- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-17
- Bylos Nr.
- 1A-337-365/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18204-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Budrys
- Nuteistasis
- D. G., A. T.
- Nukentėjusysis
- N. K.
- Advokatai
- Algirdas Gurauskas
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorui Dariui Žvirbliui, nuteistajam D. G., nuteistojo D. G. gynėjui advokatui Algirdui Gurauskui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1d., ir nuteistas laisvės apribojimu aštuoniems mėnesiams, paskirtos bausmės metu nustatant draudimus ir įpareigojimus:
a) būti namuose savo faktinės gyvenamosios vietos adresu nuo 23⁰⁰ val., vakaro, iki 06⁰⁰ val., ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, persikvalifikavimu ar siuntimu mokytis pagal darbo biržos siuntimą ar kaltinamojo asmens sveikatos priežiūra;
b) tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, o oficialaus darbo susiradimo atveju be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios nekeisti darbo vietos;
c) per keturis mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt valandų) sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, ir
d) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
Bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo pradedamo vykdyti įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti baigtina taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Baudžiamąją bylą nukentėjusiosios N. K. civilinio ieškinio dalyje nutraukta.
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. T. (A. T.), tačiau dėl jo apeliacinis skundas negautas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. D. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t.y. padarė paprastą sukčiavimą, o būtent:
2016 m. kovo 29 d., tarpe 16⁰⁰-17⁰⁰ val., dienos metu, D. G. veikdamas bendrininkų grupėje su A. T., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) rajone, melagingai žadėdami už pil. N. K. parduodamą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016 m. balandžio 12 d. sumokėti pinigus 2.100,- Eur, sumoje, vienam iš kaltinamųjų D. G. klaidingai surašius ir kartu su nukentėjusiąja N. K. pasirašius paprastąjį vekselį ir pirkimo-pardavimo sutartį, o nukentėjusiajai N. K. paprašius sumokėti 100 eurų avansą, jis (D. G.) pateikė melagingas žinias apie tai, kad šiuo metu negali sumokėt dalies pinigų (avanso), nes jo (D. G.) banko kortelės yra paliktos (duomenys neskelbtini) rajone, ir kai tik jis sugrįš į namus, avansas bus pervestas į nukentėjusiosios N. K. sąskaitą, o tuo tarpu kitas kaltinamasis A. T., žinodamas, kad nei jis, nei jo bendrininkas – kitas kaltinamasis D. G. neturi pinigų, pažadėjęs, kad avansas už automobilį tikrai bus sumokėtas, ir tuo atveju, jeigu kitas kaltinamasis D. G. neturės 100 eurų avansui sumokėti, jis (kaltinamasis A. T.) už pastarąjį sumokės ir nukentėjusiosios N. K. neapgaus, ir tokiu būdu kitam kaltinamajam A. T. pateikus tikrovės neatitinkančias (melagingas) žinias, abu kaltinamieji apgaule įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą ir, nesumokėjus avanso 100.- Eur. sumoje ir iki 2016 m. balandžio 12d. į nukentėjusiosios N. K. sąskaitą nepervedus žadėtų pinigų 2.100,- Eur. sumoje, tokiu būdu kaltinamieji D. G. ir A. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą –UAB „ Mogo LT“ vardu registruotą ir nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą, t.y. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajai N. K. 2.100,- Eur. turtinę žalą.
2. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, darė išvadą, jog abu kaltinamieji D. G. ir A. T. suvokė bendrą sumanymą apgaule užvaldyti svetimą turtą, kurie bendrais veiksmais atliko nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius atitinkančius veiksmus, ir konstatavo, kad kaltinamųjų D. G. ir A. T., kaip bendravykdytojų, kaltė dėl svetimo turto užvaldymo apgaulės būdu yra pilnai įrodyta, o kaltinamųjų padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 str. 1d., , t.y. svetimo turto įgijimas apgaule savo naudai (paprastas sukčiavimas). Akcentavo, jog abu kaltinamieji, taip pat ir D. G., veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė tiek savo veikos neteisėtumą bei pavojingumą, tiek ir numatė dėl tokios veikos kilsiančius padarinius ir jų norėjo. Vilniaus miesto apylinkės teismas, įvertinęs kaltinamojo D. G. gynėjo pateiktą susitaikymo su nukentėjusiąja N. K. sutartį bei gynybos prašymą kaltinamąjį D. G. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius, darė išvadą, jog D. G. atžvilgiu nėra visų BK 38 str. 1d. išvardintų sąlygų visumos, nes šis kaltinamasis, teisme pripažindamas tik savo paties padarytus nusikalstamus veiksmus, nepripažino tai, kad veika buvo padaryta bendrininkų grupėje. Pažymėjo, jog D. G. viso ikiteisminio tyrimo eigoje, būdamas nenuoširdus, duodamas parodymus byloje, neigė savo kaltę dėl jam inkriminuojamo grupinio nusikaltimo padarymo, taip siekdamas suklaidinti ikiteisminį tyrimą ir tokiu būdu išvengti atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, o parodymus pakeitė tik teisme ir tai padarė, tik būdamas priverstas prisipažinti dėl byloje surinktų įrodymų visumos. Todėl pirmosios instancijos teismas vertino, kad toks kaltinamojo D. G. prisipažinimas negali būti laikytinas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu D. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-03-05 nuosprendį, taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei BK 326 str. 2 d., l p., 327 str. 2 p. pagrindu, nutraukti bylą. Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu tvirtindamas, jog teismas nuosprendyje jo (D. G.) padarytą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio l dalį, nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, jog jo nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje su A. T., kad jis (D. G.) savo kaltę pripažino tik iš dalies, taip pat, kad nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją.
3.1. Skunde apeliantas nurodydamas, jog jis kaltės tikrai neginčija, mano, jog teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupėje yra nepagrįsta. Pasak nuteistojo, teismo nurodyti įrodymai patvirtina tik kaltę, nes nei nukentėjusiosios N. K., nei liudytojo M. K. parodymuose nėra kategoriško tvirtinimo, kad jis su A. T. veikė bendrininkų grupėje. Nurodo, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas patvirtino tik tai, kad pagal skelbimą dėl automobilio pardavimo paskambino jis (D. G.), kad būtent jis davė savo asmens tapatybės kortelę ir pats užpildė vekselio blanką, įrašydamas ten savo asmens duomenis, kad būtent jis, kartu su nukentėjusiąją, kalendoriuje skaičiavo atsiskaitymo pagal vekselį terminą, kad jis derėjosi dėl automobilio kainos ir pan. Liudytojas M. K. patvirtino, kad pagal skelbimą dėl automobilio pardavimo paskambino, kalbėjo ir dėl atvažiavimo jo apžiūrai tarėsi taip pat tik jis (D. G.), o kartu atvykęs A. T. buvo tik kaip draugas, tačiau jis parduodamą automobilį apžiūrėjo paviršutiniškai, po ko daugiau bendravo su jo motina, kuomet būtent jis (D. G.) atidžiau apžiūrinėjo automobilį, klausinėjo apie jo būklę ir jį išbandė važiuodamas. Todėl vertina, kad tokie nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai visiškai sutampa su jo (D. G.) ir A. T. parodymais, kuriuose jie abu tvirtino, kad A. T. kartu su D. G. važiavo tik dėl kompanijos, o A. T. nieko nežinojo apie jokį sukčiavimą. Pasak apelianto, aplinkybės, jog dėl kompanijos važiavęs A. T. galėjo pasidomėti perkamu automobiliu, bandyti kažką patarti, palaikyti pokalbį, nereiškia, kad jis taip pat sukčiavo. A. T. pats nepateikė jokių suklastotų dokumentų ar netikrų savo asmens duomenų, jis nebandė nukentėjusiosios apgauti, be to, kaltinant A. T. sukčiavimu, turėtų būti nustatyta, kad jis apgaule įgytą turtą užvaldė kartu su D. G. ir turėjo iš to kokios nors naudos, nes šis nusikaltimas yra savanaudiškas, tačiau tokių aplinkybių nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė.
3.2. Nuteistojo manymu, visi kiti teismo nurodyti įrodymai – skelbimas dėl automobibo pardavimo, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobibo priklausomybę, daiktų pateikimo protokolai su priedais, paprastasis vekselis, tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, bankų pateikta informacija apie jo asmeninėse sąskaitose atliktas finansines operacijas ir visa kita teismo neįvardinta byloje esanti medžiaga niekaip negali patvirtinti, kad inkriminuota veika buvo padaryta grupės asmenų. Todėl mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo (D. G.) prisipažinimas nusikaltus negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
3.3. Anot apelianto, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nėra išpildytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, t. y. nėra prisipažinimo, kad kitas kaltinamasis – A. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes tik kiekvienas individas gali prisipažinti dėl to, ką padarė jis pats, o prisipažinti už kitą asmenį, A. T. neigiant kaltę, apeliantas negali, nes tokiu atveju jis turėtų pripažinti tai ko kitas asmuo nepadarė, jį melagingai kaltinti ir dirbtinai siekti, kad toks asmuo būtų nuteistas. Todėl nesutinkama ir su teismo išvada, jog D. G. prisipažinimas nusikaltus yra nenuoširdus. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu jis (D. G.) neprisipažino, nes sužinojo, kad nukentėjusioji pardavė ne sau nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tuo metu jis pats galvojo, kad gali būti apgautas, kad jam gali tekti atlyginti žalą dvigubai, t. y. nukentėjusiajai, su kuria sudarė pirkimo - pardavimo sutartį bei pasirašėme paprastąjį vekselį, ir tikrajam automobilio savininkui. Taip pat iš jo buvo reikalaujama prisipažinti ir už A. T., nors jis tikrai jokiame sukčiavime nedalyvavo, taip pat jam kėlė baimę tai, jog gali tekti atsakyti ir už kitus neišsiaiškintus nusikaltimus, kurių jis (D. G.) nėra padaręs.
3.4. Tvirtina, jog teisme jis prisipažino ne todėl, kad buvo priremtas nenuginčijamų įrodymų, o todėl, kad susitaikė su nukentėjusiąją, jos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą ir visiškai pasitikėjo teismu, manydamas, kad jam bus leista susitaikyti. Be to, teisme buvo nagrinėjami visi tie patys įrodymai, kurie buvo surinkti dar ikiteisminio tyrimo metu, o jis prisipažino pats gera valia. BK 38 str. l d., l p. akcentuojama būtinoji sąlyga – prisipažinimas, nėra imperatyviai nurodyta kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis turėtų įvykti. Mano, kad prisipažinimas nusikaltus teisiamojo posėdžio metu taip pat gali būti laikomas nuoširdžiu ir turėtų lengvinti apelianto atsakomybę bei teisinę padėtį.
3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas nesumokėjo nukentėjusiajai pagal pasirašytą paprastąjį vekselį, t. y. nusikalto nesunkiai, visos jo veika sukeltos pasekmės pašalintos, jis yra teisiamas pirmą kartą (ankstesnis laidavimo terminas jau pasibaigęs ir tai teistumo nesukėlė), nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs, ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiosios, visiškai atlygino jai padarytą žalą ir ji teismui pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi. Nėra pagrindo manyti, kad jis (D. G.) ateityje gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini), vadovavo didelio objekto apsaugos grupei, buvo trumpam atleistas tik dėl to, kad buvo panaikintas saugomas objektas, tačiau dabar vėl grįžo į šią darbovietę ir joje yra charakterizuojamas teigiamai, visuomeniniais pagrindais dirba paramediku, kur yra gerbiamas, tačiau teisti asmenys ten dirbti negali, todėl su vadovybe šiuo klausimu jau buvo ne vienas pokalbis. Praradus galimybę dirbti, jam bus sunku rūpintis savo mama ir garbaus amžiaus močiute, kuri yra silpnos sveikatos. Todėl mano, jog esama padėtis leidžia manyti, kad visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos.
4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.
5. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. G. gynėjas A. Gurauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs kitų esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
7. Kaip minėta, apeliantas nuteistas už tai, kad 2016 m. kovo 29 d., tarpe 16.00-17.00 val., dienos metu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. T., turėdami tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, (duomenys neskelbtini) rajone, melagingai žadėdami už pil. N. K. parduodamą automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2016m. balandžio 12d. sumokėti pinigus 2.100,- Eur, sumoje, vienam iš kaltinamųjų D. G. klaidingai surašius ir kartu su nukentėjusiąja N. K. pasirašius paprastąjį vekselį ir pirkimo-pardavimo sutartį, o nukentėjusiajai N. K. paprašius sumokėti 100 eurų avansą, jis (D. G.) pateikė melagingas žinias apie tai, kad šiuo metu negali sumokėt dalies pinigų (avanso), nes jo (D. G.) banko kortelės yra paliktos (duomenys neskelbtini) rajone, ir kai tik jis sugrįš į namus, avansas bus pervestas į nukentėjusiosios N. K. sąskaitą, o tuo tarpu kitas kaltinamasis A. T., žinodamas, kad nei jis, nei jo bendrininkas – kitas kaltinamasis D. G. neturi pinigų, pažadėjęs, kad avansas už automobilį tikrai bus sumokėtas, ir tuo atveju, jeigu kitas kaltinamasis D. G. neturės 100 eurų avansui sumokėti, jis (kaltinamasis A. T.) už pastarąjį sumokės ir nukentėjusiosios N. K. neapgaus, ir tokiu būdu kitam kaltinamajam A. T. pateikus tikrovės neatitinkančias (melagingas) žinias, abu kaltinamieji apgaule įgijo nukentėjusiosios pasitikėjimą ir, nesumokėjus avanso 100.- Eur. sumoje ir iki 2016 m. balandžio 12d. į nukentėjusiosios N. K. sąskaitą nepervedus žadėtų pinigų 2.100,- Eur. sumoje, tokiu būdu kaltinamieji D. G. ir A. T. apgaule savo naudai įgijo svetimą –UAB „ Mogo LT“ vardu registruotą ir nukentėjusiajai N. K. priklausantį turtą, t.y. automobilį „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tuo padarydami nukentėjusiajai N. K. 2.100,- Eur. turtinę žalą.
8. Teisminio nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu buvo tiriami įrodymai ir nustatyta, kad abu nuteistieji atvyko pas nukentėjusiąją, abu derėjosi dėl automobilio, kad būtent A. T. buvo aktyvesnis pirkėjas ir visą laiką patarinėjo apeliantui, t.y. visos šios aplinkybės patvirtina, kad abiems nuteistiesiems buvo žinomos visos pirkimo – pardavimo aplinkybės. Abu nuteistieji demonstravo suinteresuotumą, todėl pirmos instancijos teismo išvados laikytinos pagrįstomis ir teisingomis: nuteistųjų elgesys akivaizdžiai liudijo, kad jiedu žinojo ko atvyko, abu demonstravo norą ir siekė įsigyti automobilį nesumokant už jį pinigų.Todėl apelianto nurodomos aplinkybės, kad T. buvo tik nesuinteresuotas stebėtojas, aukštesnės instancijos teismo traktuojamos kaip gynybinė versija ir atmetamos kaip prieštaraujančiuos faktinėms aplinkybėms.
9. Pirmos instancijos teismas teisingai įvertino teisiamųjų ir nukentėjusiųjų parodymus ir padarė teisingas išvadas. Todėl D. G. skundas laikytinas nepagrįstu ir negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.