Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs Z. J. G., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. J. G., 2015-09-04 apie 17.17 val., vidiniame kieme, esančiame Gedimino pr. 19, Vilniuje, vairuodamas automobilį Audi A6, v/n (duomenys neskelbtini) buvo neatidus ir pravažiuodamas kliudė stovintį automobilį SEAT Ibiza v/n (duomenys neskelbtini) apgadino abi transporto priemones. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126, 222 punktus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu Z. J. G. neneigė, jog kaip buvęs LR Žemės ūkio ministerijos darbuotojas, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, automobiliu Audi A6 buvo atvykęs į buvusią darbovietę, kur dalyvavo renginyje. Automobilį buvo priparkavęs ministerijos vidiniame kieme, nes turėjo (jam kaip buvusiam darbuotojui buvo paliktas) užtvaro pakėlimo pultelį. Po renginio atėjo prie automobilio ir lėtai išvažiavo iš kiemo. Kad užkliudė stovintį ministerijos darbuotojo A. S. automobilį, nepajuto. Tyčios pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo, nes jo automobilis draustas ir žinojo, kad ministerijos vidinį kiemą stebi apsaugos kameros, todėl iš įvykio vietos pasišalinęs asmuo būtų lengvai nustatytas. J. Z. G. neneigė, kad išvažiavęs iš kiemo ir pravažiavęs pakeliamąjį užtvarą jis sustojo ir išlipo iš automobilio, tačiau taip pasielgė, nes norėjo įsitikinti, ar nenuleista dešinė galinė automobilio padanga. Ant savo automobilio galinio sparno (rato arkos) apgadinimo nepastebėjo, nes jis labai nežymus. Po kuriuo laiko jam paskambino A. S. ir iš vykusio pokalbio jis suprato, kad pastarasis jau kreipėsi į policija, todėl pildyti eismo įvykio deklaracijos jau nebėra galimybės.

Apklausas teisme nukentėjusysis A. S. paaiškino, kad 2015-09-04 jam priklausantį automobilį Seat Ibiza paliko stovėti LR Žemės ūkio ministerijos vidiniame kieme ir apie 16.00 val. atėjęs prie automobilio pamatė, kad jis apgadintas. Tada jis kreipėsi į ministerijos budėtojus ir peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus pastebėjo, kad jo automobilį galėjo kliudyti Z. J. G. automobilis, nes pravažiavo labai arti jo stovinčio automobilio. Jam paskambinęs pasiūlė atvykti į įvykio vietą ir užpildyti eismo įvykio deklaraciją, tačiau Z. J. G. tai padaryti atsisakė ir pareiškė, kad nejuto, kad jo automobilis būtų kliudęs kitą transporto priemonę.

Z. J. G. skirtina administracinė nuobauda už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą. Administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalies nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, kad Zigmantui J. G. yra inkriminuojami administraciniai teisės pažeidimai, numatyti ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą (apgadinimą). Kaip matyti iš paties administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų, duotų teismo posėdžio metu, jis neneigė, kad vairuodamas Audi A6 galėjo kliudyti stovinti nukentėjusiojo A. S. automobilį Seat Ibiza, tačiau kontakto nepajuto. Minėti parodymai patvirtina, jog Z. J. G. pripažįsta, kad padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje. Jo kaltė įrodyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais - administracinio teisės pažeidimo protokolu, policijos pareigūno Ž. P. tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio schema, transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolu bei prie jo esančiomis fotonuotraukomis, nukentėjusiojo A. S. parodymais, bei kita bylos medžiaga. Visų šių byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina ir leidžia spręsti, kad Z. J. G. veiksmuose yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo yra matyti, jog Z. J. G. inkriminuojamas ir administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

ATPK 9 straipsnis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė inter alia už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Objektyvieji pažeidimo požymiai pasireiškia aktyviais pasitraukimo iš eismo įvykio vietos veiksmais. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi pasunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio, ieško nukentėjusiojo, palieka savo koordinates arba bendrauja su nukentėjusiuoju ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo, (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013).

Teismo posėdyje apklaustas Z. J. G. tvirtino, jog nejuto, kad jo vairuojamas automobilis kliudė stovinčią transporto priemonę, todėl iš įvykio vietos išvažiavo. Byloje nebuvo nustatyta liudytojų, kurie būtų matę eismo įvykį ir jis buvo nustatytas tik peržiūrėjus LR Žemės ūkio ministerijos teritoriją stebinčių apsaugos kamerų įrašus, kurie buvo pateikti teismui ir bylos nagrinėjimo metu peržiūrėti. Iš pateiktų įrašų matyti, kaip Z. J. G. ateina prie kieme stovinčio automobilio Audi A6, sėda už vairo ir lėtai išvažiuoja. Judėjimo metu jo automobilis labai arti priartėja prie kieme stovėjusio nukentėjusiojo A. S. automobilio Seat Ibiza, tačiau prie jo nestabteli ir juda toliau. Tik išvažiavęs iš ministerijos kiemo ir pravažiavęs pakeliamąjį užtvarą, tačiau dar būdamas apsaugos kamerų vaizdo zonoje, jis sustabdo automobilį, iš jo išlipa, jį apeina iš galinės pusės, sugrįžęs sėda už vairo ir nuvažiuoja. Z.J. G. laikėsi pozicijos, kad iš automobilio išlipo, nes jam kėlė įtarimą dešinė galinė automobilio padanga. Ją apžiūrėjęs sėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pasišalinti iš įvykio vietos neturėjo tyčios, nes pirmiausia automobilių kontakto jis nejuto (negirdėjo), ir, antra, taip pasielgti jam nebuvo prasmės, nes žinojo, kad ministerijos teritoriją stebi apsaugos kameros. Išlipęs iš automobilio ant galinės dešinės rato arkos apgadinimų nepastebėjo, nes jie labai nežymūs. Įvertinus byloje surinktus duomenis, darytina išvada, kad nėra pateikta įrodymų, kuriais remdamasis teismas galėtų spręsti, jog Z. J. G. būtų jautęs susidūrimą su nukentėjusiojo automobiliu, ar kaip nors į tai sureagavęs. Atsižvelgus į Z. J. G. solidų amžių (77 metai), kad jam važiuojant, kaip teigia pats Z. J. G., buvo įjungtas radijo imtuvas, lieka neatmestina, kad jis galėjo negirdėti, jog kliudė stovinčią kitą transporto priemonę. Nukentėjusysis A. S. baigiamojoje kalboje taip pat pažymėjo, kad galbūt iš tikrųjų Z. J. G. nematė, kad kliudė kitą automobilį, todėl jo veiksmus palieka vertinti teismui. Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo daryti išvados, jog Z. J. G. tyčia pasišalino iš eismo įvykio vietos, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės. Teismas konstatuoja, jog byloje nėra duomenų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dalyje dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutrauktina, nesant Z. J. G. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Administracinėn atsakomybėn traukiamo Z. J. G. atsakomybę lengvinančią aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinės teisės pažeidimą bei tai, kad pažeidimas padarytas asmens, sulaukusio 65 metų amžiaus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes ir sprendžia, jog Z. J. G. už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina minimali bauda, numatyta minėto įstatymo straipsnio sankcijoje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Z. J. G., a/k (duomenys neskelbtini) už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje padarymą, paskirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Z. J. G. administracinę bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį ir įmokos kodą 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.