Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-01-28 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-123-806/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-01-28
Bylos Nr.
A5.-123-806/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-03475-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė (pirm.)
Pažeidėjas
H. M.
Institucija
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-123-806/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03475-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. sausio 28 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė,sekretoriaujant Laurai Mikelskytei,vertėjaujant Olgai Macijauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. M.,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) atstovui Tomui Valeikai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo H. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbančio pagal verslo liudijimą, vedusio, turinčio mažametį vaiką, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

H. M., veikdamas pagal verslo liudijimą ir būdamas darbdavys, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams nuo 2020 m. birželio 1 d. 08.00 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 14:00 val. leido dirbti S. D. ir nuo 2020 m. birželio 10 d. 08.00 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 14:00 val. leido dirbti N. P., teisės aktų nustatyta tvarka nesudaręs su jomis darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo valdybos teritorinei įstaigai apie minėtų asmenų įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios ir tuo pažeidė DK 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas H. M. parodė, kad tuo metu, kai jų tikrinti atvyko VDI inspektoriai, jis asmeniškai savo veiklai turėjo verslo liudijimą. Pirmajame prekybos taške (duomenys neskelbtini)dirbo mergina, vardu S. D., ji taip pat turėjo verslo liudijimą. Ji iš vaikų namų. Ji ir jos auklėtoja kartu važiavo į VMI, išsiėmė verslo liudijimą prekybai uogomis. O kita mergaitė, vardu N. P., taip pat turėjo verslo liudijimą. Ir jis pats tokį turėjo. Vis trys jie turėjo. Gali tai įrodyti. Tokia pati situacija buvo ir birželio mėnesį. Ir S., ir N. turėjo verslo liudijimus. Jis nežinojo, kad su tomis merginomis dar reikia papildomai sudaryti darbo sutartis. VDI inspektorius tai pasakė tik patikrinimo metu. Jei būtų tai žinojęs, tikrai būtų darbo sutartis sudaręs. Darbo sutartis nei su viena nebuvo sudaryta. Mano, kad Sodrai apie jas turėjo būti pranešta, bent jau apie vieną iš jų – N., nes jis pats išėmė verslo liudijimą, o kitai (S.) liudijimą ėmė auklėtoja, tai dėl jos tiksliai jis nežino. Nežinojo, kad Sodrai apie jas reikia pranešti. Bet verslo liudijimus uogų prekybai jos turėjo. Vienai mokėjo 180 Eur, kitai 120 Eur. Viena iš merginų neturėjo (duomenys neskelbtini) metų, todėl jai buvo mokama mažiau. Turi (duomenys neskelbtini) sūnų, nuomojasi butą, moka 280 Eur nuomą ir papildomai už komunalines paslaugas. 130 Eur iš darbo biržos ir už vaiką gauna žmona, jis pats gauna apie 90-100 Eur. Dar maisto produktais padeda valstybė kartą per mėnesį. Uogas, kuriomis prekiauja merginos, perka jis. Suprekiautus pinigus atiduoda jam. Už darbą merginoms moka jis. Standartinio užmokesčio nėra, tai priklauso nuo to, kiek jos suprekiavo per dieną, užmokestis gali būti nuo 30 iki 45 Eur už dieną. Neskriaudžia jų. Žiūri tik, kad užtektų lėšų kurui, mašinos išlaikymui, prekių įsigijimui bazėse, merginų užmokesčiui ir šiek tiek liktų jam. Jis yra sąžiningas žmogus. Neapgaudinėjo tų merginų, sąžiningai su jomis atsiskaitydavo. Tik nežinojo, kad yra reikalinga su jomis sudaryti darbo sutartis. Gailisi dėl nusižengimo.

