Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-16-413/2012

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2012-05-04
Bylos Nr.: 2A-16-413/2012
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Gudynienė (pirm.), Gintautas Koriaginas (pran.), Jolita Cirulienė
Atsakovas: J. B.
Ieškovas: E. B.
Advokatai: Aurelijus Gruodis

Civilinė byla Nr. 2A-383-413/2011

pirmosios instancijos teismo teisėjas A. V. Pilipčikas;

procesinio sprendimo kategorijos: 75.8.;75.4.3.;

(S)113.6.2.2.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė), Gintauto Koriagino (pranešėjas),

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aurelijui Gruodžiui,atsakovui J. B. ir jo atstovei advokatei O. K.,ekspertei I. K.,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso išnagrinėjo apeliantų ieškovės E. B. ir atsakovo J. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-166-59/2010 pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui J. B. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo ir atsakovo priešieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei bei santuokoje įgyto turto padalinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. B. ieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir jai priteisti:

1. Butą /Patalpa - Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 47 000,00 Lt);

2. Butą /Patalpa - Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 68 000,00 Lt);

3. Butą /Patalpa - Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 61 000,00 Lt);

4. Butą /Patalpa - Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 26 000,00 Lt);

5. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 28 000,00 Lt);

6. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 27 000,00 Lt);

7. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 77 000,00 Lt);

8. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 44 000,00 Lt);

9. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 46 000,00 Lt);

10. Butą /Patalpa - Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 25 000,00 Lt);

11. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 26 000,00 Lt);

12. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 25 000,00 Lt);

13. Butą /Patalpa - Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 46 000,00 Lt);

14. 760/10000 dalis Negyvenamųjų patalpų - Kontoros, ofiso (patalpa Nr. 3), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (760/10000 dalies rinkos vertė 40 000 Lt).

15. Priteisti iš atsakovo J. B. 31 000,00 litų kompensaciją už jam tenkančią vertingesnę turto dalį (617 000,00 - 586 000,00 = 31 000,00 Lt) ir bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį, 7735,00 Lt turto vertės nustatymo išlaidas, teisinės pagalbos išlaidas ir kt.).

Atsakovui priteisti:

1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 88 000,00 Lt.);

2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė 528 000,0 Lt);

3. automobilį Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m. vertė - 1000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovė nurodė, kad 2004 m. balandžio 7 d. buvo atsakovo sužalota. Nuo to laiko šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda, vaikų neturi, santuokoje įgijo paminėtą turtą, kurį prašo padalinti.

Atsakovas J. B. priešieškiniu prašė santuoką, įregistruotą 1988 metų gruodžio 10 dieną, Kijevo miesto (Ukraina), Maskvos rajono civilinės metrikacijos biure, akto įrašas Nr. 1160, tarp Elenos Ž. B. ir J. B., nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, padalinti santuokoje įgytą turtą ir jam priteisti:

1. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,1025 ha, esantį (duomenys neskelbtini), įgytą 1994-04-25, registruotą J. B. vardu, vertė - 70 000 Lt;

2.Gyvenamąjį namą - nebaigta statyba, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 462,88 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 140 000 Lt;

3.Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 45,05 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė – 48 000 Lt;

4. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 64,53 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė – 69 000 Lt ;

5. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 58,06 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 62 000 Lt ;

6. Butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,92 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 25 000 Lt ;

7. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 25,17 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė – 27 000 Lt;

8. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 24,24 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 26 000 Lt; ½ bendro naudojimo patalpų - 51,29 kv.m., vertė 54 500 Lt, t.y. turto už 551 500 Lt.

9. Priteisti iš ieškovės 12 000 Lt neteisėtai nuimtų nuo jo sąskaitos pinigų.

Ieškovei priteisti :

l. Negyvenamąją patalpą-kontorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 760/10000 dalių 396,13 kv.m, esančią (duomenys neskelbtini), registruotą E. B. vardu, vertė 42 000 Lt;

2. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 85,44 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 91 000 Lt ;

3. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 42,26 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 45 000 Lt;

4. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),43,78 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 47 000 Lt ;

5. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr.1993-3011-3018:0010, 22,52 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė – 24 000 Lt;

6. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 23,61 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 25 000 Lt ;

7. Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 22,74 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 24 000 Lt;

8. Butą, (rūsys yra), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 56,92 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), registruotą J. B. vardu, vertė - 60 000 Lt ; ½ bendro naudojimo patalpų - 51,28 kv.m., vertė 54 500 Lt ;

9. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., 1796 cm3, registruotą E. B. vardu, vertė - 25 000 Lt;

10. Automobilį FORD ESCORT, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m, registruotą E. B. vardu, vertė - 1000 Lt, t.y. turto už 438 500 Lt.

Be to, ieškovas prašė padalinti santuokoje įgytas 900 000 Lt pinigines lėšas ir 35 000 Lt vertės juvelyrinius dirbinius tokia tvarka:

- atsakovui priteisti iš ieškovės 411 000 Lt kompensaciją;

- ieškovei priteisti likusią deklaruotų pinigų dalį ir juvelyrinius dirbinius.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad bendra santuokoje įgyto turto vertė yra 1 925 000 Lt. Gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bendra vertė yra 240 000 Lt. Kauno mieste esantys butai Nr. 1, 3, 4, 5, 6 ir 8 yra pastato antrame aukšte, jų vertė yra 257 000 Lt ir 54 500 Lt jiems tenkančių bendro naudojimo patalpų (viso 311 500 Lt); butai Nr. 11, 14, 15, 16, 18 ir 19 yra pastato trečiame aukšte, jų vertė yra 256 000 Lt ir 54 500 Lt jiems tenkančių bendro naudojimo patalpų (viso 310 500 Lt); butas Nr. 26 yra palėpėje. Šių butų ir bendrojo naudojimo patalpų vertė yra 682 000 Lt. Bendra nekilnojamojo turto vertė sudaro 964 000 Lt. Teigia, kad ieškovės pateikta turto vertė yra per didelė.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (t.2, b.l. 167-181) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Teismas nutraukė santuoką, sudarytą tarp E. B., a.k. 46307311542, ir J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1988 m. gruodžio 10 d. Kijevo miesto (Ukraina), Maskvos rajono civilinės metrikacijos biure (akto įrašas Nr. 1160), dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes – B., B.. Santuokoje įgytą turtą padalino sekančiai:

Atsakovui J. B. paskyrė:

1. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), priskyrė:

1. Butą/Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

3. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

- Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

5. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

6. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

7. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

8. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

9. Butą/Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

10. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

11. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

12. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

13. 760/10000 dalis Negyvenamosios patalpos – Kontoros, ofiso (patalpa Nr. 3), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

14. automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-07-09, spalva juoda;

15. automobilį FORD ESCORT, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. laidos, spalva raudona;

16. 5 399 litų piniginių lėšų, esančių pas E. B..

Priteisė iš atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), naudai 3 274,00Lt bylinėjimosi išlaidų.

Priteisė iš ieškovės E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 13,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei.

Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį teismas atmetė.

