- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- A2.6.-5-878/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00760-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Inga Liubinienė
- Pažeidėjas
- A. A.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Birštono policijos komisariato atstovui Vytautui Aliuškevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, vidurinio išsilavinimo, vedusio, nedirbančio, gyvenančio(duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. A. 2011 m. lapkričio 5 d. 20.10 val. kelio Vilnius–Prienai–Marijampolė 93 kilometre, būdamas neblaivus (nustatytas 1,78 promilių girtumas), vairuodamas automobilį F. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį Danutei B. M., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su V. K. vairuojamu automobiliu Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu E. J.. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, apgadintos abi transporto priemonės. Tokiais veiksmais A. A. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. A. teismo posėdžio metu nesutiko su jam nustatytu girtumo laipsniu, neigė kaltę dėl vairavimo neblaiviam ir eismo įvykio sukėlimo, tik vėliau, baigus įrodymų tyrimą teisme, savo kaltę dėl pažeidimo pripažino. Paaiškino, kad su draugu Virmantu Škėvonyse garažuose tvarkė automobilį ir išgėrė gal du su puse buteliuko alaus. Paprašė pažįstamo Kešos pavairuoti automobilį iki Prienų, davė jam 50 litų, kad šis paskui turėtų už ką grįžti atgal. Keša sutiko. Apie 20 val. abu važiavo link Prienų, A. A. sėdėjo keleivio vietoje, įvykio metu buvo pasisukęs į šoną, kalbėjo telefonu, todėl nematė, kaip viskas atsitiko, tik pajuto smūgį į automobilį. Jo automobilį apsuko priekiu Birštono kryptimi. A. A. išlipo iš automobilio per vairuotojo dureles, nes keleivio pusės durelės neatsidarė nuo smūgio į automobilio dešinį šoną. Nematė, kur dingo Keša, netgi po įvykio jo niekur neranda. Jis pats automobilyje buvo prisisegęs saugos diržą, nesusižalojo, nebuvo praradęs sąmonės. Tuo metu pribėgo žmonės iš kito automobilio ir iškvietė policiją. Jis aiškino, kad vairuotojas pabėgo, bet juo netikėjo. Su įvykio vietoje nustatytu girtumo laipsniu nesutiko, pareigūnai komisariate nesutiko leisti jam iš naujo pūsti į alkotesterį, todėl, apie 00.30 val. paleistas iš policijos komisariato, ilgai ieškojo, kur pakartotinai patikrinti blaivumą. Policijoje jam pasakė, kad tą gali padaryti Kaune. Jis naktį nerado, kas galėtų nuvežti, todėl į medicinos įstaigą nuvyko tik ryte.
Liudytojas policijos pareigūnas Vytautas Liuiza parodė, kad patruliuodamas su Tomu Dapkevičium, gavo iškvietimą dėl eismo įvykio. Nuvykę rado du automobilius, susidūrusius dešinėmis pusėmis. Nukentėjusieji buvo jau sulaikę asmenį, kurį įtarė esant kaltu dėl eismo įvykio, sakė, kad jis bandė bėgti. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. A. neigė vairavęs, tačiau iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas pasakė, kad A. vienas sėdėjo automobilyje. Pažeidėjas konkrečiai nenurodė, kas vairavo, sakė tai vieną, tai kitą vardą. Vizualiai atrodė girtas. Pareigūnai jam girtumą nustatė vietoje, alkotesterio kvite jis nepasirašė, kartoti tyrimą neprašė. Įvykio vietos schemą braižė Tomas Dapkevičius.
Liudytoja V. K. parodė, kad lapkričio 5 d. su draugais P. K. ir D. A. draugo automobiliu važiavo į Birštoną. Netoli Škėvonių prieš ją iššoko mašina ir trenkėsi dešine puse į jos vairuojamo automobilio dešinę pusę. Jos automobilį metė į kitą kelio pusę. K. paklausė, ar jie gyvi, po to išspyrė savo mašinos duris ir nubėgo link A. A. mašinos, iš paskos atbėgo ir ji. Prie A. A. automobilio jau buvo P. K. ir jai iš paskos automobiliu BMW važiavęs nepažįstamas vyras. Nuo kito automobilio nubėgant nieko nematė, prie vairo sėdėjo A. A., jis buvo paėmęs už saugos diržo ir bandė lyg užsisegti, paskui jis išlipo iš automobilio. Jo pusės automobilio durelės buvo uždarytos. A. A. automobilyje buvo vienas.
Liudytojas P. K. parodė, kad įvykio vakarą V. K. vairavo jo automobilį, visi važiavo į Birštoną apie 60 km/h greičiu. Škėvonių kaime prieš juos iš priešingos eismo juostos išvažiavo automobilis ir kampu atsitrenkė į jų automobilį, nustumdamas į griovį. Liudytojas labai greitai išlipo pro nuo smūgio atsidariusias dureles, iškart nubėgo prie A. A. automobilio. A. A. automobilyje buvo vienas, sėdėjo už vairo prisisegęs saugos diržu, oro pagalvė buvo išsiskleidusi. Automobilio durelės buvo uždarytos. Prie automobilio taip pat buvo priėjęs jiems iš paskos važiavusio automobilio vairuotojas. A. A. dar kelias minutes sėdėjo savo automobilyje. Atvažiavus policijos pareigūnams, A. A. jau buvo išlipęs laukan. Jis sakė, kad nemiegojęs kelias paras, bandė eiti į šoną. Nepažįstamas vairuotojas liepė jį laikyti, kad nepabėgtų. A. A. minėjo skirtingus vardus, sakė, kad draugas į mišką nubėgo. Matėsi, kad jis išgėręs.
Liudytojas D. A. patvirtino tas pačias V. K. ir P. K. nurodytas aplinkybes, papildomai parodė, kad A. A. po eismo įvykio grūdo į vairą oro pagalvę, nelabai orientavosi aplinkoje, sakė, kad užmigo už vairo, nes dvi paras dirbo, prašė nepykti.
Liudytojas policijos pareigūnas Tomas Dapkevičius parodė, kad patruliuodamas su patruliu V. Liuiza, gavo pranešimą, jog Škėvonių k. yra eismo įvykis ir vairuotojas bando pabėgti. Atvykęs rado A., sudaužytas transporto priemones. Surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, nubraižė schemą. Asmuo išvažiavo į priešpriešinį eismą, jo automobilį apsuko, o kita transporto priemonė buvo kelkraštyje. Įvykio vietoje buvo daugiau žmonių. A. buvo prie transporto priemonės, atsiprašinėjo žmonių, prašė nepykti, sakė, kad kaltas. Jis pasakė, kad išlipo per vairuotojo pusę. Buvo galima išlipti per keleivio pusę, durelės nebuvo užsikirtę, nes atvykus gelbėtojams, visas automobilio duris atidarė, laužti nereikėjo. A. buvo neblaivus, jam girtumą nustatė iš karto, tuo metu A. su girtumo laipsniu sutiko. Vežamas į policijos komisariatą, . apsigalvojo, sakė, kad nevairavo, kėlė įvairias versijas, kad vairavo kažkoks draugas, kurio neįvardijo. Komisariate neprašė antrą kartą patikrinti jo blaivumą.
Liudytojas E. Z. parodė, kad lapkričio 5 d. važiuodamas iš Prienų namo link Birštono, išgirdo trenksmą, pamatė kibirkštis, mašinos sukosi, viena apsisuko ant kelio į priešingą pusę. Privažiavo prie įvykio vietos, nubėgo prie Fiat, nes iš po jo kapoto rūko dūmai. Automobilio salone matė A. A., sėdintį vairuotojo vietoje, jis buvo vienas. Durelės buvo uždarytos. Paklausė, ar yra automobilyje keleivių, bet vairuotojas buvo šoke, nieko neatsakė. Liudytojas dirba priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, ne kartą teko būti eismo įvykiuose, todėl įsitikinęs, kad daugiau keleivių nėra, sekė automobilio būklę, kad neužsidegtų. Vairuotojo nejudino. Tuo momentu pribėgo jaunuoliai iš kito automobilio. Praėjus apie 3 minutes, A. atgavo žadą ir pradėjo kalbėti, ir po kokių 5 minučių išlipo iš automobilio. Buvo apsvaigęs, liudytojas nuo jo užuodė alkoholio kvapą. Po šoko atsigavęs pasakė, kad po darbo dviejų parų važiavo labai pavargęs, nemiegojęs ir dėl nuovargio taip atsitiko. E. Z. paskolintu telefonu paskambinęs savo telefono numeriu, A. A. savo telefoną surado po vairuotojo sėdyne. A.ą liudytojas laikė už rankos, kol atvyko policija, nes šis mėgino bėgti. Po to, kai A. savo telefonu kažkam paskambino, pradėjo neigti vairavęs, sakė, kad vairavo draugas. Liudytojas nematė jokio kito asmens išlipančio ar iškrentančio iš A. A. automobilio, nors šį automobilį stebėjo visą laiką nuo pat eismo įvykio.
Motyvuojamoji dalis
A. A. kaltę, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytą teisės pažeidimą visiškai patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 80P-123706-11, asmens blaivumo testas, pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, policijos pareigūnų Vytauto Liuizos, Tomo Dapkevičiaus ir Rolando Vaitausko tarnybiniai pranešimai, pažyma apie asmens baustumą, eismo įvykio vietos schema, liudytojų V. K., P. K., D. A., E. Z., Vytauto Liuizos, Tomo Dapkevičiaus parodymai.
Iš liudytojų parodymų ir eismo įvykio vietos schemos (b.l. 8) nustatyta, kad A. A., kelio Vilnius-Prienai-Marijampolė 93,5 kilometre, Prienų kryptimi vairuodamas automobilį F. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išvažiavo į priešingo eismo juostą ir susidūrė su Birštono kryptimi važiavusiu E. J. priklausančiu automobiliu Seat Alhambra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamu V. K.. Tai, kad eismo įvykį sukėlė būtent A. A., patvirtino liudytojai V. K., P. K. ir D. A., parodę, kad jiems važiuojant automobiliu Seat Alhambra, automobilis F. B., važiavęs priešpriešinio eismo juosta, staiga išvažiavo tiesiai priešais juos ir trenkėsi į Seat Alhambra. Tiek eismo įvykio vietos schema, tiek liudytojų V. K., P. K., D. A., E. Z., Vytauto Liuizos, Tomo Dapkevičiaus parodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu apgadinti A. A. vairuotas automobilis F. B., priklausantis D. B. M., ir V. K. vairuotas automobilis Seat Alhambra, priklausantis E. J.. Dėl automobilių apgadinimo fakto jokio ginčo nėra.
Nors A. A. iš pradžių neigė vairavęs automobilį, tą visiškai paneigia teismo apklaustų liudytojų V. K., P. K., D. A., E. Z. parodymai, kurių objektyvumu teismas neturi pagrindo abejoti, nes jie nuoseklūs, visiškai sutampa detalėse, nėra jokių duomenų, kad liudytojai galėtų būti nusiteikę prieš administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, anksčiau nebuvo susiję su pažeidėju, todėl nėra pagrindo manyti, kad jie gali būti suinteresuoti melagingai jį apkaltinti. Visi liudytojai parodė, kad būtent A. A. iš karto po eismo įvykio sėdėjo vairuotojo vietoje, automobilio durelės buvo uždarytos, jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei šalia jo nebuvo. Tai, kad joks kitas asmuo neišlipo iš F. B. vairuotojo vietos, patvirtino liudytojas E. Z., objektyviai stebėjęs eismo įvykį ir A. A. automobilį iki pat prie jo priėjo ir už jo vairo rado sėdintį A. A., taip pat V. K., D. A. ir P. K. parodė nematę jokio kito asmens nei automobilyje F. B., nei nubėgant nuo jo. Nors A. A. teigė į vairuotojo vietą persėdęs iš karto po įvykio, pabėgus vairavusiam draugui, kurio nei vardo, nei pavardės, nei gyvenamosios vietos nurodyti negalėjo, tą visiškai paneigia E. Z., V. K., P. K. ir D. A. parodymai, kad iš karto po įvykio A. A. buvo ištiktas šoko, nereagavo į klausimus, ilgokai sėdėjo savo vietoje, buvo prisisegęs saugos diržą. E. Z. parodymai, jog A. A. savo mobilųjį telefoną po eismo įvykio rado po vairuotojo sėdyne, taip pat patvirtina, jog būtent A. A. vairavo automobilį. Be to, V. K., P. K., D. A., E. Z., Tomas Dapkevičius analogiškai patvirtino, kad A. A. iškart po įvykio savo kaltės neneigė, atsiprašinėjo, aiškino užmigęs prie vairo dėl dvi paras trukusio darbo ir nuovargio, tik vėliau pradėjo neigti vairavęs. Pažeidėjo versiją, kad į vairuotojo vietą jis persėdo dėl to, kad neatsidarė automobilio keleivio pusės durelės, paneigė liudytojo T. Dapkevičiaus parodymai, jog minėtos durelės nebuvo užsikirtę, atvykę gelbėtojai jas lengvai atidarė. Taigi, byloje visiškai pakanka įrodymų konstatuoti, kad automobilį F. B. eismo įvykio metu vairavo A. A..
A. A. pripažino eismo įvykio metu buvęs neblaivus, tačiau nesutiko su girtumo laipsniu. Pažymėtina, jog girtumo laipsnis neturi jokios įtakos, veiką kvalifikuojant pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nes atsakomybė šiuo atveju nėra diferencijuojama priklausomai nuo girtumo laipsnio, sprendžiant pažeidimo kvalifikavimo pagal ATPK 127 straipsnį, teismui pakanka konstatuoti, jog A. A. eismo įvykį sukėlė ir apgadino svetimą turtą, būdamas neblaivus. Tačiau teismas pasisako ir dėl šios aplinkybės konstatavimo pagrįstumo. Asmens blaivumo testo duomenys patvirtina, kad A. A. 2011 m. lapkričio 5 d. 21.48 val. alkotesteriu Lion alcometer 500 nustatytas 1,78 promilių girtumas (b.l. 2). Eismo įvykis užfiksuotas 20.10 val., liudytojai policijos pareigūnai Vytautas Liuiza bei Tomas Dapkevičius patvirtino, kad girtumą A. A. nustatė po eismo įvykio vietoje tarnybiniame automobilyje. Liudytojas T. Dapkevičius parodė, jog A. A. neprašė pakartotinai atlikti girtumo patikrinimą. Iš A. A. teismui pateikto Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 944 (b.l. 36) matyti, kad A. A. 2011 m. lapkričio 6 d. 8.55 val. buvo blaivus, Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2011 m. lapkričio 9 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 8061/11(01) (b.l. 35) konstatuota, jog A. A. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Tačiau pastebėtina, kad medicininė apžiūra atlikta ir kraujas tyrimui buvo paimtas 2011 m. lapkričio 6 d. 8.55 val., t.y. praėjus daugiau kaip 12 valandų nuo eismo įvykio. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3165/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444–1452/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra konstatuota, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimą administracinėje byloje N62-3686/2008). Taigi, įvertinus ilgą laiko tarpą (daugiau kaip pusę paros) nuo eismo įvykio, daugiau kaip dešimties valandų skirtumą nuo pirminio girtumo patikrinimo iki A. A. iniciatyva atliktos jo medicininės apžiūros ir kraujo ištyrimo medicinos įstaigoje, per kurį galėjo nelikti alkoholio pėdsakų A. A. kraujyje, teismui nėra pagrindo abejoti pažeidėjui eismo įvykio vietoje nustatytu girtumo laipsniu. Be to, byloje taip pat nėra duomenų, kad pažeidėjo neblaivumas su alkotesteriu buvo nustatinėjamas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.
Tokiu būdu, teismas konstatuoja, jog ištirtų įrodymų pagrindu neginčytinai įrodyta, jog neblaivaus A. A. padaryto Kelių eismo taisyklių 122 ir 125 punktų pažeidimo nulemto eismo įvykio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas. A. A. kaltas padaręs pažeidimą ir yra baustinas.
A. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, numatančią atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės). Pažymėtina, kad ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis apima A. A. inkriminuotą vairavimą esant vidutinio girtumo laipsnio, todėl, remiantis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi, transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam atskirai pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį nekvalifikuotinas, už minėtą pažeidimą A. A. administracinėn atsakomybės trauktinas tik pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį kaip specialiąją normą.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Pažeidėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda. A. A. neteistas, tačiau daug kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, nuobaudos galioja, todėl jam skirtina bauda, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis, ir specialiosios teisės atėmimas ilgesniam nei sankcijoje numatytas vidurkis terminui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 27, 30, 30², 286, 287, 302², 302⁴ straipsniais,
nutaria:
A. A. už pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, skirti 4800 (keturių tūkstančių aštuonių šimtų) litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams.
Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui tiesiogiai arba per Prienų rajono apylinkės teismą.