Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Administracinių teisės pažeidimų byla Nr. A2.6.-719-953/2016

2016 m. vasario 19 d.

išnagrinėjęs E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnį, 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P. 2015 m. lapkričio 22 d. 00.32 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 1,42 promilių girtumo laipsnis (neįvertinus paklaidos), neturėdamas tam teisės, nes teisės vairuoti nėra įgijęs. Taip pat, automobilis neįregistruotas nustatyta tvarka, neatlikta valstybinė techninė apžiūra ir nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

E. P. teisme prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailėjosi. 2015-11-22 važiuojant link Rėkyvos prie degalinės (duomenys neskelbtini) gatvėje, jis nuvažiavo į griovį su automobiliu „Renault Laguna“, kuris pagal pirkimo - pardavimo sutartį priklauso G. V.. Tuo metu automobilis buvo neseniai nupirktas, jis nebuvo perregistruotas, jis buvo tvarkomas techninei apžiūrai, nedraustas. Šį automobilį nusipirko G. V. su savo tėvo A. V. pagalba, kadangi jai automobilis reikalingas darbui. A. V. sakė, kad padės dukrai tą automobilį sutvarkyti. Įvykio vakarą jis ir G. V. buvo pas jos tėvą. Ji su teta buvo viršuje, o jis su G. V. tėvu apačioje, kur kalbėjosi, gėrė alkoholį. Paskui jam reikėjo į degalinę, tai jis pasiėmė automobilio raktelius ir niekam nežinant išvažiavo su automobiliu. Kai jis išvažiavo, A. V. buvo apgirtęs ir nelabai orientavosi. Automobilio rakteliai buvo padėti svetainėje prie veidrodžio. Jis niekad neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, o G. V. tai žinojo. Jis jau 2-3 kartus anksčiau yra baustas už vairavimą neturint tam teisės. Su G. V. jie yra ketvirti metai kartu, per tą laiką jis yra vairavęs automobilius, žino, kad yra už tai baustas. Automobiliai, kuriuos yra vairavęs anksčiau, taip pat priklausė G. V.. Automobilio „Renault Laguna“ pirkime dalyvavo G. V. tėvas ir jis. Tą parduodamą automobilį jie susirado pagal skelbimą, kuriame buvo nurodyta, jog techninei apžiūrai nieko daug nereikia. Automobilis buvo nupirktas lapkričio mėnesį. To automobilio ankstesnis savininkas savo asmens dokumentų nerodė, o tik padavė automobilio dokumentus.

Transporto priemonės savininkė G. V. parodė, kad ji turi automobilį „Renault Laguna“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį jai nupirko tėtis. Šį automobilį draugas E. P. paėmė be jos žinios ir išvyko, tačiau tikslios datos neprisimena, kada tai buvo, bet buvo 2015 m. lapkričio mėn. Automobilis stovėjo tėvo kieme, o rakteliai buvo padėti prie veidrodžio. Kai E. P. išvažiavo automobiliu, ji buvo su teta viršuje, o prieš išvažiavimą E. P. su jos tėvu apačioje „baliavojo“. Tėtis sakė, kad buvo atėjęs į viršų ir nematė, kaip E. P. išvažiavo. E. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones. Jie bendrauja tris metus. Jis yra baustas už automobilių vairavimą tris kartus, tačiau buvo blaivus. Automobiliai „Peugeot“, „Renault Megane“, kuriuos E. P. vairavo ir buvo sustabdytas, taip pat priklausė jai. E. P. sėda už vairo, tačiau ji negali jam nurodyti, kad nesėstų, nes jis pats žino, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Automobilį „Renault Laguna“ iki įvykio buvo įsigijusi neseniai, įvykio metu automobilis buvo nedraustas, neregistruotas, o tik parvarytas iš Kauno, kur jį įgijo. Perkant automobilį pardavėjo asmens dokumento netikrino, o automobilio dokumentus ji turi ir gali pateikti teismui. Automobilio dokumentai nebuvo pateikti, kadangi to E. P. niekas neprašė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad E. P. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, be jo paties prisipažinimo, įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, Šiaulių apskrities VPK policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, asmens blaivumo testu, kuriuo E. P. 2015-11-22 00.32 val. nustatytas 1,42 prom. girtumas, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, fotonuotraukomis, VĮ „Regitra“ išrašu, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimis.

E. P. padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal ATPK 123 straipsnio 1 ir 5 dalis, kadangi transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, neatlikta privalomoji techninė apžiūra, bei neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Be to, E. P. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 129 straipsnį, nes vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės, bei būdamas neblaivus.

E. P. kaltu dėl padarytų teisės pažeidimų prisipažino visiškai ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

ATPK 129 str. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu. ATPK 26 str. 1 d. numatyta, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinis šio daikto ir šių pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Daiktas, kuris buvo ATPK 129 str. numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso (ATPK 26 str. 1 d.). Pagal teismų praktiką pripažintina, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.

Iš teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų matyti, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, protokole nurodyta, kad automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra Ž. G., a.k. (duomenys neskelbtini) Teismo posėdžio metu G. V. pateikė automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos pažymėjimą, kuriame nurodyta, kad automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra Ž. I., a.k. (duomenys neskelbtini) Iš VĮ ,,Regitra“ pažymos matyti, kad 2014-11-12 VĮ regitra pranešta, kad automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naujasis savininkas nuo 2014-11-12 yra M. M.. Teismo posėdžio metu G. V. pateikė automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose nurodyta, kad automobilį ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014-11-09 Ž. I. pardavė M. M., 2014-11-15 M. M. minėtą automobilį pardavė V. M., 2015-03-17 V. M. minėtą automobilį pardavė A. B., 2015-11-17 A. B. minėtą automobilį pardavė G. V., kuri šiuo metu yra teisėta automobilio ,,Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė.

Taigi byloje nustatyta, kad E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo G. V. priklausančią transporto priemonę – automobilį „Renault Laguna“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė itin grubų, pavojingą visuomenei teisės pažeidimą, keliantį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei – vairavo ne jam priklausantį automobilį būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės (šios teisės nėra įgijęs). Šį pažeidimą E. P. padarė tyčia, nes jam nustatytas girtumo laipsnis (1,42 promilės). Transporto priemonės savininkė G. V. nurodė, kad ji nežinojo, kad jos draugas E. P. vairavo jai priklausantį automobilį, kadangi tuo metu ji su teta buvo antrame namo aukšte, o jos draugas E. P. vartojo alkoholį būdamas pirmame namo aukšte. Be to, G. V. nurodė, kad automobilio raktelius laikė pirmame aukšte. Iš pažymos apie asmens baustumą matyti, kad E. P. sistemingai daro analogiškus KET pažeidimus, t.y. draugystės laikotarpiu su G. V., 2015-01-12 buvo baustas pagal LR ATPK 128 str. 1 d. už vairavimą neturint teisės vairuoti, 2015-07-20 buvo baustas pagal LR ATPK 128 str. 1 d. už vairavimą neturint teisės vairuoti. Transporto priemonės savininkė G. V. nurodė, kad aukščiau minėti E. P. padaryti pažeidimai buvo padaryti su jai priklausančiais automobiliais Peugeot 306, valst. (duomenys neskelbtini) ir Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šios aplinkybės patvirtina transporto priemonės savininkės G. V. nerūpestingumą ir nesirūpinimą jai priklausančiu turtu, t.y. transporto priemonės savininkė G. V. žinodama, kad jos draugas neturi teisės vairuoti, praeityje buvo ne vieną kartą baustas už vairavimą tranporto priemones neturint teisės vairuoti, be to, pažeidimus darydamo su jai priklausančiomis transporto priemonėmis. Transporto priemonės savininkė G. V. savo automobiliu nesirūpino – automobilio užvedimo raktelius laikė laisvai prieinamoje vietoje gyvenamosiose patalpose ir bet kuris kitas asmuo įskaitant ir jos draugą, kuris yra ne kartą baustas už vairavimą neturint teisės vairuoti, galėjo be jokių kliūčių paimti automobilio užvedimo raktelius ir pasinaudoti automobiliu. Tokie transporto priemonės savininkės G. V. veiksmai rodo atsainų elgesį jai priklausančio turto atžvilgiu ir neatsakingą elgesį visuomenės interesų požiūriu.

