Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, išsituokęs, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas 3 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs: 1) 2015 m. gegužės 18 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 6 (šešeri) mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant per mėnesį dirbti 35 val. visuomenės labui. 2015 m. rugsėjo 8 d. Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi nuo viešųjų darbų bausmės atleistas, paskirta 5 MGL (190 eurų) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. 2) 2016 m. rugpjūčio 4 d. Raseinių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir skirta galutinė bausmė 6 (šešeri) mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant būti namuose nuo 22 iki 7 val. 3) 2018 m. birželio 14 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme (šis baudžiamasis įsakymas neįvykdytas), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. U. laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 5 d. 19 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 9 d. 19 val. 31 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ilgą laiką tyčia mušdamas ir kitaip smurtaudamas sunkiai sutrikdė savo motinos R. U. sveikatą kankindamas ir veikdamas itin žiauriai – tai yra 2018 m. liepos 5 d. apie 19 val. 20 min., minėto buto miegamajame kambaryje, tyčia ranka sugriebęs R. U. už plaukų tampė ją po kambarį, išrovė kuokštą plaukų, po to stovinčią stūmė taip, kad ji krito ant stalo ir susitrenkė rankas bei R. U. keliantis, kumščiu sudavė jai į abi rankas, galvą, krūtinę, veidą, tiksliai nenustatytą skaičių smūgių bei vėliau, R. U. sėdint ant lovos, suduodamas tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, mušė ją apie 2 valandas mediniu durų apvadu tol, kol šis perlūžo. Po to, 2018 m. liepos 6 d., apie 21.00 val., negavęs iš R. U. alkoholio, tęsdamas savo nusikalstamą veiką iš elektrinio virdulio tyčia pylė verdantį vandenį nukentėjusiajai ant kojų ir tuo sukėlė jai fizinį skausmą, kančias. Toliau tęsdamas savo smurtinius veiksmus 2018 m. liepos 7–9 dienomis, iki 19.31 val., nuolat kumščiu suduodamas motinai po smūgį į galvą ar veidą, sukėlė jai fizinį skausmą ir dideles kančias, bei mažiausiai šešiolikos trauminių poveikių pasėkoje padarė daugybines poodines kraujosruvas kaktoje, akių vokuose, skruostuose, krūtinėje, žastuose, pečiuose, dilbiuose, odos nubrozdinimą kairiame kelio sąnaryje, odos nudeginimą kaktoje, abiejų žastikaulių proksimalinių dalių skeveldrinius lūžimus su žastikaulių galvų išnirimais ir dislokacijomis, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimą, šlaunų IIA-IIB laipsnio nudeginimą, kas dėl abiejų žastikaulių kūnų skeveldrinių lūžių su žastikaulių galvų išnirimais, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiais veiksmais, tyčia kankindamas ir veikdamas kitaip itin žiauriai, sunkiai sutrikdė savo šeimos nario – motinos R. U., sveikatą.

I. Teisiamajame posėdyje apklaustų asmenų parodymai ir ištirti rašytiniai įrodymai

2. Kaltinamasis A. U. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir nurodė, kad nepamena tiksliai datos, kada buvo padaryti veiksmai dėl kurių jis kaltinamas, bet pamena, kad gėrė antrą parą, ryte mama nuėjo nupirkti alkoholio ir jis gėrė užsidaręs atskirai kambaryje. Paskui jis užsimanė į tualetą, bet nevaldė vienos rankos, negalėjo apsirengti, dėl to ir supyko, o supykęs, pamena, kad mušė motiną. Nepamena, kur jai sudavė smūgius. Mušė rankomis, gal viena ranka mušė. Tuo metu buvo neblaivus. Taip pat neprisimena, ar tuo metu vaistus gėrė, ar ne, to reikia mamos klausti. Vieną kartą buvo apsinuodijęs vaistais, tai vaistai buvo laikomi pas mamą. Vaistus vartoja nuo 2015 metų, jie skirti nuo organinio asmenybės sutrikimo ir organinės depresijos. Jam dažnai vaistus pakeičia. Dabar neatsimena, ar tada vaistus vartojo kartu su alkoholiu. Įvykio metu mama buvo girta, ji neatsikėlė iš lovos. Jis matė, kad mamos rankos mėlynos, kažkiek išsiblaivęs jai sakydavo, kad prisiims atsakomybę, kad tik ji eitų į ligoninę, bet ji nėjo. Paskui jis vėl prisigerdavo ir vėl susipykdavo su mama. Detaliau paaiškinti, kiek kartų, kur, į kokias kūno vietas sudavė smūgius mamai, negali, nes tai buvo labai seniai, teisingus parodymus dėl to davė ikiteisminio tyrimo metu. Gali patvirtinti, kad buvo taip, kad tyčia pylė verdantį vandenį ant nukentėjusiosios. Taip darė iš pykčio, nes mama nuolat gerdavo iš jo invalidumo pinigų, jam neužtekdavo vaistams ir pervesti vaiko išlaikymui. Jo vaikas, kuriam greitai sueis 5 metai, gyvena kaime, netoli (duomenys neskelbtini). Vaikui yra priteistas išlaikymas, jį moka iš savo neįgalumo pašalpos. Atvejis dėl kurio jis dabar teisiamas, nebuvo pirmas jo smurtavimo prieš motiną atvejis, anksčiau taip pat yra prieš ją smurtavęs ir už tai yra teistas. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta, žino iš tyrėjos, kad yra skolingas už mamos gydymą. Civilinio ieškinio neatlygino nei kiek, nes dėl rankos dabar negali dirbti. Kadangi sudėtinga finansinė situacija, reikia mokėti vaikui išlaikymą, dėl žalos atlyginimo nesitarė. Jis gauna tik 128 eurus, jam vos užtenka vaistams ir vaiko išlaikymui. Mamos atsiprašė ir dabar gali atsiprašyti. Po to įvykio bendravo su mama. Mamai reikėdavo padėti namuose apsirengti, dar kažką. Jai reikėjo jo pagalbos. Savo elgesį vertina labai blogai, nes jam reikėjo tada gydytis, gerti vaistus, o ne alkoholį.

2.1. Apklausiamas kaip įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu A. U. nurodė, kad 2018 m. liepos 5 d. nuo ryto buvo girtas, buvo namuose – (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su motina R. U.. Butas priklauso (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Motina apie 10 val. ryto parsinešė alkoholio ir jį savo kambaryje viena gėrė. Jis taip pat gėrė alų ir degtinę savo kambaryje. Apie 12 val. išėjo iš savo kambario į tualetą ir matė mamą gulint lovoje, ji girta miegojo. Jis motiną žadino apie pusę valandos, tačiau ji nesikėlė. Žadino, nes jam reikėjo pagalbos. Kai ji pabudo, kilo konfliktas. Aplinkybių dėl girtumo nepamena, tačiau pamena, kad motinai, kuri gulėjo lovoje, jis dešines rankos kumščiu, (kairės rankos nevaldo) bei kojomis smūgiavo motinai į įvairias vietas. Smūgių buvo daug, kiek nežino, viskas truko iki 10 minučių. Mama bandė keltis, tačiau dėl girtumo vis virsdavo, nes neatlaikydavo lygsvaros, buvo atsitrenkusi į spintelę, numetė televizorių. Mama nesakė, kad jai skauda, matė ant motinos kūno mėlynių, siūlė pakviesti medikus, tačiau ji medikų atsisakė ir toliau gėrė, jis taip pat gėrė. 2018 m. liepos 9 d. ryte motinai užvirė kavos, padavė jai išgerti, tačiau karštą kavą ji išpylė sau ant kojų. Iki vakaro jis išgėrė du butelius alaus ir degtinės, kai atvažiavo policija, miegojo savo kambaryje. Nežino, kur tuo metu buvo motina ir kas kvietė pareigūnus. Dėl motinai padarytų sužalojimų nuoširdžiai gailisi. Prieš motiną smurtauja ne pirmą kartą, yra baustas už tą patį. Kodėl mušė motiną, nežino, turbūt dėl girtumo. Yra priklausomas nuo motinos, nes nevaldo kairės rankos. Motinos atsiprašys, ketina apsigyventi pensionate (2 t., b. l. 12–13).

2.1.1. Jis pastoviai gydosi psichiatrinėje ligoninėje, jam yra nustatytas organinis asmenybės sutrikimas, organinė depresija. Jis turi ligą – vandenę, cerebrinį paralyžių. Aplinkybių gerai neprisimena, tik vakar (2018 m. lapkričio 21 d.) grįžo iš psichiatrinės. 2018 m. liepos 5 d. ir iki 2018 m. liepos 9 d., jis su mama R. namuose, (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholį. Keturias dienas jie abu gėrė. Gėrė alų patį stipriausią 7,5 procento stiprumo, kartais gėrė degtinę. Jis neprisimena, kada ir kaip mušė savo mamą. Neprisimena visai tų aplinkybių, neprisimena, kad jis ją muštų su durų apvadu, bei kad jis mamai su virdulyje esančiu karštu vandeniu degintų kojas. Jis aplamai neprisimena, kaip mušė mamą. Prisimena, kad kelis kartus davė su delnu mamai per veidą. Kada jis būna stipriai supykęs, nieko neprisimena. Įtarime nurodytų mamos sužalojimo aplinkybių nepamena, tik prisimena, kad mama visą tą laiką, keturias dienas, lovoje gulėjo girta. Kada jį paleido iš areštines ir jam grįžus namo, jis buto netvarkė ir durų apvadų jis neišmetė. Kas tvarkė butą, nežino. Jis po įvykio atsigulė į psichiatrinę ligoninę. Prablaivėjęs matė ant mamos rankų mėlynes ir jos prašė, kad ji kreiptųsi į medikus. Suvokė, kad jis mamą sumušė. Gerdamas 4 dienas jokių vaistų nevartojo. Jis supranta, kad nuo jo veiksmų mamai yra sunkiai sutrikdyta sveikata ir kad padarė nusikaltimą. Kaltę pripažįsta. Mama sveiksta, jis jos atsiprašė, ji jam pretenzijų neturi. Jis turi neįgalumą, nevaldo kairės rankos. Prieš mamą smurtauja ne pirmą kartą. Lankosi probacijos tarnyboje, nes jam skirta bausmė už smurtą artimoje aplinkoje, t. y. prieš mamą (2 t., b. l. 31–32).

2.2. Nukentėjusioji R. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis A. U. yra jos sūnus, su juo yra susitaikę. Kai jis grįžo iš ligoninės, jai padėdavo, pas gydytoją nuvesdavo, aprengdavo, nes ji pati negali apsirengti.

2.2.1. Šis atvejis yra jau ketvirtas, kai jis smurtauja prieš ją. Mano, kad taip būna tada, kai jis sumaišo vaistus su alkoholiu, tada jis tampa nevaldomas ir nieko neatsimena. Sūnus žino, kad negalima maišyti vaistų su alkoholiu, bet vis tiek geria. Mano, jog priežastis, dėl ko taip įvyko, buvo tai, kad sūnus prieš tai buvo padauginęs vaistų, buvo patekęs į komą ir gulėjo ligoninėje. Kai grįžo, jis nevaldė vienos rankos ir gal jam prasidėjo kažkoks nervinis priepuolis. Jai reikėdavo jam padėti, gal iš tikrųjų neįvertino, kaip jam be tos rankos sunku, kad ir kelnes jam reikia padėti užsegti, dar kažką padaryti. Ir be to sūnus norėjo alkoholio, o ji eidavo ir parnešdavo. Kai parnešdavo jam, ir pati gerdavo. Alkoholis būdavo perkamas ir iš jo invalidumo, ir iš jos pinigų.

2.2.2. Įvykio dieną ji taip pat parnešė alkoholio ir padavė jam, o sau pasiėmė alaus. Ji tikrai buvo prigėrusi, kai sūnus atėjo į kambarį ir jis kažko prašė, ar dar kažką, tačiau po to ją stūmė. Ji, kadangi buvo apsvaigusi, o jis jėgos turi, griuvo ant stalo. Kadangi ji pradėjo verkti, kad jai rankas skauda, jis pasakė, kad ir jam skauda, ir tada jai smūgiavo. O dėl apipylimo vandeniu gali paaiškinti, kad jam buvo davusi alaus ir buvo dar parnešusi „baltos“ ir paslėpusi. Jis nematė, kad ji turi degtinės, bet jis atėjo ir vis tiek reikalavo. Ji iš pradžių nedavė, dėl to jis atėjo ir apipylė karštu vandeniu.

2.2.3. Ikiteisminio tyrimo metu jos duoti parodymai yra tikslesni. Smūgių skaičiaus ji niekada neminėjo, nes jų tikrai neskaičiavo, tačiau smūgių buvo daug. Sutinka, kad galėjo būti suduota tiek smūgių, kiek nurodyta medikų išvadoje, smūgiai buvo suduoti per visas tas dienas. Taip pat gali patvirtinti, kad buvo mušama durų apvadu. Kai pirmą dieną buvo panaudotas smurtas, nesikreipė niekur pagalbos, nes nemanė, kad tos rankos yra lūžusios. Taip pat žinojo, kad sūnus buvo teistas, todėl nenorėjo, kad jis turėtų teisinių nemalonumų.

2.2.4. Prašo sūnų bausti švelniau, ne realiu laisvės atėmimu, o lygtinai, kad jis būtų namuose. Ji garantuotų, kad jis nemaišytų vaistų su alkoholiu. Buvo toks laikas, kai griežtai jį prižiūrėdavo, jis gerdavo vaistus, kaip išrašyta, ryte ir vakare, tada buvo viskas gerai, kol sūnaus draugas nežuvo. Ji pati gydėsi nuo alkoholizmo, šiuo metu alkoholio nevartoja, todėl galėtų prižiūrėti sūnų. Dabar jai reikia realios pagalbos, gal jam tai būtų bausmė, kad jis ja rūpintųsi. Jai reikia padėti apsirengti, reikia nuprausti. Po sužalojimo nepajudina rankų, nepakelia jų nuo žasto į viršų. Po operacijos išsivystė osteomielitas ir ištisai bėga skysčiai iš rankos. Dabar tvarkosi neįgalumą ir gydytojai pripažįsta, kad yra beveik visiškai priklausomas žmogus, bet kad nėra iš kur gauti tos pagalbos.

2.3. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. U. nurodė, kad ji su sūnumi A. U. gyvena (duomenys neskelbtini). Deklaruota sūnaus gyvenamoji vieta yra ta pati. Sūnus susirgo psichine liga prieš keturis metus, jam yra depresija ir organinis asmenybės sutrikimas. Jam šios ligos pasireiškė po jo skyrybų. Jam šios ligos yra diagnozuotos medikų. 2018 m. liepos 5 d. apie 19-20 val., tiksliai valandų nepasakys, sūnus namuose smurtavo prieš ją. Sūnus buvo išgėręs alaus. Sūnus jai priekaištavo, kam jį gelbėja, nes prieš tai bandė žudytis vaistais. Sūnus buvo perdozavęs vaistų ir buvo komos būsenos. Tą dieną sūnus atėjęs į jos miegamąjį pradėjo prašyti alaus. Sūnui buvo sukilęs pyktis. Kambaryje nuvertė televizorių. Ji tuo metu sėdėjo ant lovos, priėjo sūnus prie jos ir dešine ranka sugriebęs jai už plaukų pradėjo juos tempti. Sugriebęs už plaukų ją tampė po visą kambarį. Ji sūnui sakė, kad jai skauda, tačiau jis nesiklausė. Išrovė jai plaukų. Ji bandė atsiginti nuo sūnaus, tačiau jai nepavyko. Po to ją stovinčią pastūmė ir ji griuvo kambaryje ant buvusio stalo. Nuo jo pastūmimo ji užsigavo, jai skaudėjo abi rankas. Po to, kai ji kėlėsi, sūnus jai kumščiu sudavė į abi rankas, galvą, krūtinę, veidą. Smūgių galėjo būti iki dešimties, jų tiksliai neskaičiavo. Po to ji atsisėdo ant lovos. Kambaryje buvo padėti durų apvadai. Sūnus pasiėmė vieną durų apvadą ir su juo ją mušė. Sudavė jai į įvairias kūno vietas, kliuvo ir į galvą, rankas, kojas, per šonus, nugarą, visur. Mušė ją kol sulūžo apvadas. Sudavė apie dešimt ir daugiau smūgių. To apvado namuose jau nėra, giminaitė sutvarkė ir tikriausiai išmetė. Sūnaus smurtavimas tą vakarą truko apie dvi valandas. Ji šaukėsi pagalbos, ar ją kas girdėjo nežino. Su kiekvienu šaukimu, jai sūnus suduodavo. Ji tą vakarą buvo neblaivi, buvo išgėrusi butelį alaus. 2018 m. liepos 6 d. ryte atsikėlęs sūnus A. jos paprašė vėl nupirkti alaus, ji nuėjo į parduotuvę ir nupirko 3 alaus ir 1 butelį degtinės. Parnešė alų namo ir atidavė sūnui. Ryte jai skaudėjo rankas, buvo sutinęs veidas. Namuose pati vartojo vaistus nuo skausmo. Į medikus nesikreipė, nes negalvojo, kad jai yra lūžusios abi rankos. Į policiją nesikreipė, nes nenorėjo, kad sūnų pasodintų į kalėjimą. Tą dieną sūnus namuose vartojo alų. Sūnus iš namų niekur nebuvo išėjęs. Ji taip pat buvo namuose. Apie 21.00 val. sūnus atėjo į jos kambarį ir reikalavo degtinės. Jam pasakė, kad neturi. Sūnus išėjo iš jos kambario, nuėjo į virtuvę ir užsikaitė virdulį vandens. Po kelių minučių sūnus grįžo į jos kambarį su virdulyje esančiu ką tik užvirusiu vandeniu ir karštą vandenį jai pylė ant kojų. Kai pamatė, kad sūnus eina link jos su tuo virduliu, ji užsidengė antklode kojas. Nedavė degtinės, todėl jis jai pylė verdantį vandenį ant kojų per antklodę. Jai labai skaudėjo. Šaukėsi pagalbos. Jai sūnus grasinančių žodžių nesakė, tik sakė duok degtinės ir pylė verdantį vandenį ant kojų. Po to, ji atidavė sūnui degtinę. Ji liko gulėti lovoje. Daugiau tą vakarą sūnus prieš ją nesmurtavo. Sekančią dieną – 2018 m. liepos 7 d. – sūnus prieš ją smurtavo, bet nestipriai, palyginus prieš tuos du vakarus. Jei kažko nepadaro ar neišgirsta ko jis prašo, tuomet ateina ir suduoda jai kumščiu į galvą ar per veidą. Iki liepos 9 d., tas dvi dienas taip ją auklėjo. Suduodamas kumščiu į galvą ar per veidą, jei ko nors nepadaro ar jo neišgirsta. Per 2 dienas smūgiavimų buvo, tačiau kiek tiksliai, neskaičiavo. Sūnus prašydavo jos ateik užklok, ateik apversk jį, pasako „tu ne taip apvertei“, tuomet jis kumščiu ir suduodavo. 2018 m. liepos 9 d. ji sūnui vėl parnešė alaus ir degtinės. Po to jis prigėręs nugriuvo nuo kėdės ir gulėdamas ant grindų šaukė. Išgirdę triukšmą kaimynai iškvietė policiją. Kurie kaimynai iškvietė, nežino. Visas dienas kentėjo skausmuose. Tik nueidavo į parduotuvę nupirkti sūnui alaus ir degtinės. Ji bijojo sūnaus, buvo gėda, kad yra visa nusėta mėlynėmis. Neturi giminių, kur galėtų permiegoti ar kreiptis pagalbos. Kita vertus, palikusi sūnų vieną namuose, bijotų, kad jis neaišku ką gali padaryti ar pasidaryti pats sau. Sūnus pastoviai jai sako, kad pasikars, į vonią įsimes feną ir taip jį nukrės elektra. Sūnus prieš ją smurtavo visas keturias dienas iki tol, kol atvyko policija. galvoja, kad sūnui paūmėjo liga, ir jis nesuprato, ką daro ji nežino. Sūnus dar sakė: „ko čia inkšti ir kvietiesi pagalbos, va tai jam reikia pagalbos, nes kairės rankos nevaldo“. Sūnus nevaldo kairės rankos, nes jam ji yra užtirpusi, jis jos normaliai valdyti negali. Sūnus tas 4 dienas nevartojo vaistų, o gėrė alkoholį, galbūt jam paūmėjo liga. Ji sūnų myli, juo visą laiką rūpinosi ir rūpinasi. Visada pavalgęs, apsirengęs. Rūpinosi dėl jo ligų. Prieš tris savaites ar mėnesį pasikorė jo geras draugas, jis sirgo irgi psichine liga. Sūnus dėl draugo sielojosi. Galbūt sūnui A. buvo kažkoks sukrėtimas ir jam paūmėjo liga. Nežino, kodėl sūnus sako, kad ji juo nesirūpino. Visada juo rūpinosi, jį išlaikė ir išlaiko kiek gali. Sūnus prieš ją smurtauja ne pirmą kartą. Šiai dienai yra dar ligoninėje ir tęsiasi jos gydymas. Kada ją paleis ji pasakyti negali, nes yra lūžusios dvi rankos, apdegintos kojos ir visame kūne mėlynės. Sūnus yra gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jis pasak gydytojo, turi rimtų psichikos problemų (1 t., b. l. 91–94).

2.4. Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji R. U. yra jos pusseserė. Jai paskambino mamos pusseserė ir pranešė, kad R. yra labai sužalota, kad jie nuvažiuotų pažiūrėti. Kartu pasikvietusi savo seserį J. N. iš (duomenys neskelbtini), nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Vaizdas iš tikrųjų buvo baisus: nukentėjusioji buvo visa mėlyna, plaukai išrauti, ją atpažinti sunkiai buvo įmanoma, mažai kalbėjo, tik ašarojo. Iš kojų bėgo kraujas, todėl ant kojų buvo sudėti kompresai. Nukentėjusios klausė, kas ją sužalojo, į ką ji pasakė, kad A. ir daugiau nieko nepasakojo. Tuo metu, kai lankėsi ligoninėje, o tai buvo kitą dieną po sužalojimo, kaltinamojo A. U. ten nebuvo. Prieš joms atvykstant, jis buvo paleistas iš policijos po paros, buvo atėjęs pas nukentėjusiąją pasiimti buto raktų, tačiau jie prasilenkė, jo nematė ir su juo nebendravo. Vėliau su A. U. ta tema neteko kalbėti. R. U. namuose po to įvykio nesilankė. Kol A. U. buvo vedęs, tikrai prieš savo motiną nesmurtaudavo. Kai jau prasidėjo pykčiai su žmona, jis su motina buvo atvykę švęsti Velykas, tada jau R. U. buvo sužalota. Tai galėjo būti 2015–2016 m. Šiandien A. U. neatvyko į teismo posėdį, nes, kiek iš aplinkinių išgirdo, jis prisivalgė vaistų. Giminaičiai jau du mėnesius bando prisiskambinti R. U., norėjo ją pasveikinti su gimtadieniu, bet jokio ryšio nėra. Du mėnesius apie juos nieko nežino.

2.4.1. Po to apsilankymo (duomenys neskelbtini) ligoninėje, su R. U. bendravo telefonu, ji pasakė, kad, jeigu jos atvyks į teismą, tai ji nusižudys. Nežino, kodėl taip pasakė, galvoja, kad dėl to, jog labai palaiko savo sūnų A. U., viską slepia nuo giminaičių. Anksčiau nukentėjusioji dar skambindavo jos mamai ir skųsdavosi, kad A. ją muša, prašydavo padėti, bet kai norėdavo padėti, nukentėjusioji iš karto atsisakydavo ir sakydavo, jog nieko nesakė, kad taip nebuvo. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), nukentėjusioji – (duomenys neskelbtini), atstumas didelis, kasdien nuvažiuoti negali.

2.4.2. Matė, kad dar 2016 metais per jos vestuves A. spyrė nukentėjusiajai į veidą dėl to, kad neužmovė jam batų. Kaltinamasis nebuvo neįgalus, tiesiog liepė R. užmauti jam batus. Dar vyko šventė, visi klausė, ką jis daro, o jis spyrė nukentėjusiajai į veidą.

2.4.3. Kai A. U. pirmą kartą R. U. buvo apipylęs vandeniu, jos sesuo buvo pas nukentėjusiąją nuvažiavusi su savo mažais vaikais. Kreipėsi į Moterų krizių centrą, kalbėjo su R. U., kad ši kreiptųsi, jog jai suteiks apsaugą, pagalbą, bet taip viskas ir praėjo, noro gauti pagalbą nebuvo.

2.4.4. Kaltinamasis A. U. nuo pat vaikystės turėjo neįgalumą, tikslios ligos nežino, bet kažkas jam su kojomis negerai, jis taip įdomiai kojas dėlioja. Rankos nevaldė po paskutinių vaistų prisivalgymų.

2.5. Liudytoja K. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusioji R. U. yra jos pusseserė. Santykiai su U. geri. Ji stengiasi jiems visą laiką padėti, ir dabar, kiek gali, apmoka jų sąskaitas, šiek tiek padeda materialiai. Santykiai normalūs, aišku, kad dabar pyksta už tuos gėrimus ir už tuos visokius „cirkus“, bet papyksta ir praeina.

2.5.1. Apie įvykį sužinojo gerokai vėliau. Jai svetimi žmonės, draugai, pradėjo sakyti, kad tai U. geria, tai dar kažkas, o kai U. apie tai paklausdavo, tai atsakydavo, kad viskas gerai. Slėpdavo, meluodavo, kad yra skriaudžiama sūnaus, ji tikrai apie tai nežinojo. Jeigu nebūtų netyčia radusi vieno iš teismo nuosprendžių, tai būtų ir nežinojusi ir apie nukentėjusiosios sužalojimą prieš tai.

2.5.2. Po paskutinio nukentėjusiosios sužalojimo, po to, kai gydėsi ligoninėje, jos bendravo. Su R. U. bendravo telefonu, kol jis nebuvo išjungtas, būdavo, kad per dieną po tris kartus. Ligoninėje ją po šito sužalojimo lankė liepos mėnesį, vyras tuo metu atostogavo ir ją veždavo maždaug kartą per savaitę.

2.5.3. Apie šį įvykį nukentėjusioji nelabai ką pasakojo, kalbėjo nenoriai, tik labai prispirta pasakė, kad sumušė sūnus. Kai nuvažiavo nukentėjusiosios aplankyti, pamatė visą mėlyną ir baisią, nukentėjusioji lyg bandė dar kažką sakyti, bet paklausė, ar A. ją sumušė, ir R. tai patvirtino.

2.5.4. Po šito sužalojimo R. U. bute teko lankytis, nes ligoninėje aplankė po 4 dienų, o į nukentėjusiosios butą buvo nuvažiavusi po kokių dviejų savaičių, antroje liepos pusėje, nes reikėjo paimti R. U. būtiniausių daiktų. Taip jau gavosi, kad socialiniuose tinkluose pamatė, jog kažkas buvo prifotografavęs kaip baisiai atrodo butas. Ji pasitarė su nukentėjusiąja ir pasisiūlė sutvarkyti butą, nes ten tikrai buvo baisu. Tada R. U. padavė savo buto raktą, ji nuvažiavo iš ligoninės ir sutvarkė butą. Butas buvo labai apleistas, labai netvarkingas, tvyrojo smarvė, viskas buvo išdaužyta, išlaužyta. A. U. ji tada nesutiko, buto durys buvo užrakintos. Iškuopė butą, išnešė daugybę maišų, metė viską iš eilės: rūbus, prarūgusį maistą ir cigarečių nuorūkas. Asmeninių daiktų, dokumentų nelietė, kas buvo išmėtyta, padėjo į vietą. Raktą tą pačią dieną sutvarkiusi butą nuvežė atgal R. U..

2.5.5. Ji nežino, nuo ko A. U. nuolat vis yra gydomas, bet mano, kad, kai tik jį pagąsdina teismu, suėmimu ar kokia kita kardomąja priemone, jis prigeria vaistų – nuodijasi – ir jį išveža. Tuo metu, kai A. U. buvo nukentėjusiąją sumušęs, prieš tai, jis irgi buvo komos būsenos, nes prigėrė vaistų, bijodamas, kad jam galėjo būti iškelta byla.

2.6. Liudytojas M. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono PK Veiklos skyriaus tyrėju. 2018 metų liepos mėnesį buvo gautas pranešimas iš kaimynų, kad moteris dvi paras kviečiasi pagalbos. Su kolege D. B. nuvykus nurodytu adresu, buto durų niekas neatidarė, girdėjosi šuns lojimas ir kad kažkas bute vaikšto. Kadangi buto durys buvo užrakintos, jų niekas neatidarė, nusprendė iškviesti priešgaisrinės tarnybos darbuotojus. Butas buvo pirmame aukšte, atvykus gelbėtojams, buvo padėtos kopėčios, tada jis pirmas įlipo į balkoną, iš paskos – priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojas. Balkono durys buvo šiek tiek praviros, jas atidarius ir įėjus tiesiai, matėsi, kad lovoje guli moteris. Ji buvo užsiklojusi, butas buvo labai netvarkingas, nuėjus į kitą kambarį, ant grindų gulėjo A. U., jis buvo neadekvatus ir apsišlapinęs. Jis A. U. matė pirmą kartą, bet kiti pareigūnai ten dažnai važiuodavo, tas butas policijai jau buvo žinomas. Butas buvo ne kaip landynė, tačiau buvo žinoma, kad patys buto gyventojai nuolat vartodavo alkoholį. A. U. sulaikė, o bendraujant su jo motina R. U., ant jos veido matėsi mėlynės, jos rankos buvo deformuotos ir kojos – šlaunys – buvo nudegintos, sužalotos. Ji pati pasakė, kad sūnus prieš dvi dienas ją sužalojo, ją degino su laidyne. Buvo iškviesta greitoji pagalba, tačiau nukentėjusioji iš pradžių kategoriškai atsisakė vykti į gydymo įstaigą. Kadangi akivaizdžiai matėsi sužalojimai, jis pasakė, kad reikia vykti į gydymo įstaigą ir nukentėjusioji geranoriškai sutiko. Nukentėjusiajai buvo nustatytas 0,76 promilių girtumas, tačiau aplinkoje ji orientavosi. A. U., kiek pamena, girtumo nenustatinėjo, nes jis buvo neadekvatus ir jis su kolege jį tiesiog išnešė į automobilį, nes visiškai nesiorientavo. Nežino, ar kaltinamajam taip buvo dėl girtumo, ar turi kokią ligą, ar vaistų buvo prigėręs ant alkoholio.

2.7. Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. U. ir A. U. pažįsta, nes jie yra kaimynai, gyvena priešais juos. Jos šeima gyvena pirmame aukšte antrame bute, o U. – pirmame.

2.7.1. Įvykio dieną – 2018 m. liepos 9 d. apie 18.30 val., ji išėjo plauti laiptinės. Priėjus prie U. durų, pasilenkus plauti išgirdo bute sakant „Maldauju“. Ji nesuprato, kas ten vyksta, nes nebuvo nei triukšmo, nei riksmų. Tas žodis buvo labiau kaip prašymas, ne šauksmas. Pabendrauti per duris nemėgino, nes labai išsigando ir sutriko, nesuprato, kas ten vyksta. Parėjo namo ir kadangi jos vyras buvo išvažiavęs, jam paskambino ir pasakė ką girdėjusi. Kai vyras grįžo, jam viską papasakojo ir daugiau ji niekur nesikišo, niekur nedalyvavo, R. U., A. U. nematė, nes su vaikais buvo namuose.

2.7.2. Iki šito atvejo nėra girdėjusi triukšmų iš U. buto, iš viso juos tikrai labai retai mato. Anksčiau R. U. sumuštos nėra pastebėjusi. Pašalinių asmenų, kad tuo laikotarpiu ateitų pas U. ar išeitų, nėra pastebėjusi.

2.8. Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. U. ir A. U. pažįsta, nes jie yra kaimynai. Kiek prisimena, įvykio dieną buvo ne namuose, žmona jam paskambino ir pasakė, kad kažkas vyksta pas kaimynus, kažkas prašosi pagalbos, paprašė, kad jis grįžtų namo. Grįžęs, dar nuėjo pasiklausyti prie durų, bet nieko negirdėjo ir tada iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, jis buvo lauke. Matė, kad suvažiavo visos instancijos, išvedė A. U., kuris atrodė neadekvatus, nesiorientavo aplinkoje. R. U. taip pat matė, ji atrodė žiauriai: galva kvadratinė nuo sumušimų, visa mėlyna, pirmą kartą matė taip sumuštą žmogų. Patvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad R. U. viena ranka buvo labai sutinusi, buvo mėlynės po akimis.

2.8.1. Šiandien apie 7 val. ryte jiems į duris paskambino R. U., kuri paprašė iškviesti greitąją, nes A. vaistų prigėrė, o jų telefonas sulūžęs. Jis iškvietė greitąją pagalbą ir suprato, kad U. teisme nedalyvaus. Šiandien, kai kalbėjo su R. U., ji sumušta neatrodė, bet po akimi lyg ir buvo mėlynė, bet jau gyjanti.

2.8.2. Iki šio įvykio kaimynų U. nei girdėdavo, nei matydavo. Matydavo, kad jie išgėrinėdavo, bet jokių triukšmų pas U. nebūdavo. Taip pat jam nėra tekę matyti, kad pas U. nuolat lankytųsi kokie nors pašaliniai žmonės, gal ir užeidavo kokie draugai, bet jis to nepastebėjo. Anksčiau, prieš šitą įvykį, yra matęs R. U. sužalotą, bet kas ją sužalojo, kaip ten viskas vyko, nežino. Anksčiau nukentėjusioji dirbdavo, o jis tuo laiku šunį vedžiodavo, tai matydavo, kad ji eina į darbą su akiniais ir, kad po akimi yra mėlynė.

2.9. Liudytoja R. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji yra nukentėjusiosios sesuo. 2018 m. liepos mėnesį iš pažįstamų gavo žinią, kad R. U. yra sunkios būklės ir guli ligoninėje. Ryte paprašė vyro, kad nuvežtų į (duomenys neskelbtini) ligoninę žiūrėti situacijos. Nuvažiavus į ligoninę, R. U. nepažino, nes ji po sumušimo buvo sutinusi.

2.9.1. Žino, kad R. U. nuolat buvo mušama ir skriaudžiama, tačiau daug ką nuo jos slėpdavo, sakydavo, kad pati suklupo, kad neprisimena, kas buvo ir panašiai. Šį kartą ji taip pat klausė sesers su ašaromis akyse, už ką ją taip sudaužė, ji sakė, kad nežino. Sakė, kad A. sumušė namuose, tačiau nesakė, kodėl. Čia buvo ne pirmas toks atvejis. Buvo, kad važiuodama į kapines, pas dukrą, užsukdavo R. U. aplankyti. Pamatė vieną kartą su mėlyne po akim, tačiau ji pasakė, kad netyčia užsigavo, kitą kartą atvažiavusi paprašė, kad pakeltų baltinius, o ten matėsi randai. Tada ji patriko ant kaltinamojo, tačiau R. prašė nieko jam nesakyti, nes vėl puls ją mušti.

2.9.2. Paskutinius 3 metus nukentėjusioji gaudavo į kailį kaip reikiant, čia alkoholis viską daro. Gėrė abu – ir R. U., ir A. U.. Ir giminės nesupranta, kaip tai nutiko, nes R. U. visada buvo prieš alkoholį, alkoholis buvo jos priešas, nesupranta, kas pasidarė. Kiek paskutiniu metu teko su R. U. susitikti, jau metus laiko atvažiavus aplankyti, rasdavo ją su kvapu.

2.9.3. Žino, kad kaltinamasis serga kažkokia liga, tačiau jos pavadinimo nepamena. Kai jis gimė, ant smegenų jam buvo vanduo. Su blaiviu A. U. galima pasikalbėti protingai, galima susišnekėti.

2.10. Liudytoja K. A. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) greitosios pagalbos stoties Skubios pagalbos slaugos specialiste. Liepos 9 d. apie 19.30 val., buvo gautas iškvietimas, kad yra sumušta moteris. Nuvykus nurodytu adresu, lauke buvo gelbėtojai, pareigūnai. Įėjus į butą, matė moterį, kuriai buvo stipriai sužalotas veidas, buvo daug mėlynių, stipriai sužalotos rankos: abu žastai ir abu dilbiai. Jos sužalojimus yra detaliai nurodžiusi apklausos ikiteisminio tyrimo metu, todėl ir prašo remtis tais jos parodymais. Nukentėjusios paklausus, kas nutiko, ši atsakė, kad nieko. Paklausus, ar skauda, atsakė, kad ne. Paklausus, ar gali ją apžiūrėti, ji pasakė, kad nenori, nereikia, jai nieko neatsitiko. Ji pasakė nukentėjusiajai, kad ši yra sumušta, į tai ji pasakė, kad nėra sumušta. Ji vis tiek pradėjo nukentėjusiąją apžiūrinėti, įvertino, kad dėl lūžimų yra deformuoti abu žastai, mėlynės jau yra žaliuojančios - geltonuojančios, tai reiškia, kad tai yra ne pirmos dienos sumušimai, pakėlus rūbus pamatė stipriai sumuštą pilvą, buvo mėlynės, ant šlaunų buvo nudegimai, gali būti, kad nuo cigarečių. Pacientė kategoriškai atsisakė važiuoti į ligoninę, bet su policijos pagalba ji ten buvo nuvežta. Vežant į ligoninę nukentėjusiosios paklausė, kas ją šitaip sumušė, bet ji nutylėjo ir nieko neatsakė, o daugiau jos nebeklausinėjo ir nebespaudė pasakyti, nes to važiavimo buvo labai nedaug. Dėl nukentėjusiosios blaivumo negali nieko pasakyti, nes toje aplinkoje buvo labai daug visokių kvapų ir išskirti šviežų alkoholio kvapą tikrai negalėtų. Gali patvirtinti, kad nukentėjusioji nesielgė kaip neblaivi, o kvapai įvairūs nuo jos sklido, todėl to, ar ji buvo neblaivi, negali nei patvirtinti, nei paneigti.

2.10.1. Atvykusi A. U. nematė, ji tik įėjus į butą dėl savo saugumo paklausė pareigūnų, ar tas smurtautojas kažkur čia yra. Jai buvo atsakyta, kad jo nėra, jis yra policijos automobilyje, todėl jo nematė. Jai atvykus, kaip minėjo, bendravo su nukentėjusiąja R. U., ši nesielgė kaip neblaivi, galėjo suvokti situaciją, tik nėra normalu taip sumuštam, sudaužytam žmogui sakyti, kad jam nieko nėra. Normaliai taip nesielgiama. Ji mano, kad tai galėjo būti kažkokio prislopinimo, galbūt galvos sumušimo pasekmė, nes adekvatus žmogus taip nesielgia. Vis tiek žmogus skųstųsi, kalbėtų, o nukentėjusioji kalbėjo labai mažai, niekuo nesiskundė, nieko nenorėjo ir nieko jai nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško kaltės pripažinimo, kaltinimo pagrįstumas įrodomas ir kitais byloje surinktais įrodymais:

3.1. iš 2018-07-09 tarnybinio pranešimo matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas byloje Nr. 01-1-32690-18 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. liepos 9 d. apie 19.31 val., (duomenys neskelbtini) rajono PK buvo gautas pranešimas apie smurtą artimoje aplinkoje. Nustatyta, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), prieš R. U. smurtavo jos sūnus A. U.. R. U. dėl sužalojimų pristatyta į (duomenys neskelbtini) ligoninės Skubios pagalbos skyrių (1 t., b. l. 6–9);

3.2. iš 2018-10-11 tarnybinio pranešimo matyti, kad nusikalstama veika kvalifikuota ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. (1 t., b. l. 41);

3.3. iš 2018-07-09 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nustatyta, kad butas netvarkingas, stebimi išgertuvių pėdsakai, nuverstas televizorius. Įvykio vietos apžiūros metu daiktų ar objektų, turinčių reikšmės tyrimui, nepaimta (1 t., b. l. 10–18);

3.4. iš 2018-07-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad įvykio vietoje apklausiant sužalotą nukentėjusiąją R. U. ji paaiškino, jog sūnus A. U. ją mušė rankomis ir kojomis, karštu vandeniu nuplikė kojas. A. U. rastas girtas miegantis kitame kambaryje ant grindų. A. U. nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Fotolentelėje užfiksuoti nukentėjusios R. U. sužalojimai (1 t., b. l. 19–27);

3.5. iš 2018-10-08 gautos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad R. U. nustatyta daugybinės poodinės kraujosruvos kaktoje, akių vokuose, skruostuose, krūtinėje, žastuose, pečiuose, dilbiuose, odos nubrozdinimas kairiame kelio sąnaryje, lokalus odos nudeginimas kaktoje, abiejų žastikaulių proksimalinių dalių skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų išnirimais ir dislokacijomis, kairio viršutinio žandikaulio kaktinės ataugos lūžimas, šlaunų IIA-IIB laipsnio odos nudegimai, apimantys 7-8 proc. kūno paviršiaus. Nustatytas kairio žastikaulio potrauminis osteomelitas. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, kurių pobūdžio nurodyti kategoriškai nėra galimybės - tai galėjo būti tiek ranka, tiek koja, tiek ir kokie tai aplinkos daiktai, kietas pagrindas ir pan. Odos nudeginimai kaktoje, šlaunyse, padaryti veikiant aukštai temperatūrai. Sužalojimai padaryti galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Visi sužalojimai padaryti mažiausia šešiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Abiejų žastikaulių kūnų skeveldriniai lūžimai su žastikaulių galvų išnirimais atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 39–40);

3.6. iš 2018-10-11 parodymų patikrinimas vietoje su nukentėjusiąją R. U. protokolo matyti, kad ji parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kur jos teigimu buvo sūnaus A. U. žalojama ir mušama. R. U. parodė kambarį ir paaiškino, kad šiame kambaryje ją mušė sūnus (tuomet kambaryje buvo tik viena lova) ir parodė, kaip ji sėdėjo lovoje, kai sūnus ją griebė už plaukų ir tampė po kambarį, po to, nurodė stalą ant kurio krito pastumta sūnaus, kaip ją sėdinčią lovoje sūnus mušė durų apvadu bei sėdint pylė iš virdulio verdantį vandenį ant kojų (1 t., b. l. 101–110);

3.7. iš 2018-10-30 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš liudytojos K. K. paimtas juodas elektrinis virdulys, iš kurio su jame užvirtu vandeniu buvo žalojama nukentėjusioji R. U. (1 t., b. l. 60–62);

3.8. iš 2018-11-21 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas K. K. pateiktas juodas elektrinis virdulys. Apžiūros metu ant daikto nusikalstamos veikos pėdsakų nepastebėta. Daiktinis įrodymas perduotas saugojimui į (duomenys neskelbtini) rajono PK daiktų saugyklą (1 t., b. l. 63–71);

3.9. iš 2018-11-09 pateiktos GMP kvietimo kortelės kopijos matyti, kad joje užfiksuoti pagalbos R. U. iškvietimo rezultatai (1 t., b l. 74–77);

3.10. iš 2018-11-09 pateiktos (duomenys neskelbtini) ligoninės informacija apie nukentėjusios R. U. sužalojimus ir nustatytą neblaivumą, bei pateikta informacija apie nukentėjusios būklę matyti, kad bendraujant pacientės apsvaigimo požymių nestebėta, ji sąmoninga, orientuota, kalba rišli. Alkotesteriu nustatytas 0,74 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 80–85).

3.11. iš 2019-01-08 – 01.24 Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam A. U. nusikalstamos veikos padarymo metu nustatoma – organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdė jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Tyrimo metu ir teismo proceso metu nustatoma – organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Jis dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje ir būti apklaustas. A. U., atsižvelgiant į jo individualius psichologinius ypatumus, gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus. Jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (2 t., b. l. 137–142).

II. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus

4. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal BK 135 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo sunkus sveikatos sutrikdymas – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

5. Kaltinamasis A. U. savo parodymais dėl jam reiškiamo kaltinimo kaltę pripažino, nurodydamas, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu galėjo sužaloti nukentėjusiąją R. U., padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, suduodamas jai kaltinime nurodytą smūgių skaičių bei atlikdamas kitus jam kaltinime inkriminuotus veiksmus, tačiau nurodė, kad detaliau pakomentuoti nusikaltimo padarymo aplinkybių jis negali dėl įvykio metu buvusio girtumo ir vartotų vaistų. Be kaltinamojo šių faktinių aplinkybių pripažinimo, jo kaltė taip pat patvirtinama ir nukentėjusiosios R. U. bei teisme apklaustų liudytojų parodymais apie tai, kad nukentėjusioji R. U. tuoj po įvykio ir vėliau, kalbėdama su giminaičiais, patvirtino faktą, kad ją sužalojo kaltinamasis A. U.. Vertindamas anksčiau minėtus teismo posėdyje ištirtus įrodymus, kurie atitinka ir specialisto išvadoje, paminėtoje nuosprendžio 3.5. punkte, nurodytus kūno sužalojimus bei jų padarymo mechanizmą, teismas konstatuoja, kad minėtais duomenimis visiškai pagrindžiamas faktas, jog nukentėjusiajai nustatytas sunkus kūno sužalojimas buvo padarytas būtent dėl kaltinamojo A. U. tyčinių smurtinių veiksmų.

6. Kaltinamajam A. U. pareikštas kaltinimas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus, t. y. jo veiksmai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas artimam giminaičiui ar šeimos nariui ir padarytas kankinant ar kitaip itin žiauriai.

6.1. Kaltinamojo veiksmai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuoti tinkamai, nes byloje surinktais įrodymais yra nustatyta, kad kaltinamasis A. U. yra nukentėjusiosios R. U. artimas giminaitis – jos sūnus, be to jie tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek ir po jo gyveno kartu, viename bute, abu bendrai tvarkė ir vedė bendrą ūkį.

6.2. Kaltinamojo A. U. veiksmai taip pat kvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, nurodant, kad sunkus kūno sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas kankinant ir veikiant itin žiauriai.

6.2.1. Tam, kad veika būtų kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas itin žiauriai, būtina įvertinti panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes.

6.2.2. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atžvilgiu be didesnės pertraukos smurtavo ilgą laiko tarpą – nuo 2018 m. liepos 5 d. 19 val. 20 min. iki 2018 m. liepos 9 d. 19 val. 31 min. Šiuo laikotarpiu nukentėjusiajai smūgiai buvo suduodami kumščiu ir mediniu durų apvadu, ji buvo tampoma už plaukų, pastumta nugriuvo ant stalo, taip pat buvo nuplikyta pilant karštą vandenį jai ant kojų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje konstatuoti nukentėjusiajai sužalojimai yra išvardinti nuosprendžio 3.5. p. bei yra nurodyta, jog visi jie galėjo būti padaryti mažiausiai šešiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Kaip matyti iš nukentėjusiosios parodymų, minėtos specialisto išvados bei sužalojimų lokalizacijos, trauminiai poveikiai buvo nukreipti į gyvybei svarbias ir skausmingas kūno vietas – galvos sritį, veidą, dilbius, o karšto vandens pylimas ant nukentėjusiosios kojų, sukėlęs odos nudegimą šlaunyse, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis savo veiksmais siekė sukelti kuo didesnį skausmą bei ilgalaikes kančias nukentėjusiajai, t. y. kaltinime jam inkriminuotus veiksmus atliko siekdamas kankinti nukentėjusiąją. Nors nukentėjusioji R. U. ir nurodė, kad įvykio metu ji buvo neblaivi, tačiau ši aplinkybė bei ilgalaikis smurtavimas jos atžvilgiu, teismo nuomone, nepaneigia aplinkybės, kad ji jautė didelį ir ilgalaikį skausmą. Teismui taip pat nekelia abejonės ir ta aplinkybė, kad taip žalodamas nukentėjusiąją kaltinamasis, nors ir nurodė ne viską prisimenantis dėl pavartoto alkoholio ir vaistų, tačiau turėjo aiškiai suprasti savo atliekamų veiksmų žiaurumą, tuo labiau, kad šie veiksmai buvo atliekami ilgą laiko tarpą. Teismo nuomone, vertinant visumą aukščiau išdėstytų, byloje nustatytų aplinkybių, kaltinamasis A. U. objektyviai atliko tokius veiksmus, kad nukentėjusiajai R. U. sukeltų kuo didesnį skausmą. Įvertinus minėtas aplinkybes ir kilusius padarinius, kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

7. Iš ištirtų įvykio aplinkybių matyti ir tai nekelia abejonių, kad kaltinamasis smūgius sudavė tyčia, tikslingai. Smūgiuodamas nukentėjusiajai į gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą, veidą, dilbius, jis, pagal savo gyvenimišką patirtį ir suvokimą, turėjo ir galėjo numatyti, kad gali padaryti sunkius sveikatos sutrikdymus, jog tokie jo veiksmai yra pavojingi nukentėjusiosios sveikatai, ir nors byloje nėra duomenų, kad jis to būtų norėjęs, tačiau buvo abejingas kilusioms pasekmėms, nes po smūgių sudavimo greitosios pagalbos nekvietė, smurtavo ilgą laiką ir tikslingai, o tai aiškiai rodo, kad jis suprasdamas savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

8. Kaltinamajam A. U. pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad jis „R. U. keliantis ne mažiau kaip 10 kartų kumščiu sudavė jai į abi rankas, galvą, krūtinę, veidą bei vėliau, R. U. sėdint ant lovos, smūgius suduodamas ne mažiau kaip 10 kartų į įvairias kūno vietas mušė ją apie 2 valandas mediniu durų apvadu tol, kol šis perlūžo“, taigi pagal suformuluoto kaltinimo konstrukciją gautųsi, kad kaltinamasis turėjo nukentėjusiajai suduoti ne mažiau kaip 20 smūgių, kai tuo tarpu nuosprendžio 3.5. p. aprašytoje specialisto išvadoje yra nurodyta, jog visi nukentėjusiosios kūne rasti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiolikos smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Atsižvelgiant į tai, kad nei kaltinamasis, nei nukentėjusioji teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai nurodyti kada ir kokį skaičių smūgių kaltinamasis sudavė, o daroma nusikalstama veika tęsėsi ilgą laiką, tai teismas šioje vietoje tikslindamas kaltinimą, nurodė, kad abiem aukščiau nurodytais atvejais nukentėjusiajai buvo suduotas tiksliai nenustatytas smūgių skaičius.

III. Bausmės skyrimas

9. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teismo metu atsiprašė nukentėjusiosios, todėl teismas tai pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9.1. Teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą nustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką kaltinamasis A. U. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes – alkoholiniai gėrimai buvo vartojami ne mažiau kaip 4 dienas, pagal nuosprendžio 3.4. p. nurodytą tarnybinį pranešimą matyti, kad A. U. po įvykio nustatytas 2,30 promilių neblaivumas. Be to pats kaltinamasis nurodė, kad būdamas blaivus prieš motiną nesmurtauja. Todėl akivaizdu, jog būtent kaltinamojo A. U. apsvaigimas nuo alkoholio buvo priežastimi nusikalstamai veikai padaryti.

9.1.1. Taip pat kaltinamojo A. U. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes pagal byloje esančius duomenis matyti, kad iki šios padarytos nusikalstamos veikos, jis buvo teistas tris kartus, teistumas neišnykęs, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme jis laikytinas recidyvistu.

10. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, vienos atsakomybę lengvinančios ir dviejų jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimą. Teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 6 dalis), į padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas, paskutinę paskirtą bausmę atlikęs 2019 m. vasario 5 d. (2 t., b. l. 86), teistumas neišnykęs (2 t. b. l.75–78), administracine tvarka nebaustas (2 t. b. l. 153), VšĮ (duomenys neskelbtini) Psichikos sveikatos centro įskaitoje įrašytas dėl funkcinio CWS susirgimo (2 t., b. l .98), atliktos ekspertizės metu jam nustatyta organinis asmenybės sutrikimas; organiniai nuotaikos sutrikimai bei psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, kurie netrukdo jam suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (2 t., b. l. 137–142), turi mažametį vaiką, yra dalinai neįgalus. Įvertinus aukščiau nurodytas jį charakterizuojančias aplinkybes bei pripažinus, kad jo padaryta nusikalstama veika, atsižvelgiant į ankstesnius teistumus, nėra atsitiktinė, padarytas naujas nusikaltimas yra sunkesnis, kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų, o už ankstesnius nusikaltimus paskirtos trumpalaikės, su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė.

10.1. BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai švelninti bausmę. Teismų praktikoje suformuota, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalies nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalies pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė byla Nr. 2K-7-259/2011).

10.2. Nors kaltinamajam A. U. yra pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nėra nustatyta kitų būtinų sąlygų šiam straipsniui taikyti – jis savo noru atvyko ar pranešė apie nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę žalą, todėl nėra sąlygų taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų. Taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, be atsakomybę lengvinančios aplinkybės, reikalaujama, kad būtų bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta ir būtų nustatyta bent viena iš šių aplinkybių: 1) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba 2) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba 3) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba 4) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba 5) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba 6) veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. Tokių sąlygų nagrinėjamojoje byloje nenustatyta.

10.3. BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažįsta tikslinga taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktų sankcijoje. Kadangi kaltinamasis iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo tris kartus teistas už padarytas nusikalstamas veikas, iš jų du kartus už smurtą prieš nukentėjusiąją R. U., teistumas neišnykęs, jo padaryta nusikalstama veika negali būti laikoma atsitiktine, o laikytina dėsninga kaltinamojo ankstesnio netinkamo elgesio pasekmė. Taip pat teismui nenustačius kokių nors išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu artima vidurkiui.

IV. Dėl civilinio ieškinio

11. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas 3456,06 eurų civilinis ieškinys už nukentėjusiosios R. U. gydymą (1 t., b. l. 47–50, 53) tenkintinas visiškai, nes kaltinamasis padarė tyčinį nusikaltimą ir atsiradusi žala nukentėjusiojo sveikatai bei su tuo patirtos jo gydymo išlaidos turi tiesioginį priežastinį ryšį su kaltinamojo padaryta veika.

11.1. Su kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymu susijusios sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio l dalyje numatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, jeigu šis suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Taip pat CK 6.280 straipsnis numato, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies l punkte numatyta, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 straipsnio l punkte, 31 straipsnio l punkte nurodyta, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 15 straipsnio l dalies 8 punktas numato, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto pajamas, be kitų įplaukų, sudaro iš fizinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos iš šio biudžeto lėšų. Kaltinamojo A. U. nusikalstamais veiksmais Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui buvo padaryta 3456,06 eurų žala, nes tokia suma buvo apmokėta už nukentėjusiajai suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo A. U..

11.2. Nukentėjusioji R. U. šioje byloje civilinio ieškinio nėra pareiškusi.

V. Dėl proceso išlaidų

12. Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog nukentėjusios R. U. vykimo į teismo posėdį išlaidos sudaro 14 eurų, liudytojų K. K. ir K. A. – atitinkamai 19,34 eurų ir 13,97 eurų. Bendra išmokėta suma yra 47,31 eurai. Kadangi ši suma yra išmokėta, tai ją pripažinus proceso išlaidomis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnis) priteistina iš kaltinamojo A. U..

VI. Dėl daiktinių įrodymų

13. Ikiteisminio tyrimo metu, 2018-10-30 daiktų pateikimo protokolu, paimtas virdulys, kuris pagal 2018-11-22 kvitą serija (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugyklai. Kadangi minėtas daiktas yra menkavertis, tai nuosprendžiui įsiteisėjus, jis sunaikintinas.

Teismas remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktus ir nuteisti laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaičiuoti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. liepos 9 d. iki 2018 m. liepos 11 d. (dvi paras) ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2019 m. birželio 10 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos naudai 3456,06 eurų (tris tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt šešis eurus 6 centus) R. U. gydymo išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš kaltinamojo A. U. 47,31 eurų (keturiasdešimt septynis eurus 31 centą) proceso išlaidų valstybės naudai.

Virdulį, saugomą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus – sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.