Remdamasis bylos rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad šalys susituokė 1988 m. gruodžio 10 d. Kijevo miesto, Maskvos raj. civilinės metrikacijos biure (t.1, b.l. 7-8). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Gyvenant santuokoje atsakovas J. B. 1994 m. balandžio 25 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 1780 įsigijo 0,1025 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Šiame sklype pagal 2006 m. gruodžio 20 d. statybos inspektoriaus pažymą įregistravo nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, statybos pradžios metai 1989 – pabaigos 2006 (t.1, b.l. 11-12). 1996 m. .vasario 22 d. sutartimi atsakovas įsigijo trylika butų, esančių gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 9-10, 13-38). Ieškovė E. B. 1996 m. liepos 18 d. akcininkų susirinkimo protokolu įgijo 760/1000 dalis 396,13 kv.m bendrojo ploto negyvenamąsias patalpas – kontorą, ofisą (patalpos Nr. 3), esančias (duomenys neskelbtini) (t.1, b.l. 39-40), 2003 m. sausio 22 d. - automobilį FORD ESCORT, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. laidos (t.2, b.l. 29), o 2008 m. rugsėjo 26 d. - automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-07-09 (t.2, b.l. 4, 29). Be to, ieškovė E. B. 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) turėto turto deklaracijoje nurodė, kad 2003 m. gruodžio 31 d. turėjo ne banke 900.000 Lt piniginių lėšų ir 16 juvelyrinių gaminių už 35.000 Lt (t.2, b.l. 33-37). Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nutartimi konstatuotas faktas, kad ieškovas J. B. savo namuose tyčia, suduodamas smūgius nukentėjusiajai (atsakovei) E. B. į galvos bei veido sritį, nežymiai ją sužalojo ir padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. Atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje J. B. buvo atlikta stacionarinė Teismo psichiatrinė, teismo psichologinė ekspertizė, kuri nustatė, kad J. B. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo bei ekspertizės atlikimo metu negalėjo suvokti šių veikų pavojingumo ir valdyti savo veiksmų. Dėl ko teismas konstatavo, jog J. B. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamu (t.2, b.l. 81-83). Ieškovė E. B. 2010 m vasario 24 d. metinėje gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodė, jog 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo 618.500 Lt vertės privalomojo registruoti turto (13 butų daugiabučiame name, 1 kitą statinį ar patalpą, 1 namų valdos žemės sklypą, 1 nebaigtą statyti statinį, 2 automobilius), 2 vnt. 5000 bendros vertės juvelyrinius dirbinius, 5399 litų piniginių lėšų (4.500 litų ne banke ir 899 litų banke) (t.2, b.l. 84-91). 2004 m. liepos 20 d. Kauno m. vyriausiasis policijos komisariatas grąžino ieškovei E. B. grąžino 720.000 Lt užstatą (t.2, b.l. 116-118). 1997 m. gruodžio 21 d. ir 1997 m. gruodžio 29 d. ieškovė iš Gredimpex Group Limited, 1997 m. liepos 10 d. sutarties pagrindu, gavo 98 000 ir 246 000 JAV dolerių (t.2, b.l. 134-135 ). Šias sumas ieškovė deklaravo kaip įvežamas į Lietuvos Respubliką Lietuvos Respublikos Druskininkų muitinei 1997 m. gruodžio 21 d. ir 1997 m. gruodžio 30 d. (t.2, b.l. 136-137 ). Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 1999 m. kovo 18 d. nutartyje pažymėjo, kad bylos medžiagoje esančių deklaracijų nuorašai patvirtina tą aplinkybę, kad E. B. pinigus įvežė į Lietuvą. Iš pakvitavimo raštelių matyti, kad E. B. šiuos pinigus - 98 000 ir 246 000 JAV dolerius gavo iš firmos „Gredimpex Group Limited“, kurioje ji dirba pagal 1997 m. liepos 10 d. sutartį šios firmos atstove Lietuvos Respublikoje (t.2, b.l. 78-80). 2010 m. spalio 1 d. pareiškimu Ž. A., atstovaujantis Gredimpex Group Limited, patvirtino, jog jis yra informuotas apie tai, jog prasidėjo teismo procesas dėl E. B. ir jos sutuoktiniui priklausančio turto padalinimo (t.2, b.l. 114-115), notariškai patvirtintu pareiškimu patvirtino, jog jam žinoma apie 1997 m. liepos 10 d. agento sutartį, sudarytą tarp ieškovės ir kompanijos Gredimpex Group Limited, taip pat jam žinoma, kad ieškovė vykdo sudarytos sutarties sąlygas (t.2, b.l. 139-140 ).

Žemesnės instancijos teismas

Dėl santuokos nutraukimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas J. B., 2004 m. balandžio 7 d., savo namuose, tyčia nežymiai sužalodamas ieškovę, po ko šalys pradėjo gyventi skyrium ir jų santuoka faktiškai iširo, buvo neveiksnus ir nepakaltinamas (t.2. b.l 81-83). Remdamasis CK 2.5 straipsnio 1 dalimi, 3.60 straipsniu teismas konstatavo, kad tik veiksnus asmuo savo veiksmais gali įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas, todėl sprendė, kad atsakovo panaudotas smurtas prieš sutuoktinę, jam esant nepakaltinamu ir neveiksniu, negali atsakovui sukelti civilinės atsakomybės, dėl ko santuoka negali būti nutraukta dėl atsakovo J. B. kaltės. Todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl turto padalinimo. Remdamasis šalių bendrai deklaruotu turtu ir atsakovo argumentais, jog be paminėto turto santuokoje šalys įgijo 102 kv.m. dydžio bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), deklaruotas pinigines lėšas – 900 000 Lt ir deklaruotus juvelyrinius dirbinius už 35 000 Lt, teismas, atsižvelgdamas į 1996 m. vasario 22 d. sutartį, kuria atsakovas savo vardu įgijo 13 butų, esančių (duomenys neskelbtini), ir nepateikus papildomų įrodymų, kad su šiuo turtu buvo papildomai įgytos bendro naudojimo patalpos, priėjo išvados ir laikė neįrodytu atsakovo nurodytą faktą, jog šalys įgijo nuosavybės teise kaip atskirą dalintiną nekilnojamąjį daiktą, - bendro naudojimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo reikalavimą dėl šių patalpų padalijimo atmetė.

Teismas laikė neįrodytu atsakovo tvirtinimą, jog šalys įgijo ir iki santuokos nutraukimo turi deklaruotas pinigines lėšas – 900 000 Lt, kadangi pagal Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Atsakovas prašė padalinti deklaruotas pinigines lėšas, kurios buvo nurodytos ieškovės E. B. 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 dieną turėto turto deklaracijoje (t.2, b.l. 33-37), tačiau nepateikė jokių įrodymų, jog atitinkamas lėšas ieškovė turėtų bylos iškėlimo ar teismo sprendimo priėmimo dieną. Remdamasis ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, kad ieškovės deklaruoti 900 000 Lt buvo gauti iš firmos „Gredimpex Group Limited“, šios lėšos buvo grąžintos nurodytai įmonei ir tai nėra šalių santuokinis turtas. Ieškovės E. B. 2010 m. vasario 24 d. metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenimis (t.2, b.l. 84-91), ji 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo tik 5399 Lt lėšų. Darydamas išvadą dėl piniginių lėšų įsigijimo iš įmonės „Gredimpex Group Limited“, teismas atmetė VĮ Registrų centro neatlygintinos paieškos pateiktą išrašą apie paiešką pagal žodžius „gredimpex group limited“, kadangi įmonė „Gredimpex Group Limited“ yra įregistruota ne Lietuvos Respublikoje, o VĮ Registrų centras kaupiami duomenis tik apie Lietuvos Respublikoje registruotus juridinius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat laikė neįrodytu atsakovo nurodomus faktus, kad iki bylos iškėlimo teisme šalys turi įsigiję juvelyrinių dirbinių už 35 000 Lt, kadangi ieškovės 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinė gyventojo (šeimos) deklaracija patvirtina turtinę padėtį, buvusią 2003 m. gruodžio 31 dienai, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kad atitinkamus gaminius ieškovė turėtų bylos iškėlimo ar sprendimo priėmimo dieną. Pagal ieškovės 2010 m. vasario 24 d. metinę deklaraciją, ji 2009 m. gruodžio 31 d. turėjo tik du juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė 5000 Lt. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktą asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstami sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai. Juvelyriniai papuošalai yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, dėl ko net ir pripažinus, jog ieškovė disponuoja juvelyriniais dirbiniais, šie papuošalai yra asmeninė jos nuosavybė ir nėra dalintinas turtas.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta CK 3.127 straipsnio 2 dalies aplinkybė (vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium), dėl ko turėtų būti tenkinamas ieškovės prašymas ir dalinamas tik tas turtas, kurį šalys įgijo iki pradedant gyventi skyrium, todėl teismas sprendė, kad turi būti padalintas ir ieškovės 2008 m. rugsėjo 26 d. įsigytas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei piniginės lėšos - 5399 Lt.

Nustatydamas šalims priklausančio ir dalintino nekilnojamojo turto vertę, teismas rėmėsi VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktomis nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitomis (CPK 185 str.), kadangi VĮ Registrų centras yra LR Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, todėl jam prieinama informacija apie visus Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto sandorius. Pažymėjo, kad šalys nenurodė jokių aplinkybių, kurios keltų abejones VĮ Registrų centro Kauno filialo atliktu vertinimu, jo darbuotojų kvalifikacija, taip pat nenustatė jokių į bylą pateiktų ataskaitų trūkumų, VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovas atsakė į visus šalių klausimus ir pagrindė turto vertes. Teismas kritiškai vertino J. P. IĮ turto vertinimo vertės nustatymo dokumentus (ataskaitas), kadangi pateikti dokumentai turi akivaizdžių trūkumų. Teismas pažymėjo, kad spręsdamas apie sutuoktiniams priklausančio turto rinkos vertę nesivadovauja į byla pateiktais skelbimais iš internetinio puslapio, kadangi iš šių skelbimų negalima nustatyti, ar tapatūs su šalims priklausančiu turtu objektai yra parduoti, o atitinkamus skirtumus galėtų nustatyti tik turto vertintojai ar ekspertai. Iš VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktų nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų teismas nustatė, jog šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis nekilnojamas turtas iš viso yra vertas 1 202 000 Lt, t.y. žemės sklypas - 88 000,00 Lt; gyvenamasis namas - 528 000,00 Lt; Butas/Patalpa – butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 47 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 68 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 61 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 26 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 28 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 27 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), v, rinkos vertė - 77 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 44 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 46 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 25 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 26 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 25 000,00 Lt; Butas/Patalpa – Butas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 46 000,00 Lt; 760/10000 dalių Negyvenamosios patalpos – Kontora, ofisas (patalpa Nr. 3), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), rinkos vertė - 40 000 Lt.

Nustatydamas šalims priklausančių automobilių vertę, automobilio FORD ESCORT rinkos verte teismas laikė 1000 Lt, kadangi tokią vertę savo procesiniuose dokumentuose nurodė abi šalys, o šalims priklausančio automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-07-09, vertė yra 21 000 Lt. Automobilio vertę teismas nustatė pagal šalių nurodyto šio automobilio verčių vidurkį, kadangi be šalių paaiškinimų, daugiau į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių minėto automobilio vertę.

Padalindamas šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teisę priklausantį turtą teismas taipogi atsižvelgė į šalių išreikštus pageidavimus. Ieškovė E. B. prašė priskirti atsakovui J. B. žemės sklypą ir nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini). Atsakovas J. B. patikslintame priešieškinyje nurodė, jog dalijant nekilnojamąjį turtą turi būti atsižvelgta į tai, kad žemės sklypas su jame esančiu nebaigtos statybos namu (duomenys neskelbtini), yra gretimoje gatvėje nuo atsakovo gimtųjų namų ((duomenys neskelbtini) g.). Nesant tarp šalių ginčo dėl (duomenys neskelbtini) esančio turto priskyrimo atsakovui, teismas nebaigtą statyti gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), paskyrė atsakovui J. B.. Teismas nustatė, kad atsakovui tenkanti nekilnojamojo turto dalies vertė yra 616 000 Lt (88 000 litų ir 528 000 litų), todėl ieškovei paskyrė likusį šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą nekilnojamąjį turtą, t.y. butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir 760/10000 dalis negyvenamųjų patalpų – kontoros, ofiso (patalpos Nr. 3), esančias (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kurių bendra vertė yra lygi 586 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, teismas paskyrė ieškovei jos deklaruotą 5399 Lt sumą, automobilį (duomenys neskelbtini), kuris teismo įvertintas 21.000 Lt, kadangi tokį pageidavimą išreiškė atsakovas, ieškovė dabartiniu metu naudojasi šiuo automobiliu. Taip pat teismas paskyrė ieškovei ir 1000 Lt vertės automobilį FORD ESCORT, kadangi šalims nesutinkant jo paimti, teismas šį automobilį paskyrė jį įsigijusiam asmeniui, t.y. ieškovei.

Teismas nustatė, kad viso ieškovei priskirto turto vertė yra 613.399 Lt, o atsakovui priskirto turto vertė yra 616 000 Lt. Nors šalims padalinto turto vertės nesutapo, atsižvelgdamas į dalintino turto dydį teismas sprendė, kad šalių santuokoje įgytas turtas yra iš esmės padalintas po lygiai, dėl ko atitinkama kompensacija nei vienai iš šalių nebuvo priteista.

Teismas atmetė atsakovo J. B. reikalavimą priteisti iš ieškovės E. B. iki 2009 metų gegužės 11 dienos nuimtus nuo sąskaitos 12 000 Lt, kadangi, ieškovei šio fakto nepripažįstant, teismas iš pateiktų įrodymų nenustatė, jog šiuos pinigus nuėmė būtent ieškovė E. B., todėl sprendė, kad atsakovas šios aplinkybės neįrodė.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo tokias bylinėjimosi išlaidas: 16 020 Lt žyminio mokesčio ir 7 735,00 Lt išlaidų už turto vertinimą , iš viso 23 755 Lt. Atsakovas patyrė tokias išlaidas: sumokėjo 6704,00 Lt žyminį mokestį (turėjo mokėti 13 577Lt, tačiau nuo 6 873,00 Lt žyminio mokesčio 2010 m. vasario 10 d. nutartimi buvo atleistas) ir 3 630 Lt už turto vertinimą, iš viso 17 207 Lt. Ieškovės turėtos išlaidos 6 548 Lt didesnės nei atsakovo. Teismas pažymėjo, kad šalys siekia vienų ir tų pačių tikslų - nutraukti jų santuoką bei padalinti santuokinį turtą. Santuoka tarp šalų nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kiekvienam tenkanti turto dalis apylygė. Todėl teismas sprendė, kad ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, viršijančios turėtas atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tarp šalių turėtų būti paskirstytos lygiomis dalimis t.y. po 3 274,00 Lt kiekvienam ( CPK 88str.). Tokiu pačiu principu teismas paskirstė ir išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Šalies argumentai

Ieškovė E. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 44-46) prašo panaikinti 2010 m. rugsėjo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimo dalį, kurioje teismas: 1) padalino automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-07-09, ir šį automobilį priskyrė ieškovei; 2) padalino ieškovės turėtas 5 399 litų pinigines lėšas ir šias lėšas priskyrė ieškovei; 3) atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 29 000 litų kompensaciją; 4) atmetė reikalavimą priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, viršijančias 3 274,00 Lt, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą -atmesti atsakovo reikalavimą padalinti automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ir šį automobilį priskirti ieškovei; 5) atmesti atsakovo reikalavimą padalinti ieškovės turėtas 5 399 Lt pinigines lėšų ir šias lėšas priskirti ieškovei; 6) priteisti ieškovei iš atsakovo 29 000 litų kompensaciją; 7) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas. Teismas nustatė, jog ieškovės ir atsakovo santuoka faktiškai iširo nuo 2004 m. balandžio 7 d. ir nuo šios dienos šalys pradėjo gyventi skyrium. Ieškovė ir atsakovas gyvendami skyrium nebevedė bendro ūkio, kiekvienas tvarkėsi savarankiškai, todėl atsižvelgiant į teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus, įtvirtintus Civiliniame kodekse, teismas nepagrįstai sprendė, jog byloje nėra nustatyta aplinkybių, dėl ko turėtų būti tenkinamas ieškovės prašymas dalinti tik tą turtą, kurį šalys įgijo iki pradedant gyventi skyrium. Be to, teismas nepagrįstai ieškovės 2008 m. rugsėjo 26 d. įgytą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004-07-09, (t.2, b.l. 4, 29), kurį teismas įvertino 21 000 litų, priskyrė prie šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto. Dėl tų pačių priežasčių teismas nepagrįstai sprendė, jog nustatant šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą turi būti padalintos ir pas ieškovę bylos nagrinėjimo metu esančios 5399 litų piniginės lėšos.

Žemesnės instancijos teismas

2. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas ieškovei priskyrė turto už 613 399 litų, tačiau iš šios vertės atėmus ieškovei priskirtą automobilį BMW, kurio vertė 21 000 litų, taip pat 5399 litų pinigų sumą, ieškovei tenkančios turto dalies vertė sumažėjo iki 587 000 litų (613 399 - 5 399 - 21 000 = 587 000) arba atiteko 29 000,00 litų mažesnės vertės turtas nei atsakovui. Todėl iš atsakovo turėjo būti priteista ieškovei 29 000 litų kompensaciją.

3. Pirmos instancijos teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio nuostatas. Šiuo konkrečiu atveju teismas tenkino daugiau kaip 95 procentus ieškovės reikalavimų, todėl atitinkamai ne mažiau kaip 95 procentai ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų turėjo būti priteista ieškovei iš atsakovo. Tačiau teismas priteisė tik 3 274 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šalies argumentai

Atsakovas J. B. apeliaciniu skundu (t. 3, b.l. 1-6) prašo pakeisti 2010 m. rugsėjo 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir visiškai patenkinti atsakovo priešieškinį, tai yra paskirti atsakovui: 1. Žemės sklypą 0,1025 ha, esantį (duomenys neskelbtini) - 70 000 Lt vertės; 2. Gyvenamąjį namą - nebaigta statyba, 462,88 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), -140 000 Lt vertės; 3. Butą su rūsiu, 45,05 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 48 000 Lt. 4. Butą su rūsiu, 64,53 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 69 000 Lt. 5. Butą su rūsiu, 58,06 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 62 000 Lt. 6. Butą su rūsiu, 23,92 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 25 000 Lt. 7 Butą, (rūsys yra), 25,17 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 27 000 Lt. 8. Butą, (rūsys yra), 24,24 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 26 000 Lt.

