- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-10
- Bylos Nr.
- 1S-104-768/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Donatas Jatužis
- Advokatai
- Raimondas Kurklietis
- Kategorijos
asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Š. A. gynėjui advokatui Raimondui Kurkliečiui,
neviešame teismo posėdyje, išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, Š. A. advokato I. Ruželės (toliau – Pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria Š. A. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartimi Š. A., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje–VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Gydymo metu Š. A. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės rūšis buvo keičiama: Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi taikytas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis; Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartimi jo ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuri vėlesnėmis to paties teismo nutartimis, vėliausia – 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis, tęsiama iki šiol.
3. Skundžiama apylinkės teismo nutartimi Š. A. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas skundu prašo panaikinti skundžiamą teismo nutartį ir Š. A. taikomą stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
4.1. Nurodo, kad Š. A. psichinė sveikatos būklė yra iš esmės pagerėjusi, todėl vien tai, kad jam nustatyti ligos reiškiniai, kurie yra nepagydamos psichinės ligos išraiška, ir jų pašalinti, tikėtina, niekada nepavyks, tęsti gydymą anksčiau nustatytu rėžimu, nėra logiška. Kita vertus, teigia, jog nėra iki galo aiškios aplinkybės, susijusios su Š. A. įtampos, nerimo, įtarumo, neadekvataus elgesio ir kt., apraiškomis, kadangi ir nesergantis psichine liga asmuo gali jausti tokius reiškinius. Tvirtina, jog Š. A. vartoti vaistų neatsisako, todėl vaistų korekcijos galimos ir jam taikant ir ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje. Akcentuoja, jog Š. A. gydymo laikotarpiu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, vaistų vartoti neatsisakė, psichinė sveikatos būklė pagerėjo, turi motiną, kuri prižiūrės jį, padaryta įstatymo uždrausta veika nesunki.
5. Teismo posėdžio metu Pareiškėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
6. Skundas atmetamas.
6.1. Esminis Pareiškėjo skundo argumentas yra tas, kad Š. A. psichikos sveikatos būsena šiuo metu yra pagerėjusi, dėl ko jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gali būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tačiau su šiuo skundo argumentu, įvertinus teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti. Pritartina apylinkės teismo išvadai, kad Š. A. psichikos sveikatos būklė, vis dar išlieka nepakankamai stabili, dėl ko ir yra koreguojama vaistais, todėl šiuo metu nėra jokios galimybės jo gydymą tęsti ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Kita vertus, toks gydymas jam jau buvo taikomas, tačiau jis nesilaikė nei paskirto gydymo rėžimo, nei vartojo vaistus, todėl sutiktina, jog išties išlieka rizika, jog taip gali elgtis ir ateityje. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apylinkės teismas byloje esančių duomenų visumą įvertino išsamiai bei savo išvadas pakankamai motyvavo.
6.2. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
6.3. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Š. A. diagnozuota (duomenys neskelbtini), ne kartą priverstinai hospitalizuotas dėl pablogėjusios psichikos būsenos. Skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo, pagrįstai rėmėsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) 2019 m. balandžio 4 d. medicininės apžiūros išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad per paskutinį stebimą laikotarpį Š. A. agresijos ir susijaudinimo epizodų nebuvo, tačiau psichikos sveikatos būsena vis vien nėra pakankamai stabili, dėl ko gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis stebint jį stacionare, būtų galima nutraukti. Atvirkščiai, matyti, kad dėl nepakankamai geros psichinės sveikatos būklės jam pasireiškė įtarumas, įtampa, neadekvatus afektas, nenoras bendradarbiauti, kritikos stoka ligai, savo būsenai, mąstymo sutrikimai, negatyvizmas ir kt., jam buvo koreguotas gydymas, dėl ko Komisija rekomendavo pratęsti Š. A. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada bei teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad Š. A. būklės pablogėjimą sąlygojo ligos eiga, dėl ko jam buvo koreguotas gydymas – padidintos vaistų dozės, kurios pastarąjį mėnesį vis nebuvo mažinamos dėl vis dar išliekančios Š. A. būklės nestabilumo. Reiškia, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį Š. A. gydymą stacionare dėl to, kad jo psichikos sveikatos būklė vis dar išlieka nepakankamai stabili, jo pavojingumas neišnyko. Apygardos teismas, neturi pagrindo netikėti ar abejoti Komisijos išvada bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumu, kadangi šių duomenų nepaneigia jokie kiti duomenys, tame tarpe ir Pareiškėjo skundo argumentai, susiję su įvairiomis emocijomis ir reiškiniais, kuriuos gali patirti ir sveikas žmogus, kadangi šiuo atveju tai nėra tapatūs dalykai, jų neįtakoja progresuojanti nepagydoma psichinė liga.
6.4. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės rūšies taikymo, įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas bei galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą. Ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos sveikatos būsena pagerėja. Stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis taikomas asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare (BK 98 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju apylinkės teisme Š. A. išsakyta subjektyvi nuomonė apie jo pakankamai stabilią psichikos sveikatos būklę, socialinio pavojingumo nebuvimą, nepaneigia byloje esančių bei prieš tai jau aptartų duomenų ir nepatvirtina jo socialinio pavojingumo sumažėjimo ar išnykimo. Iš bylos matyti, kad Š. A. savo ligai ir būklei nėra kritiškas, nors apylinkės teisme sutiko gydymą tęsti ambulatoriškai, tačiau šiuo aspektu svarbu įvertinti tai, kad prieš tai gydomas ambulatoriškai, jis vaistų nevartojo, pas gydytojus nesilankė, dėl ko jo psichikos sveikatos būklės paūmėjo ir jis padarė uždraustą veiką. Š. A. turi mamą, kuri juo rūpinasi, tačiau ji rūpinosi juo ir anksčiau, tačiau jai nepavyko užtikrinti sūnaus gydymosi ambulatorinėmis sąlygomis, todėl šiai dienai tikėti, kad Š. A. pakeitus taikomą gydymą į ambulatorinį, pastarasis bus efektyvus, nėra pagrindo. Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo argumentus ir atsižvelgęs į Komisijos išvadą, sutinka su apylinkės teismu, kad šiai dienai Š. A. psichikos sveikatos būklė vis tik nėra stabiliai pagerėjusi, todėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, jam išties buvo pratęstas visiškai pagrįstai.
6.5. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Š. A. priverstinis gydymas ambulatorinio stebėjimo sąlygomis pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis kol kas yra negalimas ne tik dėl nepakankamai stabilios jo psichikos sveikatos būsenos, tačiau ir dėl neišnykusio jo socialinio pavojingumo. Tai leidžia teigti, kad gydant Š. A. ambulatoriškai iškiltų grėsmė jam vėl susidurti su faktoriais, didinančiais jo ligos paūmėjimą, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti šiuo metu jo nuolatinis stebėjimas bei gydymas stacionare yra neabejotinai reikalingas. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, jos naikinti skunde išdėstytais argumentais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Irmanto Ruželės skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. balandžio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.