- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-29
- Bylos Nr.
- 2A-724-125/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00171-2010-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė, Alvydas Žerlauskas, Bronius Valius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikosta“
- Ieškovas
- daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rytas“
- Trečiasis asmuo
- D. L., uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“
- Advokatai
- Darius Pocius, Vaclovas Janušauskas
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Valiaus, Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,
dalyvaujant ieškovės atstovams L. D., A. Š., advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovės atstovui advokatui Dariui Pociui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikosta“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės daugiabučių namų savininkų bendrijos „Rytas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikosta“, tretieji asmenys D. L., uždaroji akcinė bendrovė „Gargždų rangos darbai“, dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir sumokėto avanso grąžinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pripažinti negaliojančia tarp jos ir atsakovės 2008-10-28 sudarytą statybos rangos sutartį Nr. 20081028-01, priteisti iš atsakovės dalį, t. y. 21 612,08 Lt, ieškovės sumokėto avanso, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2008-10-28 ieškovės DNSB „Rytas“ pirmininkas D. L., neturėdamas jokio gyventojų sprendimo dėl rangos sutarties sudarymo dėl stogo kapitalinio remonto bei be jokio išankstinio pranešimo gyventojams, jog bus atlikti statybos darbai daugiabučiame name, vienašališkai pasirašė rangos sutartį su atsakove UAB „Vikosta“. Pažymėjo, jog pirmininkas atsakovei iškart sumokėjo 30 000 Lt avansą. Gyventojams sužinojus apie sudarytą sutartį ir supratus, jog jie turės sumokėti už jo sutartus darbus, gyventojų sprendimu 2008-11-03 D. L. buvo pašalintas iš pirmininko pareigų. Ieškovė nurodė, jog atsakovė buvo apie tai informuota ir jos buvo paprašyta nutraukti visus darbus bei grąžinti sumokėtą avansą, tačiau atsakovė atsisakė bendrauti su namo gyventojais. Dėl šių priežasčių gyventojai nebeįsileido atsakovės darbuotojų, todėl nuo 2008 m. lapkričio mėnesio jokie stogo remonto darbai ir nebuvo atlikti. Pažymėjo, jog, išrinkus naują bendrijos pirmininką, atsakovė siūlė toliau bendradarbiauti ir atlikti ieškovei tas pačias paslaugas už žymiai mažesnę kainą, tačiau bendrija kategoriškai atsisakė atsakovės paslaugų ir 2008-10-28 rangos sutarties nepripažino. Atsakovė ieškovei iš 30 000 Lt sumokėto avanso grąžino tik 8 387,92 Lt, o kitą dalį įskaitė kaip atlygį už atliktą darbą. Ieškovė manė, jog tokie atsakovės veiksmai yra neteisingi bei nesąžiningi, kadangi už sutartį turi atsakyti jį sudaręs asmuo. Nurodė, jog statybos ekspertai, atlikę padarytų darbų ekspertizę, nustatė, jog nekokybiškai atliktų darbų kaina sudaro net 16 979,94 Lt, tad kokybiškų darbų yra atlikta tik už 4 278,22 Lt. Be to, pažymėjo, jog D. L. įgaliojimus apribojo įstatymai, o jis tuos apribojimus viršijo, todėl sudarytas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu, nes sandoris nebuvo patvirtintas, ir už šį sandorį atsako būtent jis. Atsakovė, būdama juridinis asmuo, privalėjo žinoti, jog bendrija priima nutarimą dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, jei tik už jį balsuoja daugiau nei pusė bendrijos narių, todėl ji turėjo pareikalauti iš D. L. bendrijos narių nutarimą dėl pritarimo sudaryti rangos sutartį ir įgaliojimų bendrijos pirmininkui tokią sutartį pasirašyti. Nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūra, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl D. L. veiksmų, nustatė, jog jis atliko veiksmus, viršydamas savo įgaliojimus.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-14 sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino 2008-10-28 statybos rangos sutartį Nr. 20081028-01, sudarytą tarp DNSB „Rytas“ ir UAB „Vikosta“, negaliojančia; priteisė iš atsakovės UAB „Vikosta“ 21 612,08 Lt negrąžinto avanso, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (21 612,08 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-01-07) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 648,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei DNSB „Rytas“. Remiantis bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo nutarimu teismas nustatė, jog DNSB „Rytas“ pirmininkas D. L., nepasitaręs su bendrijos nariais, inicijavęs namo stogo remonto darbus, pasirinko rangovą, sudarė su juo sutartį ir sumokėjo avansą, pažeidė bendrijos įstatus, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų įstatymą ir kitus teisės aktus, todėl D. L. viršijo savo įgaliojimus, veikdamas bendrijos vardu. Teismas nustatė, kad 2008-11-03 pašalinus buvusį pirmininką iš pareigų, o naujo pirmininko rinkimams užsitęsus, namo gyventojai patys raštu kreipėsi į atsakovę, prašydami nutraukti sutartį ir visus darbus bei grąžinti bendrijai sumokėtą avansą, tačiau atsakovė nesutiko su namo gyventojų reikalavimais, nepatikrino jų pranešimo bei visiškai nėjo į derybas, o vėliau, išrinkus naują DNSB „Rytas“ valdžią, atsakovė raštu kreipėsi į juos dėl tolimesnės sutarties vykdymo. Naujai išrinkta bendrijos valdybos pirmininkė A. Š. tęsė namo gyventojų pradėtą susirašinėjimą su atsakove, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė nuosekliai ir ne kartą atsakovei pranešė apie sutarties nutraukimą bei prašė sugrąžinti dalį sumokėto avanso, t. y. stengėsi gera valia surasti konsensusą dėl buvusio valdybos pirmininko prisiimtų įsipareigojimų panaikinimo. Be to, tai, kad atsakovė DNSB „Rytas“ pirmininkui pranešė, kad laikantis darbų plano buvo atlikti tik stogo remonto avariniai ir paruošiamieji darbai, t. y. pasiruošta antrajam stogo remonto etapui ir atlikta daugiau nei 30 procentų visų sutartų darbų, bet trūkstant techninės dokumentacijos darbus pagal 2008-10-18 pranešimą sustabdė, pranešė ieškovei, kad įmonės sąskaita yra supirktos visos reikalingos stogo šiltinimui medžiagos, o sustabdžius darbus, bendrovė patiria didelius nuostolius, teismas pažymėjo, jog atsakovė, būdama prityrusi verslininkė, sudarė rangos darbų sutartį, nors žinojo (arba turėjo žinoti), jog sutartimi sutartų darbų atlikimui reikės techninės dokumentacijos, t. y. prisiėmė riziką, nors galėjo būti aktyvesnė ir, gavus bendrijos įgalinimus, reikiamus dokumentus pati galėjo išgauti. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad ir pati atsakovė pripažino, jog netikrino, ar yra visų bendrijos narių valia – visuotinio susirinkimo protokolas, kuriuo būtų išreikštas noras atlikti sutartyje numatytus rangos darbus, t. y. pasikliovė trečiojo asmens valdomu antspaudu, bendrovės įregistravimo duomenimis ir valdybos (ne visuotinio susirinkimo) protokolu. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei šalių paaiškinimus, konstatavo, kad atsakovė neįrodė, jog yra pagrindas ieškinio reikalavimus atmesti. Tai pat nurodė, kad ieškovės konkliudentiniai veiksmai įrodo, jog ji atsisakė bet kokių iš sutartinių santykių kylančių reikalavimų atsakovei nuo sutarties sudarymo momento, o atsakovės elgesys rodo, jog su Bendrija (ieškove) vykdė tik formalų susirašinėjimą. Be to, iš faktinių bylos aplinkybių ir rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovė ne tik nevykdė sutarties sąlygų, bet nuo gyventojų įteikto pareiškimo dieno (2008-12-23) neatsiliepė į pretenziją bei nepareiškė priešingai šaliai prašymo pakeisti ar nutraukti sutartį. Teismas pažymėjo, jog faktinės bylos aplinkybės ir rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė, vadovaudamasi statybos ekspertų išvada, nustatė, jog atsakovė darbus atliko nekokybiškai, dėl to, esant blogam orui, lietui lyjant, per elektros skydinę koridoriuje ir 36 buto koridoriuje bėgo vanduo, tokių pasekmių ištaisymui Bendrija privalėjo kuo skubiausiai kreiptis į trečiąjį asmenį – UAB „Gargždų rangos darbai“, kuris stogo remontą ir liftų šachtas sutvarkė už 1 998,92 Lt, o pagal 2010-03-08 sutartį – DNSB „Rytas“ atliko stogo dangos remontą bei užsandarino siūles už 671,55 Lt, t. y. daug kartų už mažesnę sumą, negu trečiasis asmuo D. L. buvo sutaręs su atsakove. Įvertinęs šias aplinkybes ir įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė, jog tolesnis sutarties galiojimas sukeltų jiems nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, o atsakovei pačiai tenka sutarties vykdymo rizika.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą, priimti naują – ieškinį atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas arba grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad 2008-10-28 pasirašant statybos rangos sutartį Nr. 20081028-01, ieškovė pateikė 2008-10-20 DNSB „Rytas“ bendrijos valdybos protokolą, kuriame buvo priimtas sprendimas rangovu stogo remonto darbams pasirinkti atsakovę ir įpareigoti bendrijos pirmininką sudaryti sutartį. Apeliantė pažymi, jog pasirašydama sutartį buvo įsitikinusi ir šiuo metu yra tikra, kad D. L. pagal valdybos nutarimą buvo įgaliotas pasirašyti sutartį pagal bendrijos įstatus ir CPK nuostatas. Be to, nurodo, jog atsižvelgdama į statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyta, jog stogas yra avarinės būklės ir kelia grėsmę aplinkiniams, valdyba pagal bendrijos įstatų 27.2 p. 27.3 p. ir 27.11 p. turėjo įgaliojimus priimti sprendimus dėl rangovo paieškos ir pasirinkimo bei sutarties pasirašymo. Apie priimamus sprendimus namo gyventojai nuolat būdavo informuojami, tačiau apeliantė nurodo, jog nepasitenkinimas kilo tik tada, kai buvo sužinota, jog reikės atsiskaityti už atliktus darbus. Apeliantė teigia, kad teismo padaryta išvada, jog ji nebendradarbiavo su ieškove, nebandė spręsti susidariusios situacijos, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pažymi, kad po sutarties pasirašymo ji pradėjo darbus pagal sutartį, tačiau ieškovei nepateikus techninės dokumentacijos, reikalingos tolimesniam darbų vykdymui, atsakovė 2008-11-18 raštu pranešė, jog stabdo remonto darbus ir tik 2008-12-23 gavo pranešimą iš ieškovės dėl sutarties negaliojimo, kuriame nurodyta, kad sutartį D. L. sudarė savavališkai. Apeliantė nurodo, kad ji daug kartų siūlė priimtinomis kainomis baigti likusius stogo remonto darbus, tačiau ieškovė ir toliau nebendradarbiavo. Be to, apeliantė pažymi, jog ji nežinojo, su kuo iš įgaliotų asmenų bendradarbiauti po to, kai D. L. neteko pareigų, ir kreipėsi į ieškovę, kad būtų informuota apie naujo bendrijos pirmininko paskyrimą. Taip pat apeliantė atkreipia dėmesį, kad ji yra atlikusi darbų už 21 258,16 Lt, o 8 387,92 Lt sumokėto avanso grąžino ieškovei 2009-11-19. Apeliantė teigia, jog tai rodo, kad ne ji, o ieškovė nebendradarbiavo su ja, ieškovė nėjo į kompromisus dėl sudarytos sutarties. Atsakovė nurodo, kad ji atliko darbų už 21 258,16 Lt, tačiau ieškovė atsisakė priimti atliktų darbų aktą, nenutraukus sutarties kreipėsi į trečiąjį asmenį dėl per daugiau nei pusės metų laikotarpiu išryškėjusių darbo trūkumų pašalinimo ir kreipėsi į teismą dėl sutarties nutraukimo. Atsakovė pažymi, kad trečiojo asmens UAB „Gargždų rangos darbai“ atlikti darbai buvo mažesnės vertės, nes jiems nereikėjo naudoti medžiagų, kuriuos stogo remonto darbams ji buvo panaudojusi, tačiau teismas neobjektyviai įvertino šią aplinkybę ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovei bendradarbiavimas su atsakove finansiškai buvo nenaudingas. Taip pat apeliantė nurodo, jog teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų, t. y. nurodo, kad 2008-10-20 valdybos posėdyje, kuriame buvo priimtas sprendimas dėl UAB „Vikosta“ pasirinkimo rangovu, dalyvavo valdybos nariai R. V., J. M. ir D. L., todėl įsiteisėjus šios bylos sprendimui dėl šių asmenų padarytos žalos, apeliantė būtų priversta kreiptis į teismą dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, tačiau R. V. ir J. M. į bylą nebuvo įtraukti, todėl byla turėtų būti grąžinta nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-12-14 sprendimą nepakeistą bei priteisti iš atsakovės visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad UAB „SDG“ statinio apžiūros akte nėra nė žodžio, kad stogo būklė kelia grėsmę aplinkiniams, akte nurodyti nustatyti defektai bei nurodyti rekomenduojami darbai defektams pašalinti, todėl D. L. neturėjo jokio pagrindo asmeniškai, be gyventojų susirinkimo nutarimo asmeniškai sudaryti rangos sutartį. Ieškovė pažymi, jog byloje nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, kad gyventojai buvo nuolat informuojami apie priimamus sprendimus. Nurodo, kad teismas padarė teisingas išvadas, jog bendrija D. L. nebuvo suteikusi įgalinimų dėl derybų bei sutarčių pasirašymo su atsakove. Atsakovė, kaip juridinis asmuo, turėjo žinoti, kad bendrija pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 21 str. 5 p. priima nutarimą dėl lėšų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir naudojimo privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu, tik jei už jį balsuoja daugiau nei pusė bendrijos narių. Šią aplinkybę atsakovė privalėjo žinoti ir turėjo pareikalauti iš D. L. bendrijos narių nutarimo, kuriame bendrijos nariai pritartų dėl rangos sutarties sudarymo ir taip suteiktų pirmininkui įgaliojimus pasirašyti rangos sutartį. Dėl nebendradarbiavimo ieškovė pažymi, kad 2008-11-03 pašalinus pirmininką iš pareigų, o naujo primininko rinkimams užsitęsus, namo gyventojai patys kreipėsi į atsakovę dėl sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė tokį pranešimą ignoravo, nepagrįstai nurodydama, kad gali bendrauti tik su bendrijos pirmininku. Be to, pažymi, jog atsakovė visą laiką žinojo, kad bendrijos nariai nesutinka su sudaryta rangos sutartimi. Taip pat ieškovė nurodo, kad atsakovė klaidina teismą nurodydama, jog trečiajam asmeniui UAB „Gargždų rangos darbai“ atliekant remonto darbus nereikėjo naudoti medžiagų, nes iš sutarties su UAB „Gargždų rangos darbai“ matyti, kad darbai pareikalavo ir medžiagų. Dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų ieškovė nurodo, kad 2008-10-20 valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo valdybos nariai R. V., J. M. ir D. L., nebuvo priimtas sprendimas dėl bendrijos pirmininko įgaliojimo pasirašyti su rangovu UAB „Vikosta“ sutartį, D. L. veikė laisva valia, todėl teismo sprendimas R. V. ir J. M. teisėms ir pareigoms įtakos neturės.
Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2008-10-28 tarp DNSB „Rytas“, atstovaujamos pirmininko D. L., ir UAB „Vikosta“ buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 20081028-01, pagal kurią rangovė UAB „Vikosta“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), stogo šiltinimo ir lifto šachtų skardinimo darbus, o užsakovė DNSB „Rytas“ įsipareigojo sumokėti už darbus 188 526 Lt. Ieškovė DNSB „Rytas“ kreipėsi į teismą dėl minimos sutarties pripažinimo negaliojančia bei avanso grąžinimo motyvuodama tuo, jog sutartį DNSB „Rytas“ vardu pasirašė neįgaliotas asmuo D. L..
Teisėjų kolegija pažymi, jog įgaliojimus viršijusio atstovo sudaryti sandoriai yra nuginčijami, jų negaliojimą reglamentuoja CK 1.92 straipsnis, kuriame nustatyta, kad tuo atveju, jeigu atstovo įgaliojimus apribojo įstatymai arba sutartis ir atstovas šiuos apribojimus viršija, toks sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal atstovaujamojo ieškinį, jeigu atstovaujamasis sandorio nepatvirtino (CK 2.133 str.). CK 2.133 straipsnio nuostatos dėl per atstovą sudaryto sandorio pasekmių, turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į CK 1.92 straipsnyje įtvirtintą taisyklę. Nagrinėjamu atveju aktualus CK 2.133 straipsnio 6 ir 9 dalyse įtvirtinto reguliavimo santykis. CK 2.133 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Tuo tarpu CK 2.133 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu atstovas veikė viršydamas savo teises, tačiau tokiu būdu, jog trečiasis asmuo turėjo rimtą pagrindą manyti, kad sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu, sandoris privalomas atstovaujamajam, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad atstovas viršija savo teises. Kai atstovaujamasis ginčija sandorio galiojimą įrodinėdamas, kad kita sandorio šalis žinojo ar turėjo žinoti, jog atstovas viršija jam suteiktus įgaliojimus, kita sandorio šalis turi įrodyti, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu. Taigi nagrinėjamos bylos aspektu ieškovė DNSB „Rytas“ turėjo įrodyti, jog atsakovė UAB „Vikosta“ žinojo ar turėjo žinoti, kad DNSB „Rytas“ pirmininkas D. L. viršijo savo įgaliojimus sudarydamas rangos sutartį, tuo tarpu UAB „Vikosta“ turėjo įrodyti, kad turėjo rimtą pagrindą manyti, jog sudaro sandorį su tokią teisę turinčiu atstovu. Iš bylos duomenų matyti, jog viena iš sandorio šalių yra DNSB, todėl šiuo atveju aktualus Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymas, reglamentuojantis daugiabučių namų savininkų bendrijų steigimą, valdymą ir veiklą, reorganizavimą ir likvidavimą bei daugiabučių namų savininkų bendrosios nuosavybės valdymą. Minimo įstatymo 20 straipsnis nustato, kad aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, šio straipsnio 7 punkte bendrijos narių susirinkimui yra suteikta teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką. DNSB „Rytas“ įstatų 21 punktas numato, jog aukščiausias bendrijos valdymo organas yra bendrijos narių susirinkimas, kuris, pagal 21.9 punktą turi teisę spręsti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis klausimus (t. 1, b. l. 73–74). Taigi esant tokiam teisiniam reglamentavimui, klausimą dėl būtinumo sudaryti rangos sutartį bei su kuo sudaryti rangos sutartį turėjo spręsti DNSB „Rytas“ narių susirinkimas. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog joks bendrijos narių susirinkimas šiam klausimui spręsti nebuvo šauktas, o klausimą dėl rangos sutarties sudarymo sprendė bendrijos valdyba (t. 1, b. l. 40). Šiuo atveju pažymėtina, jog pagal DNSB „Rytas“ įstatų 27.1 punktą bendrijos valdyba vykdo bendrijos narių susirinkimų nutarimus, pagal 27.3 punktą bendrijos vardu sudaro sutartis ir kitus sandorius, skelbia konkursus didesnės apimties rangos darbams (t. 1, b. l. 75), pagal Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalį bendrijos valdyba yra bendrijos valdymo organas, vadovaujantis bendrijos veiklai tarp bendrijos narių susirinkimų. Bendrijos valdyba (bendrijos pirmininkas) yra pavaldi bendrijos narių susirinkimui ir atlieka visas jo pavestas funkcijas. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog bendrijos valdyba yra tik bendrijos valdymo organas, vykdantis bendrijos narių susirinkimo nutarimus, nagrinėjamu atveju neturėjo teisės priimti sprendimo dėl rangos sutarties sudarymo. Be to, pažymėtina, kad nors bendrijos valdybai yra numatyta teisė skelbti konkursus didesnės apimties rangos darbams atlikti, byloje nebuvo pateikta duomenų, patvirtinančių, jog buvo skelbtas konkursas gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), rangos darbams atlikti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bendrija skirta bendrojo naudojimo objektų eksploatacijai, tačiau bendrijos valdyba einamuosius remonto darbus gali atlikti iš sukauptų lėšų, o šiuo atveju iš rangos sutarties matyti, jog sutarties kaina – 188 526 Lt (t. 1, b. l. 8), tai yra didelė suma, kurią turėtų mokėti visi namo gyventojai, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju buvo būtinas jų pritarimas. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog bendrijos pirmininkas D. L., nepasitaręs su bendrijos nariais, inicijavęs namo stogo remonto darbus, pasirinko rangovą, sudarė su juo sutartį ir sumokėjo avansą, pažeidė DNSB „Rytas“ įstatus, Daugiabučių namų savininkų įstatymą, todėl viršijo savo įgaliojimus, veikdamas bendrijos vardu. Teisėjų kolegija pažymi, kad sutartį sudariusi UAB „Vikosta“ yra verslininkė, todėl jai keliami didesni atidumo reikalavimai, t. y. atsakovė kaip verslininkė ir juridinis asmuo turėjo žinoti Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo, reglamentuojančio bendrijos atstovavimą, reikalavimus ir įsitikinti, ar bendrijos pirmininkui D. L. tikrai suteikta teisė pasirašyti rangos sutartį. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nepasidomėjo, ar yra bendrijos narių susirinkimo nutarimas dėl namo stogo rangos darbų, todėl tokie atsakovės veiksmai leidžia daryti išvadą, kad ji žinojo ar turėjo žinoti, kad DNSB „Rytas“ pirmininkas D. L. viršijo savo įgaliojimus. Dėl apeliantės argumentų, jog paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų aplinkiniams, statinio naudotojas be kitų savininkų sutikimo imasi priemonių pašalinti grėsmei, todėl bendrijos valdyba turėjo įgaliojimus priimti sprendimus dėl rangovo paieškos ir pasirašyti sutartį pažymėtina, jog apeliantės minimame UAB „SDG“ 2008-08-29 statinio apžiūros akte Nr. A 08/29 (t. 1, b. l. 81) rekomenduojama skubiai renovuoti avarinės būklės stogą, įrengiant apšiltintą stogo dangą, tačiau akte neminima, kad stogas yra tokios būklės, jog keltų grėsmę aplinkiniams ir todėl reikėjo imtis skubių priemonių grėsmei pašalinti, t. y. sudaryti rangos sutartį. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog apžiūros aktas buvo atliktas ir surašytas 2008-08-29, valdybos susirinkimas įvyko 2008-10-20, o rangos sutartis sudaryta praėjus dviem mėnesiams po apžiūros akto surašymo (2008-10-28), todėl šiuo atveju negalima sutikti, jog bendrijos valdyba ėmėsi skubių priemonių grėsmei pašalinti, nes dviejų mėnesių laikotarpis buvo pakankamas sušaukti bendrijos narių susirinkimą susidariusiai situacijai spręsti. Todėl šie apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
Kaip jau buvo minėta, CK 2.133 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu sandorį kito asmens vardu sudaro tokios teisės neturintis asmuo, tai sandoris sukelia teisines pasekmes atstovaujamajam tik tuo atveju, kai pastarasis tokį sandorį patvirtina. Kaip matyti iš bylos duomenų, DNSB „Rytas“ nariai nuo pat sužinojimo, kad buvęs pirmininkas D. L. savavališkai pasirašė sutartį dienos, pranešė UAB „Vikosta“ apie sutarties negaliojimą (t. 1, b. l. 13–14), t. y. bendrijos nariai nepatvirtino sandorio ir ėmėsi priemonių apsaugoti pažeistus interesus. Dėl nepakankamo šalių bendradarbiavimo, teisėjų kolegijos nuomone, abi šalys iš dalies bendradarbiavo, tačiau tai nėra pagrindas pripažinti, jog ieškovė pripažino sutartį ir be pagrindo atsisakė priimti atsakovės atliktų darbų aktą, nes, kaip jau buvo minėta, atsakovė darbus pradėjo vykdyti neįsitikinusi, ar bendrijos nariai pritaria sutarties vykdymui. Dėl apeliantės argumentų, kad dėl ieškovės kaltės darbai buvo sustabdyti, nes ji nepateikė techninės dokumentacijos, pažymėtina, kad atsakovė pati darbus pradėjo neturėdama techninės dokumentacijos, todėl pati prisiėmė riziką ir atsakomybę.
Dėl atliktų darbų kokybės ir teismo išvados, kad tolesnis sutarties galiojimas sukeltų ieškovei nenumatytų turtinių praradimų, nustatyta, jog apžiūros aktais (t. 1, b. l. 120, 121, t. 2, b. l. 16) buvo nustatyta, kad UAB „Vikosta“ darbai atlikti nekokybiškai, todėl ieškovė pašalinti avarinei situacijai sudarė darbų sutartis su UAB „Gargždų rangos darbai“, kuri pagal 2009-09-15 sutartį Nr. 24 stogo remontą atliko už 1 998,92 Lt (t. 1, b. l. 106–109), o pagal 2010-03-08 sutartį Nr. 1 stogo dangos remontą atliko už 671,55 Lt (t. 1, b. l. 110–112). Iš pateiktų lokalinių sąmatų matyti, jog remonto darbams UAB „Gargždų rangos darbai“ naudojo tam tikras statybines medžiagas, todėl negalima sutikti su apeliantės teiginiais, jog minėto rangovo darbas buvo pigesnis, nes jiems nereikėjo naudoti medžiagų, kurias panaudojo stogo remonto darbams atsakovė. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog ieškovė įrodė, kad tolesnis sutarties galiojimas sukeltų jai nenumatytus turtinis praradimus.
Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat nurodo, jog teismas priėmė sprendimą dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Tokį teiginį apeliantė grindžia tuo, jog įsiteisėjus šios bylos sprendimui ji būtų priversta kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo priteisimo ne tik iš D. L., kuris galbūt neturėjo teisės pasirašyti rangos sutarties, bet ir iš bendrijos valdybos narių R. V. bei J. M., kurie dalyvavo 2008-10-20 valdybos posėdyje priimant sprendimą dėl rangos sutarties sudarymo su UAB „Vikosta“, tačiau nebuvo įtraukti į šios bylos nagrinėjimą. Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme nekėlė klausimo ir neprašė įtraukti į bylos nagrinėjimą šiuos asmenis, todėl tokie apeliantės teiginiai vertintini kaip nesąžiningi. Be to, pažymėtina, kad sutartį pasirašė D. L., kaip bendrijos pirmininkas, žinodamas, kad tam reikia bendrijos narių pritarimo, todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas minėtų bendrijos valdybos narių teisėms ir pareigoms įtakos neturės.
Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai argumentavo teismo sprendimą, įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir įrodymus tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą ir apeliacinio skundo motyvais jį naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 1 000 Lt advokato atstovavimo išlaidų (98 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Vikosta“ ieškovei DNSB „Rytas“ 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.