Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-5198-516/2011 pagal ieškovo reorganizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Forest brothers“ ieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl išperkamosios nuomos sutarčių pripažinimo niekinėmis.

Atskiruoju skundu ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Teismas nepagrįstai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę vertino tik vieno iš ieškovo ieškinyje pareikštų reikalavimų kontekste. Savo ieškinyje ieškovas be reikalavimo pripažinti sutartis niekinėmis papildomai prašė taikyti dvišalę restituciją, t.y. įpareigoti ieškovą atsakovui grąžinti niekinių ieškinyje nurodytų sutarčių pagrindu ieškovui perduotą turtą, o atsakovą įpareigoti sumokėti ieškovui visas šių sutarčių pagrindu ieškovo atsakovui sumokėtas įmokas. Būtent šių reikalavimų kontekste egzistuoja reali grėsmė, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, tačiau teismas šių reikalavimų kontekste laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės nevertino, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.Atsakovas pateikė ieškovui raštą dėl vienašališko Sutarčių nutraukimo ir dvi PVM sąskaitas – faktūras, iš kurių matyti, kad nutraukus sutartis ieškovas pagal sutartis tariamai liko skolingas atsakovui 80 572, 35 Lt. Tuo tarpu ieškovas yra restruktūrizuojama bendrovė, todėl prievolių pagal sutartis vykdymas ieškovui yra objektyviai neįmanomas bei pažeidžia kitų ieškovo kreditorių teises ir teisėtus interesus.Dėl netinkamo sutarčių vykdymo atsakovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą su prašymu nutraukti ieškovo restruktūrizavimo bylą ir Kauno apygardos teismas įpareigojo ieškovą pateikti teismui išsamius paaiškinimus dėl atsakovo rašte nurodytų aplinkybių. Taigi akivaizdu, kad neuždraudus atsakovui ir/arba jo vardu tretiesiems asmenims reikalauti geranoriškai arba priverstinai įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, egzistuoja grėsmė, kad ieškovo restruktūrizavimo byla bus nutraukta. Nutraukus restruktūrizavimo bylą ieškovui neišvengiamai būtų iškelta bankroto byla, o tai reikštų, jog ieškovas prarastų galimybę išsaugoti savo ūkinės – komercinės veiklos tęstinumą. Tokiu atveju ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas, kadangi ieškovas ir atsakovas nebegalėtų būti grąžinti į padėtį, buvusią iki sutarčių sudarymo.

Ieškovas netinkamai suvokia restitucijos sukeliamas teisines pasekmes. Taikant restituciją nėra siekiama šalis grąžinti į absoliučiai tą pačią finansinę, teisinę ir kitokią padėtį, kurioje šalys buvo prieš sutarties sudarymą. Restitucija yra taikoma tik konkrečios sutarties kontekste ir tik grąžinant tai, kas buvo gauta vykdant šią konkrečią sutartį. Šalių turtinė padėtis ir teisinis statusas gali turėti įtakos restitucijos taikymui tik tuo atveju, jei šalis neturi finansinių išteklių grąžinti tai, ką buvo gavusi. Pažymėtina, kad atsakovas yra viena didžiausių Lietuvoje veikiančių finansų įstaigų, veikia pelningai, o 644 449, 49 Lt suma atsakovui nėra didelė lyginant su atsakovo turimo turto ir gaunamo pelno dydžiu. Dėl to nėra jokios rizikos, kad teismo sprendimas, kuriuo būtų taikoma restitucija ir atsakovas įpareigojamas grąžinti gautas įmokas, galėtų būti neįvykdytas.Bankroto bylos iškėlimas ieškovui nesudaro grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes restitucija išperkamosios nuomos sutarčių rėmuose galės būti taikoma ir po bankroto bylos iškėlimo. Be to, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o ne garantuoti ieškovo veiklos tęstinumą.Net ir taikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas turėtų teisę inicijuoti ieškovo restruktūrizavimo bylos nutraukimą, nes ieškovas nevykdo ir sutartinių įsipareigojimų pagal kitas keturias lizingo sutartis, kurias ieškovas taip pat pažeidė ir kurios buvo nutrauktos, o jų nevykdymas taip pat laikomas ieškovo restruktūrizavimo plano pažeidimu. Šios sutartys akivaizdžiai nėra niekinės.Ieškovo teiginys, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti ne tik ieškovo, bet ir jo kreditorių interesai, yra nepagrįstas, nes atsakovas taip pat yra ieškovo kreditorius ir būtent dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtų pažeidžiami teisėti atsakovo interesai.Atsakovas yra sąžininga sutarčių šalis, išperkamosios nuomos sutartys buvo sudarytos ieškovo iniciatyva, o vėliau vienašališkai nutrauktos, nes ieškovas iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus. Esant tokiai situacijai, atsakovas yra laikytinas nukentėjusiąja išperkamosios nuomos sutarčių šalimi, todėl negali būti ribojamos atsakovo teisės ginti pažeistas teises. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės apribotų ir atsakovo teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, o tai nėra suderinama su CPK 5 straipsnio 1 dalimi ir CK 1.137 straipsnio 1 dalimi.Ieškovas prašo apriboti atsakovo teisę ginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, todėl akivaizdu, kad tokios laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo principo ir negali būti taikomos.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių – ginčo sutarčių galiojimo sustabdymo ir uždraudimo atsakovui bei kitiems asmenims reikalauti iš ieškovo vykdyti ginčo sutartis taikymo pagal pareikštus reikalavimus byloje dėl tarp šalių sudarytų civilinių sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo. Siekiant teisingai išspręsti šį klausimą, reikia įvertinti, kokios rūšies ieškinys paduotas, kokia yra laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas, ar prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti jų įvykdymą.

Teisė į teisminę gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Kadangi nuo ieškovo kreipimosi į teismą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo gali praeiti netrumpas laikotarpis, dėl įvairių priežasčių gali tapti sunku arba neįmanoma realiai įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymą.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimai ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Laikinosios apsaugos priemonės taikomos tik pareikštų reikalavimų ribose (CPK 145 str. 2 d.).

Laikinųjų apsaugos priemonių konkrečios rūšies parinkimą lemia ieškinio rūšis. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje ieškiniai pagal procesinį tikslą skirstomi į ieškinius: 1) dėl pripažinimo; 2) dėl priteisimo; 3) dėl teisinių santykių modifikavimo. Ieškiniai dėl pripažinimo paprastai turi prejudicinę galią ieškiniams dėl priteisimo ir nereikalauja priverstinio vykdymo. Ieškiniais dėl priteisimo ieškovas siekia, kad atsakovas atliktų tam tikrus turtinio pobūdžio veiksmus (perduotų turtą, sumokėtų skolą ir pan.). Siekiant užtikrinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą pagal tokius reikalavimus, gali būti taikomi laikini turtinio pobūdžio suvaržymai atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-886/2010).

Kai reiškiamas reikalavimas dėl sandorių pripažinimo niekiniais, laikoma, kad ieškovas padavė ieškinį dėl pripažinimo. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 str. 1 d.). Todėl užtikrinti tokio ieškinio dėl pripažinimo įvykdymą negalima. Kai sandoris negalioja, taikoma restitucija, t. y. kiekviena šalis turi grąžinti kitai tai, ką yra gavusi, natūra, o kai to negalima padaryti, turi atlyginti to vertę pinigais (CK 1.80 str. 2 d.). Ieškovas, siekdamas užtikrinti restitucijos taikymą pagal niekinį sandorį, gali prašyti atsakovo atžvilgiu taikyti tam tikrus suvaržymus, pavyzdžiui, turto, jei jis buvo perduotas pagal niekinį sandorį, areštą, prašyti areštuoti asmens turtą, siekiant užtikrinti priteistinos pinigų sumos, pritaikius restituciją, grąžinimą ir pan.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus dėl su atsakovu sudarytų sutarčių, kurias jis kvalifikuoja kaip lizingo sutartis bei su šiomis sutartimis susijusios sutarties, pripažinimo niekinėmis ir prašo taikyti restituciją – įpareigoti ieškovą grąžinti atsakovui pagal šias sutartis gautą žemės sklypą, o atsakovą įpareigoti grąžinti ieškovui sumokėtas sumas už sklypą. Kolegija pažymi, kad reikalavimas dėl sandorių pripažinimo niekiniais laikomas ieškiniu dėl pripažinimo ir jis nereikalauja priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko nereikės vykdyti, negalima. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, siekiant užtikrinti tokio reikalavimo įvykdymą, neatitiktų jų tikslo ir paskirties. Kita vertus, kaip minėta, gali būti užtikrinamas taikytinos restitucijos pagal ieškovui galimai palankų teismo sprendimą vykdymas.

Iš ieškovo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad pareikštų reikalavimų įvykdymą jis prašo užtikrinti dviem priemonėmis: 1) sustabdyti išperkamosios nuomos sutarčių, kurias jis laiko niekinėmis, galiojimą; 2) uždrausti atsakovui ir/ar jo vardu tretiesiems asmenims reikalauti įvykdyti šiomis sutartimis bei Susitarimu prisiimtus prievolinius įsipareigojimus. Kolegijos nuomone, nei viena iš šių priemonių nėra susijusi su restitucijos įvykdymo užtikrinimu, t. y. ginčo daikto perdavimu iš ieškovo atsakovui ir pinigų perdavimu iš atsakovo ieškovui.

Prašymas stabdyti sutarčių, kurias ieškovas laiko niekinėmis, vykdymą, nesusijęs su galimai palankiu ieškovui teismo sprendimo dėl restitucijos taikymo įvykdymo užtikrinimu, t. y. tokios priemonės taikymas pagal pareikštus reikalavimus neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir tikslo. Kolegija pažymi, kad ieškovas neįrodinėja, jog būtų sudėtinga ar neįmanoma susigrąžinti sumokėtas įmokas pagal sutartis ir neprašo taikyti atsakovo turto arešto. Sprendžiant tarpinį procesinį klausimą byloje (dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) stabdyti sutarties, kuri jos šalims turi įstatymo galią, kol nėra nuginčyta (CK 6.189 str. 1 d.), galiojimą ir sutartinių prievolių vykdymą teismas pagal pareikštą ieškinį dėl pripažinimo ir restitucijos taikymo neturi pagrindo. Be to, ieškovas, laikydamas šalių sudarytus sandorius niekiniais, o atsakovui vienašališkai jas nutraukus, ir taip nemoka įmokų pagal išperkamosios nuomos sutartis, tad įpareigoti nevykdyti to, kas ir taip nevykdoma, nėra teisinės prasmės. Ginčas dėl šalių sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo gali būti sprendžiamas pagal savarankiškai pareikštus reikalavimus kitoje byloje.

Kita ieškovo prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė – uždraudimas atsakovui ir/ar jo vardu tretiesiems asmenims reikalauti įvykdyti šalių sutartimis bei Susitarimu prisiimtus prievolinius įsipareigojimus taip pat yra susijusi su sutartinių prievolių tarp šalių vykdymu, o ne pareikšto reikalavimo pripažinti sandorius niekiniais ir taikyti restituciją įvykdymo užtikrinimu, t. y. prašoma priemonė nesusijusi su pareikštais reikalavimais. Be to, pagal ieškinį dėl sandorių pripažinimo niekiniais teismas neturi teisės net ir laikinai modifikuoti šalių sutartinių teisinių santykių ar įsipareigojimų pagal tokius santykius vykdymą, nes tai būtų savarankiško ginčo dėl sutartinių prievolių vykdymo tinkamumo, kurio byloje nėra, išsprendimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bylos duomenis ginčijamos išperkamosios nuomos sutartys, atsakovo sprendimu jau yra nutrauktos (CK 6.217 str.), taigi, ir dėl šios priežasties negalima sustabdyti galiojimo sutarčių, kurių galiojimas jau nutrauktas, taip pat uždrausti reikalauti vykdyti prievolinius įsipareigojimus pagal nutrauktas sutartis. Tokiais atvejais viena sutarčių šalis gali ginčyti sutarčių nutraukimo teisėtumą, o kita sutarčių šalis, nutraukusi jų galiojimą, reikalauti iš sutartis pažeidusios šalies civilinės atsakomybės. Tačiau tokie reikalavimai šioje byloje nėra pareikšti, dėl to negali lemti atitinkamų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje.

Kaip nepagrįstas atmestinas apelianto argumentas, kad jis yra restruktūrizuojama įmonė ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų netaikius byloje prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovas taptų nemokus. Šioje byloje pagal paties ieškovo pareikštus reikalavimus sprendžiama dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir restitucijos taikymo (ieškinio dalykas), o ne ieškovo mokumo ar nemokumo. Tai, kad bylos baigtis gali turėti reikšmės ieškovo turtinei padėčiai, nesudaro pagrindo taikyti tokių laikinųjų apsaugos priemonių, kurios nesusijusios su pareikštais reikalavimais ir negali užtikrinti ieškovui galimai palankaus sprendimo byloje įvykdymą.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl tokių priemonių taikymo pagal pareikštus reikalavimus byloje. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.