Vilniaus apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu D. G. (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2019-03-05 nuosprendį, taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės bei BK 326 str. 2 d., l p., 327 str. 2 p. pagrindu, nutraukti bylą. Nuteistasis D. G. apeliaciniu skundu tvirtindamas, jog teismas nuosprendyje jo (D. G.) padarytą veiką pagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio l dalį, nurodo nesutinkantis su teismo išvadomis, jog jo nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje su A. T., kad jis (D. G.) savo kaltę pripažino tik iš dalies, taip pat, kad nėra pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatų ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiąją.

3.1. Skunde apeliantas nurodydamas, jog jis kaltės tikrai neginčija, mano, jog teismo išvada, kad jis veikė bendrininkų grupėje yra nepagrįsta. Pasak nuteistojo, teismo nurodyti įrodymai patvirtina tik kaltę, nes nei nukentėjusiosios N. K., nei liudytojo M. K. parodymuose nėra kategoriško tvirtinimo, kad jis su A. T. veikė bendrininkų grupėje. Nurodo, jog tiek nukentėjusioji, tiek liudytojas patvirtino tik tai, kad pagal skelbimą dėl automobilio pardavimo paskambino jis (D. G.), kad būtent jis davė savo asmens tapatybės kortelę ir pats užpildė vekselio blanką, įrašydamas ten savo asmens duomenis, kad būtent jis, kartu su nukentėjusiąją, kalendoriuje skaičiavo atsiskaitymo pagal vekselį terminą, kad jis derėjosi dėl automobilio kainos ir pan. Liudytojas M. K. patvirtino, kad pagal skelbimą dėl automobilio pardavimo paskambino, kalbėjo ir dėl atvažiavimo jo apžiūrai tarėsi taip pat tik jis (D. G.), o kartu atvykęs A. T. buvo tik kaip draugas, tačiau jis parduodamą automobilį apžiūrėjo paviršutiniškai, po ko daugiau bendravo su jo motina, kuomet būtent jis (D. G.) atidžiau apžiūrinėjo automobilį, klausinėjo apie jo būklę ir jį išbandė važiuodamas. Todėl vertina, kad tokie nukentėjusiosios ir liudytojo parodymai visiškai sutampa su jo (D. G.) ir A. T. parodymais, kuriuose jie abu tvirtino, kad A. T. kartu su D. G. važiavo tik dėl kompanijos, o A. T. nieko nežinojo apie jokį sukčiavimą. Pasak apelianto, aplinkybės, jog dėl kompanijos važiavęs A. T. galėjo pasidomėti perkamu automobiliu, bandyti kažką patarti, palaikyti pokalbį, nereiškia, kad jis taip pat sukčiavo. A. T. pats nepateikė jokių suklastotų dokumentų ar netikrų savo asmens duomenų, jis nebandė nukentėjusiosios apgauti, be to, kaltinant A. T. sukčiavimu, turėtų būti nustatyta, kad jis apgaule įgytą turtą užvaldė kartu su D. G. ir turėjo iš to kokios nors naudos, nes šis nusikaltimas yra savanaudiškas, tačiau tokių aplinkybių nei ikiteisminis tyrimas, nei teismas nenustatė.

