- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-11-06
- Bylos Nr.
- PK-358-610/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- R. M.
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Vytautas Jazbutis
- Kategorijos
Baudž. byla Nr. PK-358-610/2014, Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.8.2; Proceso numeris 1-28-3-00022-2014-5;
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant nukentėjusiam R. M., jo atstovui advokatui Vytautui Jazbučiui, kaltinamajam D. M., teisiamajame posėdyje privataus kaltinimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 1d.,
Teismas išnagrinėjęs bylą,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
D. M. tyčia nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent: 2014 balandžio mėn. 23 dieną, apie 00 val. 40 min., Santakos k. Kalvarijos sav., tyčia sudavė smūgius ranka į veidą, įspyrė į dešinę blauzdą nukentėjusiam R. M., padarydamas jam kraujosruvas kairės akies vokų vidiniame kampe-apatiniame voke ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinėje blauzdoje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.
Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo D. M. kaltu neprisipažino. Parodė, kad įvykio metu , galimai 2014 04 23 apie 00 val. 40 min., L. B. vairuojamu automobiliu važiavo pro nukentėjusio fermas. Nukentėjęs be šviesų vairuojama transporto priemone užblokavo kelią, jo mašinoje kitų asmenų nepastebėjo. Nukentėjęs priėjęs prie automobilio atidarė duris, paėmęs už rankos pradėjo L. B. traukti iš mašinos, keikti, tada iš automobilio išlipo, nukentėjęs jį puolė, todėl R. M. pastūmė, dėl to šis nugriuvo, atsistojus vėl pastūmė, po ko nukentėjęs parkrito antrą kartą. Smūgių ranka nesudavė, gynė L. B..
Motyvuojamoji dalis
Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės ir kaltinamojo kaltė yra įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų, o būtent: Nukentėjęs R. M. parodė, kad įvykio dieną saugojo savo fermų teritoriją. Automobilį buvo pastatęs nuošaliau fermų teritorijoje, buvo atvykęs ir pusbrolis. 2014 04 23 apie 00 val. 40 min. pastebėjo į fermų teritoriją įvažiavusią transporto priemonę. Pusbrolis liko prie automobilio, o pats priėjo prie atvažiavusios transporto priemonės ir atvykusių asmenų paklausė ką veikia privačioje teritorijoje, tada kaltinamasis išlipo iš automobilio ir iš karto pradėjo muštis, sudavė smūgius į veidą, kiek tiksliai kartų pasakyti negali, spyrė į dešinės kojos blauzdą. L. B. iš automobilio netempė. Po įvykio iš karto iškvietė policiją. Civilinį ieškinį prašė tenkinti. Po įvykio jautė nepatogumą, kadangi buvo likę sumušimo žymės veide, reikėjo važinėti po įstaigas, nepatogiai jautėsi prieš savo vaikus.
Liudytoja L. B. parodė, kad įvykio metu (duomenys neskelbtini) k. keliu važiavo link Kalvarijos. Automobilio gale pastebėjo kitos transporto priemonės šviesas, tai buvo R. M. vairuojamas automobilis. Jis užblokavo kelią, sustabdęs automobilį priėjo, atsidaręs dureles pradėjo keikti necenzūriniais žodžiais, klausė ko važinėja. Puolė D. M., tada kaltinamasis nukentėjusį pastūmė, po ko šis parkrito, atsikėlęs iškeikė necenzūriniais žodžiais ir vėl puolė kaltinamąjį, D. M. dar kartą pastūmė, po to kartu su kaltinamuoju iš įvykio vietos išvažiavo. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius liudytojos 2014 04 25 apklausos protokolą medžiagoje 36-AT-00056-14, dalyje, jog matė kaip konflikto metu D. M. kelis kartus sudavė į veidą R. M., dėl parodymų prieštaringumo paaiškino, kad nukentėjusį D. M. tik pastūmė, tyrimo metu gal tik pasirodė, kad sudavė smūgius į veidą. Nukentėjusiojo veide žymių nematė.
Liudytojas M. Ž. parodė, kad 2014 04 23 apie 1val. 30 min. gavo iš Marijampolės AVPK pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) prie fermų vyksta konfliktas. Kartu su patruliu D. S. nuvyko į įvykio vietą. Pasitiko nukentėjęs R. M., paaiškino, kad su draugu sėdint automobilyje atvyko buvusi draugė L. B. su draugu, sukonfliktavus L. B. draugas sudavė kelis smūgius ranka į veidą ir nuvažiavo, paaiškino, kad kreipsis su pareiškimu į policijos komisariatą, nukentėjusio veide lyg ir pastebėjo patinimą.
Liudytojas G. M. parodė, kad įvykio dieną matė kaip į L. B. kiemą atvažiavęs automobilis apsisuko ir atvažiavo prie R. M. fermų, įsuko į fermų teritoriją ir sustojo. Tuo metu kartu R. M. buvo automobilyje prie fermų pastato. R. M. nuėjo pažiūrėti kas atvažiavo, o jis pats pasiliko automobilyje, atidarytomis durimis. Matė kad R. M. priėjus prie automobilio iš jo išlipo vienas asmuo, mušėsi, matė kaip „kirto“ ir nukentėjęs parkrito. Automobiliui nuvažiavus priėjo prie įvykio vietos, nukentėjęs gulėjo, jam padėjo atsisėsti. R. M. pasakė, kad reikia kviesti policiją, nenorėjo kištis į įvykį, todėl nurodė, kad policijos kviesti nereikia. Sekančią dieną R. M. veide matė sumušimo žymes.
Specialisto išvada Nr. G353/14(09), nustatyta, kad 2014 04 24 tyrimo metu R. M. konstatuota kraujosruvos kairės akies vokų vidiniame kampe-apatiniame voke ir apatinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje, sužalojimai padaryti kietais, bukais, bukabriauniais daiktais, galimai 2014 04 24 ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Teismas pažymi, jog pagal LR BK 140str. 1d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tyčia mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą ar nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Vadovaujantis LR BPK 7 str. 34str. 408str. teismas konstatuoja, kad privatus kaltintojas turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaltindamas kitą asmenį kokių nors nusikalstamų veiksmų atlikimu. Vertinant kaltinamojo, nukentėjusio ir apklaustų liudytojų parodymus, rašytinius bylos įrodymus, teismas konstatuoja, jog R. M. įrodė, kad kaltinamasis D. M. įvykio dieną ir laiku, tyčia, nesant gynybinės situacijos, jam sudavė ranka į veido sritį ir ne mažiau kaip vieną kartą įspyrė į dešinę kojos blauzdą savo veiksmais padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis D. M. kaltę neigė, nurodydamas, kad smūgių ranka ar koja nukentėjusiam nesudavė, du kartus pastūmė gindamasis nuo puolimo. Kaltinamojo aiškinimą teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės jis paneigtas byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų visuma.
Vertinant baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus duomenis teismas konstatuoja, kad nukentėjusio nurodytas aplinkybes apie naudotą smurtą bei tai, kad juo buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas yra paties nukentėjusio parodymai, specialisto išvada bei iš dalies liudytojo G. M. parodymai. Šiuo atveju vertinant šių duomenų pakankamumą kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti yra ypač svarbus paties nukentėjusio veiksmų ir paaiškinimų nuoseklumas bei neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu. Teismas vertina, kad nukentėjęs buvo nuoseklus aiškindamas apie įvykio aplinkybes, iš karto po įvykio pats iškvietė policijos pareigūnus, jiems nurodė, kad buvo sumuštas suduodant smūgius į veidą, tai patvirtino apklaustas tiriant bylos aplinkybes bei nagrinėjant bylą privataus kaltinimo tvarka. Jo parodymus apie įvykio eigą patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, specialisto išvada, kuria nustatyti R. M. padaryti sužalojimai patvirtina būtent nukentėjusiojo, o ne kaltinamojo aiškinimo apie naudoto smurto pobūdį teisingumą. Dėl nukentėjusio parodymų teisingumo teismui abejonių nekyla, jai nustatoma įvykio eiga ir kaltinamojo faktiniai veiksmai.
Liudytojos L. B. ir kaltinamojo santykiai yra draugiški, L. B. parodymai tiriant įvykio aplinkybes ir teisiamojo posėdžio metu yra prieštaringi. Apklausta sekančią dieną po įvykio ji aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad kaltinamasis sudavė kelis kartus nukentėjusiam į veidą, tuo tarpu teisiamojo posėdžio šią aplinkybę jau neigė, be to ši liudytoja ir kaltinamasis skirtingai nurodo netiesiogiai su įvykiu susijusias aplinkybes. L. B. teigė, kad vairuodama savo automobilį pastebėjo kitos transporto priemonės šviesas, tuo tarpu D. M. aiškino, kad nukentėjęs vairavo automobilį ir jų transporto priemonę blokavo išjungęs savo automobilio šviesas. Toks parodymų prieštaringumas patvirtina, kad kaltinamasis siekia išvengti atsakomybės, o liudytoja L. B. siekia jam padėti, jų parodymai paneigti nukentėjusio paaiškinimu, teismas jų parodymais netiki ir nesivadovauja, jie paneigti kitais byloje surinktais ir aukščiau aptartais įrodymais.
Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu(BPK 20 str.). Teismas konstatuoja, kad įstatyme numatytomis priemonėmis, išsamiai ištyrus visas bylos aplinkybes, įvertinus visus surinktus byloje įrodymus, yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis atliko privačiame kaltinime nurodytus veiksmus padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiam.
Nustatyta, kad D. M., nesant akivaizdaus ir realaus puolimo, tyčia sudavė smūgius rankomis į veido sritį bei įspyrė į dešinę blauzdą nukentėjusiam, teismui nekyla abejonių , kad tarp kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšis.
Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 str. 1d., kadangi įvertinus įrodymų visuma nustatyta, jog jis suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, siekdamas sužaloti nukentėjusį, tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą R. M..
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę D. M. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
D. M. neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, kaltinamojo asmenybę, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti D. M. skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmę –viešuosius darbus.
Nukentėjęs R. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl 10000 Lt neturtinės žalos ir 44 litų turtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimu ir kita, įvertinta pinigais (LR CK 6.250 str.). Žala yra padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusio patirtą dvasinį, fizinį skausmą, psichologinę traumą, ir kitus nepatogumus. Kaip teigia nukentėjęs dėl prieš jį įvykdytos nusikalstamos veikos patyrė neigiamus išgyvenimus ir nepatogumus, teismas pripažįsta, kad yra priežastinis ryšys, tarp įvykdytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusio patirtų neigiamų emocijų bei pergyvenimų, nepatogumų. Nustatydamas neturtinės žalos dydį šiuo konkrečiu atveju teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo bei nukentėjusio turtinę padėtį(kaltinamasis nedirbantis, nukentėjęs ūkininkauja), tai, kad turtinė žala nedidelė. Teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma yra aiškiai per didelė bei neadekvati kaltinamojo veiksmams bei nukentėjusio patirtiems pergyvenimams. Teismas konstatuoja, kad patirtos neigiamos emocijos jokių papildomų sveiktos sutrikimų nesukėlė, nukentėjusios fizinė sveikata buvo sutrikdyta mažiau nei 10 dienų, įvertinus, tyčinį veikos pobūdį , teisingumo ir protingumo kriterijus, siekiant užtikrinti nukentėjusio ir kaltininko interesų pusiausvyrą, teismas civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos vadovaujantis CK 6.250 str. tenkina dalinai, priteisiant 1000 litų neturtinės žalos iš kaltinamojo nukentėjusio naudai.
Kaip matyti iš pateikto kvito(b.l.5) nukentėjęs turėjo 44 litų išlaidas dėl specialisto apžiūros, šios išlaidos turėtos dėl kaltinamojo veiksmų, todėl remiantis CK 6. 249 str., 6.263 str., 6.283 str., BPK 109 str. R. M. ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas pilnai. Vadovaujantis BPK 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio R. M. naudai priteistinos 1300 lt. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti( b.l. 7,36), turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
NUSPRENDĖ:
D. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą LR BK 140 str. 1d. ir nuteisti jį 6(šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 20 (dvidešimt ) valandų visuomenės labui.
Civilinio ieškovo R. M. (gim. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti jo naudai 44(keturiasdešimt keturis) litus, kas atitinka 12,74 eurus turtinės žalos ir 1000(tūkstantį) litų, kas atitinka 289,62 eurus neturtinės žalos iš D. M. (gim (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini)).
Priteisti R. M. naudai iš D. M. 1300( tūkstantį tris šimtus) litų, kas atitinka 376,50 eurus, išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.