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotasis atstovas Tomas Valeika paaiškino, jog institucija pradėjo tyrimą gavusi informaciją dėl nepilnamečių asmenų išnaudojimo. Patikrinimo metu (duomenys neskelbtini)gatvėse rastos merginos S. D. ir N. P.. Merginos nurodė, kad prekiauja pagal verslo liudijimus. Tačiau aiškinantis aplinkybes nustatyta, kad tarp jų ir H. M. susiklostę pavaldumo santykiai. Vietos, kuriose prekiaujama, pagal leidimus, išduotus Vilniaus miesto savivaldybės, priklausė H. M. sutuoktinei. Dėl darbo su merginomis tarėsi pats H. M., prekėmis jas aprūpindavo taip pat pats H. M. ir jas kontroliavo, paimdavo suprekiautus pinigus, paskirstydavo pelną. Žmogus veikdamas pagal verslo liudijimą turi veikti savarankiškai. Nagrinėjamu atveju savarankiškumo merginų darbe nebuvo, jos priklausė nuo H. M.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes buvo priimtas sprendimas surašyti H. M. administracinio nusižengimo protokolą dėl nelegalaus darbo. H. M. geranoriškai bendradarbiavo tyrimo metu su institucija, teikė paaiškinimus. Atsižvelgiant į jo sunkią materialinę padėtį palieka dėl nuobaudos spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 95 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nagrinėjamu atveju reikšmingos ir DK 42 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatos, remiantis kuriomis, darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 34 str.), o apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Sodros teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pažymėtina, jog darbo sutartis turi būti sudaryta raštu (DK 43 str.).

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina H. M. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo. Esminės pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos administracinio nusižengimo protokole. 2020 m. lapkričio 19 d. Nelegalaus darbo tyrimo akte Nr. NDA 1015-0611 nurodyta, jog Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus inspektoriai T.V. ir J.V. atliko tyrimą, pagal 2020 m. birželio 25 d. VDI Vilniaus skyriuje gautą anoniminį pranešimą dėl galimai nelegalaus darbo adresu: (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodyta: (duomenys neskelbtini), pardavinėjamos uogos ir daržovės. Dirba dažniausiai nepilnamečiai. Šeimininkas dažnai šaukia ant darbuotojų, baisu prieiti prie prekystalio. Dirbama daugiau negu 10 val. per darbo dieną. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 21.00 val. Informacijos patikrinimo metu, 2020 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini), rasta pardavinėjanti uogas ir daržoves S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2020 m. birželio 29 d. teikdama paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui S. D. nurodė, kad prekiauja (dirba) nuo 2020 m. birželio l d. Dėl darbo tarėsi su H. M.. Darbo laikas nuo 9.00 val. iki 13.00 val. Darbo užmokestis yra 30 eurų už darbo dieną. Dirba pirmadienį, antradienį, ketvirtadienį ir penktadienį. Jokių dokumentų su savininku nepasirašinėjo. H. M. ir auklėtoja A. nurodė išsiimti verslo liudijimą. Visos uogos, daržovės, prekyvietė, prekystaliai, transporto priemonė VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso H. M. Pinigus už parduotas uogas ir daržoves, darbo dienos pabaigoje pasiima H. M. Darbo užmokestis priklauso nuo pardavimų, jai sumokama kiekvieną dieną grynais (b.l. 3, 10). 2020 m. birželio 29 d., (duomenys neskelbtini), rasta pardavinėjanti uogas ir daržoves N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2020 m. birželio 29 d. teikdama paaiškinimą VDI Vilniaus skyriui N. P. nurodė, kad pardavinėja uogas ir daržoves, kurios priklauso H. M. Darbo laikas nuo 8.00 val. iki 20.00 val. Darbo užmokestis priklauso nuo suprekiautos sumos. Prekyvietė, transporto priemonė, palapinė, priklauso H. M. Savininkas nurodė išsiimti verslo liudijimą ir davė tam pinigų. Kainas už vaisius ir daržoves nustato H. M. Dirbti pradėjo nuo 2020 m. vasaros pradžios (b.l. 3, 9). Patikrinimo metu taip pat nustatyta: S. D., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinimo metu nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įsigijusi verslo liudijimo, neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavusi mokesčio administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbuotoja 2020 m. birželio 29 d. nebuvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu. N. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., patikrinimo metu turėjo galiojantį verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbuotoja 2020 m. birželio 29 d. nebuvo drausta valstybiniu socialiniu draudimu. Leidimai prekiauti adresu: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)), išduoti V. M.. H. M., gim. (duomenys neskelbtini)m., patikrinimo metu turėjo galiojantį verslo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, darbuotojas 2020 m. birželio 29 d. nebuvo draustas valstybiniu socialiniu draudimu. Teikdama paaiškinimą 2020 m. liepos 6 d. VDI Vilniaus skyriui V. M. nurodė, kad leidimus prekiauti gavo 2020 m. sausio 7 d. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Darbus atlieka su verslo liudijimu. Vaisius ir daržoves dažniausiai perka sutuoktinis H. M., gim. (duomenys neskelbtini)m., kadangi ji būna dažniausiai su vaiku. Su aukščiau nurodytomis pardavėjomis dėl darbo tarėsi vyras H. M. Darbo užmokestį mokėjo jis (b.l. 3, 8).

Apibendrindamas nusižengimo tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktus duomenis, teismas konstatuoja, kad byloje neabejotinai yra nustatytos faktinės aplinkybės, jog H. M., kuris verčiasi prekyba vaisiais bei uogomis, S. D. ir N. P. pasiūlė darbą – prekiauti uogomis prekybos vietose adresais (duomenys neskelbtini), tiekė joms į prekybos vietą produkciją, nustatydavo darbo vietą ir laiką, paimdavo už parduotą produkciją gautas lėšas, mokėdavo iš anksto suderėtą atlygį. Šias aplinkybes nurodė abi minėtos merginos, jų neginčijo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Nusižengimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Verkių seniūnija 2019 m. rugsėjo 10 d. V. M. yra išdavusi leidimą Nr. (duomenys neskelbtini)) prekiauti iš laikinojo įrenginio, prekybai pritaikyto automobilio ar jo priekabos prekybos vietoje adresu (duomenys neskelbtini) (leidimas galiojo nuo 2019-09-10 iki 2020-09-09), o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Šnipiškių seniūnija 2020 m. sausio 7 d. yra išdavusi analogišką leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) prekybai adresu (duomenys neskelbtini) (leidimas galiojo nuo 2020-03-01 iki 2020-09-30) (b.l. 16-17). Nors leidimai prekiauti nurodytose vietose išduoti V. M. vardu, iš pastarosios rašytinio paaiškinimo, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių ir žodinių paaiškinimų matyti, jog realiai prekybą uogomis ir vaisiais vykdo jos vyras H. M., kuris asmeniškai rūpinasi produkcijos tiekimu, samdo žmones prekybai ir moka jiems užmokestį (b.l. 8). Analogiškas aplinkybes savo paaiškinimuose nurodė ir merginos. Taip pat iš byloje esančių duomenų matyti, kad H. M. buvo išduotas nuo 2020-06-10 iki 2020-08-31 galiojantis verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (veiklos rūšies kodas 4 – prekyba), kurio pagrindu, pagal H. M. paaiškinimus ir buvo vykdoma prekyba uogomis. H. M. manymu, S. D. ir N. P. darbas neturėtų būti laikomas nelegaliu darbu, kadangi joms buvo nurodyta išsiimti verslo liudijimus, jo įsitikinimu jos buvo tą padariusios. H. M. kategoriškai teigė, jog VDI patikrinimo metu abi merginos verslo liudijimus jau turėjusios. Tačiau šią jo nurodomą aplinkybę tik iš dalies patvirtina bylos medžiaga. Iš darbuotojų saugos ir sveikatos informacinės sistemos (toliau – DSSIS) išrašų apie N. P. ir S. D. išduotus verslo liudijimus matyti, jog VDI pareigūnų patikrinimo dienai – 2020 m. birželio 29 d. galiojantį verslo liudijimą turėjo tik N. P. Pastarajai buvo išduotas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantis nuo 2020-06-10 iki 2020-08-31 d. verslo liudijimo galiojimo pradžios data atitinka N. P. paaiškinimą, jog ji pradėjo dirbti vasaros pradžioje. Tuo tarpu iš S. D. DSSIS išrašo matyti, kad jai 2020 metais buvo išduotas vienintelis verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galiojimo pradžia yra 2020-07-20, pabaiga 2020-08-14. Apie jokius kitus verslo liudijimus informacinėje sistemoje duomenų nėra.

Teismas tikslina administraciniame kaltinime nurodytą N. P. darbo laiką, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kad ji uogomis prekiavo jau nuo 2020 m. birželio 1 d. 07:00 val., kaip nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Mergina paaiškino, kad įdarbindamas H. M. jai nurodė išsiimti verslo liudijimą, o DSSIS duomenimis, verslo liudijimas jai išduotas prekybos veiklai tik nuo 2020 m. birželio 10 d. Pati mergina savo darbo laiką nurodė gan neapibrėžtai, nuo vasaros pradžios (kas nebūtinai reiškia birželio 1 d.), darbo valandas nurodė nuo 08:00 val. iki 20.00 val. Byloje nėra duomenų, kad ji savo darbą būtų pradėjusi dar neturėdama verslo liudijimo. N. P. darbo pradžia teismo tikslinama nuo 2020 m. birželio 10 d. 08:00 val.

Tuo tarpu S. D. nurodo, kad prekiauti uogomis pradėjo nuo 2020 m. birželio 1 d., jos darbo laikas nuo 08:00 val. iki 13:00 val. po 5 darbo valandas į dieną. Tokiu būdu, VDI patikrinimo laikotarpiui S. D. prekybos vietoje dirbo ir be darbo sutarties, ir be verslo liudijimo, jos darbo nemėginant įteisinti jokia forma. Pagal byloje surinktus duomenis S. D. darbo pradžia teismo tikslinama nuo 2020 m. birželio 1 d. 08:00 val.

Pažymėtina, jog N. P. darbas, nepaisant to, jog ji patikrinimo dienai (skirtingai nei S. D.) turėjo verslo liudijimą prekybos veiklai, buvo taip pat traktuojamas kaip nelegalus. Teismo vertinimu, tokia VDI pareigūnų pozicija pagrįsta. Pagal verslo liudijimą yra vykdoma individuali veikla, kurios pagrindinis požymis yra savarankiškumas. Asmuo iš esmės pats susikuria sau darbo vietą. Individuali veikla – savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį (Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 str. 7 p.). Veiklos savarankiškumas pasireiškia per individualią veiklą vykdančio gyventojo santykį su kita sandorio šalimi, kuri turi iš esmės skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių, t. y. jo santykiuose su kita sandorio šalimi neturi būti darbo santykiams būdingų požymių – susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Individualią veiklą vykdantis asmuo pats sprendžia visus su savo veikla susijusius klausimus, pats dengia savo išlaidas, susijusias su veiklos vykdymu, pats sprendžia dėl pelno padalijimo, prisiima patirtus nuostolius. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo (redakcija, galiojusi iki 2020-06-30) nuostatų seka, jog prekybos verslo liudijimą turintys gyventojai per kalendorinius metus gali parduoti prekių iki 4500 eurų prekybos veiklos nevykdantiems juridiniams asmenims ir prekybos veiklą vykdantiems fiziniams asmenims, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1797 (2016-11-16 nutarimo Nr. 1146 redakcija) nurodytas išimtis: prekybą automobiliais, motociklais, mopedais, žemės ūkio ir maisto produktus parduoti kitam prekybos veiklą vykdančiam fiziniam asmeniui. Tokiu būdu, prekybos veiklą pagal verslo liudijimą vykdantis asmuo gali parduoti savo produkciją (jei jis nesudaro įstatymo numatytų išimčių) kitam pagal verslo liudijimą veikiančiam fiziniam asmeniui, tačiau šis įgytą produkciją realizuoti turi savarankiškai, pats gaudamas iš šios veiklos pelną ar prisiimdamas nuostolius. Verslo liudijimų pagrindu veikiančių asmenų tarpusavio santykiuose neturi būti jokio pavaldumo, kuris atskiria darbo santykius nuo individualios veiklos. Tuo tarpu, tiek iš N. P., S. D., tiek iš H. M. paaiškinimų akivaizdu, jog tarp jų buvo susiklostę pavaldumu pagrįsti santykiai. Produkcija, kuria merginos prekiavo, joms nepriklausė, ji nebuvo nuperkama iš H. M. ir ja nebuvo toliau prekiaujama savarankiškai. Pardavėjos savarankiškai nesprendė nei dėl parduodamos produkcijos kiekių, nei dėl kainų, nei dėl asortimento, nei dėl prekybos vietų. Joms buvo pristatoma produkcija (vaisiai, uogos), kurie priklausė „šeimininkui“, nurodoma darbo (prekybos) vieta, prekiavimo grafikas (savaitės dienos ir paros laikas), produkcijos kainos, gautas pelnas taip pat priklausė H. M., kuris dienos gale paimdavo suprekiautas lėšas, joms tik būdavo sumokamas sutartas atlygis (tai, kad buvo sutartas kintamas atlygis, priklausomai nuo parduotų kiekių, nereiškia, kad joms buvo paskirstomas gautas už parduotą produkciją pelnas). Iš esmės darbas buvo atliekamas H. M. naudai. H. M. buvo merginų darbdavys, o jos – jo darbuotojos. Merginos dirbo laikydamosi jo nurodytų darbo sąlygų ir darbo drausmės, jos neveikė savo rizika. Šio faktinės aplinkybės rodo, jog realiai buvo veikiama darbo santykių pagrindu. Pažymėtina, kad individualia veikla užsiimantis fizinis asmuo taip pat gali įdarbinti darbuotojus, tačiau tokiu atveju jis turi veikti pagal individualios veiklos pažymą, kadangi į verslo liudijimą galima tik įrašyti veiklai vykdyti vieną fizinį (artimą) asmenį, kuris taip pat turės teisę dalyvauti gyventojo vykdomoje veikloje, kuriai išduotas verslo liudijimas (Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797, 3 punktas), tačiau tai nebus jo įdarbinimas. Darbuotojų įdarbinimo atveju visuomet turi būti laikomasi Darbo kodekso 42-43 straipsnyje numatytos darbo sutarties sudarymo tvarkos.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes H. M., kaip darbdavio, veiksmai (neveikimas), leidžiant tretiesiems asmenims su verslo liudijimu, juolab be pastarojo, nesudarius darbo sutarčių ir apie asmenų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui prieš vieną dieną iki darbo pradžios, jo naudai prekiauti prekybos vietoje, kuriose turėjo būti vykdoma jo paties (ar jo artimųjų) individuali veikla pagal jam išduotą verslo liudijimą, teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t.y. kaip nelegalus darbas.