3.2. Nuteistojo manymu, visi kiti teismo nurodyti įrodymai – skelbimas dėl automobibo pardavimo, VĮ „Regitra“ duomenys apie automobibo priklausomybę, daiktų pateikimo protokolai su priedais, paprastasis vekselis, tarnybinis pranešimas dėl išklotinių analizės, bankų pateikta informacija apie jo asmeninėse sąskaitose atliktas finansines operacijas ir visa kita teismo neįvardinta byloje esanti medžiaga niekaip negali patvirtinti, kad inkriminuota veika buvo padaryta grupės asmenų. Todėl mano, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad jo (D. G.) prisipažinimas nusikaltus negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.3. Anot apelianto, taip pat nepagrįsta teismo išvada, kad nėra išpildytos visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos, t. y. nėra prisipažinimo, kad kitas kaltinamasis – A. T. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, nes tik kiekvienas individas gali prisipažinti dėl to, ką padarė jis pats, o prisipažinti už kitą asmenį, A. T. neigiant kaltę, apeliantas negali, nes tokiu atveju jis turėtų pripažinti tai ko kitas asmuo nepadarė, jį melagingai kaltinti ir dirbtinai siekti, kad toks asmuo būtų nuteistas. Todėl nesutinkama ir su teismo išvada, jog D. G. prisipažinimas nusikaltus yra nenuoširdus. Akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu jis (D. G.) neprisipažino, nes sužinojo, kad nukentėjusioji pardavė ne sau nuosavybės teise priklausantį automobilį. Tuo metu jis pats galvojo, kad gali būti apgautas, kad jam gali tekti atlyginti žalą dvigubai, t. y. nukentėjusiajai, su kuria sudarė pirkimo - pardavimo sutartį bei pasirašėme paprastąjį vekselį, ir tikrajam automobilio savininkui. Taip pat iš jo buvo reikalaujama prisipažinti ir už A. T., nors jis tikrai jokiame sukčiavime nedalyvavo, taip pat jam kėlė baimę tai, jog gali tekti atsakyti ir už kitus neišsiaiškintus nusikaltimus, kurių jis (D. G.) nėra padaręs.

3.4. Tvirtina, jog teisme jis prisipažino ne todėl, kad buvo priremtas nenuginčijamų įrodymų, o todėl, kad susitaikė su nukentėjusiąją, jos atsiprašė, atlygino jai padarytą žalą ir visiškai pasitikėjo teismu, manydamas, kad jam bus leista susitaikyti. Be to, teisme buvo nagrinėjami visi tie patys įrodymai, kurie buvo surinkti dar ikiteisminio tyrimo metu, o jis prisipažino pats gera valia. BK 38 str. l d., l p. akcentuojama būtinoji sąlyga – prisipažinimas, nėra imperatyviai nurodyta kokioje bylos nagrinėjimo stadijoje jis turėtų įvykti. Mano, kad prisipažinimas nusikaltus teisiamojo posėdžio metu taip pat gali būti laikomas nuoširdžiu ir turėtų lengvinti apelianto atsakomybę bei teisinę padėtį.

3.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, jog apeliantas nesumokėjo nukentėjusiajai pagal pasirašytą paprastąjį vekselį, t. y. nusikalto nesunkiai, visos jo veika sukeltos pasekmės pašalintos, jis yra teisiamas pirmą kartą (ankstesnis laidavimo terminas jau pasibaigęs ir tai teistumo nesukėlė), nuoširdžiai prisipažino nusikaltęs, ne vieną kartą atsiprašė nukentėjusiosios, visiškai atlygino jai padarytą žalą ir ji teismui pareiškė, kad jokių pretenzijų neturi. Nėra pagrindo manyti, kad jis (D. G.) ateityje gali daryti naujus nusikaltimus, nes jis dirbo (duomenys neskelbtini), vadovavo didelio objekto apsaugos grupei, buvo trumpam atleistas tik dėl to, kad buvo panaikintas saugomas objektas, tačiau dabar vėl grįžo į šią darbovietę ir joje yra charakterizuojamas teigiamai, visuomeniniais pagrindais dirba paramediku, kur yra gerbiamas, tačiau teisti asmenys ten dirbti negali, todėl su vadovybe šiuo klausimu jau buvo ne vienas pokalbis. Praradus galimybę dirbti, jam bus sunku rūpintis savo mama ir garbaus amžiaus močiute, kuri yra silpnos sveikatos. Todėl mano, jog esama padėtis leidžia manyti, kad visos BK 38 straipsnyje nurodytos sąlygos yra įvykdytos.

4. Atsiliepimai į apeliacinį skundą negauti.

5. Teismo posėdžio metu nuteistojo D. G. gynėjas A. Gurauskas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.