- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-19
- Bylos Nr.
- eII-1535-369/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01826-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- A. S.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Ž.
nedalyvaujant Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovui, suinteresuotam asmeniui J. Ž.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-29067-2024 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-29067-2024 A. S. buvo nubaustas 10 eurų bauda dėl ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad jis 2024 m. spalio 7 d. 14.33 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, neįsitikino, jog tai bus saugu ir kliudė kitą transporto priemonę. Tokiais veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau –KET) 126 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. apskundė šį nutarimą apylinkės teismui. Skunde nurodė, kad jis nesutinka su nutarimu, kadangi jis laikėsi visų KET numatytų reikalavimų, atstumo. Priekyje važiavusi transporto priemonė be jokios pateisinamos priežasties sudarė avarinę situaciją – prasidėjus greitam judesiui į priekį, staiga paspaudė stabdžius. Jo teigimu, susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma.
Atsiliepimas
Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje ROIK 24256935628 nėra ginčo dėl fakto, kad pareiškėjas vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į priekyje važiavusį ir stabdžiusį automobilį „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas ginčija faktą, kad būtent jis kaltas dėl susidūrimo. Paaiškino, kad priekyje važiavęs automobilis staigiai stabdė be priežasties, dėl ko sukėlė avarinę situaciją. Institucijos nuomone, pareiškėjas nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių ir nesilaikė KET 126 punkto reikalavimų laikytis atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, esantį administracinio nusižengimo byloje ROIK 24256935628, nustatyta, kad užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui abu automobiliai „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pajuda į priekį iš statinės padėties. Įvažiuojant į sankryžą, vaizdo įrašo 8 sek. automobilis „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sulėtina greitį ir jį kelių metrų atstumu pasivijo automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pravažiavus dar apie 10 metrų „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stabdo, automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nestabdant įvažiuoja į priekyje važiuojančio automobilio galinę dalį. Vaizdo įrašo 12 sek. užsidega „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „STOP“ žibintai informuojantys, kad automobilis yra stabdomas, tuo metu atstumas tarp automobilių yra apie 5-7 metrai. Vaizdo įrašo 13 sek. automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į priekyje stabdantį automobilį, iš ko galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nesilaikė reikalavimų laikytis tinkamo atstumo, važiavo greičiau nei rekomenduotinas KET 126 punkte greitis ir nesiėmė jokių veiksmų išvengti susidūrimo. Iš vaizdo įrašo matoma, kad automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiuoja į automobilį „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekeičiant važiavimo greičio t. y. nestabdant. Pažymėtina, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą ir Kelių eismo taisykles, todėl pareiškėjas, kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą laikytis atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo to nepadarė. Skundo teiginiai ir abejonės, kritikuojantys kaltinančius įrodymus bei jų trūkumus, nesukelia abejonių, kad byloje surinkti faktiniai duomenys pakankami ir patikimi. Skundas grindžiamas savo eismo įvykio pateikta versija ir subjektyviais samprotavimais, nesutikimas su atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą, todėl Institucija skunde visas išdėstytas aplinkybes vertina kritiškai, kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės. Vien tai, kad Institucija administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių nevertino taip, kaip norėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, ir skundžiame nutarime Nr. 10-ANR_N-29067-2024 padarė jam nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad toks sprendimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir surinktų įrodymų visuma neabejotinai sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjas padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atstovas ir suinteresuotas asmuo J. Ž. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuoti tinkamai. Institucija atsiliepime į skundą prašė nagrinėti skundą jos atstovui nedalyvaujant, suinteresuotas asmuo J. Ž. pranešė, kad negali dalyvauti skundo nagrinėjime dėl sveikatos būklės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vadovaujantis ANK 629 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo skundas administracinio nusižengimo byloje nagrinėjamas nedalyvaujant minėtiems proceso dalyviams.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. S. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir nurodė, kad įrodymai byloje buvo peržiūrėti ir vertinti nekvalifikuotai. Atsiliepime teigiama, kad rekomenduojama atstumo norma yra 2 sekundės, kad jis nestabdė savo automobilio. Vaizdo įraše matyti, kad transporto priemonė pradėjo stabdyti 26-ą sekundę, o susidūrimas įvyko 28-ą sekundę. Akivaizdžiai matyti, kad jis buvo paspaudęs stabdžius ir stabdė 27-ą sekundę, nes ant priekinės panelės padėtas daiktas pajudėjo į priekį. Per vieną ar dvi sekundes jis tikrai negalėjo sustoti. Jo nuomone, Institucija neatsižvelgė į tai, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė pažeidė imperatyvią KET 150 punkto 8 papunkčio normą, kad sankryžoje sustoti ir stovėti neleidžiama. Ji staigiai sustojo sankryžoje, tas stabdymas nebuvo niekuo pateisinamas. To tikėtis nebuvo galima ir jis padarė viską toje situacijoje, ką galėjo padaryti, kad išvengtų susidūrimo. Atsakydamas į teismo klausimus, nurodė, kad jis stovėjo sankryžoje už moters automobilio, paskui pajudėjo. Jis važiavo 10-15 km/h greičiu, tikrai ne daugiau. Moteris negalėjo važiuoti 30 km/h greičiu. Priešais važiuojančio automobilio vairuotoja stabdė du kartus. Nežino, kokiu būdu ji sustojo pirmą kartą, nes nebuvo stabdžių signalo. Pirmas jos stabdymas buvo nepaspaudus stabdžių. Tada ir jis stabtelėjo ir atstumas tarp jų sutrumpėjo. Paskui ji greitai pajudėjo, bet ir greitai sustojo paspaudusi stabdžius. Policijos apklausoje ji nurodė, kad automobilis jos vyro, ji nelabai moka jo vairuoti. Jo automobiliui buvo sugadintas kapotas, bamperis, kompiuteris, remontas kainavo 4000 Eur, bet viską atlygino KASKO draudimas. Moters mašinai visiškai nieko nebuvo padaryta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
ANK 417 straipsnio 7 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.