Ieškovei paskirti: 1. Negyvenamąją patalpą-kontorą, 760/10000 dalių 396,13 kv.m, esančią (duomenys neskelbtini), kurios vertė - 42 000 Lt; 2. Butą, 85,44 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 91 000 Lt; 3. Butą, (rūsys yra), 42,26 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 45 000 Lt; 4. Butą, (rūsys yra), 43,78 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 47 000 Lt; 5. Butą, (rūsys yra), 22,52 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 24 000 Lt; 6. Butą, 23,61 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 25 000 Lt; 7. Butą 22,74 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 24 000 Lt; 8. Butą, (rūsys yra), 56,92 kv.m., esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 60 000 Lt; 9. Automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2004 m., 1796 cm3, registruotą E. B. vardu, kurio vertė - 25 000 Lt; 10. Automobilį FORD ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1993 m., registruotą E. B. vardu, kurio vertė - 1000 Lt. Pinigines lėšas ir juvelyrinius dirbinius padalinti sekančiai: atsakovui priteisti iš ieškovės 411 000 Lt kompensaciją, o ieškovei priteisti likusią deklaruotų pinigų dalį ir juvelyrinius dirbinius. Priteisti iš ieškovės 12 000 Lt neteisėtai nuimtų iš sąskaitos pinigų, taip pat žyminį mokestį, bylinėjimosi ir teismo išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais motyvais:

1. Dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto padalijimo. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, turi būti sudaromas turto balansas (CK 3.118 str.). CK 3.89 straipsnyje nurodyta, koks turtas pripažintinas asmenine nuosavybe. Atsakovo nuomone, vertingo turto, kurį reikėtų pripažinti asmenine nuosavybe, nėra, todėl visas santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Taigi turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta vieno iš sutuoktinių asmeninė nuosavybė (CK 3.88 str. 2 d.). Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, visas turtas turėjo būti padalintas šalims po lygiai. Dalijamo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (LR CK 3.119 str.). Šalių pareiga pateikti informaciją apie dalijamo turto vertę. Šioje civilinėje byloje ieškovė pateikė išrašą iš VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro ir turto vertinimo ataskaitą, atsakovas pateikė J. P. IĮ parengtus duomenis apie nekilnojamojo turto vertę, taip pat duomenis iš internetinio puslapio www.verdiktas.lt apie parduodamus panašius nekilnojamojo turto objektus. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nepagrįstai vadovavosi VĮ Registrų centro Kauno filialo pateiktomis nekilnojamojo turto vertės nustatymo ataskaitomis, nurodydamas, kad VĮ Registrų centras yra Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas, todėl jam neva prieinama informacija apie visus Lietuvos teritorijoje esančius nekilnojamojo turto sandorius. Tokia išvada prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai teismų praktikai, kad turi būti vertinami visi objektyvūs byloje esantys įrodymai. Nėra pagrindo sutikti su teismo teiginiu, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios keltų abejones dėl atlikto turto vertinimo. Atsakovo procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad jis nesutinka su atliktu turto vertinimu, nes turto, kurį ieškovė siūlo priteisti atsakovui, vertė yra nepagrįstai padidinta. Tai ypač akivaizdu analizuojant gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atliktą turto vertinimą. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad santuokiniam turtui - gyvenamajam namui - visiškai įrengti (įvesti miesto komunikacijas, atlikti minimalią, kuklią vidaus apdailą, sutvarkyti trūkusią perdangą) reikėtų dar mažiausiai 100 000 litų. Tuomet namas būtų likvidus. Neigiamą įtaką namo likvidumui daro didelis bendras plotas, namo pastatymo metai. Todėl, apelianto nuomone, jo pateiktas gyvenamojo namo ir žemės sklypo įvertinimas - 240 000 litų, šiuo metu yra pakankamai realus, nors ir negarantuoja potencialaus pirkėjo atsiradimo. Tai tik patvirtina, kad ieškovės E. B. pateiktas šio turto įvertinimas - 616 000 litų yra visiškai nerealus. Realiau įvertintas nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, nes šį turtą ieškovė prašo teismą paskirti jai. Negalima sutikti su teismo išvada, jog iš skelbimų internetiniame puslapyje negalima nustatyti, ar parduodamas turtas tapatus su šalims priklausančiu turtu. Atsakovo pateiktuose skelbimuose yra nurodytos vertės visiškai įrengtų namų, su visomis komunikacijomis ir baldais, o taipogi ir neįrengtų, kaip ginčo objektas, gyvenamųjų namų. Iš šių skelbimų matyti, kad visiškai įrengtų namų vertė gerokai mažesnė nei ieškovės pateikto turto, kuris nebaigtas įrengti, vertės nustatymas. Iš šių duomenų matyli, kad teismo pripažinta nekilnojamojo turto vertė yra neprotingai didelė. Atsakovo nuomone, dalijant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), tikslinga šalims dalinti butus aukštais, nes taip lengviau jais disponuoti, be to, atsižvelgtina ir į turto vertintojų nuomonę, jog atskiri butai, kaip turto vienetai, yra nelikvidūs. Ieškovė, siekdama prisiteisti šį turtą sau, pateikė kiek sumažintas butų vertes, nei tokias vertes nurodė atsakovo turto vertintojas. Atsakovo J. P. IĮ atliktame vertinime atskirai išskirtos 102,57 kv.m., ploto bendro naudojimo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), kurių vertė - 109 000 Lt. Šios patalpos atskirai neįregistruotos nekilnojamojo turto registre, tačiau atsakovas pasitiki turto vertinimą atlikusiu specialistu ir mano, kad tai reikšminga aplinkybė sprendžiant turto padalijimo klausimą, nes pagal jo siūlomą variantą, kiekviena iš šalių naudotųsi butais, esančiais atitinkamame aukšte.

Žemesnės instancijos teismas

2. Dėl atsakovo asmeninių 12 000 Lt lėšų paskirstymo. Prie civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo buvo prijungtos ir kitos bylos, susijusios tiek su atsakovu, tiek su ieškove E. B., kuriose yra nustatytas faktas, kad atsakovas nuo 2006 m. spalio 4 d. buvo gydomas Utenos ekspertiniame skyriuje, vėliau Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Iš ligoninės buvo išleistas 2008 m. gruodžio 24 d., o veiksniu pripažintas tik 2009 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu bei 2009 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu. Mano, kad teismo motyvas, jog ieškovė nepripažįsta lėšų pasisavinimo fakto, yra nepakankamas atmesti jo reikalavimą. Procesiniuose dokumentuose ir bylos nagrinėjimo metu jis nurodė, kad ieškovė savo reikmėms pasinaudojo jo socialinio draudimo išmokomis. 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovė, pateikdama atsakovo vardu teismo nutartį dėl globėjos paskyrimo, sudarė su AB SEB bankas Visa Electron kortelės sąskaitos sutartį. Tuo metu, kaip jau minėta, atsakovas buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, todėl pats sudaryti tokią sutartį negalėjo. Pinigai nuo sąskaitos pradėti nuiminėti 2008 metų sausio 9 d. ir iki 2009 m. gegužės 11 d. buvo nuimta 12 000 litų. Tuo metu jis dar nebuvo atgavęs civilinio veiksnumo, teismo posėdis šio klausimo svarstymui buvo paskirtas 2009 m. gegužės 18 d., todėl ieškovė skubėjo nuimti paskutinius sąskaitoje esančius pinigus. Taigi ieškovė šiuos pinigus panaudojo sau, savo poreikių tenkinimui, bet ne atsakovui, nors tai buvo jo neįgalumo pensija ir 600 Lt, kuriuos į jo sąskaitą pervedė Rokiškio psichiatrinė ligoninė. Iš pinigų išėmimo išrašo matyti, kad beveik visi grynųjų pinigų išėmimai vyko Kaune, tik paskutinis - Alytuje. Atsakovui Visa Electron kortelė buvo grąžinta tik 2009 m. rugpjūčio mėnesi, kai sąskaita buvo tuščia. Iš išrašo taip pat matyti, kad į sąskaitą pinigai paskutinį kartą buvo pervesti 2009 metų vasario mėnesį, nes atsakovas parašė prašymą, kad neįgalumo pensija jam būtų pristatoma į namus. Tokiais savo veiksmais ieškovė pasisavino jo asmeninius pinigus (LR CK 3.89 str. 1 d. 6 p.).