H. M. atsakomybę lengvina tai, kad nusižengimo faktines aplinkybes jis iš esmės pripažino (nesutiko tik su savo veiksmų teisiniu įvertinimu) ir gailisi dėl susidariusios situacijos (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. H. M. teigė nežinojęs, kad įstatymas reikalauja sudaryti su jo prekybos vietose dirbančiais asmenimis darbo sutartis. Aiškino, nuoširdžiai manęs, jog jo pasirinkta merginų įdarbinimo forma yra tinkama ir teisėta, jog jų darbo legalumui užtenka tokio pat verslo liudijimo, kokį turi jis pats. Tačiau pažymėtina, kad jis dar 2018 metais buvo baustas už praktiškai analogišką nusižengimą, kad prekybos vietoje leido dviem moterims dirbti nesudaręs su jomis darbo sutarties ir nepranešęs VSDFV teritorinei įstaigai apie darbuotojų priėmimą į darbą. Tokiu būdu, jam jau turėjo būti žinomi teisės aktų reikalavimai trečiųjų asmenų įdarbinimui vykdant individualią veiklą, protingas ir atsakingas asmuo jau būtų išsiaiškinęs darbuotojų teisėto įdarbinimo formą individualią veiklą vykdančiam darbdaviui, jei po pirmojo nubaudimo dar buvo likę kokių neaiškumų.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidimo padarymo aplinkybes: nagrinėjamu atveju nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, vienos iš darbuotojų darbą buvo mėginta įteisinti, tik netinkama forma, nusižengimas iš esmės padarytas neatsargia kaltės forma, tinkamai nepasidomėjus teisės aktų reikalavimais, nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, į H. M. asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka, už įvairių rūšių administracinius nusižengimus, tarp jų ir nelegalų darbą), jo šeiminę padėtį (augina mažametį vaiką), turtinę padėtį, šiuo metu dėl pandemijos verslas patiria sunkumų, šeima pragyvena iš bedarbio pašalpų bei vaiko pinigų, turi nuomotis gyvenamąjį būstą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepaisant to, jo praeityje H. M. jau yra baustas už nelegalų darbą, jam skirtina nežymiai sankcijos minimumą viršijanti bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

H. M. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, paskirti 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 20125961159.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė