Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-02-13 · Byla Nr. N-444-217-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-02-13
Bylos Nr.
N-444-217-08
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N-444-217/2008Procesinio sprendimo kategorija 32 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. vasario 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutarties R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Rietavo policijos komisariato komisaras inspektorius (toliau – Institucija) R. B. 2007 m. kovo 15 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. kovo 11 d., apie 09.15 val., kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 73 km, Rietavo sav., neblaivus (vidutinio girtumo laipsnis – 1,99 promilės) vairavo automobilį Audi 100 v/n (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio Mitsubishi Galant EP 3130, priklausančio Latvijos Respublikos piliečiui G. B. , galinę dalį bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, palikęs automobilį. Eismo įvykio metu sugadinti abu automobiliai. Tuo R. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 50, 51, 53, 171, 172, 68, 269 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Institucija 2007 m. balandžio 26 d. nutarimu R. B. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir atitinkamai skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 28 mėnesiams bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 46 mėnesiams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 46 mėnesiams.

Šalies argumentai

R. B. su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas nutarimą panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodė, jog nutarimas nepagrįstas, nes netinkamai nustatytos faktinės įvykio aplinkybės, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, netinkamai taikytos materialinės teisės normos. Teigė, jog automobilį vairavo jo motina T. B. . Pripažįsta, jog buvo neblaivus. Nurodo, jog nukentėjusysis G. B. negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, nes po smūgio nuvažiavo į griovį, taip pat nurodo, jog po įvykio ėjo ieškoti dingusios motinos, o ne bėgo iš įvykio vietos. Tvirtina, jog pareigūnas, priėmęs nutarimą, buvo subjektyvus, nes jis yra dirbęs Rietavo policijos komisariate.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 26 d. nutartimi R. B. skundą atmetė konstatavęs, jog pastarojo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 29), nukentėjusiojo G. B. paaiškinimu (b.l. 36-37), eismo įvykio vietos schema (b.l. 39), medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu (b.l. 44), specialisto išvada (b.l. 51), I. B. paaiškinimu (b.l. 59), tarnybiniais pranešimais (b.l. 61-64, 67), fotolentelėje užfiksuotais duomenimis, liudytojų policijos pareigūnų V. T. , Z. S. , A. Z. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais. Teismas pripažino nepagrįsta R. B. iškeltą versiją, jog automobilį vairavo jo motina T. B. , kurios liudijimą, jog po įvykio buvo išėjusi ieškoti vandens ir paaiškinimą, jog apie įvykį nepranešė, nes buvo nedarbo dienos, vertino kaip siekimą padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės. Teismas taip pat nustatė, jog atvykusi į ligoninę T. B. įkalbinėjo policijos pareigūnus pakeisti R. B. kraujo mėginį paimant jos kraujo, nes jų kraujo grupės sutampa (b.l. 62-64). Teismas nurodė, jog liudytojos ir R. B. paaiškinimus paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai bei kita medžiaga. R. B. keitė parodymus, nurodydamas skirtingus automobilį vairavusius asmenis. Po įvykio nurodė, jog automobilį vairavo jo sutuoktinė I. B. (b.l. 67), kuri parodė, jog automobilio nevairavo (b.l. 59). Teismas pripažino nepagrįstu R. B. argumentą, jog nukentėjusysis G. B. nematė, kas vairavo automobilį, iš fotolentelės nustatęs, kad atstumas tarp automobilių buvo nedidelis. Teismas įvertino nukentėjusiojo parodymų pakeitimą ir tinkamu įrodymu laikė nukentėjusiojo paaiškinimą duotą iškart po įvykio 2007 m. kovo 11 d. (b.l. 36-37), kuriame nurodyta, jog R. B. išlipo iš automobilio, pasiteiravo, kaip jaučiasi jis ir keleivė, ir pasitraukė iš eismo įvykio vietos, taip pat nurodė, jog automobilyje kitų asmenų nebuvo. Paaiškinime buvo teigiama, jog atvykę policijos pareigūnai sulaikė bėgantį automobilio Audi 100 vairuotoją, ir jie abu buvo nuvežti į gydymo įstaigą neblaivumui nustatyti. Teismas nustatė, jog R. B. 2007 m. kovo 12 d. nukentėjusiajam atlygino eismo įvykiu padarytą žalą (4400 litų) (b.l. 15-16) ir vertino, jog tai įtakojo nukentėjusiojo parodymų pakeitimą. Iš liudytojos policijos pareigūnės V. T. parodymų teismas nustatė, jog įvykio vietoje nukentėjusysis, paklaustas kas vairavo automobilį Audi 100, rankos mostu bei rusų kalba nurodė R. B. . Nustatęs, kad R. B. vairavo automobilį, jo veiksmus laikė pasitraukimu iš įvykio vietos, todėl pripažino, jog veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Bylos duomenimis nustatęs, jog R. B. vairavo neblaivus, pripažino, jog veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį, nes jis būdamas neblaivus (girtas) padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nulėmusius nukentėjusiajam priklausančio automobilio sugadinimą. Teismas nenustatė, jog nutarimą priėmė šališkas pareigūnas. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą (ABTĮ 31 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.

