Kauno apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Leškevičienei, Gitanai Levčenkaitei, Rūtai Balčiūnaitei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1976 m. lapkričio 20 d. Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis pas ūkininkus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1994 m. balandžio 15 d. Panevėžio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 2 dalį, 172 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams;

2) 1997 m. birželio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnį, 271 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams su 1/3 turto konfiskavimu; Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 13 d. nutartimi veika perkvalifikuota iš 1961 m. baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalies į 2000 m. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

4) 2004 m. rugsėjo 22 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, bausmę subendrinus su Jonavos rajono apylinkės teismo 2001 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu paskirtos ir Jonavos rajono apylinkės teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartimi naujai paskirtos neatliktos bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimas;

7) 2008 m. gegužės 9 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsniu, subendrinus su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė bausmė – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimas. Kauno apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu minėtas Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendis pakeistas dalyje dėl bausmių subendrinimo: paskirta galutinė bausmė – 4 metų 5 mėnesių laisvės atėmimas;

8) 2011 m. lapkričio 24 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir galutinė bausmė paskirta – 5 metų laisvės atėmimas;

9) 2012 m. kovo 5 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimu;

10) 2012 m. kovo 29 d. Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 9 dalimi, bausmes subendrinus su Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu bei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis, galutinė subendrinta bausmė paskirta – 6 metų laisvės atėmimas;

11) 2017 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), galutinę subendrintą bausmę paskiriant areštą 44 paroms;

12) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 16 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, 50 parų areštu;

13) 2018 m. birželio 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimu;

14) 2020 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 60 parų arešto bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. T. 2020 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 92 miško kvartalo 18 taksacinio miško sklype, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nupjovė ir pasikėsino pagrobti Vytėnų girininkijai priklausančius 6 vnt. žalių juodalksnių, 4 vnt. žalių beržų, kurie sudarė 3,53 m³ medienos, bendros 205,89 euro vertės, bet savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas girininkijos pareigūno.

Šiais veiksmais R. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje.

Kaltinamasis R. T. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad anksčiau turėjo leidimą rinktis malkas po traktoriaus pjovimo, tačiau tuo metu buvo šlapia, lijo, todėl eigulys liepė nedraskyti miško, vežti medžius, kai baigsis lietus, sakė pratęs leidimą. Maždaug po mėnesio, kai pradžiūvo miškas, matė, kad kaimynas važiavo vežtis medžius ir jis nusprendė važiuot į mišką. Tai buvo 2020 m. liepos 19 d. po pietų. Miške netoli namų, toje vietoje, kur anksčiau buvo išduotas leidimas rinktis malkas, iš pradžių rinko malkas, nupjovė medžius, kur prie eglių auga, kur kombainas nepasiekia. Jis (R. T.) nupjovė du juodalksnius ir du beržus. Leidimo pjauti medžius neturėjo. Jį, pjaunantį medžius, pagavo eigulys ir kaltino nupjovus 10 medžių, tačiau jis su tuo nesutinka, kadangi tenai vagia, kas netingi. Be to, į automobilį, su kuriuo buvo atvykęs, tiek netelpa. Eigulys jį kaltino ne tik dėl 19 dieną nupjautų medžių, bet ir tų, kurie buvo nupjauti anksčiau, tačiau jis pripažįsta nupjovęs tik du juodalksnius ir du beržus. Į mišką nuvyko autobusiuku „Ford Transit“, kuris priklauso jo mamai. Leidimo dėl automobilio mamos neprašo, pasiima ir važiuoja. Kartu su juo miške buvo sūnėnas R. P., kuris padėjo krauti medžius. Apie tai, kad leidimo neturi, su sūnėnu nekalbėjo. Su civiliniu ieškiniu sutinka.

Liudytojas S. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad yra girininkas, jam priklauso saugoti gamtą, todėl prevenciniais tikslais miške buvo įrengta kamera. Galimai 2020 m. liepos 17 d. apie 15–16 val. gavo nuotrauką, kad į mišką važiuoja sunkvežimis, todėl iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu ir pats vyko į įvykio vietą. Atvažiavęs į įvykio vietą, išgirdo burzgimą ir suprato, kad yra pjaunami medžiai, savo automobiliu užstatė kelią. Nuėjęs iki vietos, rado automobilį pastatytą miške, kur buvo pripjaustyta medžių, R. T. su jaunuoliu krovė malkų kalades į automobilį, pjūklai buvo padėti ant žemės. Jis viską nufilmavo, paėmė pjūklus ir parnešė iki savo automobilio. Vyrams pasakė, kad įkliuvo, nuėjo į automobilį ir laukė policijos pareigūnų. Tuo metu atvyko pavaduotojas V. J. su tarnybiniu automobiliu, kuriam jis buvo paskambinęs. Viskas vyko (duomenys neskelbtini) miške, Kauno r. Atvykę patruliai iškvietė ekspertus, apklausė asmenis ir išvežė juos į Kauną. Ekspertai dirbo iki vakaro. Policijos pareigūnai viską nufotografavo įvykio vieną, o jis kartu su pavaduotoju atvykęs kitą rytą viską apžiūrėjo ir nustatė, kad išpjauta dešimt medžių. Prieš metus toje vietoje vyko kirtimas, todėl buvo ir daugiau kelmų, tačiau šviežių kelmų rado dešimt. Ten buvo beržai, juodalksniai, lapuočiai medžiai. Kelmus išmatavo pagal nustatytą metodiką. Miške negalima pjauti medžių be leidimo. Kadangi jis išrašinėja leidimus, žinojo, kad kaltinamajam leidimo nebuvo išdavęs. J. T. buvo išduotas leidimas rinktis kirtimo liekanas, tačiau terminas buvo pasibaigęs kovo mėnesį.

Liudytojas V. J. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. vasaros metu jam paskambino girininkas ir paprašė atvykti su tarnybine mašina. Atvykęs į įvykio vietą, jis užstatė automobilį ant keliuko. Jis kartu su girininku S. Ž. girdėjo pjūklų garsus, pamatė du žmones, kurie į automobilį krovė medieną. Jie paėmė pjūklus, grįžo į tarnybinį automobilį, sudėjo pjūklus ir laukė policijos pareigūnų. Po kiek laiko minėti asmenys su savo automobiliu (sunkvežimiu) bandė išvykti, tačiau negalėjo pravažiuoti, todėl išlipo ir laukė policijos. Privažiavo apsaugos darbuotojas M. K.. R. T. su kitu žmogumi nuėjo namo, nesulaukę policijos. Paskui atvyko policijos ekipažas. Kadangi tų asmenų nebuvo, jie nuvyko pas juos į namus. Vėliau, atvykus kriminalistams, atidavė šiems pjūklus, nusifotografavo viską, nuėjo į mišką, paskaičiavo malkas. Suskaičiavo apie dešimt kelmų, juos išmatavo. Kelmai buvo šviežiai nupjauti, spalva buvo ryški, drėgnas paviršius. Asmenys jokių dokumentų dėl kirtimo nepateikė.

Civilinės ieškovės VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną jam paskambino S. Ž. ir pasakė, kad per mobilią stebėjimo kamerą pastebėjo autobusiuką, ir kad greičiausiai vyksta neteisėta veika. Jis, atvykęs į vietą, pamatė tarnybinį girininkijos automobilį, nuo pagrindinio kelio užblokavusį miško keliuką ir į griovį pasvirusį, įvažiavusį autobusiuką. Buvo atvykęs ir V. J.. Kol laukė policijos pareigūnų, griovyje sėdėjo ir laukė R. T. ir dar vienas asmuo. Kai atvyko policija, girininkas paaiškino, kad buvo savavališkas miško kirtimas be išrašyto leidimo kirsti mišką. Pareigūnai apklausė girininką ir V. J.. Kartu su pareigūnais paskaičiavo, kad šviežių kelmų, ne senesnių nei 3–4 dienos, buvo apie dešimt. Po to suskaičiavo automobilyje dalinai pakrautas kalades. Medienos kubų skaičiavimo sistema taikoma tada, kai kaladės yra sudėtos gražiai, tokiu atveju yra metodika kaip galima paskaičiuoti. Kubatūra kitą dieną buvo skaičiuota pagal nupjautus medžius, taikant specialią metodiką, kai matuojamas medis, skaičiuojama pagal medžio rūšį. Norint paskaičiuoti statų medį, svarbus kamieno skersmuo, medžio ilgis, rūšis ir rąstelio skersmuo. Civiliniame ieškinyje apskaičiuota vertė kaip stataus miško, paskaičiuota padarinė mediena pagal rastus kelmus. Buvo nupjauta dešimt medžių ir suskersuota pagal pjūvio žymes, taip pat buvo likusių viršūnių. Civilinis ieškinys susideda iš dviejų dalių. Nustatyta, kad buvo 3,53 kietmetriai padarinės medienos ir paskaičiuota, kiek ta mediena kainuotų, jeigu ji būtų parduota – tai yra 258 eurai. Iš šios sumos dar išskaičiuota 52,99 eurų išlaidų. Pagal nustatytą Aplinkos ministerijos metodiką pagal nupjautos medienos kiekį nustatyta ir žala aplinkai – 317 eurų. Kadangi miškas buvo pjaunamas be leidimo, tuo buvo padaryta žala aplinkai. Priteistos sumos dalis pervedama į mokesčių inspekciją kaip žala aplinkai, o 205 eurai laikoma įmonei padaryta žala.

Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jam paskambino dėdė R. T. ir paprašė padėti. Jis nuvyko pas dėdę į (duomenys neskelbtini). Kartu su dėde automobiliu ,,Ford“ nuvyko į mišką, vežėsi du pjūklus, miške nupjovė keturis nestorus medžius, krovė malkas, kai atvyko eigulys, kuris paėmė abu pjūklus ir nutraukė jų veiklą. Jis tik padėjo paprašytas, krovė malkas. Jam nėra skirtumo dėl leidimų. Iš viso buvo nupjauti keturi medžiai, iš kurių pusę buvo sukrauta į autobusiuką.

Liudytoja J. T. teismo posėdžio metu parodė, kad anksčiau jai buvo išduotas leidimas rinkti malkas, kurį turint, galima pjauti medžius prie eglučių. Kadangi buvo šlapia, S. Ž. sakė nevažiuoti į mišką, leidimas bus pratęstas. Kai atvežė kaimynui pinigus, ji klausė, ar bus pratęstas leidimas, jai atsakė, kad taip. Grįžusi namo ji sakė sūnui, kad bus pratęstas leidimas, tačiau tuo jos kalba ir baigėsi. Kai ji atsigulė, matyt paėmė jos automobilį ir išvažiavo tų malkų. Ji net nežinojo, kad jie išvažiavo. Apie įvykį ji sužinojo tik po to, kai R. T. paskambino ir pasakė, kad buvo paimtas automobilis ir pjūklai. Leidimas buvo išduotas po tai, kai ji už tai sumokėjo. Dėl leidimo pratęsimo ji nebuvo mokėjusi. Leidimas buvo išduotas malkų rinkimui, tačiau kur kreivas ar nulaužtas medis, sakė nupjauti galima. Ji nesakė sūnui, kad leidimas pratęstas, ji sakė, kad pratęs.

Liudytoja I. Č. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą, kurio metu apsiklausė J. T., iki kurios nuvyko ir apklausą atliko tarnybiniame automobilyje, naudojant kompiuterį ir dalyvaujant kitai kolegei. Liudytoja protokole surašė tai, ką kalbėjo J. T.. Prieš apklausą supildė pažymą, kad išaiškintos teisės ir pareigos, kad ji turi teisę atsisakyti duoti parodymus ar neatsakyti į klausimus, nes įtariamasis buvo jos sūnus, išaiškino dėl teisingų duomenų davimo. Po apklausos J. T. perskaitė atspausdintą tekstą ir pasirašė. Ar buvo reikštos pastabos, neprisiminė.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad galimai 2020 m. liepos 19 d. atvyko į įvykio vietą kartu su tyrėja A. D.. Jis tyrė įvykio vietą, surašė apžiūros protokolą. Įvykio vieta buvo miške, joje buvo paliktas benzininis pjūklas, stovėjo sunkvežimis, kuriame buvo sukrauta mediena. Įvykio vietoje buvo civilinės ieškovės atstovas, miškininkas ir tyrėja, visi rado šviežiai nukirstų kelmų, juos suskaičiavo, buvo daugiau nei dešimt. Buvo šviežias pjovimas, kadangi ant kelmų matėsi šviežios drožlės, nesudžiūvusios, be to, kai kuriose vietose žolės buvo ištryptos. Atliekant apžiūrą fotografavo įvykio vietą ir kelmus.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino liudytojo A. U. surašytą apžiūros protokolą (1 t., b. l. 29–30), kuriame nurodyta, kad buvo atlikta apžiūra (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje stovėjo autobusiukas ,,Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Krovininio autobusiuko galinėje dalyje yra įrengta be stogo talpa, kuri skirta kroviniams vežti. Talpoje yra sukrauta 50 vnt. įvairaus dydžio medienos kaladžių. Miško plote apie 20 metrų ilgio ir apie 20 metrų pločio teritorijoje yra ne mažiau kaip 8 vnt., šviežio kirtimo kelmų ir įvairaus dydžio formų medienos kaladžių bei pjautų šakų.

Liudytojas A. U. patvirtino, kad įvykio vietos apžiūros protokole nurodyti teisingi duomenys. Jis kalades suskaičiavo paviršutiniškai, ėmė kaladžių paviršių, bet turinio pilno neskaičiavo.

Iš 2020 m. liepos 28 d. Valstybės įmonės miškų urėdijos Dubravos regioninio padalinio pareiškimo dėl neteisėto medžių kirtimo ir pasisavinimo matyti, kad nurodyta, jog buvo pagrobta 10 vnt. medžių. Turtinė žala gamtai – 317,70 Eur, turtinis nuostolis – 205,89 Eur (1 t., b. l. 75–79).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad S. Ž. 2020 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. nuotoliniu būdu per vaizdo stebėjimo kameras pamatė, kad (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr. 92, į mišką įvažiavo sunkvežimis, apie kurį informacijos turėjo iš anksčiau, ir žinojo, kad juo naudojasi asmenys, kurie tikėtina vagia miško medieną, pjauna medžius. S. Ž. iš karto nuvyko į vietą ir užstatė išvažiavimą, buvo iškviesti policijos pareigūnai. Girdėjo benzininio pjūklo garsą ir suprato, kad yra pjaunami medžiai. Nuėjęs pažiūrėti, pamatė du asmenis, kurie pjūklus buvo padėję ant žemės ir krovė nupjautus medžius, supjaustytus kaladėmis, į krovinį bortinį mikroautobusą. Jis paėmė ant žemės padėtus benzininius pjūklus ir nunešė juos padėti į atvažiavusio pavaduotojo V. J. tarnybinį automobilį. Asmenys nebėgo, stengėsi paaiškinti, kad jie nieko blogo nedaro. Po kažkurio laiko tuos du asmenis sulaikė policijos pareigūnai. Apžiūrėjus miško teritoriją, buvo matyti, kad yra ką tik nupjautų lapuočių medžių kelmai. S. Ž. pareigūnams pateikė benzininį pjūklą ,,Husqvarna 130“, benzininį pjūklą ,,Stihl 440“ bei vaizdo įrašą iš įvykio vietos (1 t., b. l. 18–28).

Iš 2020 m. liepos 19 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 19 d. policijos pareigūnai apie 16.03 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), per kameras buvo užfiksuota, kaip į pranešėjo mišką autobusiuku atvažiavo vagys, kurie kerta medžius, vagia jau ne pirmą kartą. Atvykus nurodytu adresu 17.29 val., juos pasitiko teritorinį mišką prižiūrintis girininkas S. Ž., kuris paaiškino, kad per kameras pamatė, kaip iš jo prižiūrimo miško teritorijos 2 vyrai bando vogti medieną. Vykdamas link miško, pilietis paskambino policijai ir pranešė apie įvykį. Nuvykus į girelės miško 92-tą kvartalą, buvo surasti nelegaliai medieną pjaunantys R. P., R. T.. Minėti vyrai pasišalino iš įvykio vietos ir paliko darbo įrankius. R. P. ir R. T. buvo sulaikyti (1 t., b. l. 34–35).

Iš 2020 m. rugpjūčio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, fotonuotraukos, bei peržiūrėtos 2020 m. liepos 29 d. elektroniniu paštu pateiktos nuotraukos (1 t., b. l. 50–57).

Iš 2020 m. rugpjūčio 9 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas benzininis pjūklas,, Husqvarna 130“, kuris paimtas 2020 m. liepos 19 d., benzininis pjūklas ,,Stihl 440“, kuris paimtas 2020 m. liepos 19 d (1 t., b. l. 58–64).

Iš 2020 m. spalio 20 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota autobusiuko ,,Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priekaboje esanti išpjauta mediena (1 t., b. l. 68–72).

Iš 2020 m. liepos 19 d. įvykio dienos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) girininkijos kvartale Nr.92. Apžiūros metu paimtas krovininis autobusiukas ,,Ford“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su sukrauta mediena, fotografuota (1 t., b. l. 29–31, 3 t., b. l. 56–61).

Iš Medienos ruošos liekanų leidimo Serija 53L Nr. 00511 matyti, kad J. T. 2020 m. vasario 5 d. buvo išduotas leidimas dėl 4 m³ medienos ruošos liekanų, kuris galiojo iki 2020 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 47).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas R. T. pasikėsinus pagrobus nedidelės vertės svetimą turtą pasitvirtino.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Objektyviai ši veika pasireiškia asmeniui neteisėtai užvaldant svetimą turtą. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Vagystės baigtumo momentas priklauso nuo aplinkos, kurioje daromas nusikaltimas. Vagystės iš parduotuvių paprastai laikomos baigtomis, kai kaltininkas su pagrobta preke praeina pro kasą už ją nesusimokėjęs ar palieka parduotuvės patalpą, kadangi tokiu būdu jis užvaldo svetimą turtą ir įgyja teisę juo disponuoti. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad, grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, jog veikia prieš turto savininko valią, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Nedidelės vertės turtu laikomas toks turtas, kurio vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydį, tačiau neviršija 5 MGL (250 eurų) dydžio.

Faktines nusikalstamos veikos aplinkybes ir kaltinamojo kaltę tyčia pasikėsinus pagrobti svetimą – valstybės įmonei ,,Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regiono padalinys“ priklausantį turtą, patvirtina paties kaltinamojo R. T. parodymai, liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas, vaizdo įrašas, daiktų apžiūros protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga. Visi šie duomenys surinkti ir užfiksuoti įstatymo nustatyta tvarka, jie vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, logiškai ir nuosekliai tarpusavyje susiję, todėl konstatuojama, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.

Kaltinamasis pripažino, jog 2020 m. liepos 19 d. po pietų, miške, esančiame netoli jo namų, neturėdamas leidimo, pjovė medžius. Kartu su juo buvo sūnėnas R. P., kuris jam padėjo krauti medžius į autobusiuką. Bepjaunant medžius, jį užklupo girininkas, kuris paėmė pjūklus ir taip jo veiklą nutraukė. Kaltinamojo parodymus, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje pjovė miške medžius, patvirtina ir liudytojo R. P. parodymai, kad jis paprašytas kaltinamojo padėjo šiam dirbti miške, jie pjovė medžius, kuriuos krovė į autobusiuką, tačiau buvo užklupti girininko, kuris jų veiklą nutraukė. Kaltinamojo parodymus dėl to, kad bepjaunant medžius buvo užklupti girininkijos pareigūnų, kurie jo veiklą nutraukė, patvirtina ir girininko S. Ž., pavaduotojo V. J., M. K. parodymai, kuriais nustatyta, kad gavus informacijos dėl miške vykdomos galimai neteisėtos veiklos ir nuvykus į įvykio vietą, girdėjo pjūklų garsus, matė du žmones, t. y. kaltinamąjį ir kitą asmenį, kraunančius į autobusiuką kaladėmis supjautus medžius, be to matė ir nupjautų medžių, supjautų kaladėmis. Asmenims leidimas kirsti mišką nebuvo išduotas, todėl siekdami nutraukti neteisėtą veiką, jie paėmė šių asmenų pjūklus ir iškvietė policijos pareigūnus. Iš esmės analogiškas įvykio aplinkybės S. Ž. nurodė ir pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole.