Šalies argumentai

3. Dėl piniginių lėšų ir juvelyrinių dirbinių padalijimo. Atsakovas priešieškiniu prašė jam priteistini 450 000 Lt, t.y., 1/2 dalis ieškovės deklaruotų grynųjų pinigų, ir 1/2 dalis ieškovės deklaruotų juvelyrinių dirbinių, t.y., už 17 500 Lt, įpareigojant ieškovę šią sumą išmokėti atsakovui. Civilinėje byloje Nr.2-1070-572/2007 ieškovė teigė, kad ji turi pakankamai lėšų vykdyti globėjos pareigas ir pateikė deklaraciją, kad ne bankuose turi 900 000 Lt. Ieškovė nepateikė duomenų apie skolinius įsipareigojimus bei kitiems asmenims paskolintas lėšas. Ieškovės VMI pateikta 2005 m. balandžio 29 d. deklaracija, kurioje nurodytos turėtos lėšos 2003 m. gruodžio 31 d. stoviui. Todėl nepagrįsti teismo argumentai, jog iš šių 900 000 Lt, dalis - 720 000 Lt buvo valstybės žinioje (sumokėtas užstatas), nes tokiu būdu deklaracijoje turėjo būti pažymėta pinigų suma, esanti pas kitus asmenis. Tačiau tokių atžymų deklaracijoje nėra. Ieškovei 2004 m. liepos 20 d. grynaisiais pinigais buvo grąžintas sumokėtas užstatas - 720 000 Lt. Taigi, po 2004 m. liepos 20 d. ieškovė disponavo dar didesne pinigų suma. Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad ji 2005 m. balandžio 29 d. deklaruodama turimus ne banke grynuosius pinigus - 900 000 litų, juos jau buvo gražinusi įmonei GREDIMPEX GROUP LIMITED. Skola šiai įmonei buvo 1 376 000 litų, tačiau iki pat bylos nagrinėjimo pabaigos ieškovė nepateikė deklaracijos, kad buvo disponuojama skolintais pinigais, t.y., kad buvo skoliniai įsipareigojimai, nepateikė įrodymų apie tariamų skolų grąžinimą. Teismas nepagrįstai vadovavsi 1999 m. kovo 18 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nutartimi, kadangi ši nutartis neturi tiesioginio ryšio su santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalijimo byla. Lietuvos Apeliaciniame teisme buvo nagrinėjamas prokuroro apeliacinis skundas, kuriuo bandyta įrodyti E. B. ryšį su kaltinamuoju A. P.. Nagrinėjamoje byloje nėra neginčijamų įrodymų apie ieškovės skolą GREDIMPEX GROUP LIMITED. Pateiktas pakvitavimas yra laisvos formos raštelis, nepatvirtintas juridinio asmens vadovo parašu bei antspaudu. Muitinės deklaracijos patvirtina pinigų įvežimo faktą, bet nepatvirtina pinigų kilmės. Deklaracijose E. B. gyvenamoji vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), kai 1997 metų gruodžio mėnesį namas net nebuvo pastatytas. 2010 metų vasario 10 dienos Žorin O. V. pasirašytas pareiškimas iš esmės nepatvirtina ieškovės teiginių apie tariamas skolas ir jų grąžinimą. Prie pareiškimo nepridėtas GREDIMPEX GROUP LIMITED registracijos pažymėjimas, pati sutartis, įgaliojimas. Pareiškimo tvirtinamajame įraše nurodyta, kad notaras tvirtina Ž. O. V. parašo tikrumą, tačiau notaras neatsako už pareiškimo turinio tikrumą, teiginių teisingumą. 2010 m. kovo 1 d. pareiškimas, kuriuo Ž. A. patvirtina esąs informuotas apie teismo procesą, nepatvirtintas jokiais juridinio asmens rekvizitais, yra laisvos formos raštas. Taigi, nėra jokių objektyvių daomenų, kad tokia įmonė egzistuoja, taip pat nėra jokių įrodymų, kad Žorin O.V. yra įgaliotas veikti šios įmonės vardu. Pinigų išdavimas iš įmonės kasos ir jų priėmimas į kasą yra griežtai reglamentuojamos buhalterinės operacijos, kurios negali būti įrodinėjamos laisvos formos rašteliais. Todėl pripažintina, kad ieškovė nepagrindė nei tariamos skolos buvimo, nei jos grąžinimo fakto. Apelianto nuomone, tokiu būdu ieškovė siekia išvengti realaus turto, įgyto santuokoje, padalijimo. Apeliantas pažymi, kad nuo 2002 metų, kai ieškovė buvo paskirta atsakovo globėja ir turto administratore, ji negalėjo savarankiškai atlikti veiksmų su turtu (tiek materialiu, tiek finansiniu), kurio vertė didesnė nei 5000 litų. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad buvo gavusi teismo leidimą vykdyti tokias pinigines operacijas. Aptarti ieškovės pateikti dokumentai yra niekiniai, neturintys sąsajumo su šia byla, negali būti pripažinti leidžiamaisiais įrodymais byloje. Todėl atsakovas laiko nepagrįstais teismo argumentus, kad ieškovė turėjo tik 5399 litus, kurie gali būti dalijami tarp šalių.

Apeliantas nesutinka su teismo teiginiais, jog byloje nėra įrodymų apie 35 000 litų vertės juvelyrinius dirbinius. Šį teiginį teismas grindžia 2010 m. vasario 24 d. ieškovės pateikta deklaracija, kur ieškovė deklaruoja juvelyrinius dirbinius - 2 vienetus, kurių vertė 5000 litų. Tačiau vertinant šią deklaraciją, būtina ją susieti su 2005 m. balandžio 29 d. deklaracija. Todėl kyla klausimas, kur dingo 2005 metų deklaracijoje deklaruoti juvelyriniai dirbiniai - 16 vienetų, kurių vertė 35 000 litų, nes ieškovė nepateikė deklaracijos apie realizuotą brangų turtą arba pranešimo policijai apie dingusį brangų turtą. Nepagrįsta teismo išvada, kad 2010 m. vasario 24 d. deklaracijoje nurodyti du juvelyriniai dirbiniai yra asmeninė ieškovės nuosavybė. Ieškovė nepateikė duomenų, kokie tai juvelyriniai dirbiniai, nenurodė jų įsigijimo laiko ir vertės, nepateikė įsigijimo dokumentų. Juvelyrinis dirbinys pats savaime dar nereiškia jo priklausomybės moteriai, nes vyrai taip pat puošiasi įvairiais juvelyriniais dirbiniais.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė E. B. (t.3, b.l. 60-62) prašo jį atmesti ir palikti atsakovo skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Teismas nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos dėl įrodymų vertinimo. Pirmos instancijos teismas nustatydamas šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę aiškiai nurodė kuriais įrodymais vadovaujasi, o kuriuos atmeta, taip pat labai aiškiai nurodė, kodėl tam tikrus įrodymus atmetė. Tokiu būdu Alytaus rajono apylinkės teismas nepažeidė ir tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

2. Atsakovas nurodo, kad teismas turėjo remtis J. P. IĮ parengtais duomenimis apie nekilnojamojo turto vertę, taip pat duomenimis iš internetinio puslapio www.verdiktas.lt. Šie argumentai yra nepagrįsti, kadangi teismas aiškiai ir labai išsamiai nurodė, kodėl nesivadovauja J. P. IĮ parengtais duomenimis. Apeliantas apeliaciniame skunde nepateikė argumentų, jog visi pirmos instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodyti motyvai, dėl ko J. P. IĮ duomenys vertinti kritiškai, būtų neteisingi ar nepagrįsti. Todėl vien dėl šios aplinkybės apeliacinis skundas dalyje dėl J. P. duomenų nustatant šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę yra atmestinas. Apeliantas apeliaciniame skunde nenurodo kaip galima remtis J. P. IĮ parengtais duomenimis kai jie: neatitinka LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio reikalavimų; atliktuose skaičiavimuose yra aritmetinės klaidos; juose nurodyti duomenys neatitinka Nekilnojamojo tuno kadastre nurodytiems duomenims; nustatant vertes buvo pažeista vertinimo metodologija; juose nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės; įvertintas turtas, kuris šalims nuosavybės teise nepriklauso. Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kodėl nesivadovauja ir internetinio puslapio www.verdiktas.lt duomenimis. Apeliantas ir apeliaciniame skunde nenurodo, kaip iš atitinkamų skelbimų būtų galima nustatyti šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę. Teismas nėra turto vertintojas ir iš atitinkamų skelbimų negali nustatyti šalims priklausančio turto vertės. Be to, ir pačiame apeliaciniame skunde nėra nurodyta, kokia gi šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertė būtų remiantis duomenimis iš minėto internetinio puslapio. Teismas, nustatydamas šalims priklausančio nekilnojamojo turto vertę, pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centras Kauno filialo pateiktomis vertinimo ataskaitomis. Atsakovas nurodo, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios keltų abejones dėl atlikto turto vertinimo. Tačiau ir pačiame apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo jokių aplinkybių, kurios keltų abejonę VĮ Registrų centras Kauno filialo pateiktomis turto vertinimo ataskaitomis. Teigdamas, kad registro įmonės nustatytos vertės jo manymu yra per didelės, nepateikia įrodymu, kad atitinkama ataskaita būtų klaidinga. Todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai yra atmestini. Apeliantas prie apeliacinio skundo prideda duomenis apie VĮ Registrų centro apskaičiuotas vidutines vertes ir apie planuojamas nustatyti vidutines vertes. Tačiau šie įrodymai neturėtų būti prijungti, kadangi jie galėjo būti pateikti anksčiau. Jei šie įrodymai būtų pateikti anksčiau, apie juose nurodytas vertes būtų galėjęs pakomentuoti teismo posėdyje apklaustas VĮ Registrų centro Kauno filialo turto vertintojas, kiuris atitinkamai dalyvavo tiek nustatant vidutines vertes, tiek ir nustatant individualią konkretaus turto vertę. Jis būtų paaiškinęs ir skirtumus tarp individualaus turto vertinimo ir masinio vertinimo. Šie įrodymai negali pagristi pirmos instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi jie nebuvo pateikti pirmos instancijos teismui ir jis jų nevertino.

3. Dėl reikalavimo priteisti 12 000 litų iš atsakovės. CPK 12 str. ir 178 str. yra numatyta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Šiuo atveju atsakovas J. B. neįrodė, jog šiuos 12 000 litų nuo jo sąskaitos nuėmė ieškovė E. B., todėl teismas pagristai šį reikalavimą atmetė.

4. Dėl piniginių lėšų padalinimo. Teismo įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąją tikėtinumo taisykle, kurios esmė - laisvo įrodymų vertinimo principas. Pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog J. B. neįrodė, kad ieškovė natūroje turi 900 000,00 litų, kurie tariamai buvo įgyti santuokoje. Apeliantas ir apeliaciniame skunde nenurodo, iš kur dar, nei nurodė ieškovė, ji galėjo turėti ir deklaruoti 900 000 litų. Pirmos instancijos teismas pagrįstai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir iš šių įrodymų padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė neturi 900 000 litų, kuriuos teismas galėtų šalims padalinti kaip bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą. Atsakovas ginčija ieškovės pateiktus ir teismo įvertintus įrodymus, jog atitinkami pinigai buvo įgyti iš įmonės GRIDIMPEX GROUP LIMITED. Tačiau pats nepateikia jokių įrodymų iš kur gi atitinkamos lėšos galėjo būti gautos. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė šį J. B. reikalavimą kaip nepagrįstą.

5. Dėl kitų pirmos instancijos teismo nustatytų aplinkybių. Atsakovas nesutinka ir su kitomis pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, nurodydamas, jog atitinkami duomenis apie turėtą turtą buvo nurodyti ieškovės 2005 m. balandžio 29 d. deklaracijoje. Atkreiptinas dėmesys, jog 2005 m. balandžio 29 d. deklaracijoje buvo nurodytas ieškovės turėtas turtas, kurį ieškovė turėjo 2003 m. gruodžio 31 dienai. Visas atitinkamas turtas buvo laikomas šalių bendrai gyventame name. Tačiau atsakovas 2004 m. panaudojo smurtą prieš ieškovę, ko pasėkoje ieškovė be dokumentų ir be jokio kito asmeninio turto buvo priversta išeiti iš šalių bendrai gyvento namo. Ieškovė išėjo tik su tuo turtu, kurį buvo tuo metu ant savęs užsidėjusi. Todėl atsakovas, reikalaudamas priteisti turtą, kuris buvo likęs jo paties gyvenamojoje patalpoje, elgiasi nesąžiningai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas J. B. (t.3, b.l. 57-58) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, patenkinti atsakovo J. B. apeliacinį skundą, pakeičiant pirmosios instancijos Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

1. Nėra pagrindo sutikti su apeliantės (ieškovės) argumentais, kad esą pirmosios instancijos teismas nepagrįstai automobilį (duomenys neskelbtini), valst.Nr.(duomenys neskelbtini) priskyrė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui. Šį automobilį ieškovė įsigijo 2008 m. rugsėjo 26 d. Nuo 2002 metų ieškovė teismo sprendimu buvo paskirta atsakovo globėja ir turto administratore. Šioje civilinėje byloje ir prie jos prijungtose bylose yra nustatytas faktas, kad atsakovas nuo 2006 m. spalio 4 d. buvo gydomas Utenos ekspertiniame skyriuje, vėliau Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje. Iš ligoninės buvo išleistas 2008 m. gruodžio 24 d., o veiksniu pripažintas tik 2009 m. gegužės 18 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu bei 2009 m. birželio 30 d. papildomu sprendimu. Dėl šių aplinkybių turtas, įgytas iki atsakovo neveiksnumo panaikinimo, negali būti pripažįstamas kaip asmeninis ieškovės turtas, nes ieškovės pareiga buvo rūpintis atsakovu, jo turtu, nebloginti jo turtinės padėties. Be to, ieškovė nepateikė teismui neginčijamų įrodymų, kad ji automobilio įgijimo dieną turėjo pakankamai savo asmeninių lėšų automobiliui pirkti, neprašė teismo pripažinti automobilį BMW jos asmenine nuosavybe CK 3.89 straipsnyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

Žemesnės instancijos teismas

2. Apeliantė elgiasi nesąžiningai, nes skirtinguose teisminiuose procesuose tas pačias faktines aplinkybes interpretuoja ir aiškina skirtingai. Apie jos savanaudiškus poelgius buvo pasisakyta teismo posėdyje, procesiniuose dokumentuose, tai patvirtina prijungtose bylose esantys rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad teismas neatmetė ieškovės reikalavimo priteisti būtent 29 000 litų kompensaciją. Ieškovės reiškiami reikalavimai įvairiuose procesiniuose dokumentuose buvo skirtingi. Teismas, padalindamas turtą, nusprendė nepriteisti nei vienai iš šalių piniginės kompensacijos. Tas pats pasakytina ir apie kitą apeliantės reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: nei viename procesiniame dokumente nebuvo reiškiamas toks reikalavimas, koks suformuluotas apeliaciniame skunde „priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, viršijančias 3274 Lt“. Teismo sprendime nurodyta, kad iš atsakovo ieškovės naudai priteisiama 3274 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitame sprendimo punkte nurodyta, kad likusioje dalyje ieškinys ir priešieškinis atmetami.

Šalies argumentai

3. Nepagrįstas ieškovės apeliacinio skundo 2 reikalavimas, kadangi atsakovas tokio reikalavimo - padalinti 5399 Lt - iš viso nebuvo pareiškęs. Tiek priešieškinyje, tiek apeliaciniame skunde atsakovas prašo priteisti jam priklausančią dalį deklaruotų piniginių lėšų ir juvelyrinių dirbinių vertės, o tai nėra tapatus reikalavimas, nurodytas apeliantės skunde.

4. Trečias apeliantės reikalavimas yra išvestinis iš pirmųjų dviejų, todėl nesutikus su aptartais reikalavimais, atsakovas nesutinku ir su šiuo. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą reglamentuoja CPK 93 str. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apeliaciniam teismui pakeitus teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Taigi, nėra būtinybės kartotis, kad apeliantei būtų priteistos bylinėjimosi išlaidos.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Bylos duomenimis šalys, gyvendamos santuokoje, įsigijo ir prašė padalinti 16 nekilnojamojo turto vienetų, esančių (duomenys neskelbtini) (žemės sklypas ir nebaigtos statybos gyvenamasis namas), Rotušės a. 16 (760/1000 dalis negyvenamųjų patalpų – kontoros, ofiso) bei (duomenys neskelbtini) name (13 vnt. gyvenamosios paskirties patalpas/butus), ir kilnojamąjį turtą - automobilį Ford Escort, dėl kurių teisinio sutuoktinių turto režimo ginčo nėra. Atsakovas nurodė, kad be paminėto turto turi būti dalijamas ir kitas kilnojamas turtas, šalims priklausantis jungtinės nuosavybės teise, t.y. 900 000 Lt piniginės lėšos, 35 000 Lt vertės juvelyriniai dirbiniai ir 25 000 Lt vertės automobilis (duomenys neskelbtini) Byloje kilo ginčas dėl šalimas jungtinės nuosavybės teise priklausančio ir dalintino turto kiekio bei jo vertės nustatymo, dalies turto priskyrimo asmeninei sutuoktinio nuosavybei ir su tuo susijusių kompensacijų išmokėjimo. Kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės, šalių prašymu byloje (apeliacinės instancijos teisme) buvo paskirta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė. Apeliacinių skundų dalykas – turto ir kompensacijų pasidalijimo klausimai.

Dėl nekilnojamo turto padalijimo

Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.117, 3.123 str.). Teismas neprivalo griežtai laikytis byloje pareikštų reikalavimų dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo, o turi parinkti tokį šio turto padalijimo būdą, kuris geriausiai atitiktų CK nuostatas ir civilinių teisinių santykių reglamentavimo tikslus. Atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu (CPK 376 str. 3 d.). Jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ir teisėtų interesų gynimo būdą (CPK 376 str. 4 d.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl nekilnojamojo turto padalijimo būdo, tačiau atsižvelgdama į teisinį turto vertės nustatymo reglamentavimą, nurodytą CK 3.119 straipsnyje, ir į tai, kad šalių į bylą pateikti įrodymai - skirtingų nekilnojamojo turto vertintojų ataskaitos - dėl dalintino nekilnojamojo turto vertės skiriasi iš esmės, teisėjų kolegija sprendžia tikslingu pakeisti šią skundžiamo teismo sprendimo dalį, atsižvelgdama į teismo eksperto ginčijamu klausimu apeliacinės instancijos teismui pateiktas išvadas. Pažymėtina, kad ekspertų išvada yra vienas iš bylos įrodymų, kurią teismas privalo įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu įrodymų viseto ištyrimu (CPK 218 str.). Jeigu eksperto išvadoje yra suformuluotas kategoriškas atsakymas į teismo pateiktą klausimą, tai tokia išvada pripažįstama tiesioginiu įrodymu. Nagrinėjamu atveju eksperto išvada apie dalintino turto vertes yra pakankamai kategoriška, motyvuota, pagrįsta tinkamai taikyta turto vertinimo metodika, todėl teisėjų kolegija šiuo įrodymu (teismo ekspertizės akto išvadomis) neturi pagrindo abejoti. Atkreiptinas dėmesys, kad eksperto išvada dėl nekilnojamo turto vertės iš esmės atitinka vidurkį tų kainų, kurias, vertindami ginčo nekilnojamąjį turtą, nurodė šalių samdyti turto vertintojai. Taigi galima teigti, kad teismo eksperto vertinimas labiau atitinka šalių pusiausvyros bei turtinių interesų apsaugos principus. Atsakovui išreiškus norą paskirti jam turtą, esantį v(nebaigtos statybos namas ir žemės sklypas), kuriam neprieštarauja ir ieškovė, šio, ieškovui paskirtino, turto vertė sudarytų 495 000 Lt (ekspertizės akto 11-19). Likusio ir ieškovės prašomo paskirti jai naudotis turto (760/1000 dalys negyvenamųjų patalpų – kontoros, (duomenys neskelbtini), 33 000 Lt vertės ir 13 vnt. butų (duomenys neskelbtini), kurių bendra vertė 493 000 Lt) vertė yra 526 000 Lt (ekspertizės akto b.l. 20-44). Taigi ieškovei tenkanti turto dalis yra 31 000 Lt didesnė už atsakovui tenkančią turto dalį (526000-495000). Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip padalyti galima, arba natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju yra galimas turto padalinimas natūra, todėl atsakovui, atsižvelgiant į šalių pozicijas nekilnojamojo turto pasidalijimo atžvilgiu ir turto vertes, paskirtina naudotis gyvenamoji patalpa/butas (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt (ekspertizės akto b.l. 27). Tokiu būdu padalinto ir šalims atitenkančio nuosavybėn turto verčių dalys yra beveik lygios, t.y. ieškovei tenkančio turto vertė 513 000 Lt (526000 – 13 000), atsakovui – 508 000 Lt (495000 + 13 000). Kadangi ieškovei tenkanti turto dalis yra vertingesnė, ji įpareigotina išmokėti atsakovui 5 000 Lt kompensaciją.

Dėl piniginių lėšų, juvelyrinių dirbinių ir kito turto (automobilių) padalijimo

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 str. 382 str. 4 p.). Nutraukiant santuoką privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 str. 1 d.). Ieškovė, prašydama padalinti santuokoje įgytą turtą, į dalintino turto masę neįtraukė 900 000 Lt piniginių lėšų, deklaruotų juvelyrinių dirbinių ir automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) savo poziciją grįsdama CK 3.127 straipsnio 2 dalimi. Atsakovas priešieškinėje nurodė, kad ieškovės į dalintiną sąrašą neįtrauktas turtas yra jungtinė šalių nuosavybė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 89 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalimis, konstatavo, kad: 1) atsakovas neįrodė, jog šalys įgijo ir santuokos nutraukimo metu ieškovė turi 900 000 Lt deklaruotų lėšų; 2) juvelyriniai dirbiniai yra asmeninė ieškovės nuosavybė; 3) automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) yra santuokoje įgytas turtas ir gali būti dalintinas; 4) padalino (nors šalys tokio prašymo nebuvo pareiškę) pas ieškovę bylos nagrinėjimo metu esančias lėšas – 5399 Lt. Teisėjų kolegija, pripažindama tokias teismo išvadas pagrįstomis iš dalies ir sutikdama su apeliantės (ieškovės) argumentais pažymi, kad pagal CK 3.86 straipsnio 1 dalį šeimos turto teisinis režimas pasibaigia nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium. CK 3.127 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad vieno sutuoktinio prašymu teismas gali nustatyti, kad dalijimas turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Bylos duomenimis, atsakovas savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad su ieškove pradėjo gyventi skyrium nuo 2000 m. (t.2, b.l. 22, 49). Šią aplinkybę iš dalies patvirtino ir atsakovo sesuo D. B. kitoje civilinėje byloje (c/b Nr. 2-1070-572/2007, b.l. 74). Galutinai šalių santuokiniai ryšiai nutrūko 2004 m. balandžio 7 d. (atsakovui sužalojus ieškovę), nuo tada šalys kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Iš bylos duomenų matyti, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. liepos 12 d. sprendimu atsakovas pripažintas neveiksniu, o to paties teismo 2002 m. gruodžio 12 d. nutartimi jo globėja bei turto administratore paskirta ieškovė (c/b Nr. 2-2085-08/2002, b.l. 33-34, 72). Ieškovė 2005 m. balandžio 29 d. vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2003 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje nurodė, kad turi 900 000 Lt piniginių lėšų ir 35 000 Lt vertės juvelyrinių dirbinių (t.2, b.l. 33-35). Pažymėtina, kad nurodytoje deklaracijoje ieškovė minėtą turtą deklaravo kaip savo asmeninį (gyventojo), tačiau ne kaip šeimos turtą. Be to, ieškovė nurodė, kad 900 000 Lt piniginės lėšos buvo paskola ir pinigai yra grąžinti paskolos davėjui (firmai Gredipex Group Limited). Šiai aplinkybei patvirtinti ieškovė teikė rašytinius įrodymus: Lietuvos apeliacinio teismo 1999 m. kovo 18 d. nutartį, pakvitavimus apie pinigų gavimą, jų įvežimą į šalies Lietuvos Respublikos teritoriją, asmens, kuriam žinomos pinigų skolinimosi ir grąžinimo aplinkybės, pareiškimą (t.2, b.l. 78-79, 134-140). CK 3.98 straipsnio 3 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su prievolių, pagal CK 3.109 straipsnį vykdomų iš bendro sutuoktinių turto, vykdymu, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažinimo, įrodinėjimo našta tenka asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe (CPK 1778 str.), t. y. šiuo atveju atsakovas, teigdamas, kad ieškovė dalį bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto be jo sutikimo panaudojo ne pagal paskirtį ir taip sumažino bendrąją nuosavybę, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovas ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad ieškovės deklaruotos piniginės lėšos yra šeimos turtas, kad jis buvo panaudos šeimos poreikių tenkinimui. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 900 000 Lt piniginės lėšos nėra šalių santuokoje įgytas turtas, prievolės, atsirandančios iš šių lėšų, yra asmeninės ieškovės prievolės ir į dalintino turto masę ši pinigų suma negalėjo būti įtraukta, todėl apeliacinio skundo argumentai nurodytu ginčo klausimu laikytini nepagrįstais ir neįrodytais (CPK 185 str.).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymo bei aiškinimo ir nepagrįstais pripažįsta apelianto (atsakovo) argumentus, kad 35 000 Lt vertės juvelyriniai dirbiniai, kuriuos 2005 m. balandžio 29 d. turto deklaracijoje deklaravo ieškovė, yra šeimos turtas, priklausantis šalims bendrosios nuosavybės teise. Visų pirma, atsakovas nenurodė ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepagrindė, kokius konkrečius juvelyrinius dirbinius šalys įgijo gyvendamos santuokoje, kada juos įgijo ir kurie iš šių dirbinių galėtų priklausyti atsakovui, kaip vyrui. Antra, minėta, kad šiuos juvelyrinius dirbinius ieškovė deklaravo kaip jai (gyventojui) priklausantį turtą tuo metu, kai šalių santykiai buvo pablogėję, ir, pasak atsakovo, šalims jau kartu negyvenant. Trečia, atsakovui nenurodžius šių dirbinių įsigijimo aplinkybių ir jų tinkamai neapibūdinus (moteriški tai ar/ir vyriški dirbiniai), teismas turėjo pagrįstą pagrindą spręsti, kad ginčo dirbiniai yra asmeninio ieškovės naudojimo daiktai.

