Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Albino Antanaičio, teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Rimo Švirino, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus (toliau – prokuroras) skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria patvirtintas 2015 m. gruodžio 9 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam H. S. (toliau – H. S.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. S. 2012 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. ir nuteistas 4 (ketverių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausme. 2014 m. balandžio 28 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2012 m. lapkričio 13 d. Kauno apygardos teismo nuosprendis buvo pakeistas: H. S. pagal BK 147 str. 1 d., 135 str. 1 d. ir 233 str. 1 d. paskirta galutinė 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.,

Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 31 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 29 d..

Prokuroro teigimu, H. S. bausmę atlieka už dviejų sunkių (prekyba žmonėmis ir sunkus sveikatos sutrikdymas) ir vieno nesunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, ankščiau buvo teistas du kartus, įskaitant ir analogiškus nusikaltimus. Ankščiau paskirtos bausmės nuteistojo elgesio bei požiūrio į įstatymų reikalavimus nepakeitė. Pabrėžiama, jog H. S. atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę buvo baustas drausmine tvarka ir nors paskirta nuobauda jau nebegalioja, tačiau tai neigiamai jį charakterizuoja. Be to, laisvėje nuteistasis nuolatinio ir legalaus darbo neturėjo – dirbo sezoninius, atsitiktinius darbus, šiuo metu jis nesimoko, savanoriškai priteistų civilinių ieškinių nemoka, nors ir palaiko socialinius ryšius su savo dukra, tačiau duomenų, kad jai padėtų finansiškai, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad H. S. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. 2015 m. lapkričio 25 d. atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad H. S. priklauso ne žemos, bet vidutinės rizikos grupei – 45 balai, dėl ko šiuo atveju turi būti nustatyta ne tik tam tikra nuteistojo elgesio korekcija, bet ir akivaizdi nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką.

Vertindamas prokuroro skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, patvirtindamas Komisijos nutarimą, kuriuo nuteistajam H. S. taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė aukščiau aptartas (duomenys neskelbtini) str. 1 d. nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant vidutinę nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Kaip matyti iš prokuroro skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, H. S. lanko anoniminių alkoholikų užsiėmimus, stiprina savo motyvaciją nebevartoti alkoholio (piktnaudžiavimas alkoholiu pripažįstamas vienu iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių), elgesio korekcijos užsiėmimų „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ metu, galiojančių nuobaudų neturi, ką pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino teigiamai. Tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, šių aplinkybių, nors ir rodančių tam tikrą H. S. elgesio korekciją tinkama linkme, vis tik nepakanka konstatuoti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, juo labiau įvertinus ir jam nustatytą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, prilyginamą vidutinei. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir sumažėjęs nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas (pagal „OASys“ metodiką) nuo 51 balo iki 45 balų.

Pritariant prokuroro motyvams dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam H. S., pažymėtina, kad šis teistumas jam nėra pirmasis. Anksčiau jis buvo teistas ir už analogiško nusikaltimo, numatyto BK 147 str., padarymą. Be to, jam jau ir anksčiau yra buvęs taikytas lygtinis paleidimas ir nors lygtinio paleidimo metu jis nenusikalto, tačiau vertinant šią aplinkybę bei ankstesnį teistumą, jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką turėtų būti ypač akivaizdi. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimus H. S. vykdė kartu su kitais asmenimis, apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Nors šios aplinkybės labiau apibūdina jo elgesį, buvusį iki jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jų įvertinimas sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek kiek jos apibūdina H. S. asmenybę bei leidžia atskleisti nuteistajam konstatuojamų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesniam jo gyvenimui laisvėje, neturėtų būti sumenkinamas. Juo labiau įvertinus tai, kad vienas iš 2015 m. lapkričio 25 d. socialinio tyrimo išvadoje išskirtų H. S. kriminogeninių veiksnių – netinkamas pažįstamų rato pasirinkimas. Šiuo aspektu vertinant H. S. asmenybę bei jo pažangą mažinant būtent su komentuojamu kriminogeniniu veiksniu susijusią savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, pažymėtina, kad, sutinkamai su prokuroro skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, nors H. S. ir teigia, kad su nusikaltimus darančiais asmenimis nebebendrauja, tačiau pažymi, jog laisvalaikiu jis dažniausiai „baliavoja“ ir lošia. Be to, pateiktais duomenimis, nuteistasis laikosi nuteistųjų tarpe vyraujančių taisyklių, kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesys ir toliau pasižymi netinkamu savo draugų rato bei nuostatų jų atžvilgiu pasirinkimu.

Sprendžiant H. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą bei elgesį, kas, remiantis aukščiau aptartos socialinio tyrimo išvados duomenimis, taip pat išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis nepasižymi perdėtu impulsyvumu ar agresyvumu, tačiau kai kuriose situacijose gali pasielgti neapgalvotai. Nors jis savo problemines sritis ir atpažįsta, tačiau yra linkęs jas minimalizuoti, žvelgti į jas paviršutiniškai, todėl ne visada praeityje pasirinkdavo tinkamas strategijas joms išspręsti. Šią aplinkybę neabejotinai patvirtina tiek buvę nuteistojo teistumai, tiek ir laisvės atėmimo vietoje jam paskirta drausminė nuobauda už režimo reikalavimų pataisos įstaigoje pažeidimą. Ir nors aptariama drausminė nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau, kaip teisingai savo skunde pažymėjo prokuroras, ši aplinkybė neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nebuvo toks pavyzdingas, kaip to reikalaujama lygtinio paleidimo atveju vertinant nuteistojo pažangą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad, remiantis pateiktais duomenimis, kartais pastebimas H. S. polinkis laikytis savo, o ne visuomenės taisyklių, nuo visuomenės stengiantis atsiriboti, gyventi sau. Toks nuteistojo elgesys neabejotinai atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas bei nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, o atsižvelgiant į jo elgesį pataisos namuose, nėra pakankamo pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju šioje jam paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, toks nuteistojo požiūris pasikeis ir jis taps pilnaverčiu visuomenės nariu. Analogišką išvadą leidžia daryti ir H. S. požiūris į jam lygtinio paleidimo atveju taikytiną priežiūrą bei ją vykdančias teisėsaugos institucijas. Nors jis ir teigiamai vertina priežiūrą ir mano, kad ji jam gali būti naudinga, tačiau turi priekaištų pareigūnų darbui bei visai teisėsaugos sistemai manydamas, kad yra baudžiamas neteisingai. Toks jo požiūris, be viso ko, rodo ir tai, jog H. S. nevertina kritiškai savo atliktų neteisėtų veiksmų ir nesigaili dėl padaryto, kas neabejotinai taip pat svarbu sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą nuteistajam ir negali būti ignoruojama.

Šių duomenų kontekste vertinant aukštesniajam teismui pateikto prokuroro skundo pagrįstumą, pažymėtina ir tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, H. S. yra vidurinio išsilavinimo, nors ir yra oficialiai dirbęs statybų įmonėse, tačiau pasibaigus statybų bumui, jis užsiėmė kita veikla - pradėjo mūryti pečius, židinius bei krosnis. Šis darbas sezoninis (vasaromis), todėl žiemos metu nuteistasis registruodavosi darbo biržoje, gaudavo pašalpą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis mokėsi ir įgijo suvirintojo specialybę, tačiau, nors tokią galimybę ir turi, tačiau kitos specialybės pataisos namuose nesistengia įgyti, daugiau nebesimoko ir nedirba. Tuo tarpu, remiantis socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, nuteistojo išsilavinimo trūkumas taip pat priskiriamas vienam iš H. S. nustatytų kriminogeninių veiksnių. Aukštesniojo teismo vertinimu, nuteistojo požiūris į darbą vėlgi vertintinas neigiamai. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir turėdamas priteistą civilinį ieškinį, jis nedirba, tokiu būdu visiškai nesistengdamas atlyginti priteistą ieškinį, juo labiau įvertinus ir tai, kad nuteistojo sąskaitoje esant tam tikrų piniginių lėšų, nuteistasis jas panaudojo savo asmeninėms reikmėms, nenukreipdamas jų nei civilinio ieškinio padengimui, nei savo dukters išlaikymui, kas neabejotinai vėlgi neigiamai charakterizuoja H. S. ir neleidžia spręsti apie pakankamą jo pažangą mažinant savo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką. Aplinkybės, susiję su H. S. motinos sveikata, nepilnamete dukra, nesudaro pagrindo teigti, jog vien dėl to nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kadangi šios aplinkybėms jam nesutrukdė įvykdyti nusikalstamas veikas, už kurias atlieka bausmę.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis, priešingai nei konstatuota skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokiu būdu, Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina, H. S. atžvilgiu priimant naują procesinį sprendimą – atsisakant patvirtinti 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 94-510 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Tomo Buškevičiaus skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimą Nr. 94-510 taikyti nuteistajam H. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.