Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. P. 2022 m. liepos 3 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo K. R. priklausančią kelių transporto priemonę – „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0364 nustatytas mažiausias 2,33 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai – kaltinamojo, liudytojų parodymai, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad E. P. 2022 m. liepos 3 d. apie 11.00 val., (duomenys neskelbtini)g. sankryžoje, Kaune, vairavo K. R. priklausantį automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,33 promilių neblaivumas. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jis kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės

Kaltinamasis E. P. bei liudytoja apklausta kaltinamojo motina Z. E. P. pateikė prašymus atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, pateikė Z. E. P. charakterizuojančius dokumentus.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos imperatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu apklausta Z. E. P. pareiškė, kad sutinka laiduoti už kaltinamąjį E. P., kuris yra jos sūnus. Sūnus 16 metų gyvena su drauge (duomenys neskelbtini), ji gyvena Kaune. Žino, kad sūnus teisiamas už vairavimą neblaiviam, jis problemų dėl alkoholio vartojimo neturi. Pripažįsta, kad galimai 2019 metais sūnui nustatyta priklausomybė alkoholiui. Nepastebėjo, kad sūnus dažnai vartotų alkoholį. Nežinojo, kad sūnus smurtavo prieš sugyventinę. Kai sūnus pas ją atvažiavo automobiliu, jai nekilo įtarimas, kad jis neblaivus. Sūnus pergyvena dėl įvykio, gailisi. Ji su sūnum bendrauja kelis kartus per dieną, susiskambina. Ji gali daryti įtaką sūnui, prašo atleisti sūnų nuo atsakomybės pagal laidavimą, paskiriant ją laiduotoja.

Atsižvelgiant į nustatytas baudžiamosios bylos aplinkybes, veikos pavojingumą ir Lietuvos Respublikos 2015 m. birželio 25 d. Nr. XII-1871 įstatymu dėl baudžiamojo kodekso 47, 176, 220, 221, 272, 273, 281, 284 straipsnių pakeitimo, nuo 2017 m. sausio 1 d. kriminalizavus atsakomybę už vairavimą esant neblaiviam, kai asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, siektinus tikslus, konstatuotina, kad šioje byloje nėra pakankamo pagrindo taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Šiame kontekste pažymėtina, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, byla po bylos formuojamoje teismų praktikoje taikydami BK 40 straipsnio nuostatas teismai įpareigoti apsvarstyti, ar išties kaltininkas yra tokia nesavarankiška, nebrandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo dar nesusiformavę. Būtent tokiam nusikalstamą veiką padariusiam ir aktyviai atgailaujančiam asmeniui BK 40 straipsnio nuostatos nustato papildomai reikalingą jo tolesnio elgesio korekciją, autoritetą turinčio asmens (teismo pasitikėjimo verto asmens, artimo giminaičio, tėvų) priežiūrą, teigiamos įtakos darymą, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis E. P. yra vidutinio amžiaus (43 metai), turi šeimą, dirba. Taigi, dėl jo asmenybės nebrandumo teismui nekyla abejonių, ir teismas nemano, kad dar reikia kito asmens, kuris turėtų jį auklėti, ir kad tai duotų kokių nors teigiamų rezultatų, kai tuo tarpu laiduotoja pasiūlyta jo mama negyvena kartu, ir, nors tikina galinti daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, tačiau padaryto nusikaltimo kontekste teismui tai kelia abejonių, kaip ir apskritai kelia abejonių dėl papildomo auklėjimo E. P. poreikio bei jo rezultatų.

Pažymėtina ir tai, kad E. P. nuo 2019 metų konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, lankėsi psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad E. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

Be to, E. P. atžvilgiu 2018 m. vasario 15 d. nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, šalims susitaikius BK 38 straipsnio pagrindu.

Galima laiduotoja, kaltinamojo mama Z. E. P. nežino apie tai, kad sūnus turi priklausomybę alkoholiui ir buvo dėl to gydytas. Ji nežino apie sūnaus atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl smurto šeimoje, kuris buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu. Be to, Z. E. P. nesuprato ir nepastebėjo, kad automobilį vairuoja ir ją veža neblaivus sūnus, kai jam buvo nustatytas 2,33 promilių girtumas. Z. E. P. prašymą dėl laidavimo teismas laiko formaliu, kaip siekį padėti E. P. išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, ir į visa kas išdėstyta aukščiau, teismo nuomone, laidavimo instituto taikymas šioje byloje prieštarautų teisingumo principui, todėl bausmės parinkimo bei jos paskyrimo klausimai spręstini iš esmės.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą. E. P. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba. Kaltinamasis nuo 2019 metų konsultuotas/gydytas Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimo dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromo, lankėsi psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje konstatuota, kad E. P. skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga.

E. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, vertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – areštas. Tokią bausmės rūšį teismas parenka atsižvelgdamas ir į tai, kad kaltinamasis nurodė, kad baudos bausmė jam būtų per sunki dėl sunkios materialinės padėties. Arešto bausmė nustatytina artima sankcijoje numatytam vidurkiui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinus tai, kad kaltinamasis neteistas, nebaustas administracine tvarka, jam pirmą kartą skiriama arešto bausmė, jis dirba, turi šeimą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, savo priešingus teisei veiksmus vertina kritiškai, nuoširdžiai dėl jų gailisi, spręstina, kad bausmės tikslai, įvardinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl arešto bausmės vykdymas atidėtinas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Pažymėtina, kad atidedant arešto bausmės vykdymą įstatymų leidėjas nėra numatęs diskrecijos teisės teismui spręsti dėl galimybės kaltinamajam kartu su arešto bausmės vykdymo atidėjimu neskirti intensyvios priežiūros. Įvertinus tai, E. P. skirtina ir intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti kaltinamajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ar BK 75 straipsnio 5, 6 dalyje nustatytas pareigas, todėl siekiant užtikrinti realų bausmės vykdymą, kaltinamajam skirtini įpareigojimai būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis užimtumo tarnyboje.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį ir valstybės BK 68 straipsniu siekiamus tikslus– padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kaltinamajam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones.

Įstatyme numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Nustatydamas specialiosios teisės atėmimo terminą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo automobilį žinodamas, kad alkoholinius gėrimus vartojo tiek vakarą prieš įvykį, tiek tą pačią dieną prieš sėdant už automobilio vairo, kai išgėrė pusę butelio šampano. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamojo neblaivumas beveik 6 kartus viršijo leistiną normą. Teismo vertinimu, tai rodo itin neatsakingą E. P. požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi bei visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Visgi, kaltinamasis savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl tokio savo elgesio. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad E. P. uždraustina naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. liepos 11 d., tai yra, nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo.

Byloje nustatyta, kad E. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti.

VĮ „Regitra“ duomenimis, minėto automobilio valdytojas-savininkas yra kaltinamojo sugyventinė K. R.. Ji ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi, jog sugyventinis E. P. alkoholinius gėrimus vartojo vakarą prieš įvykį, tačiau kitą dieną atrodė blaivus, be to, ji nematė, kad kaltinamasis vartotų alkoholinius gėrimus ryte, prieš išvažiuodamas jai priklausančiu automobiliu. Taigi nusikaltimo padarymo priemonė – automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – priklauso trečiajam asmeniui. Nenustačius aplinkybių, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-119-976/2018).

Kaltinamasis teisiamas už tai, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, kai jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis. Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mercedes Benz C 220 CDI“, vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1140 Eur.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, E. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos - 1140 Eur išieškojimas, kuri bus proporcinga ir atitiks turto konfiskavimo tikslus.

Automobilis „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. vyresniosios tyrėjos V. Š. nutarimu grąžintas K. R., paliktinas K. R. žinioje.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – pradėjus vykdyti teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę, panaikintinos.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso medžiaga, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

E. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 60 (šešiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę – 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsnio 2, 3 dalimis, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimi, paskirti E. P. baudžiamojo poveikio priemones:

– uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės -specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2022 m. liepos 11 d.;

– konfiskuoti automobilio „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1140 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą keturiasdešimt eurų).

Išaiškinti kaltinamajam, kad konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą privaloma sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610. Sumokėjus nurodytą sumą, mokėjimą patvirtinančius dokumentus privaloma pateikti teismo raštinės skyriui (kabinetas Nr. 111) arba elektroniniu paštu kauno.apylinkes@teismas.lt.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Automobilį „Mercedes Benz C220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2022 m. liepos 18 d. vyresniosios tyrėjos V. Š. nutarimu grąžintą K. R., palikti K. R. žinioje.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso medžiaga, palikti saugoti byloje.

E. P. išaiškinti, kad nuteistasis, kuriam paskirta intensyvi priežiūra, privalo:

1. dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą;

2. laikytis nustatytos dienotvarkės;

3. dalyvauti probuotojo parinktose elgesio pataisos programose;

4. pranešti probuotojui apie bet kokį dienotvarkės nesilaikymo atvejį;

5. pranešti probuotojui apie pastebėtą elektroninio stebėjimo įtaiso gedimą ar praradimą;

6. leisti probuotojui ar kitam asmeniui, vykdančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, patikrinti probuojamojo dėvimą elektroninio stebėjimo įtaisą;

7. grąžinti probuotojui ar kitam asmeniui, atliekančiam elektroninio stebėjimo įtaiso techninę priežiūrą, elektroninio stebėjimo įtaisą pasibaigus intensyviai priežiūrai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.