- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-05-10
- Bylos Nr.
- eI3-2385-1063/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00581-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Tomas Blinstrubis (pirm.), Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Ž. S.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Beatos Martišienės,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Ž. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. A256-86-/21(3.3.15.4E-AD24) ir įpareigoti Administraciją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, nes laisvoje valstybinėje žemėje neįmanoma suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išperkant.
Nurodo, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami) (toliau – ir Žemės sklypas) Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1995 m. vasario 9 d. sutarties Nr. P01/95-3687 ir 2005 m. birželio 6 d. pasidalijimo sutarties Nr. 1-5275 pagrindu. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu 2017 m. balandžio mėn. pareikalavo, kad pareiškėja iki 2017 m. birželio 1 d. pašalintų patikrinimo metu, Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-570 nustatytus pažeidimus, t. y. nugriautu tvoros dalį ir atramines sienutes, kurios pastatytos ant valstybinės žemės. Pareiškėja pažymi, kad prašė sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, kadangi laisvoje valstybinėje žemėje nėra galimybes suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Pareiškėja siekia išsipirkti 0,75 a valstybinės žemės, todėl kreipėsi į Administraciją, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją su tikslu sutvarkyti techninę dokumentaciją dėl tvoros, kad jį atitiktų keliamus Statybos įstatymo 5 straipsnio reikalavimus. Administracija atsisakė organizuoti sklypo pertvarkymo projektą.
Pareiškėja pažymi, kad Administracija nesivadovavo kitais įstatymais, papildančiais Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymą ir leidžiančias išimtis, todėl pareiškėjos prašymas leisti išsipirkti besiribojantį valstybinės žemės sklypą turėjo būti tenkinamas. Administracija neneigia, kad pareiškėjos prašomas išpirkti žemės sklypo plotas atitinka įstatyme keliamus įsiterpusio sklypo reikalavimus siekiant sklypą išpirkti, tačiau vertinant Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies kontekste atsakovė atsisakė organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.
Atkreipia dėmesį, jog pareiškėja išreiškė prašymą išsipirkti įsiterpusi valstybės žemės plotą, kuomet Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija nustatė pažeidimą – pašalinti pareiškėjai priklausančią tvorą nuo valstybinės žemės, kuri, nagrinėjamu atveju, yra pastatyta nuo 1995 metų. Pareiškėja nurodo, kad apie 2000 m. matininkams vykdant matavimus ginčo plote atsirado paklaida, dėl kurios pareiškėjai priklausanti tvora, dėl ne nuo jos valios priklausančių veiksmų, atsirado valstybinėje žemėje. Pareiškėja nesąmoningai užėmusi valstybės žemės sklypą ir jį naudodama turi visus pagrįstus lūkesčius išsipirkti 0,75 a dydžio žemės sklypą iš valstybės, jog pareiškėjai priklausantis turtas nebebūtų valstybinėje žemėje ir atitiktų visus Statybos įstatyme nustatytus reikalavimus.
Teigia, kad tam, jog būtų galima išsipirkti valstybinio sklypo dalį, įsiterpusią tarp kelio ir pareiškėjai priklausančio sklypo, buvo atlikti papildomi sklypo kadastriniai matavimai, kuriuos patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas. Pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas, jog būtų suformuluotas ir peržiūrėtas sklypo projektas, jog valstybinės žemės sklypas, įsiterpęs tarp kelio ir pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo būtų išpirktas. Atsakovė skundžiamame 2021 m. sausio 28 d. rašte paminėjo, jog pareiškėjos prašymas formaliai atitinka visus keliamus reikalavimus prašomam valstybinės žemės sklypui išsipirkti, tačiau dėl sklypo lokacijos ((duomenys neskelbiami)) toks įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies pagrindu.
Pažymi, jog nagrinėjant bylą pirmąją instancija Vilniaus apygardos administraciniame teisme eI-2523-595/2019, bei apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme eA-90-438/2021 dėl Administracijos įpareigojimo organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą bylose buvo pateikti duomenys, jog sklypas patenka į (duomenys neskelbiami) kraštovaizdžio draustinį, tačiau abu teismai pareiškėjos skundą tenkino ir atsakovę įpareigojo atlikti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu jai vėl yra užkertamas kelias išsipirkti įsiterpusį į žemės sklypą ir yra grąžinama į pradinę padėtį, buvusią dar iki Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis sudaro teisinį pagrindą pareiškėjai išsipirkti su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą. Pažymi, kad atsakovė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą atsisakė organizuoti remdamasi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, tačiau šioje normoje taip pat numatyta galimybė išsipirkti įsiterpusius žemės sklypus.
Nurodo, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti su jos Žemės sklypu besiribojantis įsiterpusios valstybinės žemės plotas neatitinka Žemės įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatytos Lietuvos valstybei išimtinės nuosavybės teise priskirtinos žemės teritorijos sąvokos, todėl minėtą žemės teritoriją pareiškėja turi teisę įsigyti. Pažymi, kad Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punkte yra nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršijantys Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, parduodami be aukciono šių privačių žemės sklypų savininkams, išimčių, kurias atvejais tokia įsiterpusi žemė negali būti parduota, nėra nustatyta.
Paaiškina, kad pareiškėja šiai dienai yra atlikusi daugybę juridinių procedūrų siekiant išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą: patikslintą žemės sklypo planą yra suderinusi su Pavilnių ir Verkių parko direkcija, taip pat kadastro duomenys yra patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, o duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai, numatantys atsakovės pareigą organizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šių aplinkybių kontekste pareiškėja turi pagrįstą lūkestį išsipirkti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, dėl ko manytina, jog 2021 m. sausio 28 d. Administracijos atsisakymas išsipirkti žemės sklypą yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškina, kad Administracija pakartotinai išnagrinėjo pareiškėjos pateiktą prašymą Nr. A256-86/21(3.3.15.4E-AD24) ir kartu su juo pateiktą planą, kuriame pažymėta, kurioje vietoje pareiškėja pageidauja įsigyti žemę, nustatyta, kad pareiškėja pageidauja padidinti Žemės sklypą rytų pusėje, prijungiant tiesiogiai besiribojančią laisvą valstybinę žemę. Formaliai pareiškėjos nurodytas plotas atitinka įsiterpusiam laisvos valstybinės žemės plotui taikytinus kriterijus, nurodytus Nutarimo 2.15 papunktyje, tačiau formalaus atitikimo įsiterpusiam plotui taikomiems kriterijams nepakanka, kad būtų priimtas sprendimas tenkinti pareiškėjos prašymą.
Nurodo, kad galimybių padidinti esamą žemės sklypą nėra. Pirmiausia, tiek Žemės sklypas, tiek laisva valstybinė žemė, besiribojanti su minėtu Žemės sklypu, patenka į ekologiniu požiūriu ypač vertingą (duomenys neskelbiami) kraštovaizdžio draustinio, įsteigtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“, teritoriją. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama.
Pažymi, kad prie 2018 m. lapkričio 9 d. prašymo priedų pateiktas 2017 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ patikslintas žemės sklypo planas, kurio pagrindu kadastro duomenys 2018 m. sausio 19 d. įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, nėra reikšmingas dokumentas nagrinėjant pareiškėjos prašymą. Šiuo planu buvo nežymiai pakeista Žemės sklypo geografinė padėtis, paslenkant jį šiaurės vakarų kryptimi, tačiau pasikeitusios sklypo ribos neturi jokios įtakos sprendimo priėmimui dėl formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, kadangi sklypo geografinė padėtis nebuvo pakeista taip, kad sklypas ir greta jo esanti valstybinė žemė nepatektų į valstybinio parko ir valstybinio draustinio ribas. Pareiškėjos nurodytas valstybinės žemės plotas iš esmės galėtų atitikti įsiterpusiam valstybinės žemės plotui taikomus kriterijus, tačiau galutinis sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies nuostatomis, draudžiančiomis parduoti valstybinių parkų ir draustinių valstybinę žemę.
Administracija teigia, kad pareiškėjos teiginys, jog nepakanka vadovautis vien tik Saugomų teritorijų įstatymu, nėra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog nurodytas plotas formaliai atitinka įsiterpusiam valstybinės žemės plotui taikomus kriterijus nėra pakankama, nes Saugomų teritorijų įstatymas šiuo atveju veikia kaip specialioji teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius teritorijoje, kuriai taikomas šiame įstatyme numatytas režimas. Kadangi pagal Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalį valstybiniame parke ir draustinyje esanti žemė neparduodama, todėl nėra pagrindo ir organizuoti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes nebus galimybės jį įgyvendinti. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju nuoma yra negalima, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunkčio nuostatas prie privačių sklypų savininkams įsiterpę plotai gali būti tik parduodami, o nuomojami – tik valstybinės žemės nuomininkams.
Nurodo, jog tenkinti pareiškėjos prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nėra teisinio pagrindo. Akivaizdu, jog Administracija, priimdama skundžiamą sprendimą, savo įgaliojimų neviršijo ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Administracija paaiškina, kad spręsdama klausimą dėl Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, todėl priimtas sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 28 d. sprendimo Nr. A256-86-/21(3.3.15.4E-AD24) teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 0,1449 ha ploto žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)), esantis (duomenys neskelbiami), Valstybinės žemės pirkimo – pardavimo 1995 m. vasario 9 d. sutarties Nr. P01/95-3687 ir 2005 m. birželio 6 d. pasidalijimo sutarties Nr. 1-5275 pagrindu.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius raštu 2017 m. balandžio mėnesį pareikalavo, kad pareiškėja iki 2017 m. birželio 1 d. pašalintų patikrinimo metu, Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-570 nustatytus pažeidimus, t. y. nugriautu tvoros dalį ir atramines sienutes, kurios pastatytos ant valstybinės žemės.
2017 m. liepos 31 d. UAB „(duomenys neskelbiami)“ patikslino Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kurių duomenis, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas patvirtino. 2018 m. sausio 19 d. duomenys buvo išviešinti Viešojoje įstaigoje „Registrų centras“.
Administracija 2019 m. sausio 28 d. sprendimu Nr. A256-84/19(2.14.2.12-MP8) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“ atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą organizuoti žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbiami) (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį 0,75 a dydžio valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, rengimą.
2019 m. sausio 28 d. pareiškėja kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2523-595/2019 tenkino pareiškėjos prašymą ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo įpareigota išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo iš naujo. Teismas sprendime nurodė, jog Administracija nepagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kadangi pateikti prašymai negali būti vertintini kaip grindžiami tais pačiais faktiniais duomenimis bei negalima teigti, kad nebuvo pateikti papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, dėl ko 2018 m. lapkričio 9 d. prašymą būtų galima kvalifikuoti tapačiu 2017 m. birželio 6 d. prašymui bei atsisakyti jį nagrinėti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. sausio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-90-438/2021 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas tik patvirtino pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytas išvadas dėl pareiškėjos 2017 m. birželio 6 d. ir 2018 m. lapkričio 9 d. prašymų netapatumo ir ginčijamo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimo nepagrįstumo. Nurodytoje administracinėje byloje nebuvo iš esmės nagrinėtas šioje nagrinėjamoje administracinėje byloje keliamas klausimas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, o atsakovė tik įpareigota išnagrinėti su tuo susijusį pareiškėjos prašymą iš naujo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vykdydama teismo įpareigojimą atlikti veiksmus ir iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu, ginčijamu 2021 m. sausio 28 d. sprendimu atsisakė prašymą tenkinti (2021 m. sausio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija priėmė sprendimą A256-86-/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami)) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“).
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės.
Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje įvardijami išimtiniai atvejai, kai valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono. Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintas vienas iš tokių atvejų, jeigu valstybinės žemės sklypas užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Minėto įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 papunktyje nurodyta, kad „laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams. Įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Jeigu įsiterpęs žemės plotas didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas“.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas teisinį reguliavimą, yra išaiškinęs, kad asmens subjektinė teisė įgyti nuosavybėn be aukciono tokį valstybinį žemės sklypą, gali būti įgyvendinta kai, yra įvykdomos atitinkamos kumuliatyvios sąlygos: 1) žemės sklypas laikomas įsiterpusiu tarp privačių žemės sklypų; 2) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; 3) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose ir 4) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-1063/2014, 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1480-662/2015).
Valstybinė žemė – tai išskirtinis civilinių teisinių santykių objektas, tai bendras visos visuomenės gėris, kurio apsauga yra užtikrinta įstatymais. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas. Šių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvūs. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014).
Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 52 straipsnio 2 dalimi savivaldybės nėra pavaldžios valstybės institucijoms, o pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalį – vienas pagrindinių principų, kuriuo grindžiama vietos savivalda, yra savivaldybės veiklos laisvė ir savarankiškumas, kai jos įgyvendindamos įstatymus, kitus teisės aktus ir įsipareigojimus bendruomenei, priima sprendimus. Remiantis Vietos savivaldos įstatymu, teritorijų planavimas yra viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybės funkcijų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus teritorijų planavimo dokumentus ir atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitus specialiojo teritorijų planavimo organizatorius.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo tvarką reglamentuoja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Formavimo taisyklės), kurių 2 punkte nurodyta, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – Projektas) yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Taisyklių 2.6 papunktyje nurodyta, kad kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, yra rengiamas Projektas. Minėtų Formavimo taisyklių 4.4 papunktyje numatyta, jog įsiterpęs valstybinės žemės plotas sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Tiek Žemės įstatymo 40 straipsnio 4 dalies 2 punkte, tiek Formavimo taisyklių 12 punkte 2 papunktyje įtvirtinta, kad miestų ir miestelių teritorijose Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius.
Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektus įpareigoja veikti tik jai suteiktų įgaliojimų ribose. Valstybės ir savivaldybių institucijos, įgyvendindamos priskirtas funkcijas, turi veikti neperžengdamos turimos kompetencijos ribų, kitaip tariant, valstybės ir savivaldybių institucijos negali priimti sprendimų, priskirtinų kitos institucijos kompetencijai, o viešojo administravimo subjekto aktai, priimti viršijant įstatyminės kompetencijos ribas, yra vertinami kaip neteisėti ir naikintini.
Teritorijų planavimas yra savarankiška savivaldybės funkcija, sprendimą pradėti rengti ginčo žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą priima šio projekto organizatorius, t. y. atsakovė – Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Pareiškėja prašo įpareigoti atsakovę organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami), kadastro Nr. (duomenys neskelbiami), (duomenys neskelbiami), formavimo ir pertvarkymo projektą. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėja nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuris ribojasi su valstybinės žemės plotu, ir kuris pagal teritorijų planavimo dokumentus nėra suformuotas kaip atskiras sklypas. Pareiškėja pageidauja padidinti žemės sklypą, prijungiant tiesiogiai besiribojančią laisvą 0,75 a dydžio valstybinę žemę.
Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, kad formaliuoju aspektu įsiterpęs valstybinės žemės sklypas atitinka keliamus reikalavimus prašomam valstybinės žemės sklypui išsipirkti. Tačiau teismo nustatyta ir tai, jog šis 0,75 a dydžio ginčo žemės sklypas yra (duomenys neskelbiami) kraštovaizdžio draustinyje. Teismas vertina, jog tokiu atveju imperatyviai ir be jokios alternatyvos privalo būti taikoma Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis, kurioje numatyta, kad valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos (monitoringo) teritorijų draustinių, taip pat rekreacinių zonų valstybinė žemė, miškai, vandenys, krūmai, pelkės, akmenynai ir kita nenaudojama žemė neparduodama, išskyrus pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą parduodamą namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę bei iki 1 hektaro žemės ūkio veiklai tinkamus naudoti žemės plotus, įsiterpusius tarp privačios žemės sklypų.
Taigi šiuo atveju pagal nurodytą teisinį reguliavimą atsakovė ginčijamu sprendimu teisėtai netenkino pareiškėjos prašymo, nes įsiterpęs valstybinės žemės sklypas negali būti parduodamas, kadangi jis yra (duomenys neskelbiami) kraštovaizdžio draustinyje. Taip pat pažymėtina, jog pareiškėjos pageidaujamo papildomai pirkti valstybinės žemės plotas patenka į Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų nustatymo schemą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2011 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 1-91 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos A, B, C kategorijų gatvių ribų (raudonųjų linijų) schemos tvirtinimo“ suplanuotą (duomenys neskelbiami) teritoriją. Pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje nustatyta reguliavimą, žemė, kuri yra užimta gatvių, taip pat yra neparduodama.
Galiausiai, teismas pažymi ir tai, kad pareiškėjos argumentai, jog, nagrinėjamu atveju, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis sudaro teisinį pagrindą pareiškėjai išsipirkti su jai nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu besiribojantį valstybinės žemės sklypą yra atmestini kaip nepagrįsti. Įsiterpęs valstybinės žemės sklypas per definitionem nėra Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas namų valdos, asmeninio ūkio, mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypas (kitaip tariant, žemės sklypas skirtas ar būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti), ar tinkamas žemės ūkio veiklai žemės sklypas. Todėl ginčo žemės sklypui Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 6 dalis netaikoma dėl visiškai kito reguliavimo objekto. Visiškai nesuprantama pareiškėjos procesinė taktika remtis minėta Žemės reformos įstatymo nuostata, kai pati pareiškėja siekia išsipirkti ne namų valdos ar pan. žemės sklypą, o įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, kuris dėl pareiškėjos pageidavimo netampa namų valdos, asmeninio ūkio, mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo ar tinkamu žemės ūkio veiklai žemės sklypu. Dar daugiau, minėtas sklypas yra draustinyje, o kodėl nagrinėjamu atveju neturėtų būti taikomas specialusis teisinis reguliavimas – Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalis, pareiškėja jokių įtikinamų argumentų nepateikė.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas pareiškėjai negali būti parduodamas remiantis Saugomų teritorijų įstatymo 31 straipsnio 7 dalimi, kadangi yra jis yra (duomenys neskelbiami) kraštovaizdžio draustinyje. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. A256-86-/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) (kadastro Nr. (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą“. Taip pat nėra teisinio pagrindo tenkinti ir pareiškėjos išvestinio reikalavimo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją organizuoti žemės sklypo (duomenys neskelbiami) formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo pageidaujama sujungti įsiterpusį valstybinės žemės plotą su besiribojančiu žemės sklypu ir pareiškėjai įsiterpusį žemės plotą išsipirkti.
Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad Administracija visapusiškai ir išsamiai įvertino su keliamu ginču susijusias faktines aplinkybes, tinkamai taikė jos kompetenciją reglamentuojančius teisės aktus, nagrinėjimo procedūrų nepažeidė, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo. Sprendimas visiškai atitinka Viešojo administravimo įstatyme administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, yra išsamus ir motyvuotas.
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Ž. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.