007 ir kt.).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G., nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą teisme, nuosekliai ir vienodai aiškino įvykio aplinkybes, t.y. neigė vairavęs automobilį neblaivus ir sukėlęs eismo įvykį, po kurio iš eismo įvykio vietos pasišalino, nurodė, kad įvykio dieną atvažiavus policijos pareigūnams jis tik stovėjo prie apgadinto automobilio (26, 44 b.l.). Šios administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versijos nepaneigia jokie kiti byloje esantys objektyvūs ir patikimi duomenys.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad V. G. įvykio dieną buvo Drąseikiuose prie karjero, tuo metu buvo neblaivus. Šias aplinkybes patvirtino tiek pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. G., tiek liudytojais teisme apklausti H. L., A. S., J. B. (52-54 b.l.), tiek policijos pareigūnų A. S. ir J. B. tarnybiniai pranešimai (4, 5 b.l.). Šios įvykio aplinkybės nustatytos neginčijamai, tačiau nei vienas iš apklaustų teismo posėdžio metu liudytojų negalėjo patvirtinti, jog matė, kaip būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. vairavo transporto priemonę neblaivus, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausta J. S., kuri tiesiogiai ir betarpiškai stebėjo eismo įvykį ir matė pažeidėją įvykio vietoje, negalėjo patvirtinti, jog tai buvo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G.. Liudytoja teismui paaiškino, kad automobilį vairavo vyresnis, apie 45-50 metų vyras, kuris buvo vienas tame automobilyje (43 b.l.). Liudytojais apklausti policijos pareigūnai A. S. ir J. B. apklausti teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas V. G. buvo surašytas pagal iš J. S. paimtą paaiškinimą ir jos nurodytas įvykio aplinkybes, jie patys viso įvykio nematė, V. G. vairuojančio automobilį taip pat nematė (53-54 b.l.). Apgadinto automobilio savininkas H. L. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad V. G. mašinos tikrai nevairavo, kadangi rakteliai buvo pas jį, jis raktelių V. G. nedavė, o įvykio dieną automobilį vairavo žmogus, kurio vardas berods Andrius, pavardės nežino, maždaug apie 50 metų amžiaus (52-53 b.l.). Šis asmuo įvykio tyrimo metu nebuvo nustatytas.
Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad V. G. vairavęs transporto priemonę neblaivus įvykio vietoje sulaikytas nebuvo, įvykį tiesiogiai mačiusi liudytoja J. S. teismo posėdžio metu nepatvirtino, kad automobilį, atsitrenkusį į jos tvorą, vairavo būtent administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, pareigūnai, kurie atvyko į įvykio vietą ir surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nematė, ar V. G. vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį bei iš jo pasišalino, jie rėmėsi tik liudytojos J. S. paaiškinimais, pagal kuriuos ir surašė protokolą, liudytojas H. L. taip pat nepatvirtino to fakto, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neabejotinai vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, jokių kitų neginčytinų duomenų, galinčių paneigti V. G. paaiškinimus, jog jis nevairavo transporto priemonės neblaivus ir nesukėlė eismo įvykio bei iš jo nepasišalino, byloje nėra, jo iškelta versija nepaneigta jokiais kitais objektyviais, patikimais, tiesioginiais byloje esančiais duomenimis.
Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukimo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006), o nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Be to, visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006 ir Nr. N62-3686/2008).
Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Darytina išvada, kad V. G. kaltė dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų padarymo nėra įrodyta.
Kadangi byloje esančiais duomenimis nenustatyta, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. G. vairavo transporto priemonę, todėl jam nekilo ir pareiga policijos pareigūnams pateikti vairuotojo pažymėjimą. Todėl darytina išvada, jog V. G. nėra jokio pagrindo inkriminuoti ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 124¹ straipsnio 7 dalyje, tai yra bausti jį už tai, kad policijos pareigūnams jis nepateikė galiojančio vairuotojo pažymėjimo.
Kadangi nėra administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d., sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., 288 str., 302⁴ str.,
nutaria:
administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. G. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. ir 124¹ str. 7 d. nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.