Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovui M. J. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Šalių reikalavimai ir argumentai, išvadą teikiančios institucijos pozicija

3. Per kalendorinį mėnesį dukros išlaikymui reikalingą pinigų sumą sudaro apie 430,00 Eur. Ieškovė dirba įmonėje „Little Eco Steps Limited", Jungtinėje Karalystėje, jos gaunamas mėnesinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius sudaro 938,41 Eur. Nekilnojamojo turto ir / ar automobilių ieškovė neturi.

4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė papildomai nurodė, jog pateiktos poreikių lentelės pagrįsti reikalingą dukros išlaikymui sumą tiek per praėjusius tris metus, tiek periodinėmis išmokomis. Ieškovė už praėjusius tris metus neprašo priteisti jokių laisvalaikio išlaidų, lentelėje paliktos tik išlaidos už keliones į Lietuvą. Faktiškai dukrai išlaikyti reikėjo didesnės sumos, nei nurodoma lentelėje, tačiau ieškovė prašo priteisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nurodyto minimalaus dydžio išlaidas. Atsakovas per praėjusius tris metus dukros išlaikymui pinigų neskyrė, dar anksčiau keliomis vienkartinėmis sumomis yra minimaliai prisidėjęs, nupirkęs daiktų dukrai. Ieškovė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad prie išlaikymo prisidėjo tiek atsakovas, tiek jo motina, neigia. Vaiko močiutė yra keletą daiktų nupirkusi, bet tai ieškovė laiko senelių dovanomis vaikui.

5. Taip pat ieškovės atstovė nurodė, jog ieškovė pašalpų negauna, gauna lengvatas. Viena iš jų susijusi su gyvenamuoju būstu: nuomojasi būstą už 80,00 Eur, tačiau nuoma net nėra įtraukta į vaiko poreikių lentelę. Visi poreikių lentelės duomenys yra nurodyti po lengvatų suteikimo. Ieškovės duomenimis atsakovas epizodiškai važinėja dirbti į Norvegiją, tačiau ką dirba ir koks jo atlyginimas, ieškovė nežino.

6. Atsakovas per paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos nepilnamečio vaiko išlaikymui neskyrė jokių lėšų ar turto, dėl to iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas už 3 metus po 200,00 Eur per mėnesį, iš viso – 7 200,00 Eur.

8. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teisme iškeltą bylą informuotas tinkamai, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai pasirašant.

9. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, jog sutinka mokėti 215,00 Eur išlaikymą periodinėmis išmokomis (2019 m. liepos 3 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 15 s. – 3 min. 20 s.), tik nesutinka su reikalavimu priteisti 7 200,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą, nes pastoviai teikė išlaikymą tiek atsakovas, tiek jo motina (2019 m. liepos 3 d. parengiamojo teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 50 s. – 5 min. 32 s.). Taip pat paklaustas nurodė, jog niekur nedirba šiuo metu, nes turi prižiūrėti tėvą, prieš tai dirbo iki 2019 m. kovo mėn. Periodinį išlaikymą teiks iš santaupų. Atsakovas taip pat nurodė, jog ieškovė, kaip vieniša motina, gauna kas savaitę 70,00 svarų už vaiką, būsto nuoma taip pat mokama tik iš dalies.

10. Į teismo posėdį atsakovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai (el. b. l. 101). Byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.

11. Išvadą teikianti institucija nurodė, jog siekiant, kad suaugęs vaikas taptų pilnaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus. Priteisiant konkretų išlaikymo dydį, būtina atsižvelgti į vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti po 215,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, mokamų nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, kas, skyriaus nuomone, atitinka vaiko interesus ir sudaro galimybę tenkinti vaiko poreikius.

12. Į teismo posėdį išvadą teikiančios institucijos atstovas neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Byloje gautas prašymas dėl Skyriaus specialistų didelio užimtumo ir laikinojo nedarbingumo nagrinėti bylą Skyriaus atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėjama išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas visiškai.

13. Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) gimė ieškovės ir atsakovo dukra G. J. (el. b. l. 13). Ieškovė dirba Jungtinėje Karalystėje, įmonėje “Little Eco Steps Limited”, per savaitę atskaičius mokesčius ieškovė gauna 207,06 GPB darbo užmokestį (el. b. l. 6). Ieškovė neturi jos vardu registruotų transporto priemonių (el. b. l. 9) ar nekilnojamojo turto (el. b. l. 14).

14. Ieškovė į bylą pateikė nepilnametės dukters poreikių lentelę (el. b. l. 11–12) bei poreikių lentelę už tris metus iki ieškinio teismui padavimo (el. b. l. 95).

15. Atsakovas jo vardu registruotų transporto priemonių (el. b. l. 47) ar nekilnojamojo turto neturi (el. b. l. 23). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas Lietuvoje neturi (el. b. l. 49).

Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo

16. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

17. Atsakovas, jo paties teigimu, šiuo metu nedirba, ieškovės teigimu – epizodiškai dirba Norvegijoje, yra jauno, darbingo amžiaus, teismas neturi duomenų apie tai, kad jis turėtų sveikatos sutrikimų. Pažymėtina, jog sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikams išlaikyti. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004). Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas ieškovės reikalavimo priteisti išlaikymą periodinėmis išmokomis neginčijo, parengiamojo teismo posėdžio metu patvirtino, kad su šiuo reikalavimu sutinka. Teismo vertinimu, atsakovas turi galimybę ir privalo vykdyti šią tėvo pareigą – teikti savo vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Pažymėtina, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar, juolab, išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

18. Išlaikymas vaikui priteistinas siekiant patenkinti ne tik šiandieninius vaiko poreikius, tačiau turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Ieškovė nurodė, kad dukrai tenkančios išlaidos vidutiniškai sudaro 451,63 Eur per mėnesį ir poreikių lentelėje detaliai paaiškino, kokia suma yra skiriama kiekvienam vaiko poreikiui (e. b. l. 11–12). Be to, ieškovė prašo priteisti mažesnę sumą, t. y. prašo priteisti pusę minimalios mėnesinės algos. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2019 m. sausio 1 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 430,00 Eur. Minėta suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovė byloje pateikė sąrašą, kuriame yra nurodyti vaiko poreikiai bei tam skirtinos lėšos. Teismas sprendžia, kad ieškovės nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui išlaikyti yra akivaizdžios ir pagrįstos net jų neįrodinėjant konkrečiais kvitais, įvertinus vaiko amžių bei jo poreikius. Pažymėtina, kad siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami vien minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų tinkamas sąlygas vystytis, realizuoti savo sugebėjimus.

19. Motinos ir tėvo pareiga rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Atsakovas negali būti atleistas nuo pareigos teikti savo vaikui išlaikymą, kadangi tai yra jo asmeninė prievolė, kuri negali būti perkelta kitam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalintis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Taigi atsakovas privalo teikti savo nepilnamečiam vaikui jo poreikius atitinkantį išlaikymą.

20. Atsižvelgiant į nurodytas įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, įvertinus visas išdėstytas aplinkybes ir vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių galimybes ir pastangas pasirūpinti vaiku, ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo laikomas pagrįstu ir tenkinamas – iš atsakovo priteisiamas išlaikymas G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 215,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. sausio 23 d.) iki jos pilnametystės (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 197 straipsnis, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Išlaikymo periodinėmis išmokomis suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnamečio vaiko atstovė pagal įstatymą motina L. B., išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

22. Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

23. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius iki ieškinio pateikimo po 200,00 Eur per mėnesį, iš viso 7 200,00 Eur (36 mėn. x 200,00 Eur).

24. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Nors teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo tada, kai vaiko tėvas (motina) jo nebeteikia, tačiau įstatyme nustatytas ribojimas išlaikymo skolai priteisti, t. y. išlaikymo skola negali būti išieškota daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pateikimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

25. Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės: vaiko poreikiai, kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3 straipsnis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

26. Atsakovas su pareikštu reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo nesutinka teigdamas, kad jis ir jo motina teikė šalių nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą, prisidėdami prie jos poreikių tenkinimo.

27. Teismas, vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo teikto dukrai materialinio išlaikymo, pažymi, kad ieškovė neigia atsakovo prisidėjimą prie dukters poreikių tenkinimo per paskutiniuosius tris metus iki ieškinio pateikimo. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog atsakovas yra kelis kartus prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko išlaikymo prieš 4-5 metus. Atsakovės motinos nupirktus kelis daiktus ieškovė laiko senelių dovanomis vaikui, kadangi kiti seneliai vaikui taip pat nuperka dovanų, bet tai nėra vaiko išlaikymas.

28. Teismas, įvertinęs ieškovės atstovės ir atsakovo parengiamojo teismo posėdžio metu išdėstytus paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, neturi pagrindo išvadai, jog atsakovas tinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Nors atsakovas nurodė, kad tarp šalių buvo geranoriški santykiai ir jis ir jo motina išlaikymą teikė, tačiau byloje tai patvirtinančių įrodymų nėra. Pažymėtina, jog parengiamasis teismo posėdis šioje byloje buvo atidėtas ir paskirtas tuo metu, kai atsakovo motina buvo Lietuvoje, kad atsakovas galėtų ją atsivesti į parengiamąjį teismo posėdį dėl tam tikrų aplinkybių paliudijimo. Nustatytu laiku nei atsakovas, nei jo motina į teismą neatvyko. Kaip jau buvo nurodyta, ieškovė kategoriškai neigia, jog atsakovas ar jo motina teikė dukrai išlaikymą, juo labiau neigė atsakovo pareigos teikti išlaikymą tinkamą vykdymą nurodydama, kad atsakovas jokia forma neprisidėjo prie dukters išlaikymo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad atsakovas nuolat, periodiškai būtų prisidėjęs prie vaiko einamųjų, būtinųjų poreikių tenkinimo.

29. Atsakovui nepateikus jokių objektyvių įrodymų apie jo dukrai teiktą išlaikymą, nėra pagrindo pripažinti atsakovą tinkamai vykdžius išlaikymo prievolę. Teismui pripažinus, kad atsakovas tinkamai tiek įstatyminės, tiek ir prigimtinės prievolės išlaikyti savo dukrą nevykdė, vadovaujantis CK nuostatomis, yra pagrindas tenkinti ieškovės reikalavimą ir dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

30. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojamą po 200,00 Eur per mėnesį. Ieškovė į bylą pateikė poreikių lentelę, kurioje surašyti per tris metus iki ieškinio padavimo teismui buvę nepilnametės dukros poreikiai. Kaip paaiškino ieškovės atstovė, į šią poreikių lentelę nėra įrašytas mergaitės laisvalaikis, kadangi didesnei nei minimali mėnesinė alga poreikių sumai pagrįsti ieškovei reikėtų išversti labai daug dokumentų, kurie visi yra anglų kalba, kadangi ieškovė su dukra gyvena Airijoje, o tai ieškovei šiuo metu būtų per sunki finansinė našta. Dėl to ieškovė prašo priteisti minimalaus išlaikymo įsiskolinimą, o šios sumos, pagal kasacinio teismo praktiką, ieškovė neprivalo pagrįsti rašytiniais įrodymais – kvitais, sutartimis ir pan.

31. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog dukros poreikiams teikė išlaikymą. Pažymėtina, jog nagrinėjant bylą atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaiko poreikiai) iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. byloje nenustatyta, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 215,00 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną. Priešingai, atsakovo paaiškinimai parengiamojo teismo posėdžio metu, kad jis iki kovo mėnesio dirbo, patvirtina, kad atsakovas buvo pajėgus teikti dukrai minimalų išlaikymą. Taigi iš ieškovės pateiktos poreikių lentelės nustačius šalių nepilnamečiam vaikui teiktino materialinio išlaikymo dydį, kuris yra mažesnis, nei prašomas priteisti išlaikymo dydis periodinėmis išmokomis ir kurio atsakovas neginčijo, iš atsakovo priteistinas materialinio išlaikymo įsiskolinimas už trijų metų laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 23 d. iki 2019 m. sausio 23 d., iš viso 7 200,00 Eur suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

33. Ieškovę atstovavo advokato padėjėja E. A.. Ieškovė pateikė duomenis, kad byloje patyrė 880,80 Eur išlaidas už advokato padėjėjos teiktas paslaugas, iš kurių: 300,00 Eur plius PVM už ieškinio parengimą, 60,00 Eur plius PVM už papildomų įrodymų rinkimą (Sodra pažyma), 140,00 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. liepos 3 d. posėdyje, 80,00 Eur plius PVM už konsultaciją ir poreikių lentelės sudarymą, 80,00 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje, 120,00 Eur plius PVM už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdyje (e. b. l. 107, 108–109).

21.1. Pažymėtina, jog tik dalis prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nurodytų maksimalių dydžių. Ieškovė prašo už papildomų įrodymų rinkimą – Sodros pažymos gavimą, priteisti 60,00 Eur plius PVM (60,00 Eur + 12,60 Eur). Pagal Rekomendacijų 8.18 punktą, maksimali priteistina suma už paklausimą renkant įrodymus yra 9,36 Eur (935,7 Eur x 0,01), ir, atsižvelgiant į tai, kad ieškovę atstovavo advokato padėjėja, priteistinos sumos mažintinos 20 proc. (Rekomendacijų 5 punktas), todėl prašomos priteisti 72,60 Eur išlaidos mažintinos iki 7,49 Eur.

21.2. Ieškovė taip pat prašo priteisti 80,00 Eur plius PVM bylinėjimosi išlaidas už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugpjūčio 8 d. posėdyje. Atsižvelgiant į tai, kad šis posėdis truko 5 min., į posėdį atvykusi ieškovės atstovė nurodė, jog šalys siekia sudaryti taikos sutartį, prašė posėdį atidėti suteikiant galimybę šalims susitarti taikiai, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos iš atsakovo (Rekomendacijų 8.19 punktas, 9 punktas).

21.3. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis Rekomendacijose nustatytais maksimaliais bylinėjimosi išlaidų dydžiais, ieškovei iš atsakovo priteisiamos šios bylinėjimosi išlaidos: 300,00 Eur plius 63,00 Eur už ieškinio parengimą, 7,49 Eur už papildomų įrodymų rinkimą (Sodra pažyma), 140,00 Eur plius 29,40 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. liepos 3 d. posėdyje, 80,00 Eur plius 16,80 Eur už konsultaciją ir poreikių lentelės sudarymą, 120,00 Eur plius 25,20 Eur už pasirengimą ir atstovavimą 2019 m. rugsėjo 30 d. posėdyje, iš viso – 781,89 Eur.

34. Ieškovė už ieškinį turėjo sumokėti 220,00 Eur žyminio mokesčio (215,00 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. = 58,05 Eur; 7 200,00 Eur x 3 proc. x 75 proc. = 162,00 Eur) (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl žyminis mokestis valstybei priteisiamas iš atsakovo (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

35. Patenkinus ieškinį, iš atsakovo valstybei priteistinos 10,39 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametei dukrai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 215,00 Eur (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis nuo 2019 m. sausio 23 d. iki G. J. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dukters G. J., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7 200,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų eurų 00 ct) išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai G. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 781,89 Eur (septynių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 89 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 220,00 Eur (dviejų šimtų dvidešimties eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 10,39 Eur (dešimties eurų 39 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Šios sumos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.