- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2007-03-15
- Bylos Nr.
- 1A-4-382-2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zigmas Pocius (pirm.), Valentinas Janonis, Rasa Valentinienė
- Nuteistasis
- D. O., Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo
- Nukentėjusysis
- D. K., J. S.
- Advokatai
- Andrius Marapolskas, Jurijus Stepanovas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Pociaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. ir Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (už D. K. turto pasisavinimą apgaule) - dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 2 d. (už G. V. turto pasisavinimą apgaule) - dvejiems metams laisvės atėmimo, pagal LR BK 182 str. 2 d. (už J. S. turto pasisavinimą apgaule) - dvejiems metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. l, 4 dalimis šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė nustatyta treji metai laisvės atėmimo.
D. K. ir J. S. pripažinta teisė į civilinių ieškinių patenkinimą, o jų dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. O. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą:
2002 m. sausio 15 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu, neatlygintinai įgyti D. K. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir suklaidinęs D. K. dėl ketinimo vykdyti turtinę prievolę pagal sudarytą sutartį, įtikino pastarąjį paskolinti jam 16000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003 m. sausio 15 d. bei mokėti po 6,5 procento palūkanų kas mėnesį iki visiško atsiskaitymo, tačiau, gavęs pinigus, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. vasario 3 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti D. K. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis nepriklauso jam, D. O. D. K. melagingai pažadėjo perduoti D. K. nuosavybėn mikroautobusą „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei už gautus pinigus D. K. nupirkti naują mikroautobusą. Tokiais pažadais suklaidinęs D. K., pagal sudarytą sutartį iš D. K. gavo 34000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2004 m. vasario 3 d. Gavęs pinigus, D. O. turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Be to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. kovo 21 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti D. K. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis ir licencija nepriklauso jam, D. O. D. K. melagingai pažadėjo už gautus pinigus perduoti jo nuosavybėn mikroautobusą „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei D. K. vardu užregistruoti dvi licencijas keleiviams vežti. Taip D. K. suklaidinęs pagal paskolos sutartį iš D. K. gavo 28000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003 m. birželio 21 d. Tačiau D. O. turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Taip D. O. apgaule užvaldė D. K. 78000 litų.
D. O. nuteistas už tai, kad 2002 m. lapkričio mėnesį, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti J. S. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis ir licencija nepriklauso jam, melagingai pažadėjo J. S. už gautus pinigus perduoti jo nuosavybėn mikroautobusą „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užregistruoti J. S. vardu 6-ojo maršruto licenciją keleiviams vežti. Taip suklaidinęs J. S. iš pastarojo pagal paskolos sutartį gavo 24 000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003 m. rugsėjo 1 d. bei mokėti po 10 procentų palūkanų kas mėnesį iki visiško atsiskaitymo. Tačiau, gavęs pinigus, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Be to, D. O. nuteistas už tai, jog, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. rugpjūčio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti J. S. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad nekilnojamasis turtas neregistruotas jo vardu, J. S. melagingai pažadėjo už gautus pinigus prievolės neįvykdymo atveju perduoti J. S. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini) mieste, ir tokiu būdu suklaidinęs J. S. pagal sudarytą paskolos sutartį iš J. S. gavo 77000 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003 rugpjūčio 30 d., tačiau turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Taip D. O. apgaule užvaldė J. S. 101000 litų.
D. O. nuteistas ir už tai, kad 2003 m. sausio 25 d., apie 18 val., Vyturio g. 9-57, Klaipėdos mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti A. V. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis ir licencija nepriklauso jam, melagingai pažadėjo A. V. už gautus iš jo pinigus užregistruoti A. V. vardu dalį mikroautobuso „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei 15-ojo maršruto licenciją keleiviams vežti. Taip suklaidinęs A. V. iš pastarojo pagal sudarytą paskolos sutartį gavo 12640 litų. D. O., gavęs pinigus, turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Be to, jis nuteistas už tai, kad, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2003 m. vasario 6 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti A. V. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu ir realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis ir licencija jam nepriklauso, A. V. melagingai pažadėjo už iš jo gautus pinigus perduoti A. V. nuosavybėn kitą dalį mikroautobuso „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. V. vardu užregistruoti 15-ojo maršruto licenciją keleiviams vežti. Taip suklaidinęs A. V. pagal sudarytą paskolos sutartį iš A. V. gavo 12640 Lt, kuriuos įsipareigojo grąžinti iki 2003 m. gegužės 6 d., tačiau turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų negrąžino.
Be to, jis nuteistas už tai, jog tęsdamas nusikalstamą veiką 2003 m. vasario 25 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) mieste, iš anksto suplanavęs ir turėdamas tikslą apgaulės būdu neatlygintinai įgyti A. V. turtą - pinigus, piktnaudžiaudamas A. V. pasitikėjimu, realiai neketindamas vykdyti turtinės prievolės, sąmoningai nutylėjęs, kad automobilis ir licencija jam nepriklauso, A. V. melagingai pažadėjo už gautus iš jo pinigus perduoti A. V. nuosavybėn dalį mikroautobuso „Mercedes – Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. V. vardu užregistruoti 6-ojo maršruto licenciją keleiviams vežti. Taip suklaidinęs A. V. pagal sudarytą paskolos sutartį iš jo gavo 12000 Lt, tačiau turtinės prievolės neįvykdė ir pinigų A. V. negrąžino.
Taip D. O. apgaule užvaldė A. V. 37280 litų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis D. O. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Teigia, kad nuteistas nepagrįstai. Teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį pažeisdamas LR BPK 3 str. l d. reikalavimus. Nuosprendyje padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 182 str. 2 d., sudėties. Iš nukentėjusiųjų pinigus skolinosi keletą kartų ir ketino finansinius įsipareigojimus vykdyti. Tai padaryti galėjo, nes jam priklausė du keleiviniai autobusai. Su D. K., J. S., A. V. ketino būti turto ir verslo partneriais ir su jais susitarė, kad, jeigu jų bendras verslas neįvyks, jis grąžins jiems pinigus. Mano, kad byloje nėra įrodymų, jog jis svetimą turtą užvaldė apgaule. Nukentėjusiųjų parodymai yra nenuoseklūs. Teismas neįvertino aplinkybės, kad J. S. neturėjo tiek pinigų. Jis pasiskolino daug mažesnę pinigų sumą. Kitą pinigų sumą sudaro sutartos palūkanos. Teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas BPK normas, o civilinius santykius, jei sutartys su nukentėjusiaisiais būtų realios, pripažindamas nusikaltimu, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., Ketvirtojo protokolo l str., BK 3 str., 8 str., 9 str. nuostatas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis dirba, neteistas, turi nepilnametį vaiką, grąžino skolą A. V. ir ketina grąžinti pinigus kitiems nukentėjusiesiems, todėl paskyrė per griežtą bausmę.
Apeliaciniu skundu Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašo skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės pakeisti, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. O. pagal BK 182 str. 2 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės kaip už atskirus nusikaltimus. Už D. K., G. V., J. S. turto įgijimą apgaule kaip už vieną tęstinę nusikalstamą veiką pagal BK 182 str. 2 d. paskirti D. O. ketverius metus ir tris mėnesius laisvės atėmimo. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Teigia, kad apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (LR BK 328 str. l ir 2 punktai), nes priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas neteisingai ir nepagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pripažinęs, kad kaltinamojo padaryta veika yra tęstinė ir kvalifikuota pagal LR BK 182 str. 2 d. teisingai, bausmes už kiekvieną pasisavintą pinigų sumą paskyrė atskirai. Teismas, išskaidęs kaltinamojo tęstinę veiką į atskirus epizodus, prieštaravo anksčiau savo konstatuotiems faktams dėl veikos kvalifikacijos pagrindų ir nepagrįstai bei nemotyvuotai nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kaltinamojo veikas pripažino pakartotinėmis. Toks teismo sprendimas apsunkina nuteistojo teisinę padėtį.
Prokuroras mano, kad teismas paskyrė neteisingą bausmę. Kaltinamasis padarė sunkų, savanaudišką nusikaltimą nuosavybei, kvalifikuojantis sukčiavimą požymis - įgytas didelės vertės svetimas turtas. Dėl padarytos veikos kaltinamasis kaltu neprisipažino, civilinių ieškinių neatlygino, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta. Mano, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus griežtesnę negu sankcijos vidurkis bausmę.
Prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti.
Nukentėjusysis D. K., nukentėjusysis J. S. ir jo atstovas prašė neskirti D. O. realios laisvės atėmimo bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo D. O. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies (BPK 328 str. 1 d., 2 d.).
Nuteistojo D. O. kaltę apgaule įgijus svetimą turtą įrodo byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir nuosprendyje aptarti įrodymai. D. O., piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, įgydamas D. K., A. V., J. S. turtą, sugebėjo pasinaudoti tuo, kad nukentėjusieji nežinojo, kokios yra realios ir teisėtos galimybes užsiimti keleivių pervežimu automobiliais pagal licencijas, išduodamas Klaipėdos miesto savivaldybėje. Licencijos negalėjo būti nei parduodamos, nei kitaip perleidžiamos tretiesiems asmenims (t. 1, b. l. 167) ir jų nuteistasis neturėjo, nors rašytiniais įsipareigojimais nukentėjusiesiems jas kartu su automobiliais ar dalimi jų parduodavo. D. O. už gautus iš nukentėjusiųjų pinigus pažadėdavo nupirkti ir perduoti jų nuosavybėn mikroautobusus, licencijas keleiviams vežti, tačiau realiai šių pažadų nevykdė, pinigus išleisdavo kitiems savo asmeniniams reikalams. Jis teisiamajame posėdyje parodė, kad pinigus investavo į savo verslą (t. 2, b. l. 141 – 142). Siekdamas apgauti nukentėjusiuosius, kad šie nereikalautų savo pinigų, tą patį turtą paimdavo iš vieno nukentėjusiojo ir perduodavo kitam, pažadėdavo perrašyti butą, kuris nebuvo jo nuosavybė. J. S. vardu registruotą mikroautobusą „Mercedes - Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė D. K., o praktiškai tuo autobusu naudojosi pats. Mikroautobusus „Mercedes - Benz“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) A. V. pardavė fiktyviai, nes nuosavybės teisių į šiuos autobusus ar jų dalį A. V. neįgijo. Vengdamas grąžinti iš J. S. gautus pinigus, jo motinai pardavė (D. O. parodymais, įkeitė) jau anksčiau realizuotus autobusus. Butas (duomenys neskelbtini), kurį už skolą įsipareigojo perleisti J. S., buvo kitų asmenų, o ne D. O. nuosavybė (t. 2, b. l. 9). D. O. apeliaciniame skunde tvirtindamas, kad J. S. neturėjo tiek pinigų, kiek nurodyta paskolos sutartyje, kad iš J. S. buvo pasiskolinta žymiai mažesnė suma, iš esmės pripažįsta, kad su J. S. dėl 77000 litų paskolos sudarė fiktyvią sutartį. Nuteistasis skolinosi dideles pinigų sumas iš anksto žinodamas, kad pinigų nukentėjusiesiems grąžinti neturi ir neturės. Tik 2005 m. vasario 10 d., praėjus dvejiems metams nuo pinigų gavimo momento, ikiteisminio tyrimo metu D. O. A. V. tam, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas, grąžino 37280 litų (t. 1, b. l. 39). Bylos nagrinėjimo teisme metu D. K. grąžino 5000 litų ( t. 3, b. l. 28), nors teisiamajame posėdyje žadėjo grąžinti 26000 litų (t. 2, b. l. 142). D. O. apeliaciniame skunde verčia abejoti nukentėjusiųjų parodymais, tačiau nenurodė, kuo pasireiškia nukentėjusiųjų parodymų nenuoseklumas ir prieštaringumas. Pirmosios instancijos teismas ir kolegija visus šių asmenų parodymus vertino su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatuoja, kad esminių prieštaravimų, kurie būtų kliūtimi priimti byloje teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tuose parodymuose nėra. Kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes BPK 58, 224, 225 straipsnių nuostatos nepažeistos. Nepažeistos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d. nuostatos. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ketvirtojo protokolo 1 straipsnyje kalbama apie realias sutartines prievoles, kurios nenaudojamos nusikalstamai veikai maskuoti. D. O. sutartis sudarė tam, kad įgytų nukentėjusiųjų pasitikėjimą ir tuo pasitikėjimu galėtų piktnaudžiauti, sudarytų sutarčių įvykdyti neketino. Todėl nuteistojo skunde minimos Konvencijos ketvirtojo protokolo 1 dalies nuostatos ar Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nuostatos nepažeistos. Kuo pasireiškė BK 3, 8, 9 straipsnių reikalavimų nevykdymas, nuteistojo apeliaciniame skunde nemotyvuota, todėl kolegija apsiriboja konstatuodama, kad ir minėtų Baudžiamojo kodekso straipsnių nuostatos nepažeistos. D. O. panaudotas apgaulės mechanizmas išsamiai aptartas apylinkės teismo nuosprendyje. Byloje surinkti ir pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai patvirtina, kad D. O. sukčiavo, turėjo išankstinį tikslą svetimą turtą paversti savuoju neteisėtai ir neatlygintinai.
Teismas aprašomojoje ir rezoliucinėje nuosprendžių dalyse nuteistojo nusikalstamas veikas pripažino tęstinėmis dėl kiekvieno nukentėjusiojo atskirai ir tuo pasunkino nuteistojo teisinę padėtį, nes vietoje vienos tęstinės nusikalstamos veikos pagal visus sukčiavimo epizodus, kvalifikuotos ikiteisminio tyrimo metu pagal vieną LR BK 182 str. 2 d., tris kartus kvalifikavo pagal BK 182 str. 2 d. kaip atskirus nusikaltimus. Toks kaltinimų pakeitimas teisme, neatlikus BPK 256 str. numatytos kaltinimo keitimo procedūros, negalimas, nes teismas pakeitė kaltinamajame akte išdėstytas nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Vertinant nuteistojo veikas pagal atliktus veiksmus, jų padarymo laiką prieš kiekvieną nukentėjusįjį matyti, kad tyčia užvaldyti svetimą turtą iš pradžių – 2002-01-15 - buvo nukreipta į D. K. turtą, 2002 m. lapkričio mėnesį – į J. S. turtą, 2003-01-25 - į A. V. turtą, vėliau – 2003-02-03 - vėl buvo siekiama užvaldyti D. K. turtą, 2003-02-06 ir 2003-02-25 - A. V. turtą, 2003-03-21 – vėl D. K. turtą, o 2003-08-16 – užvaldytas J. S. turtas. Veikų seka patvirtina aplinkybę, kad D. O. veikoje buvo vieninga tyčia užvaldyti visų trijų nukentėjusiųjų turtą. Jis neskirstė savo veikos į atskirus etapus pagal kiekvieną nukentėjusįjį atskirai, įvykių eigoje spręsdavo, kada ir į kieno turtą kėsintis yra palankesnės aplinkybės. Esant tokioms aplinkybėms D. O. veikos vertinamos kaip vienas tęstinis nusikaltimas, numatytas BK 182 str. 2 d.
Nuteistasis D. O. kai kurias esmines bylos aplinkybes pripažino, pateikdamas tik kitokį jų teisinį vertinimą nei ikiteisminio tyrimo organai ir teismas. D. O. ikiteisminio tyrimo metu visiškai atlygino A. V. padarytą turtinę žalą, atlygino dalį D. K. padarytos turtinės žalos, todėl tai laikytina nuteistojo atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Esant minėtoms aplinkybėms griežtinti bausmę, kaip apeliaciniame skunde to prašo prokuroras, nėra pagrindo. Priešingai, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme D. O. D. K. sumokėjo 35000 litų, J. S. 40000 litų (t. 3, b. l. 177-179) taip atlygindamas dalį nusikaltimu padarytos žalos. Tai, be jokios abejonės, lengvina D. O. atsakomybę ir yra pagrindas švelninti bausmę. Nors nukentėjusieji prašo neizoliuoti D. O. nuo visuomenės, teigdami, kad taip nuteistasis greičiau jiems atlygins nusikaltimu padarytą žalą, tai padaryti nėra teisinės galimybės, nes bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.) negalimas, kadangi nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti ir priimti nuosprendį.
D. O. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. paskirti vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.
Panaikinti Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatų taikymą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.