III.

Apeliacinius skundu R. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį ir Institucijos nutarimą bei bylą nutraukti, o pripažinus kaltu dėl ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, paskirtą administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą pakeisti pinigine bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Eismo įvykio kaltininką policijos pareigūnai nustatė tik iš nukentėjusiojo, kuris yra Latvijos pilietis, parodymų. Nukentėjusysis paaiškinimus pareigūnams davė rusų kalba, neturėdamas vertėjo, o teismo posėdžio metu paaiškino, jog nematė, kas vairavo, nurodė, jog nėra matęs įvykio kaltininko ir patvirtino, kad parodymus duoda neįkalbinėjamas. Teismas nepagrįstai įvertino, jog nukentėjusysis parodymus keitė dėl to, jog jis atlygino žalą. R. B. pareigūnams nurodė įvykio kaltininką, tačiau jie nesiėmė jokių veiksmų įrodyti ar paneigti pateiktą versiją. Pirminiuose pranešimuose nepažymėta, jog jis po eismo įvykio nurodė, kad automobilį vairavo I. B. .Įvykio vietoje jis sulaukė atvykstančių pareigūnų, kurie nustatė jo asmenybę. Įvykio vietą paliko, nes mėgino ieškoti savo motinos. Posėdžio metu apklausus pareigūnus tik vienas jų patvirtino, jog reikalavo, kad jis pasiliktų įvykio vietoje. Mano, jog jam turėjo būti taikyta ATPK 187 straipsnyje numatyta atsakomybė už pareigūno reikalavimo nevykdymą, o ne ATPK 130 straipsnis. Sulaikius pareigūnai jo nepristatė į įvykio vietą tolimesniam aplinkybių nustatymui, kas reiškia, jog jo dalyvavimas nebuvo būtinas. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas skiriamas už šiurkštų ar sistemingą naudojimosi šia teise tvarkos pažeidimą. Jis niekada nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, vienintelis rūpinasi invalidumą turinčia motina, augina nepilnametę dukrą, todėl griežtesnės nuobaudos skyrimas neatitinka teisingumo bei protingumo kriterijų. Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbe.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo jo netenkinti ir palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį. Atsiliepime nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktus nesutikimo su skundu motyvus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 127 straipsnio 3 dalis ir ATPK 130 straipsnio 1 dalis (galiojusios pažeidimo padarymo ir bylos nagrinėjimo Institucijoje, pirmosios instancijos teisme metu) už kurių padarymą nubaustas R. B. , inter alia numatė, jog administracinę atsakomybę užtraukia neblaivaus asmens padarytas KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, ir vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, pažeidžiant KET. Administracinis kaltinimas apeliantui suformuluotas už tai, kad jis 2007 m. kovo 11 d., apie 09.15 val., kelio Mažeikiai – Plungė – Tauragė 73 km, Rietavo sav., neblaivus (vidutinio girtumo laipsnis – 1,99 promilės) vairavo automobilį Audi 100 v/n DTJ 666, nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į priekyje važiavusio automobilio Mitsubishi Galant EP 3130, priklausančio Latvijos Respublikos piliečiui G. B. , galinę dalį bei pasitraukė iš eismo įvykio vietos, palikęs automobilį.

R. B. pažeidimą ginčija teigdamas, jog Institucijos pareigūnai eismo įvykio kaltininką nustatė tik iš nukentėjusiojo, kuriam nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise turėti vertėją, parodymų.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, R. B. kaltė, padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, įrodyta, veika kvalifikuota ir nuobaudos individualizuotos tinkamai.

Tikrosioms įvykio aplinkybėms išsiaiškinti pirmosios instancijos teismas apklausė pareigūnus V. T. , Z. S. , A. Z. ir A. S. . Minėtų liudytojų parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų - policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir nukentėjusiojo G. B. 2007 m. kovo 11 d. paaiškinimo - kontekste, paneigta apelianto ir liudytojos T. B. teikiama įvykio versija, jog automobilį vairavo apelianto motina T. B. . Pareigūnai V. T. , Z. S. ir A. Z. teisme be kita ko parodė, jog įvykio vietoje paklausus kas vairavo, nukentėjusysis rankos mostu nurodė apeliantą. Z. S. tarnybiniame pranešime nurodė, jog G. B. ranka parodė į R. B. pasakydamas, kad jis vairavo (b.l. 67). Liudytoja V. T. parodė, jog iš karto po eismo įvykio apeliantas nurodė, kad automobilį vairavo jo žmona, kuri į įvykio vietą atvyko tik po kokių 15 minučių, tarp jų kilo konfliktas apeliantui pasiūlius žmonai prisiimti kaltę dėl įvykio. Šias aplinkybes patvirtino liudytojų Z. S. , A. Z. parodymai bei nukentėjusiojo G. B. iškarto po įvykio duotas paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad vairuotojas išlipo iš automobilio, pasiteiravo, kaip jaučiasi jis ir keleivė, ir pasišalino iš įvykio vietos, vėliau policijos buvo sulaikytas. V. T. ir A. Z. parodė, jog apelianto motinos T. B. įvykio vietoje nebuvo, ji prisijungė prie ligoninės, kur pareigūnų prašė išgelbėti jos sūnų nuo atsakomybės, sukeisti jos ir sūnaus kraujo mėginius, nes pareigūnai turi rūpintis savais. Liudytojai negirdėjo, jog T. B. būtų tvirtinusi vairavusi automobilį (b.l. 62, 64, 97, 98). Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad įvykio kaltininkas buvo nustatytas tik nukentėjusiojo Latvijos piliečio rusų kalba duotais paaiškinimais. Pirminiais nukentėjusiojo G. B. paaiškinimais nurodytas įvykio aplinkybės patvirtino policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir teisme duoti parodymai. Dėl apelianto teiginio, jog nukentėjusiajam teikiant paaiškinimus nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti teise turėti vertėją, teisėjų kolegija pažymi, jog G. B. 2007 m. kovo 11 d. paaiškinime aiškiai nurodė, kad vertėjas jam nebuvo reikalingas, kadangi su pareigūnais jis galėjo susikalbėti ir paaiškinimą parašyti rusų kalba (b.l 36-37). Dėl šių priežasčių nėra pagrindo teigti, jog nukentėjusiojo teisės buvo suvaržytos ar ši aplinkybė sudarė prielaidas nustatyti netinkamą eismo įvykio subjektą. Tai, jog automobilį vairavo apeliantas, Institucija ir teismas nustatė ne tik nukentėjusiojo paaiškinimais bet ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais teisme. Taip pat teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantas pažeidimo bylos nagrinėjimo metu keitė versijas, nurodydamas skirtingus automobilį vairavusius asmenis. Apeliantas konkrečių aplinkybių, dėl kurių liudiję pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jų parodymai pagrįstai laikyti patikimais ir jais remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota skundžiamame Institucijos nutarime. Tuo tarpu T. B. ir G. B. teisme duotais parodymais pagrįstai nesivadovauta, nes jie iš esmės prieštarauja byloje surinktai medžiagai ir ankstesniems paaiškinimams. Be to, T. B. yra apelianto motina, taigi suinteresuota padėti sūnui išvengti administracinės atsakomybės.

Apeliantui inkriminuotas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas priskirtinas būtent prie tyčinių pažeidimų, kurie padaromi vairuotojo, suvokiančio, kad įvyko eismo įvykis, su kuriuo jis susijęs, ir sąmoningai neteisėtai (nepranešus policijai, vengiant nustatyti neblaivumą ar kitaip pažeidžiant Kelių eismo taisykles) paliekančio eismo įvykį. Pagal šį straipsnį atsakomybėn traukiamo asmens neteisėta veika turi būti atlikta asmeniui sąmoningai modeliuojant savo elgesį, supratus, kad įvyko eismo įvykis. Toks tyčinis elgesys neretai sąlygojamas asmens siekio išvengti eismo įvykio pasekmių, pavyzdžiui, atsakomybės už eismo įvykio sukėlimą. Liudytojų policijos pareigūnų V. T. , Z. S. , A. Z. ir A. S. parodymai ir tarnybiniais pranešimais teismas nustatė, kad fiksuojant eismo įvykį R. B. iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas A. S. parodė, jog sukliudė R. B. pasišalinti, jį vijosi kokius 800 metrų. Stovėdamas matė kaip pareigūnas A. Z. mėgina pavyti apeliantą, tuomet privažiavo automobiliu ir R. B. priešinantis ir vartojant necenzūrinius žodžius jį nuvežė į Rietavo PSPC. Šios tarnybiniais pranešimais ir liudytojų parodymais nustatytos aplinkybės Institucijos ir teismo pagrįstai buvo pripažintos apelianto pasitraukimu iš įvykio vietos, todėl veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, jog minėti veiksmai nelaikytini atitinkančiais ATPK 187 straipsnio sudėtį, numatančią atsakomybę už pareigūno reikalavimo nevykdymą, kadangi ATPK 130 straipsnis yra speciali norma numatanti atsakomybę už vairuoto ar kitų eismo įvykio dalyvių pasišalinimą (tuo pačiu ir pareigūnų reikalavimų nevykdymą) iš eismo įvykio vietos su kuriuo jie susiję. Nagrinėjamu atveju automobilį vairavusio apelianto pasišalinimas iš įvykio vietos atitinka Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įstatymų leidėjas vertina kaip vieną pavojingiausių pažeidimų eismo saugumui, nes jo padarymu sukliudoma ištirti įvykusio eismo įvykio aplinkybes, nustatyti ir patraukti atsakomybėn teisės pažeidimus padariusius asmenis. Nagrinėjamu atveju matyti, kad Institucija, nagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą apeliantui parinko griežtesnę, iš sankcijoje numatytų alternatyvių, administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Pažymėtina, jog apeliantas šiurkščiai pažeisdamas KET reikalavimus padarė du pavojingus teisės pažeidimus. Institucija, atsižvelgusi į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, žalos atlyginimą, apeliantui skyrė teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei sankcijoje numatytas vidurkis terminui – 46 mėnesiams. Kolegijos vertinimu, švelnesnės iš alternatyvių nuobaudų parinkimas nepasiektų ATPK 20 straipsnyje numatytų tikslų. Parinka nuobauda yra adekvati pažeidimo pavojingumui, nėra per griežta. Ji darys realų poveikį apeliantui ir kitų asmenų elgesiui ateityje, skatins gerbti bendro gyvenimo taisykles, laikytis KET reikalavimų ir geriau atitiks pažeidėjo auklėjimo, prevencinę funkciją.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą sprendimą, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiama Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius