- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2010-08-16
- Bylos Nr.
- N-62-925-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Artūras Drigotas
- Kategorijos
- 41.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimo M. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė M. D. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo. Protokole nurodyta, kad 2009 m. vasario 9 d. buvo nustatyta, kad M. D. be Z. P. sutikimo pastatydama betoninę surenkamą tvorą 2008 m. vasarą ant Z. P. priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė ir šiuo metu naudojasi 0,2000 ha Z. P. priklausančio žemės sklypo dalimi.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 29 d. nutarimu M. D. už ATPK 45 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 1 000 Lt baudą. Teismas nurodė, kad pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp atitinkamų taškų sklypo riba įgyja laužtinės tiesės formą, todėl tiesi tvora tarp jų negalėtų būti, bet kuriuo atveju tarp dviejų M. D. priklausančių žemės sklypų ribų turėjo būti riboženklis, todėl tvora galėjo būti tiesiama ne tarp dviejų, o tarp trijų riboženklių, atlikus kadastrinius matavimus, sklypų ribos šiuo atveju nesikeistų, o galėtų būti pakoreguotas tik žemės sklypų plotas. Teismas pažymėjo, kad tvorą M. D. tvėrė neturėdama Z. P. sutikimo, o ginčo dėl žemės sklypų ribų nėra, todėl padarė išvada, jog M. D. savavališkai naudojosi privačia Z. P. priklausančio žemės sklypo dalimi.
II.
Apeliaciniu skundu M. D. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus, padaryta išvada, kad ji nuo 2008 m. savavališkai naudojasi privačia Z. P. žemės sklypo dalimi, nepagrįsta jokiais dokumentais. Anot jos, teismas neatsižvelgė į 1995 m. lapkričio 9 d. aktą, kuriame buvo parodytos faktiškai naudojamo žemės sklypo ribos: buvo pastatyti 4 laikino matavimo ženklai. Teismas neanalizavo, kokiu būdu, kuo remiantis buvo nustatyta, kad ji yra užėmusi 0,2000 ha žemės sklypo plotą, nes niekada jokie tikslūs matavimai nei jos, nei Z. P. priklausančiuose žemės sklypuose nebuvo atlikti. Teismas netyrė, kokiu būdu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos vyr. specialistas T. B. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą. Pažymi, kad toks aktas negaliojantis, nes tokiems darbams atlikti reikalinga licencija. Teismas neatsižvelgė į liudytojo J. K. parodymus, kad byloje esantys žemės planai neatitinka 1995-2000 metų planų ir ribų, kad jis pats dalyvavo žymint ribas ir kalant kuolus. Apeliantė nurodo, kad pagal tada pastatytus riboženklius buvo pasistačiusi vielinę tvorą, o atlikus preliminarius matavimus nuo šios tvoros tuo metu Z. P. jokių prieštaravimų nereiškė. Nurodo, kad yra kreipusis į UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“, kuri atliko tikslius ginčo žemės sklypų kadastrinius matavimus, jų metu pastebėti netikslumai ir neatitikimai. Teismas šių dokumentų nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities viršininko administracija su apeliaciniu skundu nesutinka. Nurodo, kad T. B. buvo įstatymo įgaliotas atlikti žemės naudojimo teisėtumo patikrinimą. Žemės užėmimo faktas ir savavališkai užimtos žemės plotas buvo nustatytas atlikus kontrolinius matavimus. Be to, teisiškai nėra reikšminga, kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas. Žemės sklypo ribos atliekant kadastrinius matavimus negali būti keičiamos ar naujai nustatinėjamos, o turi būti vadovaujamasi preliminariais matavimais nustatytomis ribomis, galimi tik bendro ploto neatitikimai, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad tik atlikus kadastrinius žemės sklypų matavimus galima nustatyti ribas ir pažeidimus, yra nepagrįsti. Tai, jog M. D. faktiškai naudojasi Z. P. žemės sklypo dalimi, negali būti pagrindu padaryti išvadą, jog ir M. D. žemės sklypo ribos turi būti sutapatintos su faktiškai naudojama žemės dalimi. UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ pateikta tik bendro pobūdžio išvada apie ribų neatitikimus, tačiau šiame rašte nepatvirtinama, kad M. D. žemės sklypo ribos neatitinka žemėtvarkos projekte ir VĮ „Registrų centro“ kadastro žemėlapyje esančių ribų būtent toje dalyje, kuri ribojasi su Z. P. žemės sklypu. To nepatvirtina ir prie apeliacinio skundo pridėtas teritorijų planavimo duomenų banko išrašas ir laikinas žemės sklypo planas. Nurodo, kad liudytojo J. K. parodymai vertinti kritiškai, nes jis niekada nebuvo žemės sklypo, priklausančio Z. P., savininkas.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusysis Z. P. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą. Nurodo, kad 2008 metų pabaigoje pastebėjo, kad M. D. savavališkai pasistatė betoninę tvorą ant jam priklausančio žemės sklypo, atitverdama apie 0,2000 ha jam priklausančio žemės sklypo. Kadangi M. D. niekaip nereagavo į prašymus pašalinti neteisėtai pastatytą tvorą, kuri dar pažeidžia ir teisės aktų reikalavimus, jis kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Klaipėdos rajono žemėtvarkos skyrių, kurio vyr. specialistas T. B. 2009 m. vasario 9 d. ir konstatavo pažeidimą. Anot jo, pažeidimas įrodytas byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo proceso metu šalių duotais parodymais, o apeliantės argumentai nepagrįsti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuo j a:
III.
Apeliacinis skundas tenkinamas.
ATPK 45 straipsnio l dalyje nustatyta, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tuomet, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (ATPK 9 str., 256 str., 284 str.).
Taip pat ATPK 9 straipsnyje yra nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas daugelyje bylų yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui.
Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, įvertinus administracinėn atsakomybėn patrauktos M. D., nukentėjusiojo Z. P. paaiškinimus, akivaizdu, kad tarp šių asmenų yra kilęs nesutarimas dėl ginčytinų žemės sklypų ribų ir atliktų bei įregistruotų kadastrinių matavimų. Teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, nebuvo pateiktas bendrosios kompetencijos teismo įsiteisėjęs sprendimas, kuriuo būtų buvęs išspręstas šis turtinis ginčas. Be to, M. D. supratimas apie jos subjektines teises į žemės sklypą yra grindžiamas dokumentais, tam tikra teisine argumentacija. Apeliantė teigia, kad žemės sklypų ribų nepažeidė ir užimamu sklypu naudojasi teisėtai, vadovaujasi Žemės sklypo, skiriamo privačiam ūkiui steigti, ribų parodymų ir jų paženklinimo vietoje 1995 m. lapkričio 9 d. aktu (b. l. 33-34) bei UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktais tiksliais kadastriniais matavimais (b. l. 37-39). Teigia, kad betoninę tvorą statė, atsižvelgdama į minėtus kadastrinius matavimus, bei vietoj anksčiau pastatytos vielinės tvoros. Nukentėjusysis Z. P. savo, kaip žemės sklypo savininko, teisių pažeidimą bei Institucija M. D. kaltę grindžia anksčiau atliktais kadastriniais matavimais (b. l. 16). Vertinat minėtus duomenis, atsižvelgtina į kartu su apeliaciniu skundu pateiktą UAB „Inžineriniai tyrinėjimai“ raštą (b. l. 92), kuriame nurodoma, kad atliekant tikslius kadastrinius matavimus buvo rasti sklypų ribų neatitikimai tarp žemėtvarkos projekto preliminarių matavimų ir nužymėtų riboženklių vietovėje, taip pat tarp žemėtvarkos preliminarių matavimų ir šiuo metu esamų sklypų ribų, pažymėtų kadastro žemėlapyje. Įvertintina tai, kad nors Z. P. neigė, kad perkant žemės sklypą vielinė tvora jau buvo pastatyta, atsiliepime į apeliacinį skundą pripažino, kad tokia tvora, jau tada atitveriant dalį jo sklypo ploto, buvo pastatyta, tik tai padaryta vėliau – 2006 metais. Pažymėtina, kad Z. P. dėl jos pretenzijų nereiškė apie dvejus metus, į Instituciją kreipėsi tik 2008 metų gale, kai pastebėjo, kad M. D. vietoj vielinės tvoros pasistatė betoninę tvorą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra neginčijamai įrodyta administracinio teisės pažeidimo numatyto ATPK 45 straipsnio l dalies sudėties subjektyvusis elementas – tyčia, t. y. nėra įrodyta, kad M. D., aiškiai suprasdama, kad Z. P. yra ginčo žemės sklypo dalies, kurią ji atitvėrė betonine tvora, savininkas ir joks pagrįstas ginčas šiuo klausimu negali kilti, tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja minėtą žemės sklypo dalį.
ATPK 250 straipsnio l punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nutarimas panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukiama.
Kiti M. D. apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami kaip nebeturintys teisinės reikšmės konkrečioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
M. D. apeliacinį skundą patenkinti.
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. D. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.