Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2011-01-18 · Civilinė byla Nr. 2-49-807/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-01-18
Bylos Nr.
2-49-807/2011
Teisminio proceso Nr.
2-04-3-01118-2009-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
T. Š., L. Š., O. Š., V. Š.
Trečiasis asmuo
sodininkų bendrija „Berželis“
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
  • 30.12.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Nuorašas
Civilinė byla Nr. 2-49-807/2011Proceso Nr. 2-04-3-01118-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 30.12.1 (S)
VILNIAUS MIESTO 4 APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2011 m. sausio 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo teisėja D. S.,sekretoriaujant Aldonai Daudaitei,dalyvaujant ieškovei A. K. ir jos atstovui advokatui S. K.,atsakovui T. Š. ir jo atstovei advokatei S. B.,atsakovei L. Š.,vertėjai Virginijai Malaiškienei,

teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams T. Š., L. Š., O. Š. ir V. Š. dėl iškeldinimo, tretysis asmuo - sodininkų bendrija „Berželis“, valstybinė institucija, teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė patikslintu ieškiniu (b.l. 54-56) kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti atsakovus su visu jiems priklausančiu turtu iš jai (ieškovei) nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo ir sodo pastato adresu sodininkų bendrijoje „Berželis“, skl. Nr. 39, Gurių Sodų 31-oji g. 17, Vilniuje, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos.

Atsiliepimas

Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad ieškovė nurodytą pastatą ir tuo pačiu adresu esantį žemės sklypą jiems pardavė 1997 m., tačiau notariškai pirkimo-pardavimo sandorio neįformino. Nuo 1997 metų ieškovė jokių pretenzijų dėl to, kad atsakovai gyvena jai neva priklausančiame sodo name, nereiškė.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius raštu pateiktoje išvadoje nurodė, kad nepilnametė V. Š., gim. 1993-05-06, yra neįgali, jai diagnozuota įgimta katarakta. Pažymėjo, kad mergaitės tėvams neturint galimybės aprūpinti Violetos gyvenamuoju būstu, ši pareiga kiltų Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris pasirūpintų, jog būtų suteiktas laikinasis apgyvendinimas globos namuose. Prašė nagrinėti bylą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė ieškinyje išdėstytas aplinkybes ir reikalavimus. Paaiškino, jog ieškovė su šeima žiemą gyvendavo Žirmūnuose, o vasarą - sodo namelyje Pavilnyje. Vieną rudenį sūnus pasakė, kad kažkas nori pagyventi sodo namelyje. Ieškovė sutiko. Sodo namelyje liko įvairūs ieškovės daiktai. Sekančią vasarą į sodo namelį ieškovė nevažinėjo, nes dažnai išvažiuodavo pas seserį į kaimą. Žinojo, kad sodo namelyje kažkas gyvena. Po sūnaus mirties 2008 metais atėjo žmogus, ne atsakovas Ščerbuk, kuris pasakė, kad reikia sutvarkyti dokumentus sodo namelio pardavimui. Nuvažiavusi į sodą, ieškovė rado ten gyvenančią atsakovų šeimą. Iš atsakovės Liudmilos sužinojo, kad ieškovės sūnus atvažiuodavo pas juos girtas, ėmė pinigus, važinėjo į Lenkiją. Ieškovė paaiškino atsakovams, kad sodo namelio niekada nepardavinėjo. Kaip sūnus susipažino su atsakovais, ieškovė teigė nežinanti. Apie skelbimus laikraštyje sūnus nieko nesakė. Skelbimuose dėl sodo pardavimo nurodytas telefono numeris priklausė ieškovės butui.

Atsiliepimas

Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovų šeima iki 1996 m. lapkričio mėn. gyveno bute Vaduvos gatvėje, Vilniuje. Butą pardavė, vaikams nupirko butus, o patys T. Š. ir L. Š. ieškojo sau nusipirkti gyvenamąją patalpą. Laikraštyje „Alio reklama“ 1996 m. spalio 31 d. ir 1996 m. lapkričio 28 d. rado skelbimus, kad ieškovė, gyvenanti Žirmūnų g. 101-22, Vilniuje, ruošiasi parduoti sodą su nameliu Guriuose, buvo nurodytas telefono numeris. Atsakovai paskambino nurodytu telefonu ir tarėsi dėl sodo namelio pirkimo. Susitarė, kad sodo namelis su žemės sklypu bus parduotas atsakovų nuosavybėn. 1996-12-17 atsakovai ieškovės sūnui A. K. sumokėjo 500 JAV dolerių, kas atitiko 2 000 litų, 1997-03-29 atsakovai sumokėjo 1 950 JAV dolerių, kas atitiko 7 800 litų. Likusią pinigų sumą atsakovai turėjo sumokėti notariškai patvirtinus pirkimo-pardavimo sutartį. Pagal tuo metu galiojusio CK 253 str. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Pirkimo-pardavimo sutartis atsakovų buvo įvykdyta. Ieškovės nekilnojamasis turtas buvo faktiškai perduotas atsakovams ir šis veiksmas patvirtintas faktiniu valdymu virš 13 metų. Tuometinio Civilinio kodekso 255 str. numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoris, sudarytas nesilaikant notarinės formos, negalioja. Tačiau pagal CK 58 str. 5 d., jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengė sandorį notariškai įforminti, tai teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu gali pripažinti sandorį galiojančiu. Šioje byloje taip ir įvyko. Atsakovai sutarties reikalavimus įvykdė, o ieškovė vengė sudaryti ir registruoti notariškai nekilnojamojo pirkimo-pardavimo sutartį. Atsakovai buvo apgauti. Jie sumokėjo pinigus ir tikėjosi, kad pirkimo-pardavimo sutartis bus įforminta pas notarą. Ieškovės vyro ir sūnaus mirtys sudarė sąlygas pirkimą-pardavimą traktuoti kitaip. Ieškovė nepagrįstai vengė įforminti pirkimo-pardavimo sutartį notariškai. Ji gyveno su sūnumi Žirmūnų g., Vilniuje, kaip viena šeima, 13 metų nesilankė sode ir nuo pat pradžių buvo aišku, kad įvyko pirkimo-pardavimo sandoris. Atsakovas ir jo atstovė teismo posėdyje taip pat pažymėjo, kad atsakovų šeimoje yra nepilnametis vaikas V. Š., kuri serga. Prašė teismą įvertinti ir šią aplinkybę. Atsakovai neturi kitos gyvenamosios vietos. Atsakovė L. Š. yra ligota, nedirba, atsakovas T. Š. dirba epizodiškai, kai yra darbo. Atsakovo atstovės nuomone, nagrinėjamu atveju galima taikyti senaties terminą reikalavimui iškeldinti atsakovus iš sodo namelio. Ieškovė žinojo, kad turtas buvo perleistas kitiems asmenims ir galėjo imtis priemonių apsaugoti savo turtą, kaip apdairus savininkas.

Atsakovė L. Š. posėdyje paaiškino, kad 1996 metais laikraštyje rado skelbimą, jog parduodamas sodo namelis Guriuose. Susitiko su A. K., kuris prisistatė sodo namelio savininku. Sutarė, kad eis pas notarą ir sutvarkys pirkimo-pardavimo dokumentus, tačiau A. K. vis atidėliojo. Jis atvežė pirkimo-pardavimo sutartį. L. Š. matė, kaip jos sutuoktinis ir A. K. ją pasirašė. Pasirašę pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovai sumokėjo dalį pinigų. Vėliau A. K. buvo atvažiavęs dar kelis kartus. Atsakovai sumokėjo dar pinigų. L. Š. teigė, kad butą Vaduvos gatvėje pardavė per notarą, o dėl sodo namelio pirkimo pasielgė neprotingai. Patikėjo A. K., kad pirkimo-pardavimo dokumentai bus sutvarkyti pas notarą.

Atsakovė O. Š. viename iš ankstesnių posėdžių teigė prisimenanti, kad atvažiuodavo A. K. ir kalbėjosi su tėvais, kažką žadėjo. Paskutinį kartą A. K. atsakovė matė gal prieš 4 metus.

Atsakovė V. Š. paaiškino, kad su tėvais sodo namelyje gyvena jau 13 metų. Niekas dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Tik prieš 2 metus buvo atvažiavę du vyrai ir liepė išsikraustyti. V. Š. teigė žinojusi, kad tėvai turi kažkokių problemų dėl sodo namelio dokumentų.

Posėdyje apklaustas liudytojas S. T. parodė, kad yra atsakovės L. Š. sūnus. Anksčiau gyveno Vaduvos gatvėje. Pardavę šį butą, tėvai nupirko butą seseriai. Tėvai norėjo nusipirkti sau sodo namą. Liudytojas rado skelbimą, kad parduodamas sodo namas Pavilnyje. Apžiūrėję sodo namelį, nusprendė pirkti. Pardavėjas A. K. pareikalavo užstato. Vėliau pareikalavo dar pinigų. Jie sumokėjo ir buvo surašyta pirkimo-pardavimo sutartis. A. K. žadėjo važiuoti pas notarą, tačiau vis delsė. Sakė, kad dokumentai pas mamą, o mama tai serga, tai išvažiavusi į kaimą. Liudytojas ne kartą važiavo pas A. K., tačiau jo neįsileido į butą. Dėl to niekur nesikreipė. Tikėjo, kad A. K. pažadą ištesės ir pirkimo-pardavimo sutartis bus apiforminta notariškai. Sodo namelis buvo parduodamas už 3200 JAV dolerių. Atsakovai sumokėjo 1950 JAV dolerių. Kai susitiko su A. K., jis iš karto davė sodo namelio raktus, sakė, kad atsakovai gali iš karto įsikelti. Tai buvo prieš Naujuosius metus. A. K. sakė, kad sodo namelis registruotas jo vardu. Viską formino savo vardu. Sodo namelio dokumentų nerodė. Sakė, kad dokumentai pas motiną, o ji kaime. Žadėjo po 1-2 savaičių perrašyti dokumentus. A. K. sakė, kad sodo namelis registruotas mamos vardu, tačiau parduoda jis. A. K. mamos liudytojas nematė. Jis žadėjo atvežti motiną. Pinigus atsakovai mokėjo du kartus, surašė sutartį. Patvirtinimus dėl pinigų mokėjimo pasirašinėjo A. K.. Parašai yra vienodi. Tik sutartyje jis parašė visą pavardę. Liudytojas teigė negalįs pasakyti, ar A. K. būdavo blaivas; jis būdavo kažkoks linksmas.

Liudytojas A. T. parodė, kad yra atsakovų kaimynas. Sodo namelį statė ieškovės vyras. Nuo 1996 metų liudytojas jo nematė. Atsirado nauji šeimininkai. Jie pasakė, kad pirko šį sodo namelį. Atsakovai gyvena pastoviai sodo namelyje. Moka visus mokesčius. Sodo namelyje nebuvo vandens, elektros. Dabar elektrą atsakovai ima iš liudytojo. Senų sodo namelio šeimininkų liudytojas nematė seniai, negali atsakyti, nuo kelintų metų. A. T. teigė žinantis, kad ieškovės sūnus A. K. paėmė iš atsakovų pinigus ir pirkimo-pardavimo sutarties neapiformino pas notarą.

Liudytojas A. V. posėdyje parodė, kad yra atsakovų kaimynas, su jais bendrauja maždaug 15 metų. Žino, kad ieškovė A. K. atsakovams reiškia pretenzijas dėl sodo namelio, kad laiku nebuvo apiforminti dokumentai pas notarą. Pinigus paėmė ieškovės sūnus A. K.. Anksčiau atsakovai gyveno Vaduvos gatvėje, o po to nusipirko sodo namelį. Pastoviai sodo namelyje gyvena Ščerbuk šeima su dukromis ir sūnumi. Ankstesnius sodo namelio šeimininkus A. V. taip pat pažinojo. Tai D. K. ir A. K.. Iš kalbų sužinojo, kad sodo namelis parduotas. Pirko Ščerbuk šeima. D. K. atvažiuodavo pas kaimynus, tačiau pas Ščerbuk neidavo. Žinojo, kad sodo namelis parduotas. Su D. K. liudytojas susitikdavo ir iš jo žodžių žinojo, kad sodo namelis parduotas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš bylos medžiagos (Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų) matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir sodo pastatas, esantys sodininkų bendrijoje „Berželis“, skl. Nr. 39, Gurių Sodų 31-oji g. 17, Vilniuje (b.l. 11, 13). Žemės sklypas įgytas valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 1994-05-13 sutarties pagrindu, o sodo pastatas - sodininkų bendrijos 1996-12-11 pažymos pagrindu. Nei nurodyti sandoriai (pažymos), nei Nekilnojamojo turto registro duomenys apie ieškovės daiktinių teisių į minėtus nekilnojamuosius daiktus įregistravimą nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nors atsakovai ir nurodo, kad 1996-12-17 nusipirko minėtus žemės sklypą ir sodo pastatą, sumokėdami pardavėjui 2 450 JAV dolerių (b.l. 91-93), tačiau pirkimo-pardavimo 1996-12-17 sandoris nėra teismine tvarka pripažintas galiojančiu (atsakovų priešieškinį dėl pirkimo-pardavimo 1996-12-17 sutarties pripažinimo galiojančia (b.l. 123-124) buvo atsisakyta priimti, duomenų apie tai, kad atsakovai būtų pareiškę analogišką reikalavimą kitoje civilinėje byloje, nėra). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl žemės sklypo ir sodo pastato pirkimo-pardavimo atsakovai tarėsi su ieškovės sūnumi A. K., pirkimo-pardavimo sutartį sudarė su juo ir pinigus mokėjo jam, nors byloje nėra įrodyta, jog A. K. turėjo motinos įgaliojimą tokiems veiksmams atlikti ir kad jų atlikimas atitiko motinos (ieškovės A. K.) valią. Atsakovai, gyvendami sodo pastate nuo 1996 metų, nesirūpino, kad pastato pirkimas-pardavimas būtų tinkamai įformintas, sudarant sutartį notarų biure ir ją įregistruojant viešame registre, nereikalavo A. K. sodo pastato nuosavybės dokumentų, daugiau kaip keturiolika metų nereiškė jokių oficialių pretenzijų žemės sklypo ir sodo pastato savininkams dėl jų įpareigojimo sudaryti notariškai tvirtinamą pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat iki ginčo dėl atsakovų iškeldinimo inicijavimo nereiškė reikalavimų dėl tokios sutarties pripažinimo sudaryta ir galiojančia (nors atsakovai ir žinojo, kad pirkimo-pardavimo 1996-12-17 sutartį sudaro ne su parduodamo turto savininku, kad šios sutarties nepatvirtinus notariškai, ji nesukelia jiems teisinių pasekmių).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu, atsižvelgdamas į tai, kad Nekilnojamojo turto registro įrašai apie ieškovės nuosavybės teises į žemės sklypą ir sodo pastatą, esančius sodininkų bendrijoje „Berželis“, skl. Nr. 39, Gurių Sodų 31-oji g. 17, Vilniuje, nėra nuginčyti, jie galioja, teisminio ginčo dėl jų galiojimo (nuginčijimo) nėra, teismas neturi svaraus pagrindo abejoti tuo, kad minėti nekilnojamieji daiktai priklauso ieškovei nuosavybės teise. Kadangi atsakovai nepateikė dokumento, įrodančio jų teisę gyventi mintame sodo pastate, neįrodė, kad tarp sodo pastato savininkės (arba jos įgalioto atstovo) ir jų (atsakovų) buvo sudaryta sodo pastato pirkimo-pardavimo, nuomos ar panaudos sutartis, jie, kaip neteisėtai, be teisinio pagrindo gyvenantys minėtame sodo pastate, iškeldintini iš jo ir tuo pačiu adresu esančio žemės sklypo kartu su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 4.95, 6.612 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės nuosavybės (valdymo) teisės pažeidimas nagrinėjamu atveju yra tęstinis, be to, turint omenyje tai, kad ieškovė ilgą laiką neprieštaravo atsakovų gyvenimui jai priklausančiame sodo pastate ir tik 2008-05-07 mirus jos sūnui A. K., paprašė atsakovų išsikelti iš jai priklausančio sodo pastato, darytina išvada, kad senaties terminas pareikšti reikalavimui dėl atsakovų iškeldinimo iš žemės sklypo ir sodo pastato, esančių sodininkų bendrijoje „Berželis“, skl. Nr. 39, Gurių Sodų 31-oji g. 17, Vilniuje, nėra praleistas (CK 1.127 str. 5 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų nepilnametė dukra V. Š., gim. 1993-05-06, yra neįgali, į tai, kad atsakovai neturi kitos gyvenamosios patalpos ar lėšų jai įsigyti, siekiant apsaugoti nepilnametės interesus, suteikti atsakovams laiko tinkamam dukros teisių į saugią gyvenamąją aplinką įgyvendinimui, sprendimo vykdymas atidėtinas 6 mėnesių laikotarpiui (CK 3.3 str. 1 d., 3.161 str.).

Iš atsakovų ieškovės naudai priteistina 132 Lt žyminio mokesčio, 1 850 Lt advokato teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų, 100 Lt dokumentų įteikimo per antstolį išlaidų (b.l. 4, 5, 27; CPK 88, 93, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 186-188, 197, 250, 259, 263, 268, 270, 279 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) L. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visu jiems priklausančiu turtu iš ieškovei A. K., asmens kodas 43300001169, nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0075-0580, ir sodo pastato, unikalus Nr. 1397-7006-0012, esančių sodininkų bendrijoje „Berželis“, skl. Nr. 39, Gurių Sodų 31-oji g. 17, Vilniuje, nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Sprendimo vykdymą dalyje dėl iškeldinimo atidėti 6 (šešiems) mėnesiams.

Priteisti iš atsakovų T. Š., L. Š., O. Š. ir V. Š. ieškovės A. K. naudai po 520,50 Lt (penkis šimtus dvidešimt litų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja D. S.