- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-30
- Bylos Nr.
- 2YT-9717-650/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-08225-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- D. G.
- Suinteresuotas asmuo
- M. G., N. K.
Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. G. ir N. K. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po savo tėvo V. – J. G. mirties 2001m. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pareiškime nurodyta, kad 2001m. mirė pareiškėjo tėvas V. – J. G., kuris 1998m. santuokoje su pareiškėjo motina N. G. (po ištuokos – K.) nuosavybės teise įgijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Butas registruotas V.J. G. vardu. Šeimoje augo pareiškėjas ir jo brolis M. G.. 1999m. pareiškėjo tėvai išsiskyrė. Motina su broliu išvyko gyventi į Ispaniją, pareiškėjas liko gyventi su tėvu. Mirus tėvui, pareiškėjas taip pat išvyko gyventi į Ispaniją. Po tėvo mirties apie palikimą negalvojo, nei mama, nei brolis paveldėjimu nesirūpino. Visą laiką butu rūpinosi pareiškėjas, mokėjo mokesčius ir darė remontą. Apie paveldėjimo dokumentų sutvarkymą negalvojo, nes buvo girdėjęs, kad tai brangus procesas, o lėšų tuo metu neturėjo. Šių metų kovo mėnesį grįžus į Lietuvą, jis buvo paskatintas tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Pareiškėjo mama N. K. ir brolis M. G. yra atsisakę mirusiojo V. J. G. palikimo. Po tėvo mirties nebuvo susidarę jokie įsiskolinimai dėl buto išlaikymo, nes tuo rūpinosi pats pareiškėjas (1-2 b.l.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys N. K. ir M. G. atsiliepimuose į pareiškimą nurodė su juo visiškai sutinkantys ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (38-41 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančio mirties liudijimo kopijos ( 5 b.l.) matyti, kad pareiškėjo D. G. tėvas V. – J. G., gim.1952m., mirė 2001m.. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininku įrašytas V. J. G. (4 b.l.). Mirusiojo V. J. G. ir N. G. (po ištuokos – K.) santuoka nutraukta 1999m.(10 b.l.). 2016-04-21 UAB „Bendrabutis“ pažymoje nurodyta, kad mirus V. J. G. nuo 2001m. jo butu rūpinosi ir visus komunalinius mokesčius mokėjo sūnus D. G. (15 b.l.). Lietuvos Respublikos konsulato Valensijoje konsulinis pareigūnas 2016-04-26 patvirtino N. K. atsisakymą nuo V. J. G. palikimo priėmimo (25 b.l.). Lietuvos Respublikos ambasados Airijoje konsulinis pareigūnas 2016-04-21 patvirtino M. G. atsisakymą nuo V. J. G. palikimo priėmimo (26 b.l.). Byloje pateikti apmokėjimo kvitai, liudijantys buto, esančio (duomenys neskelbtini), komunalinių patarnavimų apmokėjimą (17-23 b.l.).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalimi). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Konstatuotina, kad pareiškėjas yra įstatyminis mirusiojo Vyginto J. G. turto pirmos eilės įpėdinis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsniu). Nustatyta, kad pareiškėjas pareiškimu į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kiti paveldėjimu suinteresuoti asmenys atsisakė nuo V. J. G. palikimo. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas priėmė atsiradusį palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti, nes paliktu tėvo turtu naudojosi, jį prižiūrėjo, nuolat mokėjo buto komunalinius mokesčius, pateikė tai patvirtinančius įrodymus ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymų terminą – per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties. Tokie asmens veiksmai, pradedant faktiškai paveldimą turtą valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis numato, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai negalima kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas mirusio tėvo palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti, pradėjęs faktiškai paveldimą turtą valdyti, nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas pareiškėjai reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo V.J. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2001 m., priėmė atsiradusį palikimą, pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti įstatymų nustatytu terminu.
Pareiškėjui juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Šiaulių apylinkės teismą.