Teisėjų kolegija taipogi sutinka su teismo išvada dėl automobilio Ford Escort, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė 1000 Lt, įvertinimu ir jo padalijimo variantu, paskiriant šį turtą ieškovei, dėl ko atsakovui turėtų būti kompensuojama pusė šio automobilio vertės (500 Lt) (CK 3.118 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad į dalintino turto masę turėjo būti įtrauktas automobilis (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) bei ieškovės bylos nagrinėjimo metu turimos lėšos – 5399 Lt ir sprendžia, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kaip jau minėta, teismas nustatė, kad 2004 m. liepos 9 d. pirmą kartą registruotą automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) ieškovė įgijo 2008 m. rugsėjo 26 (t.2, b.l. 4). Taigi, tiek automobilio pirmoji registracijos data, tiek ir įsigijimo data patvirtina, kad šis automobilis įgytas tuo metu, kai šalys kartu negyveno ir bendro ūkio nevedė. Ieškovė prašė šio turto nedalinti (CK 3.127 straipsnio 2 dalis), tačiau teismas, atmesdamas tokį ieškovės prašymą ir įtraukdamas automobilį į bendro šalims priklausančio turto kiekį, savo išvados tinkamai neargumentavo ir šiuo atveju nepagrįstai vadovavosi CK 3.127 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Atsakovui nepaneigus ieškovės nurodytų aplinkybių ir byloje nustačius, kad šalių turto teisinis režimas pasibaigė nuo 2004 m. balandžio 7 d., teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas šį turtą į bendrą turto balansą įtraukė nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo automobilį (duomenys neskelbtini) pripažinti bendrąją sutuoktinių nuosavybe ir jį dalinti, todėl teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas ir atsakovo reikalavimas atmestinas.

Aukščiau paminėtų motyvų pagrindu teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovės vardu 2010 m. vasario 24 d. deklaruotų 5399 Lt lėšų priklausomybės ir jų padalijimo (t.2, b.l. 84-85), todėl panaikina šią sprendimo dalį kaip nepagrįstą.

Padalijus šalių santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ieškovei tenkanti turto dalis sudaro 514 000 Lt, atsakovui tenkanti dalis – 508 000 Lt. Todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 6000 Lt dydžio kompensacija (CK 3.118 str.).

Dėl 12 000 Lt kompensacijos priteisimo

Atsakovas nurodė, kad 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovė, pateikdama teismo nutartį dėl globėjos paskyrimo, atsakovo vardu su AB SEB banku sudarė VISA Elektron kortelės sąskaitos sutartį ir per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 9 d. iki 2009 m. gegužės 11 d., kai atsakovas buvo gydomas Rokiškio psichiatrinėjė ligoninėje, nuėmė nuo jo sąskaitos 12 000 Lt. Teismas, atmesdamas atsakovo reikalavimą priteisti jam šią sumą iš ieškovės, sprendimą motyvavo tuo, kad ieškovei šią aplinkybę ginčijant, byloje nesurinkta pakankamų įrodymų, kad būtent E. B. šiuos pinigus nuėmė nuo atsakovo sąskaitos. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltasis pyragas“ v. UAB ,,Vilniaus duona“, bylos Nr. 3K-3-59/2012; kt.). Atsakovo nurodytas sutarties su AB SEB banku sudarymo, pinigų ir jų dydžio iš banko sąskaitos išėmimo aplinkybes patvirtina rašytiniai įrodymai (t.2, b.l. 62-65). Ieškovė šių aplinkybių nei savo procesiniais dokumentais, nei kitomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ir neįrodė, kad šios lėšos buvo panaudos atsakovo priežiūrai ar kitoms jo reikmėms tenkinti. Minėta, kad šalys nuo 2004 m. balandžio mėn. bendro ūkio nevedė. Todėl atsakovo apeliacinio skundo argumentai laikytini pagrįstais (CK 3.89 str. 1 d. 6 p., CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliacinės instancijos teismui nutarus pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstytinas šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Nagrinėjamoje byloje priimtu galutiniu teismo sprendimu patenkinta maždaug 80 proc. ieškovės ir 50 proc. atsakovo (ieškovės – ieškinio, atsakovo – priešieškinio) reikalavimų. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas paskirstytinas remiantis šia patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcija (CPK 93straipsnis). Ieškovė šioje byloje turėjo 27 625 Lt bylinėjimosi išlaidų (16020 Lt žyminis mokestis ir 7 335 Lt turto vertinimo išlaidos pirmosios instancijos teisme bei 870 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą ir 3000 Lt už teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teisme). Pažymėtina, kad pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktus, 85 straipsnio 1 dalies 10 punktą, už turtinio pobūdžio reikalavimą ieškovė turėjo sumokėti 10 160 Lt, o už neturtinio – 131 Lt žyminio mokesčio (iš viso: 10 291 Lt). Ieškovė sumokėjo 16 020 Lt, taigi daugiau, nei numato įstatymas. Dėl permokėto žyminio mokesčio grąžinimo ji turi teisę paduoti pareiškimą CPK 87 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl paskirstant tarp šalių bylinėjimosi išlaidas, ieškovės turėtos išlaidos mažintinos 5 729 Lt permoka, t.y. iki 21 896 Lt. Atsakovas patyrė 18 734 Lt bylinėjimosi išlaidų (6704 Lt žyminis mokestis už ieškinio padavimą (nuo likusios 6873 Lt dalies atleistas teismo nutartimi) ir 3630 Lt turto vertinimo išlaidos pirmosios instancijos teisme ir 5400 Lt žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą ir 3000 Lt už teismo ekspertizę apeliacinės instancijos teisme).

Tokiu būdu, ieškovei iš atsakovo priteistina 17 516,80 Lt (21 896x80 proc.), atsakovui iš ieškovės 9367 Lt (18 734x50 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, ieškovei iš atsakovo priteistina 8 149,80 Lt nurodytų išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Be to, atsakovas ir jo atstovė apeliacinės instancijos teisme prašė iškviesti ir byloje apklausti teismo paskirtoje turto vertės nustatymo ekspertizėje ją atlikusią ekspertę I. K., už kurios atvykimą į teismą sutiko sumokėti teismui užstatą. Kadangi užstatas nebuvo sumokėtas, o ekspertė teismo posėdyje buvo apklausta ir pateikė prašymą atlyginti 520 Lt išlaidų už atvykimą teismą ir dalyvavimą jame, teisėjų kolegija sprendžia, kad patenkinus apie 90 proc. ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų ir apie 10 proc. atsakovo apeliacinio skundo reikalavimų, ekspertės atvykimo į teismą išlaidas šalys turi atlyginti tokiomis proporcijomis: ieškovė – 52 Lt, atsakovas – 500 Lt (CPK 90 str. 1 d., 93 str. 2 d.).

Ryšium su procesinių dokumentų įteikimu valstybė patyrė 26,28 Lt tokių išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 17,45 Lt išlaidų apeliacinės instancijos teisme (iš viso: 43,73 Lt), kurias šalys, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo patenkintų ir atmestų turtinio pobūdžio reikalavimų bei apeliacinių skundų patenkinimo apimtį, turi atlyginti tokia tvarka: ieškovė 1/3 dalį išlaidų (arba 14,62 Lt), atsakovas 2/3 išlaidų (arba 29,11 Lt) CPK 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalis, kuriomis nuspręsta padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį (automobilį (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) turtą, paskirstyti bylinėjimosi išlaidas, pakeisti. Santuokoje įgytą ieškovės E. B. ir atsakovo J. B. turtą padalinti tokia tvarka:

Ieškovei E. B., a.k. (duomenys neskelbtini), paskirti:

1. Butą/Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 64 000 Lt;

2. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 44 000 Lt;

3. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 47 000 Lt;

4. Butą /Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt;

- Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini);

5. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt;

6. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas Kauno (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 114 000 Lt;

7. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 000 Lt;

8. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 31 000 Lt;

9. Butą/Patalpą – Butą su rūsiu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 Lt;

10. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 12 000 lt;

11. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 lt;

12. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 86 000 Lt;

14. automobilį FORD ESCORT, v/n (duomenys neskelbtini) 1993 m. laidos, kurio vertė 1000 Lt.

Atsakovui J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti:

1. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 125 000 Lt;

2. Gyvenamąjį namą (nebaigta statyba), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 370 000 Lt;

3. Butą/Patalpą – Butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 13 000 Lt;

Priteisti iš ieškovės E. B. atsakovui J. B. už ieškovei tenkančią didesnės vertės turto dalį kompensaciją – 6000 Lt.

Pakeisti sprendimo dalį dėl automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2004 m. liepos 9 d., priskyrimo ieškovei E. B., ir šioje dalyje atsakovo J. B. reikalavimą padalinti šį turtą atmesti.

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo J. B. reikalavimas priteisti iš ieškovės E. B. 12 000 Lt kompensaciją, ir šioje dalyje atsakovo J. B. reikalavimą patenkinti ir priteisti iš ieškovės E. B. 12 000 Lt kompensaciją.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo dalį, kuria padalintos ir ieškovei E. B. paskirtos 5 399 Lt lėšos.

Priteisti iš atsakovo J. B. ieškovei E. B. 8149 Lt bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Priteisti valstybei iš ieškovės E. B. 14,62 Lt, iš atsakovo J. B. 29,11 Lt išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti UAB „Krivita“, įm.k. 124554169, Svarstyklių g. 17, Vilnius, už eksperto atvykimą į teismą, iš ieškovės E. B. 52,00 Lt, iš atsakovo J. B. 500,00 Lt turėtų išlaidų, pervedant nurodytas sumas į įmonės sąskaitą banke AB SEB bankas, a.s. LT297044060001683302.

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas