Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje

P. B. (P. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), be pilietybės, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, praeityje teistas šešis kartus, paskutinį kartą 6) 2016 m. kovo 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: P. B. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankomis sugriebęs savo buvusią sugyventinę A. K. už abiejų rankų žastų, patraukė ją nuo buto durų, po to, A. K. mėginant telefonu išsikviesti pagalbą, sugriebė ją rankomis už abiejų rankų, atėmė buto raktus ir pastūmė, dėl to ji dešine nugaros puse atsitrenkė į veidrodžio rėmą, taip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą bei padarė odos įbrėžimą kairiame žande, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais savo veiksmais P. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys.

Ikiteisminio tyrimo metu P. B. kaltę pripažino ir parodė, kad 2023 m. rugpjūčio 15 d. visą dieną buvo su sūnumi, A. K. buvo mieste su draugais. Apie 17.00 val. atvežė vaiką į namus, pagamino jam valgyti ir išvažiavo. A. K. jam parašė žinutę, kad namo grįš apie 19.00 val. Apie 21.00 val. atvažiavo pas A. K. į butą, jie pasikalbėjo, tarp jų kilo žodinis konfliktas, A. K. norėjo per duris jį išstumti, o jis, paėmęs ją už rankų riešų, pastūmė atgal. Jam suveikė savisaugos instinktai, nenorėjo jos pastumti ar kitaip sužaloti, tai išėjo natūraliai. Jie nesigrūmė, nesimušė, jam ją pastūmus, ji galimai atsitrenkė į veidrodį. Jeigu sakė, kad pajuto fizinį skausmą, galimai taip ir buvo. Mano, kad abu pasikarščiavo. Įvykio metu abu buvo blaivūs. Labai gailisi dėl įvykio. Po įvykio A. K. iškvietė policijos pareigūnus, pareigūnai jį sulaikė, pristatė į policijos įstaigą. Jo ir A. K. vaikas kitame kambaryje žaidė kompiuteriu ir jų konflikto nematė (el. b. 1 t., 1 – 8 b. l.).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas P. B. pripažino, kad viskas galėjo būti taip, kaip pasakoja A. K. ir kaip nurodyta įtarime. Detaliai visų įvykio aplinkybių neprisimena, buvo susijaudinęs. Labai gailisi, kad savo veiksmais sukėlė A. K. fizinį skausmą (el. b. 2 t. 1 – 4, 17 – 19 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad įvykio dieną, apie 21.20 val., P. B. parašė jai SMS žinutę, kad jis atvyks pas ją į namus pasikalbėti. Ji sutiko, jis apie 21.30 val. užėjo pas ją į namus. Iš pradžių jie gražiai kalbėjosi apie buitinius dalykus. Vėliau P. B. pasakė jų vaikui, kuris buvo kartu kambaryje, kad nueitų į kitą kambarį, nes jie dviese norėjo pasikalbėti. Kalbantis jis pradėjo ją įžeidinėti ir grasinti. Tada ji paprašė jo išeiti iš jos namų. Jis pradėjo sakyti negražius žodžius, tokius kaip „aš tau [necenzūrinis žodis] į veidą“. Ji atidarė buto duris, P. B. abiem rankom ją sugriebė už dešinės ir kairės rankų riešų, pastūmė ją ir griežtai atsisakė išeiti. Tada ji paprašė savo vaiko, kad atneštų savo telefoną tam, kad galėtų iškviesti policiją. Ji iš vaiko telefono paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir uždarė buto duris, kad P. B. neišeitų iki policijos atvykimo. P. B. abejomis rankomis sugriebė jai už rankų ir nustumdamas sviedė ją į veidrodį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, ir išėjo iš namų. Vėliau P. B. skambino jos vaikui ir liepė, kad ji atšauktų policiją, nes manė, kad viskas tvarkoje. Anksčiau iš jo pusės vyko smurtas artimoje aplinkoje, bet niekada nebuvo kviesta policija. Su P. B. jie kartu negyvena trejus su puse metų, turi bendrą vaiką (el. b. 1 t., 146 – 148, 196 – 199 b. l.).

2023 m. rugpjūčio 15 d. pareiškime nurodyta, kad A. K. pareiškė, jog gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), apie 21.00 val., jos buvęs sugyventinis P. B., norėdamas su ja pasišnekėti, jai leidus, atėjo į jos namus. Pokalbio metu pradėjo įžeidinėti ją. Ji paprašė jo išeiti iš namų ir pradėjo lydėti jį iki durų. P. B. pradėjo ją stumdyti, rankomis griebė už jos rankų ir stipriai pastūmė ją taip, kad ji atsitrenkė į veidrodį, taip jausdama fizinį skausmą (el. b. 1 t., 9 – 19 b. l.).

2023 m. rugpjūčio 18 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G2543/2023(01) konstatuota, kad A. K. padarytas odos įbrėžimas kairiame žande, poodinės kraujosruvos žastuose, dešiniame dilbyje. Odos įbrėžimas padarytas mažą kontaktuojantį paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu, poodinės kraujosruvos – kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1 – 3 paras iki apžiūros. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo justi fizinį skausmą. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2023 m. rugpjūčio 15 d. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo. A. K. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (el. b. 1 t., 144 – 145, 160 – 161 b. l.).

2023 m. rugpjūčio 28 d. kitų objektų apžiūros protokolu ikiteisminio tyrimo metu perklausytas Bendrojo pagalbos centro (toliau ir – BPC) įrašas. Įraše girdisi, kaip A. K. kviečia pareigūnų pagalbą dėl to, kad buvęs vyras jai grasina ir neišeina iš jos namų savo noru (el. b. 1 t., 153 – 155 b. l.).

2023 m. rugpjūčio 31 d. kitų objektų apžiūros protokolu ikiteisminio tyrimo metu perklausyti policijos pareigūnų uniformų kamerų įrašai, iš kurių girdėti A. K. ir P. B. nurodytos įvykio aplinkybės (el. b. 1 t., 162 – 169 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamosios bylos duomenys ir teismo išvados dėl nusikalstamos veikos vertinimo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis P. B. savo kaltę pripažino, išsamiai paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino smurtavęs prieš buvusią sugyventinę, gailėjosi dėl savo elgesio. P. B. kaltę taip pat patvirtina nukentėjusiosios A. K. išsamūs parodymai, taip pat kita byloje esanti rašytinė medžiaga, t. y. pareiškimas dėl nusikalstamos veikos padarymo, kitų objektų apžiūros protokolai, specialisto išvada, kurioje nustatyti A. K. padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad P. B. 2023 m. rugpjūčio 15 d., apie 21.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia abiem rankom sugriebęs savo buvusią sugyventinę A. K. už abiejų rankų žastų, patraukė ją nuo buto durų, po to A. K. mėginant telefonu išsikviesti pagalbą, sugriebė ją rankomis už abiejų rankų, atėmė buto raktus ir pastūmė, dėl to ji dešine nugaros puse atsitrenkė į veidrodžio rėmą, taip smurtaudamas, sukėlė nukentėjusiajai A. K. fizinį skausmą bei padarė odos įbrėžimą kairiame žande, poodines kraujosruvas žastuose, dešiniame dilbyje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami šioje normoje nurodyti padariniai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 38 nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Pažymėtina, kad šeimos santykiai yra tam tikras asmenų tarpusavio santykių pobūdis, jiems būdingas abipusis artumas, abipusė atsakomybė ir parama, t. y., kur kas daugiau nei draugiški santykiai ir šie santykiai neturėtų būti trumpalaikiai. Šeimos santykiams turėtų būti būdingi ir bendri ūkiniai, buitiniai, asmeninės prigimties reikalai.

Nagrinėjamu aspektu svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarime pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą, kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Konstitucinis Teismas išskyrė tam tikrus kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti vertinant, ar asmenų santykiai priskirtini šeimos santykiams. Sprendžiant apie šeimos santykių buvimą reikia vertinti tų santykių turinį ir atsižvelgus į teismo nurodytus kriterijus spręsti dėl šeimos santykių fakto. Svarbios tokios bylos aplinkybės, kurios liudija apie paties asmens požiūrį į kartu su juo gyvenusį asmenį, tarpusavio atsakomybės supratimą ir atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam ir kurios būtų pagrindas besąlygiškai išvadai, jog šių asmenų santykiai vertintini kaip šeimos narių, pavyzdžiui, neįregistravusių santuokos (partnerystės), t. y. sugyventinių santykiai. Tokiais atvejais reikia vertinti tų aplinkybių visumą, kurios gali atspindėti kartu gyvenančių asmenų santykių turinį, asmenų požiūrį vieno į kitą ir tuomet spręsti, ar gyvenimo kartu aplinkybės yra pagrindas konstatuoti esant santykius, atitinkančius šeimos būdingų santykių turinį.

Teismas sprendžia, kad ikiteisminio tyrimo metu P. B. nepagrįstai buvo pareikštas kaltinimas jį padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, t. y., jog smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Priešingai, įvertinus byloje esančius duomenis, kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas daro išvadą, kad įvykio dieną, 2023 m. rugpjūčio 15 d., P. B. ir A. K. nebuvo susieti artimais ir/ar šeimyniniais santykiais. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis P. B. aiškino, kad kartu su A. K. negyvena, tik turi bendrą sūnų. Nukentėjusioji A. K. taip pat patvirtino, kad su P. B. kartu negyvena 3,5 metų, tik turi bendrą vaiką. Byloje esantis kitų objektų apžiūros protokolas taip pat patvirtina, kad A. K., skambindama į BPC centrą, pranešė, kad buvęs vyras neduoda ramybės ir jau 1,5 mėnesio grasina (el. b. 1 t., 153 – 155 b. l.). Pateikusi pareiškimą A. K. nurodė, kad buvęs sugyventinis P. B., norėdamas su ja pasišnekėti, jai leidus, atėjo į jos namus (el. b. 1 t., 9 – 19 b. l.). Į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams A. K. paaiškino, kad su P. B. jau nebegyvena 3,5 metų, ji yra įsigijusi savo būstą, kuriame gyvena kartu su sūnumi, P. B. bendrauja su vaiku, veža jį treniruotes, tačiau vaiką ji pati išlaiko (el. b. 1 t., 162 – 169 b. l.).

Atsižvelgiant į tai, kad P. B. ir A. K. yra buvę sugyventiniai, tačiau kartu negyvena ilgą laiką, bendro ūkio neveda, bendrų finansinių ar kitų asmeninių įsipareigojimų neturi, taip pat įvertinus kilusias pasekmes, kaltinamojo P. B. veika perkvalifikuotina iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

Kaltinamasis prieštaravimų, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu neišreiškė, sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi. Prašė pritaikyti jam kuo trumpesnį bausmės terminą, nes išsilaikęs tolimųjų reisų vairuotojo egzaminą, ketina vykti dirbti į užsienį (el. b. 2 t., 40 – 42 b. l.). Tyrimo metu nukentėjusioji A. K. buvo informuota dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (el. b. 2 t., 43 – 44 b. l.). Prieštaravimų dėl galimybės kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu gauta nebuvo.

Skirdamas bausmę P. B., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį: padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką P. B. padarė būdamas recidyvistas, t. y. turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). P. B. yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teigė, kad ketina dirbti tolimųjų reisų vairuotoju. Praeityje P. B. teistas šešis kartus, paskutinis teistumas susijęs su nusikaltimu žmogaus sveikatai, per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas septynis kartus, turi galiojančių ir nesumokėtų piniginių nuobaudų. Byloje nėra duomenų apie P. B. gydymąsi Priklausomybės ligų centre ar VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti P. B. paskyrus nusikalstamos veikos sankcijoje numatytą ir prokurorės prašomos trukmės laisvės apribojimo bausmę, neskiriant intensyvios priežiūros, bet paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę, kuri padėtų pasiekti laisvės apribojimo bausmės tikslus.

Kadangi P. B. prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, byloje procesas baigiamas supaprastinta tvarka, jam paskirtos bausmės atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, numatantis bausmės mažinimą vienu trečdaliu.

Tyrimo metu kaltinamasis P. B. prašė taikyti jam kuo trumpesnį bausmės terminą, nes išsilaikęs vairuotojo egzaminą, ketina vykti dirbti į užsienį tolimųjų reisų vairuotoju (el. b. 2 t., 40 – 42 b. l.). Teismas, įvertinęs P. B. charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis praeityje šešis kartus teistas, baustas administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, nemato pagrindo trumpinti laisvės apribojimo bausmės termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriamas kartu su bausme.

Siekiant keisti kaltinamojo elgesį bei įgyvendinti laisvės apribojimo bausmės paskirtį, P. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

Teismas pažymi, kad BK 72² straipsnyje nustatyta, kad šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, teismas įpareigoja P. B. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikino sulaikymo ir kitų klausimų

P. B. 2023 m. rugpjūčio 15 d., 23.00 val., buvo laikinai sulaikytas (el. b. 1 t., 31 – 35 b. l.), 2023 m. rugpjūčio 16 d., 12.27 val. paleistas (el. b. 1 t., 120 – 122 b. l.). Vadovaujantis BK 65 – 66 straipsnio nuostatomis, į skiriamą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinojo sulaikymo metu (viena para).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. 1 t., 116 – 119 b. l.) – paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Civilinio ieškinio byloje nukentėjusioji neteikė.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vaizdo ir garso įrašai, saugomi IBPS sistemoje, paliekami saugoti IBPS sistemoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

P. B. (P. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. B. paskirti galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsnių nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo metu nuo 2023 m. rugpjūčio 15 d. iki 2023 m. rugpjūčio 16 d. išbūtą laiką (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, P. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant, jog šį įpareigojimą jis turi įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktinius įrodymus – vaizdo ir garso įrašus, saugomus IBPS sistemoje – palikti saugoti IBPS sistemoje.

1) Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, jam gali būti skiriama papildomų įpareigojimų ar draudimų, intensyvi priežiūra arba laisvės apribojimo bausmė gali būti keičiama areštu.

2) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

3) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios;

4) teismas, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

5) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

6) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.