Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-12-19 · Administracinė byla Nr. I-4428-426/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-12-19
Bylos Nr.
I-4428-426/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02334-2017-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Henrikas Sadauskas, Jolanta Malijauskienė, Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
A. N.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr.: I-4428-426/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02334-2017-5Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. N. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–6) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2017-06-22 sprendimą Nr. (15/5-2)11U-886(00951).

Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyrių (toliau – ir Migracijos valdyba) su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad jis dalyvauja Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo veikloje. Kartu su prašymu pateikė 2016-02-10 Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotą dokumentą dėl ne pelno organizacijų finansavimo, kuriame patvirtinama, kad Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais ne pelno organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms „Senjorai kompiuterių pasaulyje“ ir „Gyvūnų karalija“. Atsakovas 2016-10-19 išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2017-10-26, tačiau skundžiamu sprendimu jį panaikino, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas, kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė suklastotą dokumentą apie ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo vykdomų savanorių programų finansavimas. Tai rodo, pareiškėjo siekį įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.

Pareiškėjo teigimu, tokia išvada buvo padaryta remiantis tik vienu dokumentu ir neįvertinus kitų, turinčių reikšmės aplinkybių. Nurodė, kad organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialas VĮ Registrų centre užregistruotas dar 2015-01-14, įmonei suteiktas kodas, organizacija jungia daugiau nei 60 narių ir dalyvių, kurių dalis turi leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo nuostatus šios Švedijos Karalystės organizacijos lėšos ir turtas nėra vienintelis ir pagrindinis Lietuvos filialo pajamų šaltinis. Nuostatuose nurodyta, kad Lietuvos filialui gali būti perduotos organizacijos lėšos ir turtas, bet filialas nebūtinai privalo naudotis jomis savo vykdomoje veikloje.

Pažymėjo, kad 2016-02-10 Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos išduotas dokumentas yra patvirtintas pažyma (Apostille), todėl pareiškėjas neturėjo pagrindo abejoti šio dokumento tikrumu. Be to, šio dokumento tikrumu buvo suabejota tik praėjus metams po jo išdavimo, nors po jo pateikimo atsakovas priėmė sprendimus išduoti užsieniečiams leidimus laikinai gyventi Lietuvoje. Be to, atsakovas apie ginčo dokumento netikrumą sprendžia remdamasis tik vienu šaltiniu ir nepateikia jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pateiktas dokumentas suklastotas.

Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad gali kilti nelegalios migracijos grėsmė. Mano, kad atsakovo teiginiai dėl keliamos grėsmės nelegaliai migracijai neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagristą (b. l. 41–45).

Nurodė, kad pareiškėjas kartu su prašymu pateikė ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos apsigyvenimo tikslas Lietuvos Respublikoje – dirbti visuomeniniais pagrindais Švedijos Karalystės ne pelno organizacijos „Didaktik“ filiale Lietuvoje pagal patvirtintą programą „Senjorai kompiuterių pasaulyje“, kuri Europoje yra remiama Švedijos Karalystės. Pareiškėjas taip pat pateikė švietėjiškos ne pelno organizacijos „Didaktik“ prašymą priimti pareiškėją, prašyme nurodyta, kad organizacijos savanorystės programą remia Švedijos Karalystės ir Europos Sąjungos valstybės narių vyriausybės. Pareiškėjas taip pat pateikė 2016-02-10 raštą (jame nurodyta, kad raštą pasirašė C. E., Kultūros ministerija), kuriame nurodoma, jog Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais ne pelno organizacijai suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms „Senjorai kompiuterių pasaulyje“ ir „Gyvūnų karalija“. Atsakovas paaiškino, jog, siekdamas nustatyti, ar pareiškėjo ir kitų savanorių, atvykstančių į ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialą, pagrindinis tikslas yra užsiimti teisėta veikla minėtoje organizacijoje, kreipėsi į Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministeriją su prašymu pateikti informaciją, ar dokumentą, kurį kreipdamasi dėl leidimo laikinai gyventi pateikė pareiškėjas, iš tikrųjų parengė Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerija ir pasirašė C. E.. Migracijos departamentas 2017-05-29 gavo Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos raštą, kuriuo informuojama, kad minėto dokumento Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerija neišdavė ir jo nepasirašė nė vienas ministerijos darbuotojas, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo veiklą ir finansavimo šaltinį.

Atsakovas pažymėjo, kad pagal Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo nuostatas apostilė nepatvirtina dokumento turinio. Pabrėžė, jog pareiškėjo pateikto 2016-02-10 rašto turinys buvo aiškiai ir vienareikšmiškai paneigtas Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos, todėl Migracijos departamentas neturėjo pagrindo nesivadovauti iš Švedijos gautais duomenimis. Pabrėžė, jog būtent pareiškėjas turėjo pareigą pateikti dokumentus, patvirtinančius leidimo gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą, taigi ir dokumentus, kad užsienietis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. Vienintelis dokumentas, kuriuo pareiškėjas įrodinėjo leidimo laikinai gyventi išdavimo (keitimo) pagrindą – 2016-02-10 raštas, kurio turinys buvo paneigtas Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2017-05-24 raštu. Jokių kitų dokumentų pareiškėjas nepateikė nei iki ginčijamo sprendimo, nei kartu su skundu teismui. Atsakovo teigimu, priėmus sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą gyventi, tokio leidimo išdavimas nereiškia, jog išduotas leidimas negalėtų būti panaikintas. Informacija apie tai, jog 2016-02-10 rašto Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerija neišdavė, buvo gauta 2017-05-29 (t. y., priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, ji nebuvo žinoma), ši informacija gauta bendradarbiaujant su kitos valstybės kompetentingomis institucijomis.

Migracijos departamento teigimu, nagrinėjamu atveju nėra reikšminga, ar ne pelno organizacijos „Didaktik“ lėšos ir turtas yra vienintelis Lietuvos filialo pajamų šaltinis, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir ĮUTP) nuostatomis, pagrindas išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra tik tuo atveju, jei savanorių programa yra remiama Europos Sąjungos ar jos valstybių narių.

Dėl nelegalios migracijos grėsmės atsakovas paaiškino, kad pagal UTPĮ 4 straipsnio 1 dalį užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja policija, Migracijos departamentas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT), bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Taigi, VSAT yra tik viena iš institucijų, teikiančių nuomonę dėl užsieniečių nelegalios migracijos grėsmės, tačiau galutinį sprendimą priima Migracijos departamentas. Atsakovo nuomone, VSAT aprašas nelaikytinas specialiąja norma UTPĮ nuostatų atžvilgiu. Nei UTPĮ, nei kituose teisės aktuose neįtvirtinta, kad šie kriterijai yra privalomi Migracijos departamentui priimant galutinį sprendimą, taip pat nenustatyta, kad pastaroji institucija išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės priima išimtinai tik pagal VSAT nuomonę. Pabrėžė, jog Migracijos departamentas, įvertinęs užsieniečio pateiktus dokumentus, institucijų išvadas, t. y. duomenų visumą, priima galutinį sprendimą, kuriame pateikia išvadą dėl užsieniečio nelegalios migracijos grėsmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl Migracijos departamento 2017-06-22 sprendimo Nr. (15/5-2)11U-886(00951) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad 2016-09-01 pareiškėjas tuo pagrindu, kad užsiima ir toliau ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 45 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Pateikdamas prašymą, deklaravo, kad yra Švedijos Karalystės remiamos savanorių programos dalyvis, atvykstantis į ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialą (b. l. 45–55, 164).

Su prašymu taip pat pateikė C. E. iš Kultūros ministerijos pasirašytą Vyriausybės kanceliarijos 2016-02-10 raštą. Pastarajame tvirtinama, jog Švedijos Karalystės Vyriausybė įvairiais indėliais ne pelno organizacijai „Didaktik“ suteikia paramą ir finansavimą visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms „Senjorai kompiuterių pasaulyje“ ir „Gyvūnų karalija“ (b. l. 76–79).

Departamentas sprendimu išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje vieneriems metams (b. l. 120).

Migracijos departamentas 2017-05-15 raštu Nr. (15/5-7)10K-20483 kreipėsi į Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministeriją su prašymu pateikti informaciją, ar dokumentą, kurį kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi pateikė pareiškėjas, parengė Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerija ir pasirašė C. E. (b. l. 142–143,). Migracijos departamentas 2017-05-29 gavo 2017-05-24 Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos raštą Nr. Ku2017/01371/D, kuriuo informuojama, kad minėto dokumento Kultūros ministerija neišdavė ir jo nepasirašė nė vienas jos darbuotojas (b. l. 153–154).

Atsakovas, įvertinęs gautą informaciją, vadovaudamasis UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2017-06-22 priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15/5-2)11U-886(00951) panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė suklastotą dokumentą apie ne pelno organizacijos „Didaktik“ Lietuvos filialo vykdomų savanorių programų finansavimą, todėl pagrindinis pareiškėjo tikslas –įteisinti savo buvimą Šengeno valstybėse. Atsakovas nurodė, jog yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė (b. l. 135–137).

Pagal UTPĮ 26 straipsnį leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis: 1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas; 2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas; 3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; 4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu; 5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą.

UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas.

Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, pagal kurį leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis.

Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punktą leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.

UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi. Pagal UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, o pagal 14 punktą – jeigu užsienietis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, jog atsakovas gavo iš Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos duomenis, jog pareiškėjo pateiktas neva C. E. iš pastarosios ministerijos pasirašytas 2016-02-10 raštas apie Švedijos Karalystės Vyriausybės finansinę paramą ne pelno organizacijos „Didaktik“ visuomeninę naudą turinčioms savanorių programoms yra galimai suklastotas, nes minėtas raštas nebuvo išduotas Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos ir nepasirašytas nė vieno iš Kultūros ministerijos darbuotojų. Byloje pateiktas susirašinėjimas elektroniniu paštu su Švedijos ambasada taip pat patvirtina, kad nėra jokių duomenų apie 2016-02-10 dokumentą pasirašiusį asmenį, Kultūros ministerijoje tokios darbuotojos nėra ir šioje institucijoje niekada nedirbo (b. l. 144–149).

Teismo vertinimu, buvo surinkti pakankami ir objektyvūs duomenys, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad pareiškėjas, siekdama įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, suklastotus dokumentus apie atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje tikslą. Siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, užsienietis turi įrodyti, kad jis yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių remiamų savanorių programų dalyvis. Migracijos departamento surinktų įrodymų kontekste teismas neturi pagrindo abejoti tiek Migracijos departamento, tiek Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos pateikta rašytine medžiaga dėl pareiškėjo su prašymu pateikto Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos 2016-02-10 dokumento netikrumo, todėl darytina išvada, kad atsakovas turėjo teisinį pagrindą taikyti UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nepateikė objektyvių duomenų, paneigiančių Migracijos departamento nustatytas aplinkybes, susijusias su 2016-02-10 rašto tikrumu. Švedijos Karalystės Vyriausybės kanceliarijos 2016-02-10 dokumento turinys buvo aiškiai paneigtas pačios Švedijos Karalystės Vyriausybės Kultūros ministerijos, todėl tai, kad 2016-02-10 dokumentas buvo patvirtintas „Apostille“ žyma, jo tikrumo nepatvirtina. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai dėl kitų organizacijos „Didaktik“ gaunamų lėšų iš kitų šaltinių, nagrinėjamo ginčo kontekste nėra reikšmingi, nes pareiškėjas neįrodė esminės aplinkybės, kad ne pelno organizacijos vykdomos savanoriavimo programos yra remiamos Europos Sąjungos ar jos valstybių narių, šiuo atveju – Švedijos Karalystės Vyriausybės. Taigi Migracijos departamentas ginčijamame sprendime pagristai rėmėsi ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu.

Tai, kad siekdamas gauti leidimą gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad jis kelia nelegalios migracijos grėsmę, nes leidimo gyventi Lietuvoje prašė ne dėl vykdomos ar planuojamos vykdyti teisėtos veiklos, numatytos UTPĮ 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte, o tik siekdamas įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje. Todėl atsakovas UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 12 punktą taip pat taikė pagrįstai.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tokios pat praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje administracinėje byloje A-5141-662/2017.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamento skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. (A. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolanta MalijauskienėRūta MiliuvienėHenrikas Sadauskas