Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 2015 m. birželio 26 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant laisvės apribojimo laikotarpiu mokytis arba pradėti dirbti, arba užsiregistruoti darbo biržoje, nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, neatlygintinai išdirbti 40 val. per 4 mėn. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje.

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini). Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 klasių išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

1) 2016 m. rugsėjo 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose ir neatlygintinai išdirbti 20 (dvidešimt) valandų per 2 (du) mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

2) 2016 m. spalio 6 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 3 (tris) mėnesius neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

3) 2016 m. spalio 10 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 64¹ straipsnio pagrindu, sumažinta 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose; tęsti mokslus ir per 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 (keturiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dlaimi, 4 dalimi, 9 dalimi, subendrintos bausmės, paskirtos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. baudžiamuoju įsakymu, Kauno apylinkės teismo 2016 m spalio 6 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2016 m spalio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 (dveji) metai laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 7 val. būti namuose; tęsti mokslą arba pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

4) 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2016 m. gruodžio 1 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsniu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, tęsti mokslą bei nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant nuteistąjį per 3 (tris) mėnesius išdirbti 30 (trisdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), BK 178 straipsnio 2 dalyje, BK 180 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamų veikų aplinkybės

Kaltinamasis D. D. suorganizavo, o A. V. įvykdė plėšimą – panaudojant fizinį smurtą pagrobė svetimą didelės vertės turtą, o būtent: D. D. žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja D. P. surenka iš degalinių pinigus, 2019 m. kovo 8 dieną apie 09.00 val. susitiko su A. V., kuriam pateikė informaciją apie D. P., jos buvimo vietą ir laiką, vežamus pinigus, išdėstė nusikalstamos veikos planą, kad reikia pagrobti D. P. turimą krepšį su pinigais, perdavė jam nusikalstamos veikos priemones: radijo stotelę ir peruką, o pastarajam sutikus, 2019 m. kovo 8 dieną apie 15.00 val. savo vairuojamu automobiliu ,,BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), nuvežė A. V. prie daugiabučio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), iš kur A. V. vykdydamas jo nurodymą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėjo į degalinę (duomenys neskelbtini) esančią Kaune (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu automobilyje „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , sėdinčiai D. P. į akis, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą, rankomis nuplėšė nuo peties rankinę, 15 eurų vertės, kurioje buvo piniginė, 20 eurų vertės, D. P. vardu išduota asmens tapatybės kortelė, D. P. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas, D. P. vardu išduotos dvi banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelės, M. P. vardu išduota ,,DNB Nord“ banko mokėjimo kortelė, 708,91 eurų grynųjų pinigų ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys 23 452,97 euro grynųjų pinigų, taip bendrais veiksmais pagrobė didelės – 24 196,88 euro vertės turtą, padarydami UAB (duomenys neskelbtini) 23 452,97 euro turtinę žalą, o nukentėjusiajai D. P. 743,91 euro turtinę žalą.

Šiais veiksmais D. D. padarė nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje, BK 180 straipsnio 3 dalyje, A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 3 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. V. 2019 m. kovo 8 dieną apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 42, po nusikaltimo padarymo, vengdamas sulaikymo, tyčia papurškė J. M. dujų balionėliu į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. V. 2019 m. kovo 8 dieną apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 42, po nusikaltimo padarymo, vengdamas sulaikymo, tyčia papurškė A. Š. dujų balionėliu į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam A. Š. fizinį skausmą.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Be to, kaltinamasis A. V. 2019 metų sausio 23 dieną, apie 01.33 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) išdaužęs lango stiklą, įsibrovė į UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį kioską ir iš kasos aparato pagrobė 18.97 euro bei mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S3 mini“, 40 eurų vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 58,97 eurų turtinę žalą.

Šiais veiksmais A. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

II. Įrodymai

Kaltinamasis A. V. kaltu dėl visų inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino ir parodė, kad 2019 m. sausio 23 d. buvo sulaikytas, paleistas iš areštinės ėjo namo ir eidamas pro piceriją koja išdaužė stiklą, taip pateko į vidų ir pagrobė viduje buvusį telefoną bei 20 eurų. Pinigai buvo kasoje, kuri buvo atidaryta, telefonas netoli kasos. Sumanymas apvogti piceriją kilo spontaniškai, reikėjo pinigų. Nežinojo, kiek kasoje gali būti pinigų. Jis pašalinių asmenų tuo metu nematė, jo taip pat niekas nematė. Telefoną pametė, o pinigus išleido savo reikmėm. Sutinka atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį 158.90 eurų.

Dėl plėšimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino ir parodė, tuo metu dirbo plovykloje. 2019 m. kovo 8 d. jis paskambino D. D., kurį pažįsta nuo senų laikų, jų santykiai geri. Jis paskambino D. ir šis atvažiavęs jį pasiėmė iš plovyklos. Kartu važiavo iki Šilainių degalinės. Jis važiavo apiplėšti degalinės, pasakė D. kur nuvežti. D. D. jį nuvežė ir paliko. Jis stovėjo ir laukė prie degalinės, kol pasirodys moteris. Jis žinojo, ko turi laukti. Jis tuo metu buvo apsirengęs juodomis kelnėmis, juoda striuke ir bordo spalvos batais, turėjo peruką. Perukas buvo jo. Peruką pasiėmė, kad jo neatpažintų. Su savimi turėjo dujų balionėlį, radijo stotelę, peilį. Dujas visada nešiodavosi su savimi, radijo stotelė irgi buvo jo. Ją pirko. Perukas buvo raudonos spalvos, trumpai garbanotų plaukų. Į įvykio vietą važiavo D. BMW markės automobiliu, kuris buvo tamsiai pilkos spalvos. Važiuodami kalbėjo apie nusikaltimo planą, tačiau tikslaus pokalbio nepamena. Sumanymas įvykdyti nusikaltimą gimė jiems abiem su D. tą pačią dieną. Tai buvo jų abiejų susitarimas. Dieną prieš tai – 2019 m. kovo 7 d. jis buvo susitikęs su D. D. ir grąžino jam 100 eurų, kuriuos buvo skolingas. Važiuojant į degalinę jo tikslas buvo pagrobti pinigus, apie kuriuos jam buvo sakęs D. Pinigus ketino grobti iš moters. Žinojo, moteris turės pinigus, nes tai jam buvo sakęs D., kuris taip pat buvo sakęs su kokiu automobiliu bus ta moteris ir kaip atrodys: ji turėjo būti juodais plaukais, neaukšta, stamboka. Tai jam pasakė D. Jis visa tai pasakė 2019 m. kovo 8 d. D. D. nieko nesakė. Kokiu būdu pagrobti pinigus, D. nesakė. Po apiplėšimo jis turėjo bėgti į kiemus, už „Iki“ parduotuvės, kad žmonės nepagautų. Tą vietą nurodė D. Dėl pinigų susitarimo nebuvo. Atvažiavus jis išlipo tarp daugiabučių (duomenys neskelbtini). Atstumas nuo degalinės iki (duomenys neskelbtini) nedidelis. Jis stovėjo prie degalinės ir laukė, kol pasirodys ta moteris. Ji atvažiavo automobiliu, nuėjo į degalinę. Su savimi ji turėjo nedidelę juodos spalvos rankinę. Kai moteris išėjo iš degalinės, jis priėjo prie jos ir paprašė padėti jo draugui, sumelavo. Ji nesutiko, tada jis papurškė dujų į veidą ir paėmęs abiem rankom išplėšė rankinę, rankinė plyšo per užsegimą. Nuplėšęs rankinę bėgo į kitą gatvės pusę, kur buvo susitarę. Bėgant papurškė dujų vienam žmogui, bandžiusiam jį sulaikyti, tada bėgo toliau ir papurškė dujų dar vienam žmogui, kad šis jo nepagautų. Išgirdęs šūvį atsigulė ant žemės, nes išsigando, kad nenušautų. Peilį turėjo kelnių kišenėje. Galvojo, kad moteris paliks rankinę mašinoje, su peiliu ketino atrakinti dureles. Pinigus ketino pasidalinti tik su D. dviese. Jis nežinojo kiek ten gali būti pinigų. D. jam to nesakė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio nuostatomis, buvo pagarsinti kaltinamojo D. V. ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją užfiksuoti parodymai (3 t., b. l. 185-187), kur A. V. parodė, kad viskas prasidėjo, kai jis ryte išvažiavo į darbą, tai buvo 2019 m. kovo 8 d. pas jį į darbą atvažiavo D. ir paėmė jį iš darbovietės, nuvežė į (duomenys neskelbtini) degalinę. Tikslaus adreso nežino. Ten laukė po to važiavo į (duomenys neskelbtini) degalinę, ten niekas nebuvo išlipę. Grįžo vėl į (duomenys neskelbtini) degalinę ir laukė, kol moteris pasirodys. Jis išlipo iš automobilio ir ėjo link (duomenys neskelbtini) degalinės. Prie (duomenys neskelbtini) degalinės kampo laukė moters, kol ji pasirodys. Kai ji pasirodė priėjo prie jos, sumelavo jai, kad padėtų jo draugui, nes jam blogai, ji nesutiko padėti. Papurškė jai vieną kartą dujų į veido sritį ir atėmė tašę, bėgo į kitą pusę gatvės. Buvo daug žmonių bandė jį sulaikyti, sustojo savo noru ir atsigulė ant žemės. Niekas jo nepagavo, savo noru sustojo. Tą moterį jam apibūdino D. Ji trumpais juodais plaukais ir turėjo juodos spalvos tašę per petį persimetusi. D. davė užduotį paimti tašę ir pabėgti į automobilį. Jis dujas turėjo savigynai, tai buvo dujų balionėlis. Darius sakė galbūt reikės dujų papurkšti. Tašėje turėjo būti pinigai, esantys (duomenys neskelbtini) nuosavybėje, tai jam sakė D. D. pažįsta nuo seniai, bet su juo nebendravo, pakeitė draugų ratą. Jį pažinojo anksčiau, kai gyveno su tėvais (duomenys neskelbtini). Jis (A. V.) atėmė iš tėvų, gyveno vaikų namuose, šeimynose. D. jam pažadėjo pinigų, tiksliai kiek nesakė. Apytikslės sumos D. neminėjo. D. yra aukštas apie 185 cm tamsios odos su juoda barzda, trumpais šviesiai rudais plaukais. Buvo su džinsine kepure, liemene ir pilku treningu. Jie atvažiavo BMW M3 tamsiai pilkos palvos. Automobilio numerio neatsimena. Pakeliui nieko nepavežė. Jis savo noru atsigulė ant žemės, krepšį šalia savęs paliko. Ką darė D. tuo metu nematė. D. pasiūlė jam pinigų, jis D. buvo prasiskolinęs. Jie buvo kovo 7 d. susitikę, D. jam pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini). Jis iš D. dieną prieš pasiskolino 100 eurų savo reikmėm. Skolinosi pinigus nežinodamas apie pasiūlymą dėl vagystės. Vagystės dieną kaip susitiko su D. jis vienas atvyko jo paimti, D. jam padavė raciją ir peruką ir jie nuvažiavo. Kaip laukė už ,,IkI“ kiemuose, D. jam apibūdino moterį, kurią reikės apvogti. D. sakė lauks jo su automobiliu toje vietoje kur jį paliko. Krepšį turėjo pas D. nenunešti į automobilį. Jis nežinojo kokiu automobiliu moteris turi atvykti į degalinę. D. daug mašinų jai išvardino kokia gali būti, apytiksliai pasakė koks automobilis gali būti, išvardino VW Golf 3 ir VW Golf 3 ilgesnį ir apibūdino kaip ji atrodė, laukė moters panašios į ją. Prieš moterį tik vieną kartą panaudojo dujas, prieš kitus žmones, kurie norėjo jį sustabdyti. Bėgant papurškė vienam žmogui dujų, kad nesustabdytų jis sakė stok. Jis jam dujas papurškė. Pabėgęs 5-10 m pats savo noru sustojo. Bandė kažkas jį sulaikyti, bet jis savo noru sustojo. Jį vijosi, gaudė. Nebuvo pagriebęs, pačiupęs. Pats savo noru sustojo, padėjo tašę šalia savęs. Iš išgąsčio dujas purškė, buvo išsigandęs. D. padavė peruką ir radijo stotelę, jis jas turėjo automobilyje. Peilį jis turėjo su savimi kai darė nusikaltimą, bet jo nepanaudojo, jį rado prie namų kaip šunį vedžiojo tos pačios dienos ryte. Įvykio metu peilio neturėjo išsitraukęs, nebuvo jo panaudojęs. Kai priėjo prie moters be to, kad draugui blogai, nieko nesakė, papurškė dujų ir tiek. Tada ji pradėjo rėkti „padėkite‘, jis tuo metu išraukė krepšį. Moteris tašę per petį buvo užsidėjusi, nutrūko diržas ir jis tašę paėmė. Moteris bandė laikyti tą krepšį, bet rankenos-dirželis nutrūko per užsegimą, dirželis liko pas moterį rankose. Įvykio metu žinojo, kad ten bus pinigų, bet, kad tiek, nežinojo. Suvokė, kad ima krepšį su pinigais. D. pasakė, kad krepšyje bus pinigai. Žinojo, kad krepšyje yra (duomenys neskelbtini) pinigai. Prieš darant nusikaltimą tiesiog bijojo D., jis vyresnis, įsakmi kalba jo buvo, todėl jam neatsakė. Įvykio metu išlipęs iš automobilio užsidėjo D. duotą peruką. Raciją nešėsi su savimi bet nemokėjo ja naudotis. Dėl to, ką padarė nuoširdžiai gaili, sutinka atlyginti nukentėjusiajai žalą. Kovo 7 d. kai gavo paskolintus pinigus, nieko nesiarė.

Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis A. V. paaiškino, kad duodamas parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, viską geriau prisiminė. Jo parodymai užfiksuoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją teisingi. Taip pat paaiškino, kad peruką ir radijo stotelę davė D. Radijo stotelės jis nepanaudojo. Apie UAB (duomenys neskelbtini) ir pinigus sužinojo iš D. nusikaltimo rytą. Kas pirmas tą dieną kuriam skambino, jis nepamena. Atsimena, kad tikrai rašė SMS D. Telefoną tą dieną vežėsi su savimi, jį paliko darbe. Kolegoms nesakė, kad nenori susitikti su D. D. D. žadėjo, kad jo lauks, tačiau jis nežino, ar tikrai D. D. jo laukė. Krepšį turėjo nunešti D. D. Jam už tai buvo pažadėtas atlygis. Jis D. D. nevengė ir nebijojo, ikiteisminio tyrimo metu galėjo pasakyti kitaip iš išgąsčio dėl pačios apklausos procedūros.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2019 m. kovo 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti degalinėje (duomenys neskelbtini), Kaune, (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta nuo peilio, rasto prie automobilio, kvapo pėdsakas ir foninis kvapas, nuo betoninių trinkelių rankinės rankena (1 t., b. l. 100–109).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų valdybos 2019 m. birželio 27 d. specialisto išvada Nr. 20-IS1-692, nustatyta, kad tirti pateiktas peilis yra buitinės paskirties (virtuvinis) peilis ir prie šaltųjų nešaunamųjų ginklų nepriskiriamas. Tirti pateiktas dujų balionėlis yra pramoninės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams (1 t., b. l. 183–186).

III. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimai A. V. ir D. D. bendrininkų grupėje plėšimo būdu užvaldžius svetimą didelės vertės turtą, pasitvirtino. Taip pat pasitvirtino kaltinimai A. V. įvykdžius vagystę, įsibraunant į patalpas, ir kaltinimai tyčia sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiesiems A. Š. bei J. M..

Liudytas A. G., dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) kuro užpylėju, matė kaip prie vadybininkės D., kuri buvo atvykusi į degalinę, priėjo jaunuolis. Jis matė kaip tar nukentėjusiosios ir jaunuolio vyksta grumtynės – skeryčiojasi rankos, tada D. pradėjo šaukti. Jis taip pat eidamas link D. pradėjo šaukti, tada jaunuolis greičiausiai paėmė rankinę ir ėmė bėgti. Matė, kad jį nusivijo vyriškis. Priėjus prie D., ši sakė, kad atėmė pinigus. Ji buvo išsigandusi, ašarojo akys. Ant žemės matė peilį ir dirželį.

D. K., buvęs nusikaltimo vietoje ir pylęs kurą, parodė, jog išgirdo kaip degalinės darbuotojas, pilantis dujas, šaukia pagalbos „vagia“ ar „plėšia“, tada atsisukęs matė kaip prie automobilio „Toyota Rav 4“ vairuotojo pusės jaunuolis plėšia rankinę nuo moters, sėdinčios automobilyje. Jaunuolis traukė rankinę už diržiuko, šiam nutrūkus, griebė rankinę ir nubėgo į kitą gatvės pusę. Jis ėmė vytis tą jaunuolį, taip pat vijosi ir kiti asmenys, tačiau jis už kažko užkliuvo ir daugiau nebesivijo. Grįžęs prie nukentėjusiosios matė prie automobilio peilį. Matė kaip jaunuoliui grumiantis su moterimi kažkas iškrito. Tada suprato, kad tai buvo peilis. Iš D. K. pateikto vaizdo registratoriaus apžiūros matyti, kaip prie degalinės teritorijoje stovinčio automobilio „Toyota Rav 4“ prieina nukentėjusioji D. P., jai rakinant automobilio dureles prieina jaunuolis, apsirengęs juodos spalvos striuke, ant galvos užsidėjęs gobtuvą, apsirengęs juodos spalvos kelnėmis. Jaunuolis kažką sako moteriai, rodo pirštu į degalinės pastato kampą, moteriai įlipus į vairuotojo vietą, prieina arčiau jos (2 t., b. l. 72–74).

Šių asmenų parodymus dėl įvykdyto plėšimo iš degalinėje buvusios moters taip pat iš dalies patvirtina ir nukentėjusiųjų J. M., A. Š. bei liudytojo V. J. parodymai. J. M. parodė, kad jis buvo netoliese įvykio vietos ir išgirdęs pagalbos šauksmą „vagis“, „pavogė tašę“, pamatė į dugiabučių kiemą bėgantį jaunuolį. Kadangi jaunuolis bėgo greitai ir rankoje turėjo rankinę, sprendė, kad jis greičiausiai bus padaręs nusikaltimą, todėl vijosį šį jaunuolį. Ties (duomenys neskelbtini). 40 jau begriebiant jaunuolį šis papurškė jam dujų, jis pasijuto blogai ir daugiau nebesivijo. Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad jis pravažiuojant pro degalinę girdėjo moters riksmą. Įsukęs į savo namo kiemą, matė, kad kažkas vyksta tarp jo kaimyno ir jaunuolio, kuris buvo su kapišonu. Matė, kad jaunuolis mosikavo ranka, po ko kaimynas susmuko, o jaunuolis nubėgo tolyn. Iš to suprato, kad kažkas negero vyksta ir nusprendė jaunuolį vytis, bandė užkirsti jam kelią automobiliu. Pavykus tai padaryti, bandė sulaikyti tiesiai į jį bėgantį jaunuolį ištiesęs rankas į šonus, liepė stoti, tačiau jam taip pat papurškė dujų. Tada jis legaliai laikomu ginklu iššovė įspėjamąjį šūvį ir pareikalavo jaunuolio gultis ant žemės. Jaunuolis pakluso, padėjęs rankinę į šoną, atsigulė ant žemės. Liudytojas V. J. parodė, kad kartu su J. M. perkant gėles išgirdo moters pagalbos šauksmą, atsisukęs pamatė nuo (duomenys neskelbtini) degalinės pusės bėgantį jaunuolį, kurį jo kolega J. M. pradėjo vytis, matė, kad buvo jau beveik bečiumpąs jaunuolį, tačiau jaunulis kilstelėjo ranką ir jo kolega susigriebė už veido ir atsitūpė. Priėjus prie J. M., šis pasakė, kad jam kažko papurškė į veidą. Netrukus kiemuose išgirdo garsą, panašų į šūvį. Iš A. Š. pateiktos filmuotos medžiagos matyti, kad ant žemės ant pilvo guli jaunuolis, apsirengęs juodos spalvos triuke, kurios gobtuvą užsidėjęs ant galvos, ir juodos spalvos sportinėmis kelnėmis. Jaunuolis rankas susidėjęs prie veido ir jomis dengiasi veidą. Jaunuolio dešinėje kelnių kišenėje galimai matyti dujų balionėlis su geltonos palvos užrašais. Šalia jaunuolio jam iš kairės ant žemės į automobilio ratą atremta moteriška, juodos spalvos rankinė, užsegama užtrauktuku (2 t., b. l. 32–34).

Iš 2019 m. kovo 8 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta rankinė su joje buvusiais pinigais ir daiktais. Matyti, kad rankinė be jokios rankenos, dirželio, viename kampe matosi iširę siūlai. Rankinėje buvo asmeniniai D. P. daiktai, jos ir jos vyro banko kortelės, piniginė, taip pat septyni permatomi užspaudžiami polietileniniai maišeliai su grynaisiais pinigais ir inkasacijos kvitais. Maišeliuose sudėti pinigai kupiūromis ir monetomis: 3500 eurų, 2900 eurų, 5000 eurų, 5000 eurų, 1700 eurų, 2140,97 eurų. (1 t., b. l. 190–201).

Šių aptartų įrodymų visuma neabejotini patvirtina, jog A. V. 2019 m. kovo 8 dieną apie 9.00 val. susitiko su D. D., kuriam pateikus informaciją apie UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoją D. P., jos buvimo vietą ir laiką, vežamus pinigus, išdėsčius nusikalstamos veikos planą, kad reikia pagrobti D. P. turimą krepšį su pinigais, perdavus jam nusikalstamos veikos priemones: radijo stotelę ir peruką bei 2019 metų kovo 8 dieną apie 15.00 val. automobiliu ,,BMW“, valst. (duomenys neskelbtini), nuvežus prie daugiabučio, esančio Kaune, (duomenys neskelbtini), A. V. su nusikalstamos veikos vykdymu sutiko ir vykdydamas D. D. nurodymą, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuėjo į degalinę (duomenys neskelbtini), esančią Kaune, (duomenys neskelbtini), papurškė dujų balionėliu automobilyje „Toyota Rav4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sėdinčiai D. P. į akis, taip sukeldamas nukentėjusiajai D. P. fizinį skausmą, rankomis nuplėšė nuo peties rankinę, kurioje buvo asmeniniai D. P. daiktai ir 708,91 eurų grynųjų pinigų ir UAB (duomenys neskelbtini) priklausantys 23 452,97 euro grynųjų pinigų.

Teismas išanalizavęs įrodymus, taip pat konstatuoja, jog byloje įrodyti ne tik objektyvieji kvalifikuoto plėšimo požymiai, bet ir bendrininkavimo požymiai.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Kiekvieno bendrininkavimo atveju turi būti konstatuota, kad visi bendrininkai atitinka įstatyme nustatytus subjekto bendruosius (amžius, pakaltinamumas) ir (ar) specialiuosius (einamos pareigos, jų pobūdis) požymius, kad yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą pačią vertybę, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, numatytos BK specialiojoje dalyje, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2009, 2K-90/2013, 2K-49/2014 ir kt.).

D. D. parodė, kad jis pasiūlė A. V. įvykdyti nusikaltimą, pagrobti UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir šis sutiko. Jis nuvežė A. V. į nusikaltimo vietą, suteikė priemones, informaciją apie asmenį, iš kurio reikia turtą pagrobti, išdėstė nusikaltimo planą. A. V. būtent pasinaudodamas suteiktomis priemonėmis ir informacija atpažino nukentėjusiąją ir panaudodamas fizinį smurtą pagrobė iš jos rankinę su pinigais ir bėgo link tos vietos, kurią buvo aptaręs su D. D., kur šis turėtų laukti A. V. su pinigais. Tai patvirtina, jog kaltinamieji veikė bendrai susitarę ir kiekvieno iš jų indėlis bei pastangos buvo būtinos įvykdyti nusikaltimą. Nusikalstamas ketinimas nebūtų buvęs realizuotas be D. D. informacijos apie asmenį, kuris turėjo pinigus, jo buvimo vietą, laiką. Taip pat nusikalstamas sumanymas nebūtų realizuotas be A. V. aktyvių veiksmų panaudojant fizinį smurtą ir faktiškai užvaldant svetimą turtą.

Kaltinamieji veikė bendrai, juos vienijo vieningas susitarimas ir vieningas tikslas, vieningas nusikaltimo planas. Kiekvieno iš kaltinamųjų indėlis į nusikaltimą buvo reikšmingas, tačiau jų vaidmenys buvo skirtingi. Kaltinamasis D. D. organizavo nusikalstamos veikos padarymą, parengė planą: surinko informaciją, perteikė A. V., nuvežė A. V. į nusikaltimo padarymo vietą, suteikė priemones, išdėstė planą dėl nusikaltimo eigos, o A. V. realizavo objektyviuosius nusikaltimo požymius.

Byloje nėra pagrindo abejoti tuo, jog kaltinamieji savo valia dalyvavo nusikalstamos veikos padaryme. Kaltinamasis A. V. teisme parodė, kad nebuvo taip, jog bijotų D. D., ikiteisminio tyrimo metu buvo sakęs, jog D. D. bijojo, tačiau paaiškino, kad tada taip sakė, nes buvo išsigandęs dėl pačios apklausos procedūros. Be to, iš liudytojos R. M. parodymų, kitų ištirtų įrodymų teismas neturi pagrindo manyti, kad kaltinamuosius būtų sieję kokie nors priešiški santykiai. Kaip nurodė liudytoja R. M., asmenį, kuris turėjo atvažiuoti pasiimti A. V. vogti rankinės su pinigais, pats A. V. įvardijo brolio draugu. D. D. telefono numeris A. V. kontaktuose buvo įvardintas (duomenys neskelbtini) iš jų tarpusavio susiskambinimo dažnumo, matyti, kad kaltinamieji intensyviai bendravo. Be to, liudytoja R. M. parodė, jog A. V., prieš šį nusikaltimą kilus konfliktui su kitais draugais, būtent D. D. pasikvietė išspręsti konfliktą. D. D. parodė, jog buvo taip, kad A. V. kvietė jį padėti išspręsti konfliktą su draugais. Abu kaltinamieji patvirtino, jog pinigus būtų pasidalinę.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog kaltinamieji bendrais veiksmais įvykdė kvalifikuotą plėšimą, todėl A. V. veika teisingai ir pragrįstai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 3 dalį, nes jis buvo vykdytojas, D. D. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 180 straipsnio 3 dalį, nes jis veikė kaip organizatorius.

Kaltinamieji bendrais veiksmais padarė kvalifikuotą plėšimą, tačiau pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta bendrininkų grupėje, nėra, nes bendrininkų grupės požymiui būtina, kad bent du nusikalstamos veikos dalyviai būtų vykdytojais, t. y. realizuotų objektyviosios pusės požymius. Šiuo atveju D. D. veikė kaip organizatorius, o A. V. kaip vykdytojas. Byloje nustatytas tik vienas vykdytojas, todėl pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupė, nėra.

Byloje kaltinamiesiems buvo inkriminuota taip pat ir tai, kad plėšimas įvykdytas grasinat nukentėjusiajai peiliu, tačiau teismas konstatuoja, jog ši aplinkybė nenustatyta. Byloje neabejotinai kaltinamojo A. V. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad kaltinamasis A. V. plėšimo metu turėjo peilį, tačiau jokie duomenys nepatvirtina, jog šis peilis buvo panaudotas vykdant nusikalstamą veiką. Kaltinamasis A. V. neigė šią aplinkybę, nuosekliai aiškino, kad jis nukentėjusiajai atsisakius padėti, papurškė jai dujų ir stipriai patraukęs nuplėšė rankinę nuo jos peties, rankinė nutrūko nuo dirželio ir jis nešinas rankine pabėgo. Jam grumiantis su nukentėjusiąja iš kišenės iškrito peilis, kuris ir buvo ratas prie automobilio. Šiems kaltinamojo parodymams neprieštarauja ir nukentėjusiosios D. P. parodymai, jog atsisakius padėti, kaltinamasis jai papurškė dujų ir išplėšė rankinę. Nukentėjusioji parodė, kad peiliu kaltinamasis jai negrasino (1 t., b. l. 122–125). Ji girdėjo kaip besigrumiant kažkas kaltinamajam iškrito, vėliau suprato, kad tai buvo peilis. Iš rankinės apžiūros protokolo matyti, kad rankinė be dirželio, viename kampe matomi prairę siūlai, kas patvirtina tiek kaltinamojo, tiek ir nukentėjusiosios parodymus dėl nuplėštos rankinės. Apie tai, kad nusikaltimo metu kaltinamasis grasino peiliu nukentėjusiajai, neparodė nei vienas liudytojas ar nukentėjusysis. Byloje specialisto išvada nustatyta, kad ant šio peilio rankenos buvo rasta A. V. ir D. P. DNR, tačiau vien ši aplinkybė, vertinant su aptartais asmenų parodymais, nepakankama konstatuoti, jog peiliu buvo grasinta. Esant šioms aplinkybėms iš kaltinimo šalintina aplinkybė, jog plėšimas buvo įvykdytas grasinant peiliu.

Kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, tačiau teisiamojo posėdžio metu davė nuoširdžius parodymus apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, jo parodymai neprieštaravo kitiems įrodymams, kaltinamasis nuoširdžiai gailėjosi, iš dalies atlygino nukentėjusiajai D. P. padarytą neturtinę žalą, kas taip pat rodo kaltės pripažinimą ir nuoširdžią atgailą, todėl, teismo vertinimu, byloje yra pagrindas nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad kaltinamasis D. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo D. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas tik už veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, byloje nėra pagrindo nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Nors D. D. su A. V. šią nusikalstamą veiką padarė bendrais veiksmais, tačiau jie veikė dviese – vienas buvo organizatorius, kitas – vykdytojas. Byloje nėra būtino bendrininkų grupės požymio – 2 vykdytojų, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veika padaryta bendrininkų grupėje.

Fizinio skausmo sukėlimas J. M. ir A. Š.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Teismas konstatuoja, jog, byloje ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamasis A. V. po to kai įvykdė plėšimą 2019 m. kovo 8 dieną apie 15.00 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) prie namo Nr. 42, vengdamas sulaikymo, dujų balionėliu papurškė J. M. į veidą, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą, o netrukus, toliau bėgdamas ir vengdamas sulaikymo, dujų balionėliu papurškė į veidą A. Š. ir taip pat sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad jis iš karto po to, kai nuplėšė nukentėjusiajai D. P. rankinę, bėgdamas ir vengdamas sulaikymo iš pradžių dujų papurškė vienam vyriui, kuris tada nustojo jį vytis, neturkus ir kitam jį bandžiusiam sulaikyti vyriškiui, po to išgirdo šūvius, dėl ko nusprendė sustoti ir griūti ant žemės. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais kaltinamojo pardymais, nes jie patvirtinami nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiųjų J. M. bei A. Š. parodymais, liudytojo V. J. parodymais. J. M. parodė, kad jis buvo netoli įvykio vietos ir išgirdęs pagalbos šauksmą „vagis“, „pavogė tašę“, pamatė į daugiabučių kiemą bėgantį jaunuolį. Kadangi jis bėgo greitai ir rankoje turėjo rankinę, sprendė, kad jis greičiausiai bus padaręs nusikaltimą, todėl vijosi šį jaunuolį, tačiau ties (duomenys neskelbtini) namu, jau begriebiant jaunuolį, šis papurškė jam dujų, ant veido pajuto skystį, susiėmė už veido ir daugiau jaunuolio nesivijo, blogai jautėsi – skaudėjo, graužė akis ir burną, nematė kelio. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo J. M. parodymus atitinka nukentėjusiojo A. Š. parodymai, kad jis pravažiuojant pro degalinę girdėjo moters riksmą. Įsukęs į savo namo kiemą, matė, kad kažkas vyksta tarp jo kaimyno ir jaunuolio, kuris buvo su kapišonu. Matė, kad jaunuolis mosikavo ranka, po ko kaimynas susmuko, o jaunuolis nubėgo tolyn. Iš to suprato, kad kažkas negero vyksta ir nusprendė jaunuolį vytis, bandė užkirsti jam kelią automobiliu. Pavykus tai padaryti, bandė sulaikyti tiesiai į jį bėgantį jaunuolį ištiesęs rankas į šonus, liepė stoti, tačiau pajuto srovę į veidą ir suprato, kad jam papurškė dujų, dėl to jam buvo sunku matyti. Tada jis legaliai laikomu ginklu iššovė įspėjamąjį šūvį ir pareikalavo jaunuolio gultis ant žemės. Jaunuolis pakluso. Padėjęs rankinę į šoną, atsigulė ant žemės. Liudytojas V. J. parodė, kad kartu su J. M. perkant gėles išgirdo moters pagalbos šauksmą, atsisukęs pamatė nuo (duomenys neskelbtini) degalinės pusės bėgantį jaunuolį, kurį jo kolega J. M. pradėjo vytis, matė, kad buvo jau beveik bečiumpąs jaunuolį, tačiau jaunulis kilstelėjo ranką ir jo kolega susigriebė už veido, atsitūpė. Priėjus prie J. M., šis pasakė, kad jam kažko papurškė į veidą, netrukus kiemuose išgirdo garsą, panašų į šūvį. J. M. veidas ir akys buvo raudonos, jis skundėsi akių graužimu, sakė, kad sunkiai mato. 2019 m. birželio 27 d. Specialisto išvada Nr. 20-IS1-692 nustatyta, kad iš kaltinamojo išimtas dujų balionėlis yra pramoninės gamybos dujinis aerozolinis įtaisas, priskiriamas D kategorijos nešaunamiesiems ginklams.

Visi šie įrodymai tarpusavyje logiškai susiję, vienas kitam neprieštarauja, papildo vienas kitą ir sudaro logiškai tarpusavyje susijusią duomenų visumą, patvirtinančią, kad kaltinamasis A. V. papurškė dujų balionėliu nukentėjusiesiems į veidą. Nukentėjusieji dėl to jautė fizinį skausmą – griaužė akis, veidą. Šios pasekmės – fizinis skausmas neabejotinai yra kaltinamojo A. V. neteisėto elgesio pasekmė – papurškimo dujų balionėliu pasekmė. Tai atitinka objektyviuosius fizinio skausmo sukėlimo požymius.

Kaltinamasis A. V. yra pakaltinamas suaugęs asmuo, naudojosi įtaisu, kuris priskiriamas ginklui, kaip pats paaiškino, kad dujų balionėlį turėjo savigynai, o tai rodo, kad jis neabejotinai suvokė žalojantį jo panaudojimo pobūdį, suprato, kad panaudojimas gali sukelti fizinį skausmą, o jo veiksmai – papurškimas į veidą vengiant sulaikymo, rodo, jog jis ne tik suvokė galinčius kilti padarinius, bet ir jų sąmoningai siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

A. V. veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji fizinio skausmo sukėlimo požymiai, todėl kaltinamojo veikos nukentėjusiojo J. M. ir A. Š. atžvilgiu teisingai kvalifikuotos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Nors kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu neigė sukėlęs nukentėjusiesiems fizinį skausmą, tačiau neneigė, kad vengdamas sulaikymo papurškė dujų. Teisme kaltinamasis kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl teismo vertinimu, byloje yra pagrindas nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. tai, kad kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas tik už veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, byloje nėra pagrindo nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį.

Įvertinus teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, nustatyta, kad A. V. 2019 metų sausio 23 dieną, apie 01.33 val., eidamas iš areštinės namo tikslu pagrobti svetimą turtą kojos spyriu išdaužė kiosko, kuriame buvo įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, stiklą, taip pateko į jo vidų ir iš neužrakinto kasos aparato pagrobė 18.97 euro bei mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S3 mini“, 40 eurų vertės, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 58,97 eurų turtinę žalą.

Faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nustatytos ir įrodytos kaltinamojo A. V. parodymais, liudytojos J. A. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kaltinamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, Lietuvos Policijos kriminalistinių tyrimų centro 2019 m gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. 1401508-IS1-2740.

Kaltinamasis A. V. nuosekliai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme paaiškino tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad jis 2019 m. sausio 23 d. nakties metu, ėjo pro kaltinime nurodytą piceriją, išdaužė stiklą, taip pateko į vidų ir pagrobė kasoje buvusius pinigus bei mobilaus ryšio telefoną. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu, pinigus išleido savo reikmėm, telefoną pametė. Teismas neturi pagrindo netikėti šiuo kaltinamojo prisipažinimu, nes kaltinamasis savo parodymus taip pat patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu – parodė kioskelį, į kurį įsibrovė, kasos aparatą, iš kurio pagrobė pinigus, vietą, nuo kur paėmė mobilaus ryšio telefoną, langą, pro kurį išėjo iš kiosko vidaus. Parodė kryptį link kur nubėgo su pagrobtais daiktais. Be to, jo parodymus iš esmės patvirtina ir liudytojos J. A. parodymai apie tai, kad ji dirba adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, kur įsikūrusi UAB (duomenys neskelbtini). 2019 m sausio 23 d. jai apsaugos darbuotojas pranešė, kad išdaužtas picerijos langas. Nuvykusi matė, kad ištraukta kasa ir iš jos išimti pinigai, taip pat pavogtas darbinis mobilaus ryšio telefonas. Dėl išdaužto stiklo padaryta 100 eurų turtinė žalą, dėl pagrobtų pinigų 18,98 eurų turtinė žala ir 40 eurų turtinė žala dėl pagrobto telefono. Liudytoja taip pat parodė, kad 2019 m. sausio 26 d. į piceriją atėjo jaunuoliai, kurie pranešė, kad matė, kas įvykdė nusikaltimą. Jie nurodė matę, kaip jiems iš matymo pažįstamas asmuo daužė stiklą, įlindo į vidų, o vėliau nubėgo link „Maximos“. Jaunuoliai apibūdino vaikino išvaizdą ir nurodė, kad tai tas pats vaikinas, kuris buvo sulaikytas 2019 m. sausio 22 d. prekybos centre (duomenys neskelbtini) adresu Kaune, (duomenys neskelbtini), dėl konflikto su kasininke. Be to, 2019 m. gegužės specialisto išvada nustatyta, kad ant tirti pateiktų tamponų su nuoplovomis, padarytomis 2019 m sausio 23 d., apžiūrint įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Kaune, rastas DNR, kurio genotipas sutampa su A. V. genotipu (1 t., b. l. 37–38).

Byloje nenustatyta, kad šie duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl laikoma, jog jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, šie duomenys tarpusavyje nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro nuoseklią duomenų grandinę, patvirtinančią faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl jie laikytini kaltinamojo A. V. kaltės įrodymais.

Aukščiau aptarti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog turtas paimtas iš picerijos patalpų kaltinamajam nepriklausė, buvo svetimas jam, jokios teisės į šį turtą jis neturėjo, o stiklo išdaužimas ir toks patekimas į kioską būdas atitinka patekimo į patalpą požymį, t. y. veikos padarymo būdą, kurį įstatymo leidėjas vertina kaip kvalifikuotos vagystės požymį. Tokiu būdu A. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji vagystės įsibraunant į patalpą požymiai.

Kaltinamasis būdamas suaugęs, ne kartą teistas už tyčinius turtinius nusikaltimus, vagystes, neabejotinai suvokė, kad tokia jo veika yra neteisėta, pavojinga, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, nepaisant to vis tiek elgėsi neteisėtai, išdauždamas stiklą neteisėtai pateko į patalpą ir neteisėtai užvaldė svetimą turtą. Tai rodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo A. V. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vagystės įsibraunant į patalpą požymiai, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau teistas tik už veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, byloje nėra pagrindo nustatyti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo 2 (dvejų) metų iki 10 (dešimties).

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos baudos, arešto, laisvės apribojimo arba laisvės atėmimo iki 6 (šešerių) metų bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki 1 (vienerių) metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam D. D., atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad jis padarė vieną, tyčinį, baigtą, turtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą charakterizuoja tai, kad veika padaryta dviejų asmenų pastangomis ir pagrobtas didelės vertės turtas. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad D. D. kaip bendrininko vaidmuo nebuvo antraeilis, be jo pastangų ir be jo veiksmų indėlio, nusikaltimas iš viso nebūtų įvykęs. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis. Be to, pagrobti daiktai ir pinigai grąžinti. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo D. D. asmenybę atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, anksčiau teistas už veiką, kurią padarė būdamas nepilnamečiu. Teistas buvo tik vieną kartą 2015 m. laisvės apribojimo bausme. Duomenų, kad būtų pažeidęs laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarką byloje nėra. Kaltinamasis D. D. baustas administracine tvarka, priklausomybės ligų centre neregistruotas, psichiatrijos skyriaus klinikoje nesigydė, nesilankė.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, D. D. už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimo padarymą skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė – 3 metai laisvės atėmimo. Teismo vertinimo kaltinamojo kaltės pripažinimas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nuoširdi atgaila, žalos atlyginimas ir tai, kad pagrobtas turtas svetimame valdyme buvo neilgą laiką, buvo grąžintas, leidžia skirti žymiai mažesnę nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. D. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir paskirtina sumažinta bausmė – 2 (dveji) metus laisvės atėmimo.

D. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Skiriant bausmes kaltinamajam A. V., atsižvelgiama ir įvertinama tai, kad jis padarė keturis tyčinius, baigtus nusikaltimus, du iš kurių yra turtiniai, vienas jų apysunkis (BK 178 straipsnio 2 dalis), kitas – sunkus (BK 180 straipsnio 3 dalis), dviem nusikaltimais kėsintasi į asmenų sveikatą ir jie priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos). Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vieną iš nusikaltimų, t. y. BK 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, A. V. padarė veikdamas bendrai su D. D. ir šios nusikalstamos veikos metu panaudojant fizinį smurtą pagrobtas didelės vertės turtas. Taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad A. V. indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo reikšmingas, jis buvo nusikaltimo vykdytojas, tas, kuris realizavo objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, be šių jo veiksmų veika nebūtų padaryta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusioji nebuvo sužalota, jai tik buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis. Be to, pagrobti daiktai ir pinigai grąžinti.

Vertinant kaltinamojo A. V. asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra jauno amžiaus, nusikaltimus padarė vos sulaukęs pilnametystės, anksčiau teistas už turtinio pobūdžio veikas, kurias padarė būdamas nepilnamečiu. Paskutinį kartą teistas 2017 m. gegužės 3 d. nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas buvo atidėtas. Duomenų, kad būtų pažeistos bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos, nenustatyta. Kaltinamasis A. V. baustas administracine tvarka, VšĮ Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriuje nesigydė, nesilankė, įtrauktas į įskaitą priklausomybės ligų centre, tačiau specialisto išvada konstatuota, jog skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo. Skiriant bausmes A. V. teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo socialinę aplinką, į tai, kad jis užaugęs vaikų namuose, neturi pastovių socialinių ryšių.

Teismas, įvertinęs šių aplinkybių visumą, jų tarpusavio santykį, sprendžia, jog siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, A. V. skirtinos žemesnės nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmės: pagal BK 180 straipsnio 3 dalį – 3 metai laisvės atėmimo, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas J. M.) – 6 mėnesiai laisvės atėmimo, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (fizinio skausmo sukėlimas A. Š.) – 6 mėnesiai laisvės atėmimo.

Teismo vertinimo kaltinamojo kaltės pripažinimas, kaltinamojo jaunas amžius, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimas, nuoširdi atgaila, ir tai, kad visas plėšimo metu pagrobtas turtas po nusikaltimo buvo grąžintas, leidžia skirti žymiai mažesnę nei BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. V. paskirtosios bausmės subendrinamos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skiriant subendrintą bausmę – 3 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė subendrinta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Kaltinamajam A. V. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pratęstina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

V. Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį.

Byloje UAB (duomenys neskelbtini) pareiškė 158, 98 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 43–46), kuriuo prašo priteisti 100 eurų turtinei žalai atlyginti dėl išdaužto stiklo, 18,98 eurų turtinei žalai atlyginti dėl iš kasos pagrobtų pinigų ir 40 eurų turtinei žalai atlyginti dėl pagrobto telefono. Civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis A. V. išdaužė lango stiklą ir taip pateko į patalpos vidų, taip pat jis paėmė kasoje buvusius pinigus ir mobilaus ryšio telefoną. Ši žala atsirado dėl neteisėtų nusikalstamų kaltinamojo A. V. veiksmų, jos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl UAB (duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš A. V. UAB (duomenys neskelbtini)“ priteistina 158, 98 eurai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji D. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamųjų A. V. ir D. D. solidariai 15 eurų turtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti (5 t., b. l. 129–131). Reikalavimas atlyginti 15 eurų turtinę žalą pareikštas dėl nepataisomai sugadinta rankinės – nuplyšo rankena. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą grindžiamas tuo, kad dėl nusikaltimo patyrė stiprų fizinį skausmą, sukrėtimą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybes, nes buvo užpulta ir apiplėšta dienos metu, viešoje vietoje. Iki šiol išliko baimė, nerimas, nemiga, nesaugumo jausmas, dėl emocinės būklės buvo nukreipta pas psichiatrą, lankėsi pas psichologą.

Byloje nustatyta, jog plėšimo metu iš nukentėjusiosios buvo išplėšta rankinė su darbovietei priklausančia didele pinigų suma, nutrūko jos dirželis. Nusikaltimas padarytas bendrais kaltinamųjų A. V. ir D. D. veiksmais. Ši žala yra neteisėtų nusikalstamų kaltinamųjų veiksmų pasekmė, jos dydis neprieštarauja teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams, todėl nukentėjusiosios D. P. civilinis ieškinys dėl 15 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkinamas visiškai.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Kaip jau minėta, byloje nustatyta, kad kaltinamieji įvykdė plėšimą, kurio metu nukentėjusiosios D. P. atžvilgiu buvo vartotas fizinis smurtas – papurkšta dujų, be to, jai teko susigrumti su A. V. bandant išlaikyti rankinę, tačiau ji vis tiek buvo išplėšta. Nusikaltimas įvykdytas šventinę dieną – 2019 m. kovo 8 d., viešoje vietoje, dienos metu. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, konstatuoja, jog nukentėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą dėl papurkštų dujų, baimę, išgąstį. Nusikaltimo padarymo aplinkybės bei pateikti išrašai iš medicininių dokumentų leidžia pagrįstai manyti, kad nukentėjusiosios patirti neigiami išgyvenimai – baimė, nerimas, nesaugumo jausmas buvo kaltinamųjų nusikalstamo elgesio pasekmė ir šie neigiami pojūčiai nebuvo trumpalaikiai, šeimos gydytojui pacientė skundėsi nemiga, nerimu, širdies veiklos sutrikimais, nukreipta psichiatro konsultacijai. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, baimę, nerimą, ji nesijaučia saugi, negatyvūs pojūčiai dar išlikę, taip pat įvertinęs tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu pavojingu nusikaltimu, priskiriamu sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamieji kaltę pripažino, sutiko atlyginti žalą, be to, jie yra jauni, nurodė, kad ateityje ieškosis darbo, sprendžia, jo nukentėjusios nurodyta patirtos neturtinės žalos vertė pinigine išraiška – 2000 eurų yra adekvati, proporcinga, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principams neprieštarauja. Byloje taip pat nustatyta, kad dalį neturtinės žalos – 500 eurų teisminio bylos nagrinėjimo metu atlygino D. D. (5 t., b. l. 152), todėl likusi neatlyginta žalos dalis – 1500 eurų priteistina iš kaltinamųjų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.279 straipsnyje nurodyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Solidariąja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iš kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Taip pat pažymėtina, jog tuo atveju, kai esant solidariai prievolei, visi nuostoliai išieškomi iš vieno skolininko, šis turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.280 straipsnis).

Kadangi tiek turtinė, tiek neturtinė žala D. P. padaryta bendrais kaltinamųjų D. D. ir A. V. veiksmais, D. P. civilinis ieškinys dėl 15 eurų turtinės žalos atlyginimo ir 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas priteisiant šias sumas iš kaltinamųjų solidariai.

VI. Kiti klausimai

Šioje byloje nukentėjusiajai D. P. buvo teikiama antrinė teisinė pagalba pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 2.1-(NTP-2)-19-T-4076-14390. Šios tarnybos 2019 m. lapkričio 14 d. pažyma Nr. NTP-7-6467 patvirtina, kad antrinę teisinę pagalbą D. P. teikusios advokatės Vitalijos Smolenskienės darbo užmokestis yra 247,00 eurai. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgiant į šio proceso trukmę, teisiamųjų posėdžių skaičių, kuriame dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, į atstovės parengtų procesinių dokumentų skaičių (civilinio ieškinio pareiškimas), laikytina, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, jos išieškotinos iš kaltinamųjų D. D. ir A. V. solidariai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: biologiniai pėdsakai, daktiloskopinė plokštelė su rankos pėdsaku, daktiloskopinė plokštelė su avalynės pėdsaku, paimti įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 19–20), perduoti saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 39–40), rankinės rankena, peilis, paimti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 100–109), perduoti saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 177), D. P. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (1 t., b. l. 130-131), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 177), sunaikintini; rankinė su joje buvusiais pinigais ir daiktais, paimta apžiūros metu (1 t., b. l. 135–137), ir grąžinta D. P. (1 t., b. l. 202), paliktina disponuoti D. P.; dujų balionėlis, paimtas asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduotas saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 187–189), perukas, paimtas asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas. (1 t., b. l. 177), radijo stotelė, paimta asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduota saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 177), konfiskuotini ir sunaikintini; mobilaus ryšio telefonas „Samsung Galaxy S6“, paimtas savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 97–99), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas. (1 t.,, b. l. 39–40), grąžintinas A. V., automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 120–122), grąžintas Č. S. (2 t., b. l. 138), paliktinas laisvai disponuoti Č. S.; mobilaus ryšio telefonas „BlackBerry“ su „Labas“ SIM kortele, paimtas apžiūros metu (2 t., b. l. 123–126), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), grąžintinas D. D.; mobilaus ryšio telefonas „IPhone S“, paimtas asmens kratos metu (3 t., b. l. 53), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 39–40), grąžintinas D. D.; D. D. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (3 t., b. l. 116–117), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 177), A. V. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (4 t., b. l. 73–74), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas. (1 t., b. l. 39–40), A. V. seilių lyginamasis pavyzdys, paimtas pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (4 t., b. l. 77), perduotas saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), sunaikinti; A. V. rankų atspaudai, paimti pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomi bylos medžiagoje (1 t., b. l. 147), paliktini byloje, D. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), paimtas asmens kratos metu (3 t., b. l. 53), saugomas voke prie bylos medžiagos, D. D. asmens tapatybės kortelė, paimta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 50), saugoma voke prie bylos medžiagos, grąžintini kaltinamajam D. D.; 15 kompaktinių diskų, saugomi voke prie bylos medžiagos, USB laikmena su vaizdo įrašu, paimta savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 71), saugomi voke prie bylos medžiagos, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. D. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir skirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laiką, D. D. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. balandžio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam D. D. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti jam bausmę – 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (fizinio skausmo sukėlimas J. M.) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

A. V. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą (fizinio skausmo sukėlimas A. Š.) ir paskirti jam bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, A. V. paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios iš paskirtų bausmių iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, ir skirti subendrintą bausmę – 3 (trejus) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. V. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę subendrintą sumažintą bausmę – 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Į bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaityti laiką, A. V. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2019 m. kovo 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kaltinamajam A. V. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pratęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Tenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį ir iš A. V. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 158, 98 eur (šimtą penkiasdešimt aštuonis eurus 98 eurocentus) turtinei žalai atlyginti.

Tenkinti nukentėjusiosios D. P. civilinį ieškinį ir priteisti D. P. solidariai iš D. D. ir A. V. 15 eurų (penkiolika eurų) turtinei žalai atlyginti ir 1500 eurų (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš D. D. ir A. V. solidariai 247 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis eurus) antrinės teisinės pagalbos, teiktos nukentėjusiajai D. P., išlaidoms apmokėti. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: biologinius pėdsakus, daktiloskopinę plokštelę su rankos pėdsaku, daktiloskopinę plokštelę su avalynės pėdsaku, paimtus įvykio vietos apžiūros metu (1 t., b. l. 19–20), perduotus saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), rankinės rankeną, peilį, paimtus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t., b. l. 100–109), perduotus saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 177), D. P. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (1 t., b. l. 130-131), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 177), sunaikintini; rankinę su joje buvusiais pinigais ir daiktais, paimtą apžiūros metu (1 t., b. l. 135–137), ir grąžintą D. P. (1 t., b. l. 202), palikti disponuoti D. P.; dujų balionėlį, paimtą asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduotą saugoti Kauno apskrities VPK VTV Licencijavimo skyriui (1 t., b. l. 187–189), peruką, paimtą asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 177), radijo stotelę, paimtą asmens kratos metu (3 t., b. l. 156–157), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 177), konfiskuoti ir sunaikinti; mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy S6“, paimtą savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 97–99), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), grąžinti A. V.; automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 120–122), grąžintą Č. S. (2 t., b. l. 138), palikti laisvai disponuoti Č. S.; mobilaus ryšio telefoną „BlackBerry“ su „Labas“ SIM kortele, paimtą apžiūros metu (2 t., b. l. 123–126), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), grąžinti D. D.; mobilaus ryšio telefoną „IPhone S“, paimtą asmens kratos metu (3 t., b. l. 53), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), grąžinti D. D.; D. D. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (3 t., b. l. 116–117), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 177), A. V. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (4 t., b. l. 73–74), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini) Kaunas (1 t., b. l. 39–40), A. V. seilių lyginamąjį pavyzdį, paimtą pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu (4 t., b. l. 77), perduotą saugoti UAB (duomenys neskelbtini), Kaunas (1 t., b. l. 39–40), sunaikinti; A. V. rankų atspaudus, paimtus pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolu, saugomus bylos medžiagoje (1 t., b. l. 147), palikti byloje; D. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), paimtą asmens kratos metu (3 t., b. l. 53), saugomą voke prie bylos medžiagos, D. D. asmens tapatybės kortelę, paimtą savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 50), saugomą voke prie bylos medžiagos, grąžinti kaltinamajam D. D.; 15 kompaktinių diskų, saugomus voke prie bylos medžiagos, USB laikmeną su vaizdo įrašu, paimtą savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (2 t., b. l. 71), saugomus voke prie bylos medžiagos, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos (suimtiems nuteistiesiems šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jiems dienos) gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.