Kauno apygardos teismo nutartis

2013-10-04 · Byla Nr. ATP-1037-238/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-04
Bylos Nr.
ATP-1037-238/2013
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-05238-2013-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Nr. ATP-1037-238/2013;
Proceso Nr. 4-69-3-05238-2013-6;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2.; 45.4.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimo R. Ž. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismo 2013-08-14 nutarimu R. Ž. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-LR ATPK) 129 straipsnyje, jam skirta administracinė nuobauda – 4 500 litų bauda.

R. Ž. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. liepos 26 d. apie 3.15 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 1,73 promilių girtumas, neturėdamas (neįgijęs) teisės vairuoti transporto priemones, taip šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 129 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, kad pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal LR ATPK 129 str. Pažymėjo, kad R. Ž. turi galiojančių administracinių nuobaudų, o jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, nustatytą neblaivumo laipsnį, pažeidimo pavojingumą, nusprendė R. Ž. skirti baudą, numatytą LR ATPK 129 str. sankcijos ribose.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu R. Ž. prašo bylą nagrinėti iš esmės, sumažinti jam baudą iki minimalios 4 000 Lt baudos, pakeisti piniginę baudą į nemokamus viešuosius darbus ar grąžinti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš esmės atsižvelgiant į jo išvardintas aplinkybes. Skunde R. Ž. nurodo, kad nors teismas nurodė, jog jis nuoširdžiai gailisi ir pripažįsta kaltę, tačiau jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Pažymi, kad yra minimalias pajamas gaunantis, dviejų mažamečių vaikų tėvas ir turi niekur nedirbančią iš dalies nedarbingą žmoną. Be to, jam jau yra taikomi du išskaičiavimai pagal vykdomuosius raštus ir juos dar reikės mokėti apie 35 mėnesius pagal esamas dabartines jo pajamas ir išskaičiavimų dydį, todėl naujas priverstinis išskaičiavimas ne tik dar labiau apsunkins jo padėtį, bet ir dar keliems metams prailgins išmokėjimus. Akcentuoja, kad yra baigęs tik pagrindinius mokslus ir jo išsilavinimo nepakanka, kad tinkamai galėtų suprasti teisme vykusios bylos esmę, todėl negalėjo tinkamai save atstovauti ir ginti, o teismas jo nepaklausė, ar jam viskas aišku ir suprantama.

Atsiliepimas

Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

R. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo teismo sprendimo priėmimas; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurių turinys nėra neteisingas. Kaip ne kartą konstatuota Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinio Teismo) aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo inter alia 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu apeliantui R. Ž. skirta administracinė nuobauda pagal ATPK 129 straipsnį, kuris inter alia numato, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

Ginčo dėl pažeidimo nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde R. Ž. kelia paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimą bei prašo sumažinti skirtą baudą iki sankcijoje numatyto jos minimalaus dydžio. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmestinas.

ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Iš teismo nutarties matyti, kad teismas nurodė kokias aplinkybes įvertino. Pažeidėjui paskyrė švelniausio pobūdžio nuobaudą - baudą, nors sankcija numato ir areštą. Konstatuojama, kad įvertinus visas aplinkybes, apeliantui paskirta nuobauda -bauda ir jos dydis yra teisingas.

Pabrėžtina, kad LR ATPK 129 straipsnyje numatytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pažeidėjas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ir nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis - 1,73 promilės) ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, turėdamas galiojančių administracinių nuobaudų ir finansinių pareigų mokėti baudas, vis tiek elgėsi neatsakingai, padarė tyčinius veiksmus ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nustatęs LR ATPK 129 straipsnyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį, pagrįstai pripažino R. Ž. kaltu padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą straipsnio sankcijoje numatytose ribose ją tinkamai individualizuodamas. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra objektyvaus pagrindo.

Apeliaciniame skunde R. Ž. taip pat prašo pakeisti piniginę baudą į nemokamus viešuosius darbus. Šis prašymas atmestinas. Pažymėtina, kad ATPK 313 straipsnio 4 dalis numato, jog organas (pareigūnas), skirdamas baudą, atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sunkią materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, šio asmens prašymu gali tuo pačiu nutarimu visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Kaip matyti iš 2013-08-14 apylinkės teismo posėdžio, jo metu R. Ž. neprašė visą baudą ar jos dalį pakeisti nemokamais viešaisiais darbais. Aukštesniojo teismo vertinimu, R. Ž. nurodoma aplinkybė, kad jis yra baigęs tik pagrindinius mokslus, todėl negalėjo suprasti vykusios bylos esmės ir tinkamai save atstovauti, negali būti pagrindas jam nesilaikyti administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo proceso taisyklių, kurias įstatymų leidėjas imperatyviai nustatė administracinių teisės pažeidimų kodekse.

Taip pat pažymėtina, kad ATPK 314 straipsnio, reglamentuojančio nesumokėtos baudos priverstinio išieškojimo procesą, 1 dalyje nustatyta, kad pirmiausiai išieškojimas vykdomas iš pažeidėjo darbo užmokesčio arba kito uždarbio. Jei tokių pajamų nėra, antstolis nukreipia išieškojimą į asmeninį turtą (ATPK 314 str. 2 d.). To paties straipsnio 4 dalyje, numatyta, kad jeigu nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas, rajono (miesto) apylinkės teismo (apylinkės teismo teisėjo) nutarimu arba kito organo (pareigūno), priėmusio nutarimą skirti baudą, nutarimu ir pažeidėjo sutikimu bauda gali būti pakeista nemokamais ne ilgesnės kaip 400 valandų trukmės viešaisiais darbais, skaičiuojant vieną nemokamų viešųjų darbų valandą už 20 Lt baudos.

Remiantis ATPK 309 straipsnio 1 dalimi, klausimus, susijusius su nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymu, sprendžia nutarimą priėmęs organas (pareigūnas). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose buvo sprendžiamas ATPK 314 straipsnio taikymo klausimas, ne kartą yra pažymėjęs, jog pagal ATPK 314 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą, baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimą inicijuoja nutarimą skirti baudą priėmęs organas (pareigūnas), o jį sprendžia rajono (miesto) apylinkės teismas (apylinkės teismo teisėjas) nutarimu. Sistemiškai aiškinant ATPK 314 ir kituose straipsniuose įtvirtintas normas, darytina išvada, kad baudos pakeitimo kitomis administracinėmis nuobaudomis klausimo nagrinėjimas gali būti inicijuojamas tik nutarimą skirti baudą priėmusiam organui (pareigūnui) turint duomenų, kad asmuo, kuriam paskirta bauda, nedirba, arba jeigu baudos išieškoti iš pažeidėjo darbo užmokesčio ar kitokio uždarbio, pensijos ar stipendijos negalima dėl kitų priežasčių, ir gavus iš antstolio duomenis, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Duomenys, kad nėra turto ar pajamų, iš kurių gali būti išieškota bauda, yra teisinis pagrindas antstoliui, kuriam buvo perduotas vykdomasis dokumentas (nutarimas), grąžinti vykdomąjį dokumentą (nutarimą) jį priėmusiai institucijai.

Taigi viena iš ATPK 314 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų sąlygų, nustatytų baudos pakeitimui nemokamais viešaisiais darbais, yra tai, jog nėra turto, į kurį gali būti nukreiptas baudos išieškojimas. Kaip minėta anksčiau R. Ž. apylinkės teismui nepateikė jokių duomenų apie savo turimą turtą, sunkią materialinę padėtį, neprašė baudą keisti viešaisiais darbais. Šis klausimas apylinkės teisme dar nenagrinėtas, dėl jo sprendimas nepriimtas, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jo nagrinėti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo metu tik gali patikrinti apylinkės teismo 2013-08-14 nutarimą, bet negali spręsti klausimų, kurie priskiriami vykdymo procesui.

Taip pat atmestinas prašymas grąžinti bylą Kauno apylinkės teismui nagrinėti iš naujo, nes tam nėra įstatyminio pagrindo.

Esant šioms aplinkybėms teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Ž. apeliacinio skundo netenkinti. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė