- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-06
- Bylos Nr.
- 2S-246-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00305-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Atsakovas
- R. R.
- Trečiasis asmuo
- V. M., E. B.
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Lairoma“ atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-434-393/2013 pagal ieškovės bankrutuojančios uždaros akcinės bendrovės „Lairoma“ ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys V. M. ir E. B., dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 26 d. nutartimi iškėlė UAB „Lairoma” bankroto bylą (civilinė byla Nr. B2-939-436/2013). Bankroto administratoriui patikrinus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, nustatyta, kad įmonės buvęs vadovas R. R. liko skolingas bendrovei 46 251,74 Lt. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nurodytą skolą priteisti iš atsakovo (b. l. 2).
Atsiliepimas
Atsakovas prašė ieškinį atmesti, teigdamas, kad ieškovui jis neskolingas, o atsakovo tariamai padaryta ieškovui UAB „Lairoma“ materialinė žala niekuo nepagrįsta, todėl ieškinys atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas (b. l. 24).
2013 rugsėjo 19 d. parengiamojo teismo posėdžio metu protokoline teismo nutartimi teismo posėdis buvo atidėtas 2013 m. spalio 18 d. (b. l. 43- 44). Teisme 2013 m. spalio 17 d. gautas atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo ligos. Į 2013 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį šalys (jų atstovai) neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Lazdijų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 18 d. nutartimi ieškovo bankrutuojančios UAB „Lairoma“ ieškinį paliko nenagrinėtą. Teismas nurodė, kad į teismo posėdį neatvyko ieškovo atstovas, kuris iki teismo posėdžio pradžios nepateikė teismui dokumentų, pateisinančių neatvykimo priežastis, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Teismas sprendė, kad atsakovo atstovo prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl atsakovo ligos, kai atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje nebuvo pripažintas būtinu ir jį atstovauja advokatas, yra nepagrįstas. Remdamasis nurodytu ir vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas konstatavo, kad šalys į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, todėl ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo BUAB „Lairoma“ atstovas prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti (b. l. 55). Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Faktas, jog į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko dalyvaujantys byloje asmenys (šalys ir tretieji asmenys), neatleidžia teismo nuo pareigos būti aktyviam ir išnagrinėti bylą kitame posėdyje, nes teismui apie atsakovo ir jo advokato neatvykimą buvo tinkamai pranešta.
2. Teismas savo procesiniu sprendimu – palikti pareiškimą nenagrinėtu, nesiekė apsaugoti bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesų. Be to, kai bylos nagrinėjimas jau yra pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas R. R. prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tuo, jog CPK 230 straipsnio 3 dalis aiškiai nurodo, kad į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvykus abiems šalims, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtu. Tiek įstatymas, tiek kiti norminiai aktai įpareigoja ieškovę tinkamai ir sąžiningai naudotis savo teisėmis ir pareigomis, aktyviai palaikyti savo ieškinio reikalavimus ir pateikti teismui visus turimus įrodymus. Atsakovo nuomone, ieškovas, žinodamas savo teises ir pareigas, tinkamai nepasirūpino savo teisėmis, teismui nepaaiškino, dėl kokių svarbių priežasčių neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį jo atstovas. Bylos nagrinėjimas iš esmės net nebuvo pradėtas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas atskirojo skundo argumentas, kad teismas negalėjo ieškinio palikti nenagrinėto, kadangi procesas buvo toli pažengęs.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą.
Nagrinėjamoje byloje teismas ieškinį paliko nenagrinėtą vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 6 punktu, kuris taikomas tuomet, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylą jų nesant, neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Byloje nėra ginčo, kad šalys apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo informuotos tinkamai, kad į teismo posėdį jų atstovai neatvyko be svarbių priežasčių. Byloje keliamas klausimas, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ieškinio palikimo nenagrinėto institutą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atstovas apie 2013 m. spalio 18 d. parengiamąjį teismo posėdį buvo informuotas tinkamai, tačiau į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių teismui nenurodė. Atsakovo atstovas 2013 m. spalio 17 d. pateikė teismui prašymą bylos nagrinėjimą atidėti, nurodydamas, kad posėdyje atsakovas negalės dalyvauti dėl ligos (b. l. 47). Pagal CPK 246 straipsnio 2 dalį bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Šioje teisės normoje pažymėta, kad liga paprastai nelaikoma svarbia neatvykimo į teismą priežastimi. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovo ir atsakovo bei jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį priežastis pripažinti nesvarbiomis ir netenkinti prašymo atidėti bylos nagrinėjimą.
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kai bylos nagrinėjimas jau yra pasiekęs nagrinėjimo teismo posėdyje stadiją ir ieškovas viso proceso metu sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis, tokioje situacijoje ieškinio palikimas nenagrinėto neatitinka pagrindinių proceso tikslų – greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). CPK normas būtina aiškinti ir taikyti remiantis civilinio proceso teisės principais, aiškinamos normos turiniui reikia suteikti tokią reikšmę, kad ji atitiktų principų dvasią ir jiems neprieštarautų, todėl visos CPK normos turi būti aiškinamos sistemiškai, siejant su CPK įtvirtintais principais. Esant konkrečioms situacijoms, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, 2012 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2012).
Iš bylos medžiagos matyti, kad byla nagrinėjama nuo 2013 m. gegužės 29 d., joje įvyko keli parengiamieji teismo posėdžiai, iki ginčijamos nutarties priėmimo šalių piktnaudžiavimo procesu ar bylos vilkinimo faktai nebuvo nustatyti. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškinys pareikštas bankroto administratoriaus visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesais, taigi nagrinėjama byla susijusi su viešuoju interesu, kur teismo vaidmuo yra aktyvus. Šiuo konkrečiu atveju palikus ieškinį nenagrinėtu, ieškovas būtų priverstas kreiptis į teismą su analogiškais reikalavimais iš naujo, dėl ko užsitęstų atitinkamos bankroto procedūros. Taigi tokia situacija neatitiktų teismo procesui keliamų tikslų, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad ieškovo atstovui neatvykus į teismo posėdį be svarbios priežasties, teismas galėjo tokiam asmeniui taikyti piniginę sankciją, numatytą CPK 246 straipsnio 3 dalyje.
Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas buvo taikytas nepagrįstai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir viešą jos pobūdį, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Todėl skundžiama nutartis naikintina, o civilinė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas
nutaria:
Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.