Kaltinamasis pripažino, jog leidimo kirsti mišką jis neturėjo. Ši aplinkybė nustatyta ir liudytojo girininko S. Ž. parodymais, kuris pats ir išduoda tokius leidimus, liudytojų girininkijos darbuotojų V. J. ir M. K. parodymais, J. T. parodymais.

Byloje paties kaltinamojo, J. T. parodymais, rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, kad 2021 m. vasario mėnesį R. T. mamai J. T. buvo išduotas leidimas rinkti medienos ruošos liekanas, kurio galiojimas įvykio metu buvo pasibaigę ir jis nebuvo pratęstas. Apie tai kaltinamajam buvo žinoma. Be to, byloje nustatyta, kad R. T. ne rinko ar pjovė kirtimo liekanas, o kirto mišką, t. y. pjovė suaugusius brandžius medžius. Šią aplinkybę patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos nuotraukos, kuriose matomi stori nupjauti kamienai, gulintys nupjauti visi medžiai su šakomis ar kaladėmis sudalinti medžių kamienai. Vis šie duomenys patvirtina, jog R. T. neabejotinai suvokė, kad jis kerta mišką be leidimo, t. y. neteisėtai, ir tuo daro žalą gamtai bei miško savininkui.

Nors kaltinamasis nepripažino, kad jis nupjovė 10 medžių, teigė, kad jis nukirto tik keturis medžius, tačiau šiuos kaltinamojo parodymus paneigia liudytojų S. Ž., V. J., M. K. parodymai, kad jie nustatė 10 šviežiai nukirstų kelmų įvykio vietoje, o taip pat ir įvykio vietos apžiūros protokole bei fotonuotraukose užfiksuoti duomenys. Nuotraukose matoma dešimt skirtingų medžių kelmų, o taip pat gulintys nupjauti medžiai su šakomis bei kaladėmis supjaustyti skirtingų medžių kamienai. Įvykio vietos apžiūra atlikta tą pačią įvykio dieną. Liudytojai girininkijos pareigūnai patvirtino, kad šviežiai nupjautų medžių kelmai buvo drėgni, ryški spalva. Liudytojas, atlikęs įvykio vietos apžiūrą – A. U., patvirtino, kad įvykio vietą apžiūrėjo kartu su girininkijos pareigūnu, suskaičiavo daugiau nei dešimt šviežiai nukirstų kelmų. Parodė, kad buvo šviežias pjovimas, nes ant kelmų matėsi šviežios, nesudžiūvusios drožlės, kai kuriose vietose buvo ištrypta žolė. Nors kaltinamojo parodymus dėl iškirstų medžių kiekio patvirtino liudytojo R. P. parodymai, tačiau jie vertinami kritiški, kaip siekis padėti kaltinamajam išvengti atsakomybės, nes kaltinamasis yra jo dėdė. Be to, kaip jau nurodyta anksčiau, išpjautų medžių kiekis nustatytas kitais jau aptartais liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, kurie tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, todėl jų patikimumu teismas neabejoja.

Liudytojo S. Ž. parodymais, M. K. parodymais, o taip pat pareiškime ir civiliniame ieškinyje nurodytais skaičiavimais, kurie atlikti pagal nustatytas metodikas, įrodyta, kad R. T. nupjovė iš viso 3,53 m³ medienos, kurios vertė – 205, 89 eur. Ši vertė yra didesnė nei 3 MGL, tačiau mažesnė nei 5 MGL ir atitinka nedidelės vertės svetimo turto grobimo objektyviosios pusės požymį – dalyką.

Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. T. 2020 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini) girininkijoje, 92 miško kvartalo 18 taksacinio miško sklype, neteisėtai, neturėdamas leidimo, nupjovė (duomenys neskelbtini) girininkijai priklausančius 6 vnt. žalių juodalksnių, 4 vnt. žalių beržų, kurie sudarė 3,53 m³ medienos, 205,89 eur vertės.

Byloje taip pat nustatyta, kad R. T. ketino medieną neteisėtai pasisavinti, t. y. be leidimo iškirstą mišką kartu su R. P. krovė į autobusiuką, ketino išsivežti iš miško, tačiau nusikalstamo sumanymo nepavyko iki galo realizuoti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo užkluptas girininkijos pareigūnų, kurie neteisėtą veiką nutraukė, iškvietė policijos pareigūnus.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, 14 kartų teistas ir baustas administracine tvarka tame tarpe už rąstų pjovimą, sukrovimą į sunkvežimį ir išgabenimą, t. y. pavogimą, neabejotinai suvokė, kad neturėdamas leidimo, pjovė ir krovė medieną, kuri ne jam priklauso, elgėsi neteisėtai, darė žalą daikto savininkui ir norėjo taip veikti, t. y. yra veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, darytina išvada, kad kaltinamojo veikoje nustatyti ir įrodyti visi objektyvieji ir subjektyvieji pasikėsinimo įvykdyti nedidelės vertės turto vagystę požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcija numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvė apribojimo arba arešto bausmes.

BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už baudžiamąjį nusižengimą gali būti skiriama nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto.

R. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei. Veika padaryta tiesiogine tyčia, yra nebaigta – nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Veika padaryta savanaudiškais tikslais, siekiant gauti sau naudos. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad R. T. Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (2 t., b. l. 164), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (2 t., b. l. 165), todėl abejoti R. T. pakaltinamumu teismas neturi pagrindo.

Vertinant kaltinamojo pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis praeityje teistas 14 kartų, tame tarpe už nusikaltimus nuosavybei, ne kartą baustas administracine tvarka už smulkias vagystes, nedirba, darbo neieško, užimtumo tarnyboje neregistruotas. Visa tai neigiamai charakterizuoja kaltinamojo asmenybę ir rodo, jog toks nusikalstamas kaltinamojo elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, o jau susiformavusių antivisuomeninių nuostatų išraiška, rodanti ypatingai cinišką požiūrį į visuotinai priimtinas ir nusistovėjusias gyvenimo normas, elgesio taisykles, nuosavybės neliečiamybę. Kaltinamasis yra linkęs daryti teisės pažeidimus bei nusikalstamas veikas, švelnesnės bausmės kaltinamojo elgesiui įtakos neturi, todėl jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas, nustatant maksimalų šios bausmės dydį – 45 paras.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Byloje prokurorė prašė skirti BK 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę –konfiskuoti transporto priemonę „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir benzininius pjūklus „Husqvarna 130“ bei „Stihl 440“, kaip nusikaltimo padarymo priemones.

BK 72 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis kirsti mišką buvo pasiėmęs du pjūklus, važiavo į mišką automobiliu „Ford Transit“, kuriuo ketino išvežti medieną iš miško. Byloje kaltinamasis neneigė, kad šiais pjūklais pjovė medžius, be to, nustatyta, kad į automobilį jau buvo sukrauta dalis nupjautos medienos. Tai patvirtina, kad šie daiktai buvo naudojami ar ketinama juos panaudoti kaip priemones nusikalstamai veikai įvykdyti.

BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Vadovaujantis to paties straipsnio 4 dalies 1 punktu, kitam asmeniui priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas tada, kai savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Byloje nustatyta, kad automobilis „Ford Transit“, kuriuo kaltinamasis buvo nuvykęs į mišką kirsti medžių ir į kurį sudėjo dalį medienos, bei pjūklai nuosavybės teise jam nepriklauso. Šių daiktų savininkė yra jo mama J. T.. J. T. teisme neigė žinojusi, kad sūnus paėmė jos transporto priemonę ir išvažiavo kirsti mišką, tačiau tai prieštarauja jos ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, kad ji sakiusi sūnui ir anūkui važiuoti kirsti medžių, kurie liko nuo pavasario, nors, kaip teisme patvirtino, ji žinojo, kad leidimo tam neturi. Nors liudytoja teisme paneigė davusi tokius parodymus, paneigė iš viso buvus apklausta ikiteisminio tyrimo metu, tačiau teisme liudytoja apklausta tyrėja I. Č. parodė, jog liudytoją J. T. apklausė pagal visas taisykles, liudytoja protokolą perskaitė ir pasirašė. Netikėti šiais liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes nenustatyta, kad liudytoja I. Č. būtų turėjusi priežasčių apkalbėti J. T., kenkti jai ar jos sūnui. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad J. T. yra kaltinamojo mama ir turto, kuris gali būti konfiskuotas, savininkė, todėl yra suinteresuota bylos baigtimi. Esant šioms aplinkybėms, teismas J. T. parodymus, kad ji nežinojusi apie tai, jog sūnus važiuoja kirsti medžių be leidimo, vertina kritiškai, kaip siekį padėti sūnui išvengti atsakomybės bei išvengti galimo turto konfiskavimo. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad J. T. žinojo, jog jai priklausantys daiktai – du benzininiai pjūklai ir automobilis „Ford Transit“ bus panaudoti neteisėtai veikai daryti, todėl šie daiktai konfiskuotini kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės.

Byloje civilinė ieškovė VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pareiškė 523,59 eurų dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, kurią sudaro 317,70 Eur padaryta žala aplinkai ir 205,89 Eur padarytas civilinei ieškovei turtinis nuostolis (1 t., b. l. 75).

Byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji civilinė ieškovė VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ patyrė 205,89 eurų turtinę žalą, 317,70 eurų apskaičiuota aplinkai padaryta žala, iš viso 523,59 Eur. Žalos dydis pagrįstas ieškovės pateiktais rašytiniais dokumentais, kurių teisingumu ir patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, juose pateikti paskaičiavimai (1 t., b. l 76–79). Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog civilinis ieškinys pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas visiškai priteisiant iš kaltinamojo R. T. civilinės ieškovės VĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai 523,59 eurus turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas J. T. nuosavybės teise priklausančiam krovininiam automobiliui ,,Ford Transit FT 190“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius konfiskavimą, panaikintinas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB su vaizdo įrašu, saugomas byloje (1 t., b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje; krovininis autobusiukas ,,Ford Transit“, valstybės numeris (duomenys neskelbtini) saugomas automobilių saugojimo aikštelėje UAB ,,Augenas“, esančioje Kaune, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 36–39), benzininis pjūklas „Husqvarna 130“ ir benzininis pjūklas „Stihl 440“, saugomi Kauno apskr. VPK daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 65–67), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai savanoriškai prisistatęs R. T. faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio R. T. sulaikymo pagal įsiteisėjusį šį nuosprendį.

Išaiškinti R. T., kad ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, jis privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmę. Dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalint nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privaloma raštu arba elektroniniu paštu (el. paštas info@nti-pn.lt, telefonas 8 37 452 371) apie tai pranešti pataisos įstaigos administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1 punktu, konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemones: J. T. priklausančią transporto priemonę „Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje UAB ,,Augenas“, esančioje Kaune, Technikos g. 18A; J. T. priklausančius benzininį pjūklą „Husqvarna 130“ ir benzininį pjūklą „Stihl 440“, saugomus Kauno apskr. VPK daiktų saugykloje.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą J. T. nuosavybės teise priklausančiam krovininiam automobiliui ,,Ford Transit FT 190“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki konfiskavimo įvykdymo, įvykdžius konfiskavimą, panaikinti.

Tenkinti civilinį ieškinį ir iš R. T. civilinės ieškovės VĮ ,,Valstybinių miškų urėdijos Dubravos regiono padalinys“ naudai priteisti 523,59 eur (penkis šimtus dvidešimt tris eurus 59 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: USB su vaizdo įrašu, saugomą byloje (1 t., b. l. 28), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje; krovininį autobusiuką ,,Ford Transit“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomą automobilių saugojimo aikštelėje UAB ,,Augenas“, esančioje Kaune, Technikos g. 18A (1 t., b. l. 36–39), benzininį pjūklą „Husqvarna 130“ ir benzininį pjūklą „Stihl 440“, saugomus Kauno apskr. VPK daiktų saugykloje (t. 1, b. l. 65–67), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.