Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Virginijai Kriukovienei

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio laiką ir vietą pranešta tinkamai, neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023-09-13 sprendimo Nr. (18.2E)I-10922 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas J. K., kreipdamasis į teismą, siekia, kad jam būtų išmokėtas Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas. Įstatymo 15 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui nuo teisės gauti šią pensiją atsiradimo dienos, tačiau ne daugiau kaip už 12 mėnesių iki visų dokumentų pensijai skirti gavimo atitinkamoje institucijoje dienos, skiriamas pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedas už tarnybą (toliau ir – priedas). Priedas mokamas, iki asmuo įgis teisę gauti socialinio draudimo pensiją, jeigu mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, šio asmens draudžiamosios pajamos, kaip jos apibrėžtos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme (toliau – draudžiamosios pajamos), yra mažesnės negu 1 minimalioji mėnesinė alga (toliau – MMA) arba jis kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo. Jeigu asmuo neturi draudžiamųjų pajamų arba kitoje valstybėje negauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir nėra savarankiškai dirbantis asmuo, jam mokamas 1 socialinio draudimo bazinės pensijos (toliau – bazinė pensija) dydžio priedas. Pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjui, kuris turi draudžiamųjų pajamų ir jų dydis per mėnesį yra mažesnis negu 1 MMA, mokama priedo dalis, kuri apskaičiuojama bazinės pensijos dydį dauginant iš koeficiento, apskaičiuoto pagal mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydį: K = (MMA – P) / MMA, čia: 1) K – koeficientas, 2) P – asmens draudžiamosios pajamos. Pagal Įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, priedo mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, kurią asmuo vėl atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas priedo gavimo sąlygas. Tais atvejais, kai pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą gavėjo draudžiamosios pajamos tą mėnesį, kurio draudžiamosios pajamos turi būti vertinamos, teisės aktų nustatyta tvarka nėra (negali būti) nustatytos (pavyzdžiui, asmuo yra savarankiškai dirbantis asmuo, kurio draudžiamosios pajamos (įmokų bazė) nustatomos deklaravus pajamas, gautas praėjusiais kalendoriniais metais; asmuo gauna su darbo santykiais susijusių pajamų ir jam nėra taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai), tol, kol draudžiamosios pajamos nebus nustatytos, preziumuojama, kad tokio asmens draudžiamosios pajamos yra MMA dydžio, ir priedas nemokamas. Tokiu atveju gavus oficialius duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas, patvirtinančius, kad asmuo atitinkamą mėnesį neturėjo draudžiamųjų pajamų arba jos buvo mažesnės negu MMA, asmeniui per 30 dienų apskaičiuojama ir išmokama priedo nepriemokos suma.

Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu darytina išvada, jog sprendžiant, ar asmuo turi teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedą už tarnybą, vertinamos atitinkamo mėnesio (mėnesio, ėjusio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas) draudžiamosios pajamos.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2023 m. liepos 19 d. sprendimu Nr. VRE_SP1E-11791 „Dėl apdraustojo (-ųjų) duomenų tikslinimo pagal (duomenys neskelbtini) (draudėjo kodas (duomenys neskelbtini)) PT prašymą (-us)“ į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašyti duomenys apie J. K. nedraudžiamąjį laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. (pareiškėjo darbdavys (duomenys neskelbtini) nurodytą laikotarpį vertino kaip pravaikštą, dėl ko nemokėjo pareiškėjui darbo užmokesčio ir jokių socialinio draudimo ir kitų privalomų įmokų). Pabrėžtina, kad aplinkybę, jog nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. pareiškėjo draudžiamosios pajamos buvo lygios 0 Eur patvirtina Registro duomenys, iš kurių taip pat matyti, jog likusiu 2023 m. birželio mėnesio laikotarpiu pareiškėjo draudžiamosios pajamos sudarė – 1199,38 Eur. Todėl remiantis aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir vertinant atitinkamo mėnesio pajamas kaip tai numato Įstatymo 15 straipsnis, laikytina, kad 2023 m. birželio mėnesį iš viso pareiškėjas turėjo 1199,38 Eur draudžiamųjų pajamų (1199,38 Eur + 0 Eur = 1199,38 Eur). Kadangi 2023 m. birželio mėnesio pajamos viršijo 1 MMA (924 Eur), atsakovas pagrįstai vertino, jog nurodytu laikotarpiu pareiškėjas neatitiko Įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedui už tarnybą gauti.

