Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-11-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1120-210/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
2S-1120-210/2015
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-06173-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Atsakovas
S. T.
Ieškovas
D. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1120-210/2015Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06173-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 2.6.4.4.2.;3.1.18.1.;3.3.2.4.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo atsakovės S. T. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7555-1004/2015 išnagrinėjus ieškovo D. T. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo D. T. ieškinį atsakovei S. T. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo, byloje išvadą teikianti institucija – Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas D. T. teisme kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, nepilnamečių vaikų R. T. ir A. T. gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu ir išlaikymo jiems priteisimo, taip pat dėl kreditorinių įsipareigojimų pasidalijimo. Tuo pačiu ieškovas prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo) nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamąją vietą su ieškovu – vaiko tėvu.

Ieškovas nurodo, kad ieškiniu prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su juo, kadangi iš namų išėjus jų motinai, jie visą laiką gyveno su ieškovu ir kitais vaikais. Ieškovo teigimu vaikų motina, paaiškinusi, kad nori, jog vaikas pasisvečiuotų pas jos giminaičius, A. T. išsivežė, bet atgal į šeimą negrąžino. A. T. baigė (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos paruošiamąją klasę ir ruošėsi ją jankyti, nes čia yra jo draugai, broliai ir seserys. Pateikti duomenys, jog A. T. lankys (duomenys neskelbtini) progimnazijos (duomenys neskelbtini) klasę ir gyvens pas motiną.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartimi prašymą tenkino.

Iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio vaiko A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė su jo tėvu ieškovu D. T., a.k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Teismas išsiaiškino, kad šalių santykiams pašlijus ir nusprendus gyventi atskirai, iškilo nesutarimas dėl vaikų gyvenamosios vietos, o ypač dėl sūnaus A. T., gyvenamosios vietos. Teismo nuomone, tiek ieškovė, tiek atsakovas turi vienodas galimybes sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Teismas atsižvelgė į vaiko amžių, jo nuomonę, kad pageidauja gyventi su tėvu, brolių ir seserų neišskyrimo principą, į artimųjų ir buvusios gyvenamosios vietos draugų prieraišumą, į baigtą ugdymo įstaigą, kurioje buvo planuota tęsti mokslą bei sudarantį vaikui tam tikrų nepatogumų nuvykimą ir parvykimą į šiuo metu lankomą mokymosi įstaigą iš esamos gyvenamosios vietos. Teismas pažymėjo ir tai, jog ieškovo prašymui dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo pas jį, šiuo metu neprieštarauja ir išvadą teikianti institucija. Atsakovė žinodama apie ginčą, kuris sprendžiamas teisme, pasiėmusi sūnų ir jo negrąžinusi į šeimą bei savarankiškai nusprendusi jį leisti į pačios pasirinktą mokyklą ir apgyvendindama jį pas save, savarankiškai ir ne pagal įstatymą išsprendė tarp šalių kilusi ginčą dėl sūnaus gyvenamosios vietos. Todėl vadovaujantis įstatymu ir aukščiau išdėstytu, iki teismo sprendimo byloje priėmimo, teismas šalių vaiko A. T. gyvenamąją vietą nustatė su jo tėvu D. T..

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė S. T. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones neįvertinęs, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų, be to, teismui buvo žinoma apie ketinimą reikšti priešieškinį. Ieškovas melagingai nurodo aplinkybes apie vaiko pasisvečiavimą pas giminaičius ir jo paėmimą. Ieškovas pats sutiko, jog sūnus A. gyventų su mama, pats dalyvavo sūnaus lankomos ugdymo įstaigos rugsėjo 1-osios šventėje, žinojo apie tai, kad sūnus 1-ąją klasę lankys (duomenys neskelbtini) progimnazijoje, tačiau praėjus 2 savaitėm nuo mokslo metų pradžios atvyko su teismo nutartimi į mokyklą ir išsivežė sūnų. Ieškovo pateiktą 2015-09-02 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą sudarė (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoja, nors su sūnumi A. apeliantė gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, todėl teikiamas (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2015-09-15 buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas, 2015-09-01 mokymosi sutarties kopija, 2015-09-01 sutikimo kopija, 2015-09-02 pažymų dėl specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo ir specialiojo ugdymosi ir švietimo pagalbos skyrimo, kurios patvirtina, kad vaiko interesų yra paisoma, vaiku rūpinamasi. Gyvendamas su mama nuo rugpjūčio mėnesio, sūnus puikiai integravosi į kitą aplinką, o sūnaus grąžinimas pas tėvą sujauktų jo naują gyvenimą, socialinę aplinką, todėl tai pakenktų jo interesams.

Šalies argumentai

2. Apeliantės manymu teismas turėjo spręsti, jog ieškovo pareikštas prašymas yra glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku, tad klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės ir turėjo ieškovo prašymą atmesti, nenustačius laikinosios apsaugos priemonės įstatyme nustatytų taikymo pagrindų.

3. Teismas neatsižvelgė ne tik į tai, kad ieškovas nepateikė įrodymų, nenurodė jokių svarbių aplinkybių, dėl kurių reikėtų skubiai spręsti nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos klausimą laikinųjų apsaugos priemonių pagalba. Teismas neatsižvelgė į tai, jog šiuo metu nepilnamečio berniuko ryšys su motina yra glaudesnis, kad mama turi geresnius bendravimo su vaiku įgūdžius ir vaiko gyvenimas su mama labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus.

4. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė nepranešęs atsakovei, be to tokį savo sprendimą privalėjo motyvuoti.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t.y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nustatant laikinąją sūnaus gyvenamąją vietą su tėvu, yra pagrįsta ir teisėta.

Pagal CPK 375 str., 384 str. 5 d. teismas, nagrinėdamas šeimos bylas, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 str. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (LR CK 3.65 str.) be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 str., yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-216/2011). CK 3.65 str. 2 d. numato, kad kol bus priimtas teismo sprendimas, teismas, siekdamas apsaugoti vaiko, taip pat vieno iš sutuoktinių interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išvardintas šiame straipsnyje, kol bus priimtas teismo sprendimas.

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į vaiko amžių, jo nuomonę, kad pageidauja gyventi su tėvu, brolių ir seserų neišskyrimo principą, į artimųjų ir buvusios gyvenamosios vietos draugų prieraišumą, į baigtą ugdymo įstaigą, kurioje buvo planuota tęsti mokslą bei sudarantį vaikui tam tikrų nepatogumų nuvykimą ir parvykimą į šiuo metu lankomą mokymosi įstaigą iš esamos gyvenamosios vietos, į tai, kad motina savarankiškai ir ne pagal įstatymą išsprendė tarp šalių kilusi ginčą dėl sūnaus gyvenamosios vietos, iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio vaiko A. T. gyvenamąją vietą nustatė su jo tėvu ieškovu D. T. jo gyvenamojoje vietoje.

Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, šalys D. T. ir S. T. pateikė teismui pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, todėl šiuo metu pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėja ypatingos teisenos tvarka. Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių šalys sutarė, kad nepilnamečio sūnaus A. T. gyvenamoji vieta po santuokos nutraukimo nustatoma su tėvu D. T. (81-84 b. l.). Papildomai teismas vertina Šiaulių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, kurioje nurodoma, kad pabendravus su A. T., jis išreiškė norą gyventi su tėvu (62,69 b. l.). Nors teismo posėdis, kuriame bus tvirtinama šalių pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, paskirtas 2015 m. lapkričio 16 d., apeliacinės instancijos teismui akivaizdu, kad tarp šalių nebėra ginčo dėl jų nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į tai, apeliantės S. T. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iki galutinio procesinio sprendimo byloje priėmimo nepilnamečio vaiko A. T. gyvenamojo vieta nustatyta su jo tėvu ieškovu D. T. jo gyvenamojoje vietoje.

Teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (LR CPK 329, 330, 338 str.). Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius