Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovei A. M. ir jos atstovui adv. G. Armanavičiui, trečiajam asmeniui V. P., institucijos atstovei V. P., nedalyvaujant atsakovui V. M. (V. M.), apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai, neatvykus trečiajam asmeniui O. J., apie teismo posėdį pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, tretieji asmenys: O. J., V. P., dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo V. M. santuoką sudarytą 1992-09-12 Rusijos Federacijoje (toliau - RF), kuri Lietuvos Respublikos (toliau – LR) vietos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje apskaityta 2016-06-08. Ieškovė prašė teismo pripažinti abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo, nustatyti, kad sutuoktiniams vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas ir patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad dar 1989 m. balandžio 5 d. Panevėžio m. Civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudariusi santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu J. R., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Gyvendama kartu su atsakovu V. M. dar iki santuokos ieškovė susilaukė dukters O. M. (dabar J.), kuri šiuo metu yra pilnametė.

Teigė, kad tarp jos ir atsakovo V. M. sudaryta santuoka nutrauktina, nes santuoka pirmiausia, iširo dėl atsakovo kaltės, o vėliau ir dėl pačios atsakovės kaltų veiksmų. Nurodė, jog gyvendama santuokoje su atsakovu ji jokio turto nei užsienyje RF, nei LR neįgijo. 1995 metais ieškovė kartu su dukra O. grįžo gyventi iš RF į LR, o atsakovas liko RF. 2003 metų viduryje ji susipažino su trečiuoju asmeniu V. P. ir su juo pradėjo bendrą gyvenimą. Vėliau jiems (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. A. M. (dabar P.), o (duomenys neskelbtini) sūnus M. M. (dabar P.). Nurodė, kad visai neseniai Šiaulių apylinkės teismas 2006-02-17 sprendimu nusprendė, kad atsakovas V. M. nėra šių vaikų biologinis tėvas ir panaikino jų gimimo liudijimuose įrašus apie tėvą. Minėtam teismo sprendimui įsiteisėjus vaikams buvo išduoti nauji jų gimimo liudijimai, nurodant biologinį jų tėvą trečiąjį asmenį V. P.. Dėl aukščiau paminėto ieškovė irgi laiko save kalta dėl jos ir atsakovo santuokos iširimo. Ieškovės ir atsakovo santuokiniai ryšiai galutinai nutrūko nuo 1995 metų, kadangi atsakovas gyventi į LR nepersikėlė, dukra O. M. (dabar J.) nesirūpino ir neteikė jai išlaikymo. Be to ieškovė su atsakovu nuo nurodytos datos jokio bendro gyvenimo nevedė, netvarkė bendro ūkio, gyveno atskirai ir beveik nebendravo. Todėl laiko, jog jų santuoka yra iširusi galutinai, jos atkurti neįmanoma, taikytis termino prašė netaikyti, nes tai prieštarautų jos ir nepilnamečių vaikų interesams. Ieškovė norėtų sukurti šeima su V. P., kadangi tai atitiktų tiek jos ir trečiojo asmens, tiek ir jų bendrų vaikų interesus. Teigė, kad esant abiejų sutuoktinių kaltei išlaikymas jiems vienam iš kito nepriteistinas, tačiau po santuokos nutraukimo ji kol kas norėtų pasilikti M. pavardę. Atskirai nurodė, kad niekam nėra skolinga ir jokių kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Papildomai nurodė, jog ji yra LR pilietė, o atsakovas V. M., kurio adresą pagal jo gyvenamąją vietą ji nurodė - yra RF pilietis. LR Civilinio proceso kodekso 784 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad LR teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš sutuoktinių yra LR pilietis arba asmuo be pilietybės ir nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR. Taigi, kadangi ji yra LR pilietė ir jos nuolatinė gyvenamoji vieta yra LR, - gyvena Šiaulių raj., adresu: (duomenys neskelbtini), (nurodytas aplinkybes patvirtina ir įrodo pridedamas išrašas iš Gyventojų registro tarnybos ir juose esantys duomenys apie šeimos sudėtį bei apie ieškovės šeimos sudėtį), tai mano, jog byla dėl santuokos su atsakovu nutraukimo nagrinėtina Šiaulių apylinkės teisme pagal jos, kaip LR pilietės, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Vadovaudamasi LR CPK 135 str. l d. 6p. ieškovė nurodė, kad byla bus vedama per advokatą.

Pagal Lietuvos Respublikos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. ji yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Dėl to pripažinus abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos nutraukimo iš jų nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d.).

Vadovaudamasi LR Civilinio kodekso 3.62 str., 3.69 str., 3.72 str., 3.174 str., ieškovė teismo prašė:

Nutraukti A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. M. (V. M.), gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, įregistruotą 1992 m. rugsėjo 12 d. Rusijos Federacijos, Kemerovo srities Meždurečensko miesto, Civilinės metrikacijos skyriuje, ir panaikinti Lietuvos Respublikos Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, 2016-06-08 įrašą santuokos metrikų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos iširimo.Nustatyti, kad šalims tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas.Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti turimą pavardę - ,,M.“, atsakovui pavardę - „M. (M.)“.Nepriteisti iš šalių valstybei bylinėjimosi išlaidų.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jo atstovas adv. G. Armanavičius pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo, ieškovės ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai ieškovė nurodė, kad atsakovas nuo 1995 metų vidurio su ja negyvena. Nuo to laiko atsakovas beveik nebendrauja su sutuoktine. Ieškovė teigė, jog ji net nežino tiksliai kur atsakovas šiuo metu yra, nes jis jai nepaskambina telefonu ir nesako kur yra. Kadangi santuoka yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau daugiau kaip 21 metai neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą, dėl to prašė teismo santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl šeimos iširimo ir santuokos nutraukimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių jo neatvykimą pateisinančių aplinkybių, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (LR CPK 246 str. 2d.).

Trečiasis asmuo V. P. duodamas paaiškinimus nurodė, kadangi jis laikytinas ieškovės vaikų biologiniu tėvu, dėl to teismo sprendimu ir buvo nuginčytas atsakovo V. M. tėvystės faktas ieškovės ir atsakovo vaikams. Teigė, kad šiuo metu ieškovės vaikams yra suteikta ir jo pavardė. Mano, kad tikslinga nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, kadangi jis, o ne V. M. nuo 2003 m. vidurio gyvena su ieškove. Be to jis ir ieškovė planuoja ateityje sudaryti santuoką.

Institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė ir jos partneris V. P. su nepilnamečiais vaikais gyvena nuosavo namo dalyje, kuris nuosavybės teise priklauso ieškovei. Nepilnamečiai vaikai tėvu laiko V. P., o apie V. M. žino tik iš nuotraukų, jog jis yra motinos buvęs vyras, tačiau jo nepažįsta ir niekada nėra bendravę.

Teismo posėdžio metu institucijos atstovė nurodė, kad ieškovės ieškinio reikalavimus atsakovui jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Tokia institucijos išvada sietina pirmiausia, su ta aplinkybe, jog vaikai turi žinoti savo biologinius tėvus ir antra, jų gyvenamoji vieta laikytina jų motinos gyvenamąja vieta.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas visiškai.

Dėl bylos nagrinėjimui taikytinos jurisdikcijos.

Ieškovė pareiškė ieškinį atsakovui remiantis LR ir RF dvišalės teisinės pagalbos sutarties (pasirašyta 1992-07-21, įsigaliojo 1995-01-21, toliau – Dvišalė sutartis) 28 str. 2 d. Atsakovas dėl to neprieštaravo ir nereikalavo pakeisti bylos jurisdikcijos, todėl teismas pripažįsta, kad šį byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.

Dėl šalių ginčui taikytinos teisės.

Remiantis LR ir RF dvišalės teisinės pagalbos sutarties 28 str. 2 d. šalių santuokos nutraukimui taikyti LR CK nuostatas. Dėl to teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimui dėl santuokos nutraukimo taip pat taikytinos LR CK ir CPK normos. Atskirai pastebėtina, kad tarptautinės sutarties nuostatos taikytinos atsižvelgiant ir į LR CK 1. 29 str. nuostatas.

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų.

Iš bylos medžiagos ir ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalys Rusijos Federacijos Kemerovo srities, Meždurečensko m. civilinės metrikacijos skyriuje 1992-09-12 sudarė santuoką, kuri po to ilgą laiką nebuvo apskaitoma Lietuvos Respublikos vietos savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (13 b.l.). Tačiau nuo 2016-06-08 šalių sudaryta santuoka yra apskaitoma LR Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė nuo 1995 metų kartu su dukra O. M. (dabar – J.) grįžo į LR, o atsakovas liko gyventi RF, kur gyvena iki šiol (11 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė tik iki 1995 metų sausio mėnesio vidurio, o nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas pasiliko kitoje valstybėje ir negrįžo kartu su sutuoktine ir vaiku į LR.

Sutuoktinio pareigas nustato LR CK 3. 26 - 3. 30; 3. 35 - 3. 36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 1995 metų sausio mėnesio vidurio palikus likimo valiai, nesiekiant šeimos išsaugojimo ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. LR CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos jų šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug metų yra palikęs šeimą, nesiruošė ir nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą užsienyje, tai yra Rusijos Federacijoje. Ieškovė nurodė, kad atsakovas gyvena užsienyje ir šias aplinkybes teismui pagrindė leistinais įrodymais (1-2, 11 b.l.). Taip pat iš kitų teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių bei požiūrio į bendro gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos jų šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo daugiau nei vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo požiūris į sutuoktinę, patvirtina jų santuokos iširimo faktą bei atsakovo kaltę (LR CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą yra neįmanoma. Tačiau ieškovei 1995 metais grįžus į LR ir nuo 2003 metų vidurio pradėjus atskirą gyvenimą su trečiuoju asmeniu V. P. bei susilaukus su juo vaikų, ji irgi laikytina kalta dėl santuokos su atsakovu iširimo, kadangi nenutraukus santuokos su atsakovu buvo jam neištikima. Todėl teismas vadovaudamasis LR CK 3.62 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikti įrodymai. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka, jas pripažįsta bei laiko, jog šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Išaiškinti šalims, kad teismas nutraukdamas jų santuoką pirmiausia, panaikina tik įrašą apie jos apskaitymą LR civilinės metrikacijos skyriaus santuokos metrikų knygoje. Nors šiuo sprendimu teismas pasisako dėl santuokos nutraukimo pagal LR CK 3 knygos šeimos teisės normas, tačiau jam įsiteisėjus jis dar turės būti pateiktas ir RF Kemerovo sr., Meždurečensko m. CMS, kur yra įregistruota ir šalių santuoka, ir jo pagrindu nutraukta.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei su atsakovu dalintino nekilnojamojo ar kilnojamojo turto sutuoktiniai neturi (20-22 b.l.). Teigė, kad nors santuokos metu buvo įsigyta 1/2 dalis gyvenamojo namo su priklausiniais, esanti (duomenys neskelbtini)tačiau jau po to, kai ieškovė su dukra O. grįžo į LR, todėl šis turtas laikytinas jos asmeniniu, nes yra įsigytas už jos asmenines lėšas (CK 3. 89 str. 1 d. 7 p., Dvišalės sutarties 38 str.) (18-19 b.l.).

Kadangi teismas abu sutuoktinius pripažįsta kaltais dėl santuokos iširimo, todėl išlaikymas vienam iš kito nepriteistinas (LR CK 3. 72 str. 4 d.).

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai iki santuokos ir santuokoje turėtą pavardę – M. ( LR CK 3.69 str.).

Nors jau bylos nagrinėjimo metu buvo nuginčyta atsakovo V. M. tėvystė ieškovės nepilnamečiams vaikams, tačiau atsižvelgiant į vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, teismo iniciatyva nustatytina jų gyvenamoji vieta su ieškove (CK 3. 3str., CPK 376 str. 3d.).

Ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tačiau bylinėjimosi išlaidos valstybei iš atsakovo irgi nepriteistinos, remiantis Dvišalės sutarties nuostatomis (LR CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., CPK 92 str. 1 d., Dvišalės sutarties 14, 16 str.).

Pažymėtina, kad priimtas teismo sprendimas išverstinas į rusų k. ir išsiųstinas atsakovui, o jam įsiteisėjus jo kopija rusų k. išsiųstina į Rusijos Federacijos, Kemerovo srities, Meždurečensko m., civilinės metrikacijos skyrių šalių santuokos nutraukimo faktui užregistruoti (Dvišalės sutarties 50 str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88 str., LR CPK 259- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui V. M. (V. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) tenkinti visiškai.

2. Nutraukti santuoką tarp V. M. (V. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) sudarytą 1992 m. rugsėjo 12 d. Rusijos Federacijos Kemerovo srities Meždurečensko m. civilinės metrikacijos skyriuje ir panaikinti Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2016 m. birželio 8 d. įrašą, akto Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant abu sutuoktinius kaltais dėl santuokos nutraukimo.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes- „M.“ ir ,,M. (M.)“.

4. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

5. Šalims išlaikymas nepriteisiamas.

6. Nustatyti, kad ieškovės A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) vardu 1995-12-13 pagal pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 9655 įsigyta 1/2 dalis gyvenamojo namo ir 1/2 dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini) savivaldybėje yra jos asmeninė nuosavybė.

7. Ieškovės nepilnamečių vaikų M. P. (anksčiau – M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) ir A. A. P. (anskčiau – M.) (gim. (duomenys neskelbtini)), nuolatinę gyvenamąją vietą iki jų pilnametystės, nustatyti jų motinos A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

8. Nepriteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. M. (V. M.) (gim. (duomenys neskelbtini)) su bylinėjimusi LR susijusių išlaidų.

9. Priimtą teismo sprendimą išversti į rusų k. ir išsiųsti atsakovui V. M..

10. Teismo sprendimui įsiteisėjus jo kopija rusų k. išsiųsti į Rusijos Federacijos, Kemerovo srities, Meždurečensko m., civilinės metrikacijos skyrių A. M. ir V. M. (M.) santuokos nutraukimo faktui užregistruoti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti LR Civilinės metrikacijos skyriui - apskaitos įrašui panaikinti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.