Šiuo atveju A. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už KET 126 punkto pažeidimą, t.y., dėl to, kad vairuodamas automobilį „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų atsargumo priemonių, t.y., konkrečiai KET 126 punkte nustatyto reikalavimo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma.
KET 9 punktas nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.
KET 126 punktas nustato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip <...>.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje neneigė, kad 2024 m. spalio 7 d. apie 14.33 val. jis važiavo transporto priemone „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatve, ir priekyje važiuojančiam automobiliui „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sustojus, į jį atsitrenkė savo vairuojama transporto priemone. Jis neigia, kad padarė KET 126 punkto pažeidimą, kadangi jo teigimu priekyje važiavęs automobilis stabdė labai staigiai, be jokios priežasties, todėl jis neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti savo vairuojamo automobilio. Rašytiniame paaiškinime jis nurodė, kad važiavo (duomenys neskelbtini) pl., link (duomenys neskelbtini) g., sankryžoje su (duomenys neskelbtini) g.. priekyje važiavusi transporto priemonė „VW T-ROC“ staigiai pradėjo judėti į priekį ir taip pat staigiai be jokios priežasties sustojo. Jis staigiai paspaudė stabdžius, bet susidūrimo išvengti nepavyko.
Automobilio „VW T-ROC“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. Ž. rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2024 m. spalio 7 d. apie 14.30 val. važiavo tiesiai (duomenys neskelbtini) pl. į (duomenys neskelbtini) g. antra juosta. Tik užsidegus žaliam šviesoforo signalui greitis buvo nedidelis – 30 km/h. Jai važiuojant per (duomenys neskelbtini) g. sankryžą užsikirto bėgis, nepersijunginėjo į aukštesnį, todėl mažina pradėjo trūkčioti, garsiai kriokti. Norint persijungti į automatinę pavarą jai reikėjo pristabdyti. Ji pristabdė gal staigokai ir iš galo važiavęs automobilis „Lexus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) trenkėsi į jos automobilį.
Pirmiausiai teismas vertina, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad automobilio „Volkswagen“ vairuotoja stabdė be jokios priežasties, yra tik subjektyvus jo vertinimas. Netikėto stabdymo priežasčių gali būti daug: tai ir netikėtai atsiradusi kliūtis kelyje, ir vairuotojo sveikatos sutrikimas ir netikėtas gedimas, dėl ko transporto priemonės variklis gali užgesti. J. Ž. teiginys, kad jai važiuojant užsikirto bėgis, nėra paneigtas, nes nusižengimo tyrimo metu nebuvo atlikta jos vairuoto automobilio techninė apžiūra. Kita vertus, tiek iš pareiškėjo vaizdo registratoriaus įrašo, tiek ir jo paties paaiškinimų teisme matyti, kad prieš sustodama J. Ž. ir anksčiau keliomis sekundėmis buvo pristabdžiusi, nors tam daryti iš šono regimų priežasčių nebuvo. A. S. nurodė, kad jai pristabdant neužsidegė užpakaliniai stabdymo žibintai, kas leistų įtarti, kad jos vairuojamas automobilis galimai neveikė tinkamai. Šioje situacijoje galima vertinti, kad ir automobilio „Volkswagen“ vairuotoja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atsargi, ketindama sustabdyti automobilį dėl techninio automobilio sutrikimo -nepersijunginėjančio bėgio, galėjo prieš tai įjungti avarinius signalus ir leisti kitiems eismo dalyviams suprasti, kad jai kilo sunkumų vairuojant ir jos transporto priemonė gali atlikti nestandartinius (pavojingus) manevrus (kaip numato KET 91.7 punktas). Vairuotoja pati pripažino, kad jos stabdymas buvo staigokas, tai matyti ir vaizdo įraše.
Visgi teismo vertinimu, minėtos aplinkybės nepašalina už jos važiuojančios transporto priemonės vairuotojui KET 126 punkte nustatytos pareigos laikyti tokį atstumą iki priešais važiuojančios transporto priemonės, kad šiai stabdant į ją neatsitrenktų. Atstumo rekomendacijos yra nustatytos atsižvelgiant į važiavimo greitį. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų: 1) ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba 2) ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Šiuo atveju J. Ž. nurodė, jog ji važiavo 30 km/h greičiu, pareiškėjas teigia, kad važiavo 15 km/h greičiu. Kai tik transporto priemonės pajudėjo iš stovimos padėties, tarp jų buvo pakankamai didelis atstumas, tačiau „Volkswagen“ pristabdžius pirmą kartą jis perpus sumažėjo. Vadovaujantis antrąja taisykle atstumas tarp transporto priemonių turėtų būti mažiausiai 7 metrai, akivaizdu iš vaizdo įrašo, kad po to, kai pareiškėjo automobilis priartėjo po pirmojo pristabdymo atstumas toks nebuvo. Kaip pats nurodė pareiškėjas teismo posėdyje, ir jo pateiktame vaizdo registratoriaus vaizdo įraše tai užfiksuota, jog tarp automobilio „VW“ sustojimo ir „Lexus“ atsitrenkimo į minėtą automobilį dvi sekundės nepraėjo – praėjo tik viena: 00.00.12 įrašo sekundę užsidegė „VW“ stabdymo žibintai, o 00.00.11 sekundę įvyko susidūrimas. Tai patvirtina, kad nebuvo išpildyta ir pirmoji KET 126 punkto rekomendacija, kad atstumas tarp automobilių turėjo būti pakankamas, „Lexus“ vairuotojui nuvažiuoti 2 sekundes neatsitrenkiant į priekyje sustojusį automobilį.
A. S. teigia, kad jis neturėjo objektyvios galimybės sustabdyti savo vairuojamą transporto priemonę. Tačiau Institucijos ir teismo vertinimu tokia galimybė ir buvo prarasta būtent dėl to, kad jis neišlaikė saugaus rekomenduojamo atstumo iki priešais važiuojančio automobilio, kitaip tokia galimybė būtų buvusi. Atidus ir priekinio automobilio judėjimą stebintis vairuotojas laikantis rekomenduojamo atstumo per 2 sekundes spėtų pats nuspausti stabdžio pedalą ir sustabdyti automobilį, atsiradus kliūčiai.
Trečia, vertintos nusižengimo padarymo aplinkybės ir tuo aspektu, kad transporto priemonės buvo ką tik pajudėjusios iš sankryžos užsidegus leidžiamam šviesoforo signalui, greičiai buvo atitinkamai dar maži, mašinos neįsibėgėjusios. J. Ž. automobilis tik pajudėjęs iš stovėjimo pozicijos buvo pristabdomas ir anksčiau iki susidūrimo, ir pareiškėjas sėkmingai tai pastebėjo ir sumažino greitį pats. Matant, kad automobilis juda neprognozuojamai, pareiškėjas tuo labiau turėtų būti suinteresuotas išlaikyti saugų rekomenduojamą atstumą iki jo.
Nepaisant to, kad J. Ž. vairavimas taip pat nebuvo nepriekaištingas, ji nebuvo apdairi ir nejungė avarinių signalų, staigiai stabdė ir darė tai sankryžoje, galimi jos padaryti KET pažeidimai nepaneigia aplinkybės, kad savo ruožtu A. S. taip pat nusižengė KET 126 punkto reikalavimams, neišlaikęs saugaus atstumo iki priekyje važiavusio automobilio. Jo veikoje pagrįstai konstatuotas ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyto nusižengimo buvimas.
ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcija numato baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Nuobaudos individualizavimo klausimas skunde nekeliamas, tačiau pažymėtina, kad pareiškėjui yra paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda už ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą nusižengimą, atsižvelgiant į tai, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę švelninančių ar sunkinančių aplinkybių, jis per paskutinius 5 metus nebuvo baustas už KET pažeidimus.
Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalies taisykles baudos dydžio parinkimą lemia ne tik atsakomybę lengvinančios ir sunkiančios aplinkybės, bet ir padaryto administracinio nusižengimo pobūdis, pažeidėjo kaltės forma ir rūšis, asmenybė, bauda skiriama atsižvelgiant į kitų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių kiekį ir reikšmingumą.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).
Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą reiktų atsižvelgti ne tik į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, A. S. asmenybę, paties nusižengimo pobūdį, bet ir į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas yra pakankamai atsargus vairuotojas, neužfiksuota anksčiau, kad jis būtų daręs KET pažeidimų, kurie galėtų sukelti avarines situacijas. Teismo vertinimu skiriant nuobaudą už šį nusižengimą turėtų būti atsižvelgta į tai į tai, kad atstumas tarp dviejų automobilių sumažėjo ne tik dėl pareiškėjo veiksmų (neprisiderino prie sulėtėjusio priekinio automobilio greičio ir neišlaikė saugaus atstumo), bet ir dėl priekinio automobilio vairuotojos veiksmų, kuri tą atstumą ženkliai sumažino, sulėtinusi savo vairuojamo automobilio greitį, o po to ir netikėtai sustabdžiusi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas laiko tikslingu taikyti A. S. atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos jam neskirti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutaria:
tenkinti pareiškėjo skundą iš dalies.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-29067-2024 pakeisti ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą jam neskirti administracinės nuobaudos.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.