Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2A-762-826/2016

2016 m. birželio 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės,

sekretoriaujant K. P., dalyvaujant ieškovui R. J., jo atstovui advokatui D. C., atsakovei O. A., jos atstovui advokatui E. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo R. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. ieškinį atsakovei O. A. dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos sumažinimo ir nuostolių atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą ir prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant pirkėjo ir pardavėjo pareigas reglamentuojančias teisės normas. Atsakovė ieškovą užtikrino, kad automobilis yra tinkamas eksploatuoti, neturi jokių paslėptų trūkumų. Tačiau paaiškėjo, jog automobilis pirkimo ir pardavimo metu turėjo paslėptų trūkumų, nes buvo išpjauti 3 katalizatoriai (išmetamųjų dujų neutralizavimo įranga) ne šiaip juos pašalinant, o taip, kad to negalima būtų pastebėti, katalizatoriai buvo išardyti, iš jų išimtos neutralizuojamosios medžiagos, katalizatorių korpusai buvo vėl suvirinti. Automobilio trūkumai pasireiškė ne tuo, kad išmetamųjų dujų kiekis neatitiko teisės aktų reikalavimų, o tuo, kad buvo pašalintos automobilio dujų išmetimo sistemos detalės, be kurių tų dujų kiekio normalizuoti neįmanoma. Ieškovas žinojo apie išmetamųjų dujų kiekio neatitiktį reikalavimams, bet negalėjo žinoti apie to pagrindinę priežastį – detalių pašalinimą. Visiškai nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai dėl automobilio nusidėvėjimo, t. y. kad ieškovas negalėjo tikėtis tokių pat garantijų ar įsigyjamo daikto (automobilio) nepriekaištingo veikimo, kaip įsigydamas naują automobilį. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad automobilio trūkumų atsirado dėl paties ieškovo kaltės arba kad atsakovė apie išpjautus katalizatorius ieškovą informavo. Pirmosios instancijos teismas atleido atsakovę nuo atsakomybės dėl to, jog ieškovui prieš perkant automobilį nepavyko minėtų automobilio trūkumų aptikti pačiam. Apklausiama teisme atsakovė O. A. pasakė, jog ji nieko apie automobilius nenutuokia, nesupranta apie pašalintus katalizatorius, todėl nieko apie automobilio trūkumus ji negalėjo pasakyti pirkėjui. Toks atsakovės prisipažinimas teisme vienareikšmiškai įrodo ir patvirtina, kad ji neatliko Civiliniame kodekse įtvirtintų daikto pardavėjo pareigų informuoti apie daikto trūkumus pirkėją. Ieškovas daikto trūkumus nustatė per 3 dienas nuo automobilio pirkimo, ieškinį pareiškė po 4 dienų nuo automobilio įsigijimo. Teismo argumentai, kad ieškovas automobilį privalėjo išsamiai patikrinti ir rasti visus, net paslėptus, trūkumus dar prieš automobilį pirkdamas, neatitinka materialinių teisės normų nuostatų ir visiškai nepagrįstai apriboja ieškovo kaip pirkėjo teises.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl kainos už automobilį sumažinimo ir nuostolių atlyginimo. Ieškovas nurodė, kad nusipirko iš atsakovės prekę su paslėptu trūkumu (be katalizatorių), šiam trūkumui pašalinti turėjo išlaidų ir turėtų išlaidų suma, t. y. 2583,99 Eur, turi būti sumažinta prekės kaina. Taip pat prašė priteisti 53,80 Eur nuostolių atlyginimą už pakartotinę techninę apžiūrą ir automobilio būklės patikrinimą. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovas turėjo visas galimybes patikrinti automobilio kokybę, tą padarė, o nustačius automobilio trūkumus ji kainą sumažino iki 9500 Eur. Apie jokius paslėptus trūkumus – išpjautus katalizatorius – atsakovei nebuvo žinoma, dėl to ji negali atsakyti už šiuos trūkumus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Įvertinusi bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą ir ne pagal CPK nurodytas įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko netinkamai nustatė svarbias bylai išspręsti aplinkybes ir tai turėjo esminės įtakos, jog byla buvo išspręsta neteisingai.

Bendrieji parduodamam daiktui keliami reikalavimai išdėstyti CK 6.327 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad pardavėjas privalo perduoti daiktus, atitinkančius sutartyje numatytus kokybės, kiekio ir kitus kriterijus, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Nuostatos dėl pirkimo–pardavimo sutartimi perduodamų daiktų kokybės detalizuotos CK 6.333 straipsnyje, pagal šio straipsnio 1 dalį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, bei atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. CK 6.333 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir sudarant sutartį nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daiktų nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas juos ketino naudoti, arba dėl kurių daiktų naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų tų daiktų pirkęs, arba nebūtų už juos tiek mokėjęs.

Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal CK 6.327 straipsnio 3 dalį pardavėjas atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tai paaiškėja vėliau. Tai reiškia, kad pagal šią nuostatą už paslėptus (neakivaizdžius) daikto trūkumus atsakomybė tenka pardavėjui. Kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas, pardavėjo prievolė patvirtinti daikto kokybę yra garantija pagal įstatymą, todėl pasižymi didžiausiu vykdymo intensyvumu (CK 6.317 straipsnio 2 dalis). Viena vertus, tai reiškia, kad pardavėjas garantuoja, jog parduodamų daiktų kokybė atitinka reikalavimus daiktui. Kita vertus, pardavėjui atsakomybė už netinkamą daikto kokybę netaikoma tik įstatyme ar sutartyje aiškiai apibrėžtais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2010). CK 6.334 straipsnio 1 dalyje formuluojama bendroji taisyklė, kad pardavėjas atsako už netinkamą parduoto daikto kokybę, jei nenurodė pirkėjui ir su juo neaptarė daikto trūkumų. Pirkėjas savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į CK 6.334 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali pareikšti pardavėjui šio straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus. Pirkėjas turi teisę reikalauti, kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas, ką ir pasirinko ieškovas), kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2009 ir kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje susiklosčiusių šalių pirkimo–pardavimo santykių turinys vertintinas vadovaujantis anksčiau nurodytomis parduodamų daiktų kokybę ir pardavėjo bei pirkėjo teises ir pareigas nustatančiomis teisės normomis, atsižvelgiant į tai, ar reikalavimai, keliami ginčo daiktui, yra tiesiogiai nustatyti ir apibūdinti sutartyje, ar apie tokius reikalavimus galima spręsti ir iš kitų aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į pirkėjo ir pardavėjo elgesį ikisutartinėje ir sutartinėje stadijose.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmą kartą atsakovės parduodamo automobilio techninė apžiūra atlikta 2013-13-27 ir nurodyta, jog automobilis neturi trūkumų (b. l. 164). 2014-05-15 automobilyje sumontuota dujų įranga (b. l. 166). 2015-05-22 atlikta antroji automobilio techninė apžiūra, jos išvadoje vėlgi nurodyta, kad automobilis neturi trūkumų. 2015-06-01 atsakovė sudarė su UAB „BRC“ pavedimo sutartį dėl automobilio pardavimo, taip pat automobilį pardavinėjo savarankiškai per interneto portalą www.autoplius.lt. Trečią kartą automobilio techninė apžiūra atlikta 2015-06-08, t. y. tą pačią dieną, kai atsakovė su ieškovu sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, ir po šios apžiūros jau nurodyta, kad automobilis turi didelių trūkumų, tarp kurių yra ir per didelis teršalų kiekis išmetamosiose dujose (b. l. 33, 164). Ieškovas, vesdamas derybas su atsakove, žinojo apie dalį automobilio trūkumų, nes automobilis buvo nuvežtas apžiūrėti, taip pat jam buvo žinomas trūkumas, susijęs su per dideliu išmetamųjų teršalų kiekiu, tačiau ieškovui buvo paaiškinta, kad pakaks pareguliuoti dujų įrangą. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad už automobilį planavo gauti ne mažiau kaip 10 500 Eur, tačiau būtent atsižvelgdama į nustatytus trūkumus, atsakovė sutiko sumažinti kainą iki 9 500 Eur. Kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2015-06-09 buvo atlikta pakartotinė automobilio techninė apžiūra ir konstatuoti dideli trūkumai, susiję išimtinai tik su per dideliu anglies dvideginio kiekiu išmetamosiose dujose (b. l. 5). Taigi iš 2015-06-08 techninės apžiūros akte nurodytų trūkumų kitą dieną po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo 2015-06-09 atliktos techninės apžiūros akte liko tik vienas – susijęs su per dideliu teršalų kiekiu išmetamosiose dujose. Siekdamas pašalinti įsigyto automobilio trūkumą, ieškovas pristatė automobilį į „Mitsubishi Motors“ servisą, kuriame 2015-06-11 diagnozuota, jog ieškovo įsigytame automobilyje nėra nė vieno katalizatoriaus, o turi būti trys, taip pat nurodyta, jog „visa priekinė dalis yra perdaryta iki pusės išmetimo vamzdžių“. 2015-06-30 ieškovui išduotoje automobilių serviso pažymoje nurodyta, kad išmetamųjų dujų neutralizavimo sistema yra pašalinta, į jos vietą „negamykliškai“ įstatyti garso slopinimo bakeliai (b. l. 67). Pašalinus šiuos trūkumus, t. y. sumontavus naujus katalizatorius, 2015-07-09 automobilio techninės apžiūros akte nurodyta, jog automobilis atitinka techninius reikalavimus, nenurodytas nė vienas trūkumas.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilis buvo su paslėptais trūkumais, kurie buvo automobilio perdavimo ieškovo nuosavybėn momentu, nes trūkumas, dėl kurio automobilis neatitiko techninių reikalavimų, buvo diagnozuotas tik atlikus itin išsamią specializuotą automobilio apžiūrą, jis nebuvo nustatytas per automobilio techninę apžiūrą iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo. Beje, tokią išvadą padarė ir pirmosios instancijos teismas, sprendime nurodęs, kad nors automobilis buvo apžiūrėtas specialistų, tačiau ieškinyje nurodyti trūkumai pastebėti nebuvo, nes įprastai apžiūrint automobilį ne specializuotame „Mitsubishi“ servise galėjo būti nematoma, jog trūksta trijų katalizatorių. Tačiau nepaisydamas šios išvados, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šis trūkumas nėra esminis, t. y. kad visgi nėra įrodymų, kad daikto negalima naudoti pagal tikslinę paskirtį. Ši pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip prieštaringa ir neatitinkanti byloje esančių įrodymų apie tai, kad iki tol, kol nebuvo įstatyti katalizatoriai, automobilis neatitiko techninių reikalavimų (CPK 178, 185 straipsniai). Įvertinus tai, kad šio trūkumo nebuvo galima pastebėti per įprastinę techninę apžiūrą, ir atsižvelgus į byloje esančius duomenis apie tai, kad vietoje realiai veikiančio katalizatoriaus įmontuoti garso slopinimai blokeliai, imituojantys katalizatorių, darytina išvada, jog atsakovė pardavė prekę ieškovui su paslėptu trūkumu (CK 6.333 straipsnio 3 dalis). Atsakovė (pardavėja) nesilaikė CK 6.333 straipsnyje nustatytų reikalavimų garantuoti pirkėjui, kad automobilis atitinka sutarties sąlygas, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jo trūkumų, dėl kurių automobilio nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba šių trūkumų pašalinimo rizika būtų perkelta ieškovui (pirkėjui), kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, nebūtų to daikto pirkęs arba pirkęs už visai kitą kainą, įvertinęs trūkumų šalinimo galimas išlaidas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nesielgė pakankamai apdairiai ir rūpestingai, nes pirkdamas automobilį nesinaudojo specializuoto „Mitsubishi“ serviso paslaugomis, o pasikliovė savo pastebėjimais bei dujų įrangą įrengusio meistro teiginiais. Su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, kaip jau buvo minėta anksčiau šiame sprendime, ieškovas prieš pirkdamas automobilį jo techninę būklę visgi patikrino techninės apžiūros centre, kuriame buvo nurodyti trūkumai, tarp jų ir per didelis išmetamų teršalų kiekis išmetamosiose dujose, ir būtent dėl nurodytų trūkumų atsakovė sutiko sumažinti automobilio kainą iki 9500 Eur. Ieškovas taip pat įvertino ir dujų įrangą montavusio meistro atsakymą, kad pakaks sureguliuoti dujų išmetimą. Aplinkybė, kad automobilyje nėra net 3 katalizatorių, o sumontuoti juos imituojantys įrenginiai, paaiškėjo tik tuomet, kai ieškovas nuvežė automobilį į specializuotą servisą. Būtent katalizatorių pašalinimas, kas buvo užmaskuota juos imituojančiais įrenginiais, lėmė per didelį teršalų kiekį išmetamosiose dujose. Kadangi šis trūkumas įvertintas kaip paslėptas trūkumas, jo nebuvo galima diagnozuoti vien atlikus techninę apžiūrą.

Apibendrinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir spręsti klausimą dėl kainos už automobilį, kuris buvo parduotas su paslėptu trūkumu (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Paaiškėjus, kad trūkumas, dėl kurio iš esmės buvo sumažinta kaina, buvo ne tik dujų nesureguliavimas, bet ir per didelis teršalų kiekis išmetamosiose dujose, o būtent katalizatorių nebuvimas, kuris ir lėmė per didelį teršalų kiekį, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovo prašomos priteisti 2583,99 Eur skolos (katalizatorių remonto kaina arba suma, kuria prašoma sumažinti automobilio kainą) minusuotina 1000 Eur suma, kuria sumažinta automobilio kaina (10 500 – 9 500). Kadangi automobilis jo perleidimo ieškovo nuosavybėn metu jau turėjo paslėptą trūkumą (išpjautus katalizatorius), kuris buvo diagnozuotas tik po specializuotos apžiūros ir kurio ieškovas negalėjo numatyti, tuo labiau kad atliko pirminę techninę apžiūrą prieš pirkdamas automobilį, taip pat įvertinus tai, kad ieškovas visgi prisiėmė dalį rizikos įsigydamas automobilį su trūkumais, atsižvelgus į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, ieškovui ir atsakovei tenka abipusė atsakomybė. Kadangi konstatuota abipusė šalių atsakomybė – ieškovo už rizikos prisiėmimą, perkant prekę su trūkumais, kurie, kaip vėliau paaiškėjo, buvo esminiai ir paslėpti, atsakovei už tai, kad pardavė prekę su paslėptu trūkumu, ieškovui iš atsakovės priteistina 791,99 Eur skolos (2583,99 Eur – 1000 Eur / 2).

Ieškovas ieškiniu prašė priteisti 53,80 Eur nuostolių, kuriuos sudaro 12 Eur už automobilio būklės patikrinimą ir 37,45 Eur UAB „Inchcape Motors“, taip pat 4,35 Eur pakartotinės techninės apžiūros kaina. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui taip pat teko rizika už automobilio su trūkumais įsigijimą, jis numatė, kad automobilio trūkumams diagnozuoti bus atliekama apžiūra bei pakartotinė techninė apžiūra, jam tenka prisiimti šių nuostolių atsiradimo riziką (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių paaiškinimus ir bylos rašytinių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Panaikinus sprendimą ir priėmus naują sprendimą, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, perskirstytinos ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovas turėjo 1462,65 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 600 Eur advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, 500 Eur advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, 118 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir apeliacinį skundą, 123,65 Eur sumokėjo antstoliui už faktinių aplinkybių konstatavimą ir 121 Eur už nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymą.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 2637,79 Eur, taigi jo ieškinys patenkintas 30 proc. (791,99 x 100 proc. / 2637,79). Dėl to ieškovui iš atsakovės priteistina 438,76 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93,98 straipsniai).

Atsakovė turėjo 1531,54 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose: 1100 Eur (1000 Eur ir 500 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 31,54 Eur sumokėjo notarui už liudytojo paaiškinimų patvirtinimą. Atmetus 70 proc. ieškinio reikalavimų, atsakovei iš ieškovo priteistina 1072,08 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 93,98 straipsniai).

Atlikus vienarūšių reikalavimų tarpusavio įskaitymą, atsakovei iš ieškovo priteistina 633,32 Eur (1 072,08 – 438,76 = 633,32) bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. sausio 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui R. J. iš atsakovės O. A. 791,99 Eur skolos.

Priteisti atsakovei O. A. iš ieškovo R. J. 633,32 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kitą ieškinio dalį atmesti.