Visos pirmiau paminėtos aplinkybės E. P. charakterizuoja kaip neigiamą ir gana pavojingą visuomenei asmenybę, rodo piktybišką jo elgesį, atsainų požiūrį į eismo saugumą, polinkį ignoruoti KET reikalavimus ir visuomenėje nustatytas teisės normas. Už ankstesnius padarytus teisės pažeidimus E. P. buvo paskirtos piniginės baudos, tačiau šios jam taikytos nuobaudos teigiamo poveikio nepadarė, jokių išvadų dėl priešingo teisei elgesio nedaro ir toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, toliau pažeidinėja įstatymus, darydamas grubius ir pavojingus visuomenei teisės pažeidimus, taip savo veiksmais keldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitų žmonių sveikatai bei gyvybei, ankstesnėmis administracinėmis nuobaudomis ATPK 20 str. numatyti administracinių nuobaudų tikslai pasiekti nebuvo.

Pažymėtina, kad pagal ATPK 20 str., vienas iš nuobaudos tikslų yra auklėti piliečius, kad jie laikytųsi įstatymų. Todėl skiriant nuobaudą būtina įvertinti, ar ja bus pasiektas ir šis tikslas, t.y., ar atitinkamam asmeniui ji sudarys pagrindą suvokti savo neteisėtą elgesį ir ateityje jo nekartoti. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Lietuvos Respublik?s Konstitucinis Teismas 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatavo, jog įstatymo ginama prigimtinė žmogaus teisė – nuosavybės teisė – nėra absoliuti. Viena iš nuosavybės teises ribojančių sąlygų yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims (visuomenei) būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtu disponuoja pats savininkas, ar kiti asmenys.

Atsižvelgus į šią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą oficialią konstitucinę doktriną matyti, kad transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemonės, kelia itin didelį pavojų pirmiau paminėtoms įstatymais saugomoms vertybėms, o tai reiškia ir visuomenės interesams. Nėra jokių abejonių, kad šiuo atveju įstatymu aukščiau iškeliant visuomenės interesą užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, o ne pažeidėjo ir kartu transporto priemonės savininko suinteresuotumą išvengti neigiamų pasekmių ar nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu, yra užtikrinamas teisingas balansas tarp nuosavybės neliečiamumo ir visuomenės intereso. Todėl šios aplinkybės, objektų, į kuriuos pasikėsinta paminėtu ATPK 129 str. įtvirtintu teisės pažeidimu, svarba ir visuomenės siekis užtikrinti įstatymais saugomų vertybių saugumą nagrinėjamu atveju yra pakankamas tam, kad pateisintų pažeidėjo nuosavybės teisių ribojimą.

Nuosavybės teisė yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims. Turto savininkas, perduodamas valdyti ar naudoti turtą kitiems asmenims, visuomet tam tikru mastu rizikuoja, nes jam tenka daikto atsitiktinio žuvimo rizika. Pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Savininko teisė išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (valstybės) yra ribojama. Tretiesiems asmenims, šiuo atveju G. V., priklausančio daikto, kuris buvo minėto administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Be kita ko, Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad toks teisinių santykių sureguliavimas ATPK 26 str. 1 d. nuostatomis yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybei už savo veiksmus sugriežtinti ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Kitaip savininko teisės yra ginamos, kai teisės pažeidėjas pažeidimui daryti panaudoja automobilį, kuris buvo neteisėtai jo valdomas ar naudojamas, tačiau, kaip minėta, tokios aplinkybės šioje byloje nenustatytos.

Taigi esant pirmiau aptartoms aplinkybėms darytina išvada, kad vien piniginės nuobaudos E. P. paskyrimas, netaikant transporto priemonės konfiskavimo, nagrinėjamu atveju neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 str. Byloje esančios ir pirmiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad nuobaudoms keliami tikslai šiuo atveju būtų pasiekti E. P. tik kartu su pagrindine – pinigine bauda paskiriant papildomą nuobaudą – jo vairuotos transporto priemonės konfiskavimą. Tokia nuobauda atitiks ir pažeidėjo padaryto pažeidimo bei jo asmenybės pavojingumą, nebus per švelni ir neteisinga (ATPK 30² str.). Paskirtos nuobaudos subendrinamos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.

Atsižvelgiant į tai, kad E. P. yra baustas eilę kartų piniginėmis baudomis, yra dirbantis ir negali paskirtų baudų sumokėti iš karto, todėl paskirta bauda išdėstoma dalimis.

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

E. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

E. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje skirti 23 Eur (dvidešimt trijų eurų) baudą.

E. P. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje skirti 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir E. P. skirti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės - automobilio „Renault Laguna“, valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

E. P. pakirtos 1158 Eur baudos mokėjimą išdėstyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį sumokant po 48,25 Eur.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismui.