Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-06-03 · Administracinė byla Nr. I-132-283/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-03
Bylos Nr.
I-132-283/2013
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00274-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
T. N.
Atsakovas
Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-132-283-2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00274-2012-5Procesinio sprendimo kategorija:1.2.; 22.; 74. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS PRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 3 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalytės Zlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Čekanauskienės ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant Danei Gvildienei,dalyvaujant pareiškėjui T. N.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. N. skundą dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas T. N. skundu kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas panaikinti kaip neteisėtą ir nepagrįstą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Panevėžio AVPK) pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą (toliau – Užkardymo įstatymas) 2012 m. lapkričio 13 d. pareikštą oficialų perspėjimą. Pareiškėjas skunde nurodė, kad oficialus perspėjimas jam pareikštas nepagrįstai, kadangi ir tuo metu, ir šiuo metu jam yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, jis laikomas kardomojo kalinimo įstaigose, todėl neįmanoma situacija, kad jis nebendrautų su kitais šiose įstaigose esančiais asmenimis. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog visiškai niekuo nepagrįstas oficialaus perspėjimo teiginys, kad jo veiksmai varžo kitų asmenų teises ir laisves (b. l. 11). Teismo posėdžiuose T. N., iš esmės pakartodamas skundo motyvus ir argumentus, prašė tenkinti skundą. Pareiškėjas akcentavo, kad oficialus perspėjimas jam paskirtas, remiantis tik policijos įstaigos turimais operatyviniais duomenimis. Kadangi susipažinti su tokiais duomenimis pareiškėjas galimybės neturi, todėl negali jų paneigti. Pažymėjo, kad skiriant oficialų perspėjimą policijos įstaiga neatsižvelgė, kad jam yra paskirta kardomoji priemonė suėmimas, todėl jo laisvė apribota, pareiškėjas savo buvimo vietos ir aplinkos negali pasirinkti. Teigė, kad, nors jis ir buvo teistas, tačiau yra pakeitęs savo elgesį, paleistas iš laisvės atėmimo vietos įsidarbino, gyveno šeimoje. Dėl nepagrįstai paskirto oficialaus perspėjimo pareiškėjas pasijuto pažemintas.

Atsiliepimas

Atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatymų nustatyta tvarka. Panevėžio AVPK teismui pateiktu atsiliepimu prašė T. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Panevėžio AVPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo biuro (toliau – ir ONTB) 3-ojo skyriaus viršininkas įstatymų nustatyta tvarka gavo duomenų, jog T. N. gali būti susijęs su organizuotomis grupėmis, vykdančiomis labai sunkius nusikaltimus. Todėl, siekiant užtikrinti valstybės, visuomenės ir atskirų jos narių teisėtus interesus bei saugumą, pareiškėjui ir buvo pritaikyta prevencinė poveikio priemonė – oficialus perspėjimas. Atsakovas nurodė, kad, skiriant pareiškėjui oficialų perspėjimą, buvo įvertinti policijos įstaigos turimi vieši ikiteisminio tyrimo duomenys, patvirtinantys, jog T.N. palaiko ryšius su D. L., E. D. ir J. J.. Atsakovas nurodė, kad šioje baudžiamojoje byloje pareiškėjui buvo pranešta, kad jis yra įtariamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 253 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, t. y. kad veikdamas organizuotoje grupėj e kartu su J. J. ir E. D., neteisėtai platino labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, neteisėtai laikė namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus bei aparatus jiems gaminti bei neteisėtai disponavo šaudmenimis. Nurodyta baudžiamoji byla yra nagrinėjama Panevėžio apygardos teisme. Nurodė, kad skiriant T. N. oficialų perspėjimą, buvo atsižvelgta tiek į tai, kad pareiškėjas yra ne kartą teistas, tiek ir į E. D. bei J. J., asmenų su kuriais pareiškėjas bendravo, teistumus. Panevėžio AVPK tvirtino, kad turimi duomenys leido pagrįstai daryti išvadą, jog T. N. turi ryšių su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ir dėl šių ryšių bei teisei priešingo savo elgesio gali daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus (b. l. 37-39). Teismo posėdyje, vykusiame 2013 m. bandžio 8 d., Panevėžio AVK atstovas T. G. papildomai paaiškino, kad policijos įstaiga, spręsdama prevencinės priemonės taikymo klausimą, vertino tiek viešus baudžiamosios bylos medžiagoje esančius duomenis, tiek ir operatyvinius duomenis. Atsakovo atstovas kaip nepagrįstus vertino T. N. teiginius, kad jis, laikomas suėmimo sąlygomis, neturi galimybės vykdyti nusikalstamų veikų, nurodydamas, jog byloje esantys duomenys rodo, kad ir laisvės atėmimo vietose esantys nuteistieji toliau vykdo nusikaltimus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio AVPK ONTB 3-iojo skyriaus viršininkas 2012 m. lapkričio 13 d. tarnybiniu pranešimu informavo šios policijos įstaigos viršininką apie tai, jog turi informacijos, jog T. N. gali priklausyti organizuotai nusikalstamai grupei, nusikalstamam susivienijimui, turi ryšių su jų nariais ir yra pagrindas manyti, kad jis gali daryti sunkius arba labai sunkius nusikaltimus. Tuo pačiu tarnybiniu pranešimu Panevėžio AVPK viršininkui buvo pasiūlyta pareiškėjui taikyti oficialų perspėjimą ( b. l. 41). Iš rezoliucijos ant tarnybinio pranešimo bei įgaliojimo matyti, jog komisariato viršininkas įgaliojo pareigūną T. G. taikyti prevencinio poveikio priemonę (b. l. 42). Panevėžio AVPK 2012 m. lapkričio 13 d. nutarimu Nr. 60, patvirtintu Panevėžio AVPK viršininko, atsižvelgus į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie T. N. elgesį, buvo nutarta pareiškėjui taikyti Užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte numatytą prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą (b. l. 43). Pareiškėjas paaiškinimus dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ar nusikalstamais susivienijimais, jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme atsisakė duoti (b. l. 44). Panevėžio AVPK ONTB 3-iojo skyriaus viršininkas, vykdydamas minėtą nutarimą, T. N. nurodė, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, taip sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms ir ekonominėms prielaidoms. Be to, įvardintas policijos pareigūnas, vadovaudamasis Užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, tokius pareiškėjo veiksmus įvertino kaip keliančius grėsmę visuomenės saugumui ir Lietuvos Respublikos įstatymo vardu iš T. N. pareikalavo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių bei laisvių, nedaryti teisės pažeidimų bei oficialiai perspėjo, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus arba vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn (b. l. 40).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos įstaigos taikyto oficialaus perspėjimo yra kilęs prevencinių poveikio priemonių taikymo teisinių santykių srityje.

Prevencinių poveikio priemonių taikymo pagrindus ir tvarką numato Užkardymo įstatymas. Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad prevencijos poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Tokiu būdu, prevencinių priemonių taikymas yra siejamas su Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytos informacijos turėjimu bei aplinkybe, kad ši informacija turi būti gauta įstatymų nustatyta tvarka. Nurodyto straipsnio blanketinis pobūdis nulemia tai, kad būtina vadovautis jame nurodytos informacijos rinkimą reglamentuojančiais teisės aktais, konkrečiu atveju – iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusiu Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje teisminėje praktikoje buvo laikomasi nuoseklaus aiškinimo, kad operatyvinė informacija gali būti renkama ir gauta dėl aplinkybių, kurios nebūtinai būtų tiesiogiai susijusios su oficialų perspėjimą gavusiu asmeniu, tačiau šios informacijos turinys turi aiškiai parodyti, kad šis asmuo turi ryšių su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir kad dėl tokių ryšių bei dėl paties asmens elgesio yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-224/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1859/2008, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1387/2009).

Įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK oficialų perspėjimą T. N. skyrė, remdamasis tiek slaptą pobūdį turinčiais operatyviniais duomenimis, tiek ir neslapta medžiaga. Vertindamas atsakovo turimus slaptą pobūdį turinčius duomenis, teismas atsižvelgia į teisminę praktiką, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarime pateiktais išaiškinimais bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. gegužės 15 d. nutarime yra nurodęs, kad joks teismo sprendimas negali būti grindžiamas šalims ar kuriai nors vienai iš jų vien valstybės paslaptį sudarančia ar kita įslaptinta informacija. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimuose suformuluotus aiškinimus, asmens negalėjimas prieiti prie įslaptintų duomenų, kurie teismo buvo panaudoti kaip vieninteliai įrodymai, vertinamas kaip Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio pažeidimas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimas, priimtas vien tik įslaptintos medžiagos duomenimis, negali būti pripažintas pagrįstu ir slaptu (administracinės bylos A-756-425/2009; A-822-326/2009; A-756-2325/2011). Teismas siūlė atsakovui Panevėžio AVPK valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančius operatyvinius duomenis nustatyta tvarka išslaptinti ir pateikti teismui. Bylos nagrinėjimo metu Panevėžio AVPK pateikė nustatyta tvarka surinktus operatyvinius duomenis, su kuriais teismas teismo posėdyje susipažino. Teismas šiuos įslaptintus duomenis vertina kartu su byloje esančių viešų dokumentų duomenimis.