J. K. skundą taip pat grindė ultra vires doktrina, teigdamas, jog VSDFV, nagrinėdama pareiškėjo 2023 m. birželio 20 d. skundą viršijo jai priskirtą kompetenciją. Su tokiais pareiškėjo argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Visų pirma pažymėtina, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra akcentavęs būtinybę viešojo administravimo subjektams laikytis įstatymo viršenybės (teisėtumo) principo, nurodydamas, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi būti vykdoma tik jiems priskirtos kompetencijos ribose, o bet kokie viešojo administravimo subjektų veiksmai ar sprendimai, priimti viršijant nustatytą kompetenciją (lotynų kalba – ultra vires), pripažįstami neteisėtais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I444-4/2008; 2010 m. lapkričio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-1486/2010; kt.). Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, jog ultra vires doktrina visų pirma suprantama, kaip veikimas viršijant institucijai priskirtą kompetenciją, o ne skundo aplinkybių nagrinėjimas platesne apimtimi negu prašoma. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 31 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą ir įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vertindama asmens teisę į pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą mokėjimą, VSDFV veikė ne jai priskirtos kompetencijos ribose.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundu prašė VSDFV įpareigoti VSDFV Panevėžio skyrių skubiai apskaičiuoti ir išmokėti J. K. priklausantį pensijos priedą už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. Ginčijamu 2023-09-13 raštu Nr. (18.2E)I-10922 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ VSDFV vertino pareiškėjo draudžiamąsias pajamas 2023 m. gegužės ir birželio mėnesiais, ir nustatė, kad nei 2023 m. birželio, nei 2023 m. liepos mėnesį, J. K. pagrįstai nebuvo mokamas priedas. Kadangi Įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja, jog nustatant, ar asmuo turi teisę gauti priedą, vertinamas mėnesio, einančio prieš tą mėnesį, už kurį mokamas priedas, draudžiamųjų pajamų dydis, todėl sprendžiant dėl asmens teisės 2023 m. birželio mėnesį gauti priedą, pagrįstai vertintos 2023 m. gegužės, t. y. ankstesnio mėnesio draudžiamosios pajamos. Tuo tarpu 2023 m. birželio mėnesį turėtos draudžiamosios pajamos sąlygoja asmens teisę į priedą sekantį mėnesį, t. y. 2023 m. liepą. Darytina išvada, kad nagrinėdama pareiškėjo skundą ir siekdama nustatyti, ar laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2023 m. birželio 30 d. negautos draudžiamosios pajamos turėjo įtakos J. K. teisei į priedą, VSDFV pagrįstai vertino, tiek 2023 m. gegužės, tiek 2023 m. birželio mėnesių J. K. draudžiamųjų pajamų dydį, lėmusį išvadą, kad nei 2023 m. birželį, nei 2023 m. liepą, asmuo teisės į priedą neįgijo.

Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir nurodytu teisiniu reglamentavimu, teisėjų kolegija daro išvadą, jog ginčijamu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2023 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. (18.2E)I-10922 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ buvo pagrįstai atmestas J. K. 2023 m. rugpjūčio 20 d. skundas, kadangi pareiškėjas neatitiko Įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedui už tarnybą pareiškėjo nurodytu laikotarpiu gauti. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčijamas administracinis aktas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, jį priėmė kompetentingas viešojo administravimo subjektas, taip pat jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimų pagrįstumą, todėl pareiškėjo reikalavimas panaikinti VSDFV 2023 m. rugsėjo 13 d. raštą Nr. (18.2E)I-10922 „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos“ atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgiant į teismo sprendime nurodytus motyvus, nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius ginčo laikotarpiu nemokėdamas pareiškėjui pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priedo už tarnybą, vilkino atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus. Nenustačius atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimų/veiksmų neteisėtumo, nėra pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Vadovaujantis bendruoju Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skundą atmetus kaip nepagrįstą, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo J. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmus.