- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2YT-3552-1101/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34038-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Matusevičiūtė
- Pareiškėjas
- D. C., A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laura Matusevičiūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. C. ir A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai D. C. ir A. P. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų motina N. P. po savo sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimą.
2. Pareiškime pareiškėjos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama N. P.. Pareiškėjai kreipėsi į notarą priimti palikimą po savo mamos mirties. Tvarkant dokumentus dėl paveldėjimo paaiškėjo, jog nėra priimtas pareiškėjų tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimas. Pareiškėjų tėvai N. P. ir A. P. gyveno santuokoje nuo (duomenys neskelbtini). Iki santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) buvo pareiškėjų tėvai bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio A. P. mirties, jo sutuoktinė N. P. dėl priėmimo palikimo į notarą nesikreipė, tačiau pradėjo valdyti visą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Pareiškėjai buvo pirmos eilės įpėdiniai, dėl palikimo priėmimo tai pat nesikreipė ir jo nepriėmė. Nekilnojamojo turto registre butas įregistruotas kaip bendroji dalinė nuosavybė, kiekvienam po ½ dalį buto. Po sutuoktinio mirties N. P. iki savo mirties dienos (duomenys neskelbtini) nepertraukiamai valdė visą jiems priklausantį turtą – gyveno tame pačiame bute, juo rūpinosi, nepertraukiamai naudojosi visais namų apyvokos daiktais, mokėjo mokesčius už visą turtą. Nors N. P. nesikreipė į notarų biurą, kad paveldėtų turtą pagal įstatymą, tačiau visą turtą prižiūrėjo, valdė, disponavo, mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
4. Bylos duomenys patvirtina, kad A. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje su N. P. Išrašas iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad N. P. ir A. P. priklausė po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šis butas įsigytas pagal 1996 m. pirkimo pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki santuokos sudarymo (N. P. ir A. P. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Po A. P. mirties (mirė (duomenys neskelbtini) liko 1/2 buto dalis ir jo turėtas kilnojamasis turtas; N. P. ir A. P. turi du vaikus – pareiškėjus D. C. ir A. P..
5. Nagrinėjamu atveju palikimas po A. P. mirties atsirado 1998 m. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).
6. Pareiškėjų pareiškime nurodytais duomenimis, po sutuoktinio A. P. mirties N. P. liko gyventi jai ir jos sutuoktiniui priklausiusiame bendrąja daline nuosavybės teise bute, adresu (duomenys neskelbtini), tuo butu rūpinosi, jį prižiūrėjo, mokėjo visus mokesčius. Pareiškėjų nurodytą aplinkybę, kad po sutuoktinio A. P. mirties N. P. priėmė jo palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti, patvirtina pareiškėjų pateikti rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, kad buvo atsiskaitinėjama už minėtam butui teiktas komunalines paslaugas.
7. Remiantis bylos duomenimis, po A. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla neužvesta; įregistruotų mirusio asmens A. P. testamentų nėra. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po A. P. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad pareiškėjų mama N. P. po sutuoktinio A. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl ji laikoma priėmusi palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).
8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad N. P. po sutuoktinio A. P. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjams yra reikalingas tam, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip N. P. įpėdinių, teises ir pareigas (Civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjams D. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.