Byloje esantys vieši duomenys patvirtina, kad nuo 1994 metų T. N. už įvairaus pobūdžio ir pavojingumo nusikalstamas veikas buvo teisiamas šešis kartus. Paskutinį kartą T. N. laisvės atėmimo trejiems metams bausmė buvo paskirta Panevėžio apygardos teismo 2009 m. kovo 30 d. nuosprendžiu, pareiškėją pripažinus kaltu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį (b. l. 45-54). Be to, iš atsakovo pateiktų duomenų matyti, kad T. N. 2008 m. sausio 15 d. jau buvo taikyta prevencinio poveikio priemonė – oficialus perspėjimas ( b. l. 55-56). Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro bei kitų bylos rašytinių dokumentų duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas reikalavimo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei įstatymų, nedaryti teisės pažeidimų bei oficialaus perspėjimo, kad už teisei priešingas ir pavojingas veikas bus taikomos šio įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat jis įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, nepaisė. Liteko – Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis, Panevėžio apygardos teisme nuo 2012 m. spalio mėnesio nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. I-66-350/2013, kurioje kaltinamaisiais pripažinti pareiškėjas T. N., E. D. ir J. J.. Kaip matyti iš šioje byloje surašyto kaltinamojo akto duomenų, T. N. kaltinamas, esant neišnykusiam teistumui, padaręs naujas nusikalstamas veikas, t. y. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos iki 2012 m. balandžio 19 d. įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 201 straipsnio 1 ir 2 dalyse ( 2004-07-05 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2314 redakcija) bei 253 straipsnio 1 dalyje (b. l. 83-97). Kaltinamojo akto duomenimis, pareiškėjas yra kaltinamas dalyvavimu organizuotoje grupėje su E. D. ir J. J., atliekančiu laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, t. y. iš anksto pasiskirsčius vaidmenimis ir užduotimis, susitarus daryti vieną labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai įgyti, laikyti ir gabenti labai didelį kiekį 10,096 g narkotinės medžiagos heroino bei didelį kiekį 20,938 g psichotropinės medžiagos metamfetamino, turint tikslą jas platinti Marijampolės pataisos namuose. Kaip nurodyta baudžiamojoje byloje surašytame kaltinamajame akte, J. J. buvo teistas 7 kartus, E. D. – 6 kartus. J. J. Marijampolės pataisos namuose atliko 14 metų 1 mėnesiui ir 10 dienų paskirtą laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta už keletą nusikaltimų, tarp jų - ir už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti ir neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu.

Išanalizuotų atsakovo Panevėžio AVPK pateiktų viešų bei jiems neprieštaraujančių slaptą pobūdį turinčių operatyvinių duomenų visumą sudaro pagrindą teismui spręsti, kad T. N. palaiko ryšius su atsakovo įvardintais nusikalstamos grupės nariais. Teismo vertinimu, byloje pateikta neįslaptinta informacija, kuri buvo prieinama pareiškėjui, yra pakankama ir leidžianti pareiškėjui suvokti, kad šie policijos įstaigos turimi duomenys apie jo ryšius su nusikalstama grupuote sudarė atsakovui pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir spręsti dėl atitinkamos prevencinės priemonės taikymo. Pareiškiant oficialų perspėjimą, pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl galimų jo ryšių su organizuotomis grupėmis ir jų nariais, apie jo dalyvavimą nusikaltimų padaryme, tačiau T. N. paaiškinti apie šias aplinkybes atsisakė ( b. l. 44). Teismo nuomone, tai vertintina T. N. nenoru atskleisti jo ryšių su organizuota nusikalstama grupe bei jos nariais, siekiant išvengti prevencinio poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad T. N. vykdyta veikla pagrįsta buvo įvertinta kaip prieštaraujanti pagrindiniam šalies įstatymui, kitiems teisės aktams ir kelianti pavojų valstybės garantuojamiems saugiems visuomeniniams santykiams. Byloje esantys duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjo palaikytų ryšių su atsakovo įvardintais organizuotos grupės nariais nėra pagrindo vertinti kaip atsitiktinių, trumpalaikių, apsiribojusių vien asmeninio pobūdžio bendravimu. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK gauti duomenys apie T. N. ryšius su organizuota grupe bei jų nariais sudarė pakankamą pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali dalyvauti sunkių bei labai sunkių nusikaltimų daryme.

Teismas nepagrįstais pripažįsta ir nesiremia pareiškėjo teiginiais, kad oficialus perspėjimas jam negalėjo būti pareikštas vien todėl, kad jis yra suimtas ir laikomas kardomojo įkalinimo įstaigoje. Teismo nuomone, išanalizavus Užkardymo įstatyme įtvirtintas nuostatas, daroma išvada, kad jame nėra įtvirtinta nuostatų, kurios draustų oficialų perspėjimą taikyti asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir kurie dėl to yra laikomi tardymo izoliatoriuose (kardomojo kalinimo vietose). Teismo nuomone, kaip pagrįsti bylos duomenimis paremti vertintini atsakovo atstovo pateikti argumentai, kad, ir būdami laisvės apribojimo sąlygomis, asmenys toliau vykdo nusikalstamas veikas.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir jas patvirtinančių duomenų visuma, teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK pagrįstai nustatė Užkardymo įstatymo 4 straipsnyje numatytus pagrindus, leidusius T. N. atžvilgiu taikyti prevencinio poveikio priemonę – oficialų perspėjimą.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius duomenis apie Panevėžio AVPK įgaliotų pareigūnų atliktas procedūras ir parengtus dokumentus dėl Užkardymo įstatymo normų taikymo T. N., daroma išvada, kad atsakovas Panevėžio AVPK oficialų perspėjimą T. N. pareiškė, laikydamasis Užkardymo įstatymo 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

Esant nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, T. N. skundas dėl nutarimo taikyti oficialų perspėjimą panaikinimo nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

T. N. skundą dėl oficialaus perspėjimo panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjos: Dalytė ZlatkuvienėNijolė ČekanauskienėIrena Varžinskienė