Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-09-01 · Civilinė byla Nr. 2A-1876-302/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-09-01
Bylos Nr.
2A-1876-302/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00949-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Alma Urbanavičienė
Trečiasis asmuo
UAB „Verslo kontinentai“, „Swedbank“, UAB „H&I“, E. S. A., V. A.
Ieškovas
I. G.
Atsakovas
I. G.
Kategorijos
  • 125.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1876-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00949-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 125.2.; 121.18.; 121.21.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens UAB „Verslo kontinentai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui I. G., institucija teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, UAB„Verslo kontinentai“, UAB „H&I“, E. S. A., V. A. – P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė I. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslinusi prašė: 1) nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „Žukauskaitė“, atsakovui „G.“; 3) nustatyti nepilnamečių vaikų K. G., gim. 2006-05-22, K. G., gim. 2007-09-17, D. G. , gim. 2011-01-19 gyvenamąją vietą su ieškove; 4) nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; 6) pripažinti UAB „H&I“ 10 paprastųjų vardinių akcijų , kurių vertė 1000 Lt asmenine ieškovės nuosavybe; 7) kreditorinius įsipareigojimus kreditorei V. A. – P. dėl 40 512,16 Lt skolos , kreditoriui „Swedbank“, AB pagal kredito sutartį Nr. 08-028641-VA dėl 30 000 lt skolos , kreditoriui UAB „Verslo kontinentai“ dėl 29 855 Lt skolos , kreditoriui UAB „H&I“ dėl 9 000 Lt skolos, kreditoriui E. S. A. dėl 10 000 Eurų ir 15 000 Lt skolos pripažinti asmeninėmis atsakovo prievolėmis ir įpareigoti jį asmeniškai šias prievoles įvykdyti ; 8) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad šalys 2006-05-22 sudarė santuoką. Santuokoje 2006-05-22 jiems gimė dukra K., 2007-09-17 sūnus K., 2011-01-19 dukra D.. Pasak ieškovės santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis neprisidėjo prie šeimos išlaikymo, nuolat melavo, pasakojo nebūtas istorijas, vaizdavo save kaip klestintį verslininką, įvairiais būdais stengėsi iš jos išvilioti pinigus, slapta nuo jos ėmė didžiules paskolas, skolinosi įvairias pinigų sumas iš jos giminių, draugų, verslo klientų ir gautas lėšas naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, moraliai bei materialiai neprisidėjo prie buities, nenorėjo spręsti šeimoje kilusių nesutarimų, buvo jai abejingas, nelojalus, naudojo psichologinį spaudimą, buvo neištikimas ir 2012-07-09 jos neįspėjęs išsikraustė iš namų ir nuo to laiko jie gyvena atskirai. Nuo tada atsakovas nustojo išvis remti šeimą bei vaikus ir jais domėtis. Dėl to ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo vaikams priteisimo. Vaikams buvo priteistas išlaikymas. Dėl tokio atsakovo elgesio ji patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, išgyveno emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, stresą dėl nuolatinių kreditorių raginimų grąžinti skolas, jos sąskaitų arešto, buvo sutrikusi jos sveikata. Dėl ko ji prašo priteisti jai 30 000 Lt neturtinės žalos. Vaikų gyvenamąją vietą prašė nustatyti su ja, nes ji viena rūpinasi vaikais ir jie su ja gyvena. Prašė nustatyti jos nurodytą vaikų su tėvu bendravimo tvarką. Santuokoje įgyto ir dalintino turto turi tik 10 vnt. UAB „H&I“, akcijų. Prašė pripažinti jas jos asmenine nuosavybe, o teismui nusprendus jas dalinti, jai priteisti visas akcijas, o atsakovui 1/3 jų dalį kompensuojant ją 333,33 Lt pinigais. Visas prievoles kreditoriams prašė pripažinti atsakovo asmeninėmis , nes gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos poreikiams ir jai apie šias skolas, išskyrus UAB „H&I“, nebuvo žinoma.

Atsiliepimas

Atsakovas I. G. pateikęs atsiliepimą į ieškinį, jį iš dalies pripažino. Nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina bei, kad turtas ir prievolės būtų padalintos ieškinyje nurodytu būdu, sutiko, kad ieškovė pasiliktų ikisantuokinę pavardę. Nesutiko, kad iš jo būtų priteista moralinė 30 000 Lt žala, dalinai sutiko su ieškovės nurodytą bendravimo su vaikais tvarka.

Sutuoktinių kreditorius trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimu už akių civ. byloje Nr. 2-1442-141/2011 buvo solidariai priteista skola iš sutuoktinių. Bankas prieštarauja, kad įsipareigojimai pagal šį sprendimą po santuokos nutraukimo būtų perkelti vienam iš solidarių skolininkų. Bankas ir atsakovas 2007-10-12 sudarė Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 07-114609-RK, remiantis kuria buvo suteiktas 3 000 Lt dydžio kreditas. Prievolė pagal šią sutartį yra asmeninė, todėl bankas neprieštarauja, kad suteikto kredito dalinius grąžinimus po santuokos nutraukimo vykdytų atsakovas.

Sutuoktinių kreditorius trečiasis asmuo V. A.-P. paaiškinimuose prašė prievolę jai pagal 2008-08-08 paskolos sutartį 30 000 Lt sumai ir vėliau pasirašytą 2012-03-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį 24 220 Lt sumai po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria sutuoktinių prievole bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Sutuoktinių kreditorius trečiasis asmuo UAB „Verslo kontinentai“ prašė prievolė pagal 2012-06-12 reikalavimo perleidimo sutartį po santuokos nutraukimo pripažinti solidaria sutuoktinių prievole.

Sutuoktinių kreditorius trečiasis asmuo UAB „H&I“ prievolę bendrovei pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. PSK-1G-11/01 po santuokos nutraukimo prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Sutuoktinių kreditorius trečiasis asmuo E. S. A. prievolę jam pagal 2012-03-08 paskolos sutartį po santuokos nutraukimo prašė pripažinti asmenine atsakovo prievole.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikęs išvadą šalių susitarimui dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina bei bendravimo tvarkos nustatymo neprieštaravo ir ieškinį šioje dalyje palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė I. G. ir I. G. santuoką, sudarytą 2006-03-10 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. 468 dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko I. G., pavardę „Ž.“; nustatė nepilnamečių vaikų K. G., gim. 2006-05-22, K. G., gim. 2007-09-17, D. G., gim. 2011-01-19 gyvenamąją vietą su motina – I. G.; nustatė atsakovo I. G. bendravimo su vaikais tvarką: 1. vaikų tėvas, I. G. kas antrą penktadienį paima vaikus K. G., gim. 2006-05-22, K. G., gim. 2007-09-17, D. G., gim. 2011-01-19 (arba tik vieną ar kelis vaikus) iš vaikų gyvenamosios vietos ryte 7. 30 val., nuveža vaikus į ugdymo įstaigas, atitinkamu laiku juos pasiima, padeda paruošti pamokas, nuveža į papildomus užsiėmimus ( jei tokių būtų), pasiima iš jų ir grąžina juos (arba tik vieną ar kelis vaikus) į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį apie 19 val. Kitas savaitgalis priklauso vaikų motinai I. G.. Paimti vaikus (arba tik vieną ar kelis vaikus) savaitgaliui, kitu laiku galima tik vaikų motinai sutinkant. Apie tai, kad vaikai nebus tėvo paimti savaitgaliui (pagal nustatytą grafiką) būtina pranešti motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis prieš vieną dieną. 2. Jei bendravimo su vaikais metu tėvas planuoja vežtis vaikus į kitą miestą ar kitą valstybę, tėvas apie tai privalo informuoti motiną, nurodydamas planuojamą vaikų būvimo vietą ir visos kelionės trukmę, o motina, jei reikia, vaikų kelionėms pateiks būtinus dokumentus. 3. Vaikų atostogų metu tėvas praleidžia su vaikais ( ar tik su vienu ar keliais vaikais) iki pusės vaikų atostogų trukmės, prieš vieną mėnesį konkretų atostogų laiką suderinęs su motina. Tėvas, vaikų motinai sutinkant, gali praleisti dalį savo ar dalį vaikų atostogų ir kitu laiku (vasarą). Apie tai, kad vaikai nebus tėvo paimti sutartu laiku atostogoms būtina pranešti motinai šalims priimtinomis ryšio priemonėmis prieš tris dienas. 4. Tėvas gali paimti vaikus (ar bet kurį iš vaikų) bendravimui Šv. Velykų, Šv. Kalėdų, Tėvo dienos, vaikų gimtadienio dienomis, arba dieną po ar prieš šias šventes iš anksto susitikimo su vaikais (ar bet kurio iš jų) laiką ir vietą suderinęs su motina. Kitais metais (išskyrus Tėvo dieną) vaikai šias šventes praleidžia su motina. 5. Susitikti su vaikais kitu laiku nei numatyta grafiku ar buvo susitarta tėvų susitarimu (pakeisti bendravimo laiką) leidžiama tik vaikų motinai sutinkant. 6. Vaikų ligos metu, vaikai būna jų gyvenamoje vietoje, tačiau tėvas gali juos lankyti. 7. Bendravimas tarp vaikų tėvų vykdomas jiems priimtinomis ryšio priemonėmis ir pranešimas tėvo ar motinos atliktas elektroniniu paštu yra laikomas tinkamu pranešimu. Padalino santuokoje įgytą bendrą sutuoktinių turtą: I. G. natūra priteisė 10 vnt., 1000 Lt vertės UAB „H&I“ paprastųjų vardinių akcijų. Viso turto priteisė už 1 000 Lt; nustatė, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal 2008-03-19 vartojimo kredito sutartį Nr. 08-028641-VA ir Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011-01-31 sprendimą už akių civ. byloje Nr. 2-1442-141/2011 yra solidari I. G. ir I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jų solidariai; nustatė, kad prievolė „Swedbank“, AB pagal 2007-10-12 Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 07-114609-RK yra asmeninė I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai; nustatė, kad prievolė UAB „H&I“ pagal 2011-09-05 paskolos sutartį Nr. PSK-1G-11/01 yra asmeninė I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai; nustatė, kad prievolė E. S. A. pagal 2012-03-08 paskolos sutartį yra asmeninė I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai; nustatė, kad prievolė V. A.-P. pagal 2012-03-08 paprastąjį neprotestuotiną vekselį yra asmeninė I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai; nustatė, kad prievolė UAB „Verslo kontinentai“ pagal 2012-06-12 reikalavimo perleidimo sutartį yra asmeninė I. G. prievolė ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai. Kitus ieškinio reikalavimus atmetė.

Priimdamas sprendimą teismas nenustatęs, kad faktinio santuokinio gyvenimo metu atsakovas būtų žiauriai elgęsis su šeimos nariais, buvęs neištikimas ar nesirūpinęs savo šeima ar kitaip iš esmės pažeidęs savo kaip sutuoktinio pareigas, sprendė, jog šiuo atveju teigti, kad šalių santuoka būtų iširusi būtent dėl vieno atsakovo kaltės, negalima. Atkreipė dėmesį į tai, jog šiuo atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau. Lojalumo pareigą pažeidė abu sutuoktiniai ir šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, dėl ko teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir nutraukė santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, teismas atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos jai priteisimo. Be to, pažymėjo, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad jai dėl santuokos nutraukimo padaryta kokia tai žala ir jos nepagrindė. Atsižvelgdamas į visas byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad šalys iš dalies teismo posėdyje suderino bendravimo tvarką bei į vaikų interesus, teismas viršijo pareikštus ieškovės reikalavimus dėl bendravimo tvarkos nustatymo ir nustatė kitokią (platesnę) nei prašė ieškovė ieškinyje nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Spręsdamas dėl sutuoktinių turimų prievolių kreditoriams, teismas atsižvelgė į LR CK nuostatas bei susiformavusią šiuo klausimu aktualią teismų praktika.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai

Apeliantas UAB „Verslo kontinentai“ pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimo, prašo panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad prievolė sumokėti skolą bendrovei „Verslo kontinentai“ yra pripažįstama asmenine atsakovo I. G. prievole ir po santuokos nutraukimo vykdoma jo asmeniškai, ir priimti naują sprendimą šioje dalyje- pripažinti prievolę kreditoriui solidaria ieškovės I. G. ir atsakovo I. G. prievole; panaikinti sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad ieškovei I. G. natūra priteista 10 vnt. 1 000 Lt vertės UAB „H&I“ paprastųjų vardinių akcijų ir priimti naują sprendimą šioje byloje- šias akcijas padalinti ieškovei ir atsakovui po lygiai. Nurodo, kad nors ieškinyje teigiama, kad ieškovei vienai tekdavo nešti pagrindinę šeimos finansinę naštą, ji viena rūpinosi buitimi ir vaikais, viena dirbo, tačiau civilinėje byloje surinkti dokumentai tai paneigia, nes ieškovės kasmėnesinės išlaidos viršijo jos kasmėnesines gaunamas pajamas daugiau negu 3,5 karto, t.y. jos išlaidos kas mėnesį sudarė apie 3 158 Lt, tuo tarpu jos pajamos pagal jos pačios pateiktus dokumentus sudarė tik apie 869 Lt. Taip pat I. G. visiškai nepagrįstai teigė, kad I. G. jai neduodavo pinigų šeimos poreikiams tenkinti, kadangi pateiktuose sąskaitų išrašuose aiškiai matyti, jog atsakovas kiekvieną mėnesį pervesdavo ieškovei apie 1 000 Lt. Be to, pati ieškovė pripažino, kad atsakovas jai papildomai duodavo pinigų ir grynais. Vadinasi, ieškovės teiginiai neva atsakovas neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo, yra paneigiami pačios jos pateiktais įrodymais ir paaiškinimais. Atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių ieškovės sąskaitų išklotinių matyti, jog ieškovė per 2008-08-01- 2008-08-10 laikotarpį pati į savo sąskaitą įnešė 11 000 Lt. Du kartus po 4 000 Lt ir vieną kartą 3 000 Lt. Be to, pastebėtina ir tai, kad vienas iš 4 000 Lt įnešimų buvo atliktas 2008-12-10, t.y. praėjus kelioms dienoms po to, kai A. Z., kurio reikalavimą perėmė UAB „Verslo kontinentai“, suteikė paskolą I. G.. Tai reiškia, jog dalį pinigų gautų iš A. Z. I. G. perdavė tiesiogiai ieškovei, o ši juos įnešė į savo sąskaitą banke. Pažymi, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais galėtų pagrįsti, kad atsakovas skolintas lėšas naudojo verslui ir, kad ieškovė pinigų iš atsakovo negavo. Apelianto manymu, iš šios bylos aplinkybių matyti, jog iš A. Z. pasiskolintos lėšos buvo panaudotos šeimai ir jos poreikiams, todėl prievolė padengti skolą šiam kreditoriui laikytina solidaria ieškovo ir atsakovo prievole. Apeliantas taip pat nurodo, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo ir priteisė vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Apelianto manymu, šiuo atveju buvo būtina išsiaiškinti kokia yra ieškovės ir atsakovo finansinė padėtis, tačiau teismas nukrypdamas nuo lygių dalių principo, visiškai nevertino to, kad byloje nėra jokių įrodymų apie atsakovo I. G. darbą ir gaunamas pajamas. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neišsamiai ištyrė bei neteisingai įvertino bylos aplinkybes ir įrodymus, netinkamai išaiškino bei pritaikė materialines ir procesines teisės normas, dėl ko padarė neteisingas išvadas.

Atsiliepimas

Ieškovė I. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas savo reikalavimą grindžia tik prielaidomis, visiškai nepateikdamas jokių įrodymų, jog būtent A. Z. skolintos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams. Apeliaciniame skunde yra nutylima tai, jog A. Z. (kurio reikalavimo teisę perėmė apeliantas) su atsakovu buvo nuo seno pažįstami. Atsakovą ir A. Z. siejo verslo santykiai, kas tik įrodo, jog ir pinigai buvo paskolinti verslui. Atkreipia dėmesį, jog paskola suteikta ne paties apelianto, todėl nesuprantama, iš kur apeliantui gali būti žinoma, kokiu tikslu atsakovui buvo paskolinti pinigai ir kur šis juos panaudojo. Be to, ieškovės manymu, teismas pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo įvertindamas tai, jog su ieškove lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, o vien ta aplinkybė, jog apeliantas neteko galimybės patenkinti bent dalį savo reikalavimo teisės, nesudaro pagrindo naikinti teismo sprendimo.

Atsakovas I. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais ir pažymi, jog teismo posėdžių metu bylą nagrinėjant pirmąja instancija, keletą kartų buvo nurodęs, kad pinigines lėšas gaudavo iš įvairios vykdytos komercinės veiklos. Atsakovas iš šių veiklų gautomis pajamomis ir tenkindavo reikiamus šeimos poreikius, o pagal sutartį gautas lėšas panaudojo savo asmeninio verslo reikmėms. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė nepasirašė sutarties įvykdymą užtikrinančio vekselio ir tai dar papildomai patvirtina, kad atsakovas sutartį sudarė siekdamas įgyvendinti savo asmeninius verslo interesus.

Trečiasis asmuo V. A.-P. pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino LR CK 3.109 str. 1 d. 5 p. numatytą prievolės kvalifikavimo bendrą pagrindą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos ginčuose. Be to, sprendime vienintelį ieškovei ir atsakovui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą- 10 vnt. 1 000 Lt vertės UAB „H&I paprastųjų vardinių akcijų-natūra priteisė ieškovei, nukrypdamas nuo bendro turto lygių dalių principo, neatsižvelgęs nei į ieškovės ir atsakovo gaunamas pajamas, nei į kitas šios bylos teisingam, išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Aplinkybė, kad atsakovas sutinka, jog jiems bendrąją jungtine nuosavybe priklausantis turtas atitektų ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir, kad vaikai liktų gyventi su ieškove, nėra pakankamas pagrindas nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo. Būtina įrodyti, kad nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Šiuo atveju nukrypimas nuo lygių dalių principo yra nemotyvuotas, neaišku kokių konkrečių aplinkybių visuma lėmė būtinumą visą bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino materialinės teisės normas, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas ir teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl sprendimas nekeistinas ir nenaikintinas.

Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl trečiojo asmens siekio solidaria skolininke pagal prievolę, kildinama iš atsakovo I. G. išrašyto paprastojo vekselio, pripažinti ieškovę I. G..

Pirmosios instancijos teismas 2014 m. vasario 20 d. sprendimu prievolė grąžinti paskolos sumą gautą pagal vekselį pripažinta atsakovo I. G. asmenine prievole.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, trečiasis asmuo savo apeliaciniu skundu be kita ko, teigia, jog byloje esantys įrodymai – duomenys apie sutuoktinių gaunamas pajamas - patvirtina, kad vekseliu gauta suma buvo panaudota šeimos poreikiams tenkinti, todėl sutuoktinių prievolė yra solidari ir turi būti vykdomas išieškojimas iš abiejų sutuoktinių.

Su tokiais apeliacinio skundo argumentais sutikti nėra pagrindo.

Pagal CK 3.109 straipsnio 2 dalį kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą; pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Taigi šioje CK normoje įtvirtinta viena įstatyme nustatytų CK 6.6 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. E. G. , bylos Nr. 3K-3-361/2012), išimčių. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, kai tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Ar sandoris yra būtinas ir ar jis atitinka šeimos poreikius, yra vertinamasis kriterijus, priklausantis nuo daugelio aplinkybių (šeimos gaunamų pajamų, turtinės bei socialinės padėties ir kitų veiksnių, lemiančių kiekvienos šeimos poreikius bei jų tenkinimo galimybes), todėl šeimos poreikių samprata kiekvienu atveju yra individuali (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės N. Š. pareiškimą dėl teismo procesinio sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo, bylos Nr. 3K-7-242/2009).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų tiek ieškovės I. G., tiek atsakovo I. G. paaiškinimus apie tai, kad ieškovė nežinojo apie ginčo paskolos sudarymą ir apie tai, kad ji buvo sudaryta atsakovo asmeninių poreikių tenkinimui, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra įrodymų, jog pagal ginčo sandorį gautos lėšos buvo panaudotos šeimos namų ūkiui išlaikyti ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, ir kad ieškovė apie jį žinojo. Nors apeliantas nesutinka su tokia išvada, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad esant abiejų šalių pozicijai, kad prievolė yra vieno iš sutuoktinio asmeninė, trečiasis asmuo teismui ne tik nereiškė savarankiško reikalavimo dėl prievolės pripažinimo solidaria, tačiau šios aplinkybės neįrodinėjo, nors teismo procese buvo pakankamai aktyvus reikšdamas prašymus išreikalauti įrodymus apie šalių turtinę padėtį. Apeliantas skunde nurodo, kad byloje esantys atsakovo banko sąskaitų išrašai įrodo, kad ieškovas negauna jokių pajamų, todėl jo manymu išlaikė šeimą ir sukūrė šeimai prabangų gyvenimą galimai iš skolintų pinigų, tačiau kolegija su tokių sąskaitų išrašu aiškinimu nesutinka. Byloje esantys duomenys - pažymos apie atsakovo priskaičiuotą darbo užmokestį bei kitas išmokas patvirtina, kad ginčo paskolos gavimo metu jis gaudavo daugiau nei 4 000 Lt pajamų kas mėnesį, nes be mokamos motinystės pašalpos nuo 2007 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m rugsėjo 17 d. (t. 2, b.l. 73-74), atsakovas dar dirbo UAB „Swiss real estate“ (t. 2, b.l. 71) ir UAB „2 SIMPL“ (t. 2, b.l. 67-68) iš kur gaudavo pajamas. Šie įrodymai paneigia apelianto argumentus, kad išrašų iš banko duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas paskolos gavimo metu bei vekselio išrašymo metu– 2008-12-08 (Vilniaus m. 2-ojo teismo 2009-07-13 sprendimas už akių) ir neužilgo po to negaudavo jokių pajamų, ir paskola buvo panaudota išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Apeliaciniame skunde nurodyti pinigų užskaitymai ieškovės sąskaitoje nuo 2008-08-01 iki 2008-08-10, kai ji į savo sąskaitą Swedbank, AB įnešė per kelis kartus 11 000 Lt, buvo atlikti žymiai anksčiau, negu atsakovas gavo paskolą iš A. Z., iš kurio apeliantas yra perėmęs reikalavimo teisę (t. 1, b.l. 102-103), o 4 000 Lt įnašas padarytas 2008-12-10, t.y. neužilgo po ginčo paskolos sudarymo, tačiau, kad ieškovei pinigus davęs atsakovas ir, kad tai yra A. Z. paskolinti pinigai, byloje jokių įrodymų nėra. Pažymėtina tai, kad vertinant atsakovo sąskaitų išrašus negalima teigti, kad jis ieškovei pervesdavo daug pinigų, nes per kelis metus yra pervedęs kelis kartus po 1000 Lt, todėl apelianto teiginiai, kad atsakovo pervesti pinigai šeimos namų ūkiui išlaikyti įrodo, jog paskola buvo imta būtent šiam tikslui pagrįstas.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-12-08 paskolos, kurios pagrindu buvo išduotas vekselis, santykiai atsirado ne su pačiu atsakovu, o su paskolos davėju A. Z., ir pastarasis pateikęs teismui ieškinį nenurodė, kad paskolą atsakovui jis suteikė atsakovo šeimos namų ūkiui išlaikyti ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Iš LITEKO sistemoje esančių duomenų ir 2009-07-13 priimto sprendimo už akių matyti, kad paskolos davėjas prašė priteisti paskolos sumą iš atsakovo, nelaikydamas, kad už šią paskolą atsako I. G.. Tikėtina tai, kad paskolos gavimo tikslą I. G. aptarė su paskolos davėju, o ne su reikalavimo teisių perėmėju, todėl A. Z., kuris laikė atsakingu už paskolos grąžinimą atsakovą, o ne ieškovę, ieškiniu ir išreiškė poziciją dėl paskolos davimo tikslo.

Niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, kad atsakovas savo šeimai užtikrino prabangų gyvenimą, nes byloje apie tokias aplinkybes nėra jokių duomenų, o ta aplinkybė, jog ieškovei buvo skirta antrinė teisinė pagalba viso teisminio proceso metu, paneigia apelianto argumentą apie prabangų šeimos gyvenimą.

Dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Nagrinėjamoje byloje santuokos nutraukimo ir santuokinio turto padalinimo dienai šalys turėjo vieną santuokinio turto objektą – 10 vnt. 1 000 Lt vertės UAB „H&I“ paprastų vardinių akcijų. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, jog visos turimos akcijos priteistos ieškovei, nurodydamas, kad teismas negalėjo nukrypti nuo lygių turto padalinimo dalių. Kolegija šioje ginčo dalyje sutinka su teismo sprendimu.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šia prezumpcija padalydamas bendrą turtą teismas privalo vadovautis, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurios leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką yra išaiškinęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.). Taigi, pavyzdžiui, vien tik faktas, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su sutuoktiniu, savaime nėra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. A. D., bylos Nr. 3K-3-479/2009; kt.).

Kolegijos manymu byloje yra realus poreikis ir teisinis pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Su ieškove ne tik lieka gyventi trys nepilnamečiai vaikai, tačiau ieškovės darbas, iš kurio ji gauna darbo pajamas ir proporcingai su atsakovu išlaiko vaikus, yra toje pačioje UAB „H&I“. Tokiu būdu ieškovė turėdama šios įmonės akcijas tuo pačiu būdama viena iš įmonės savininkų (t. 1, b.l. 18) užsitikrina sau darbą ir pajamas, iš kurių išlaiko vaikus. Sutuoktinio gaunamos pajamos tiesiogiai susijusios su jo turtine padėtimi, kuri CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įvardyta kaip pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl tai reikšminga teismui sprendžiant dėl CK 3.123 straipsnio taikymo. Išlaikymo vaikams priteisimo (CK 3.194 straipsnis) iš kito sutuoktinio faktas, savaime nepašalina nepilnamečių vaikų interesų kaip pagrindo, į kurį teismas turi atsižvelgti padalydamas sutuoktinių bendrą turtą nelygiomis dalimis (CK 3.123 straipsnis). CK 3.3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šeimos įstatymai ir jų taikymas turi užtikrinti šeimos ir jos reikšmės visuomenėje stiprinimą, šeimos narių tarpusavio atsakomybę už šeimos išsaugojimą ir vaikų auklėjimą, galimybę visiems šeimos nariams tinkamai įgyvendinti savo teises ir apsaugoti nepilnamečius vaikus nuo netinkamos kitų šeimos narių bei kitų asmenų ir kitokių veiksnių įtakos. Toks teisinis reguliavimas reikalauja atitinkamo tėvų ir vaikų teisių įgyvendinimo, į jį privalo atsižvelgti ir teismas, inter alia padalydamas turtą pagal CK 3.123 straipsnį. Pažymėtina ir tai, kad turto vertė yra visiškai nedidelė, kreditoriaus reikalavimų patenkinimas itin maža apimtimi galėjo būti patenkintas, o atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi daug kreditorių, todėl apeliantas ir realizuotos akcijos daugių daugiausiai gautų kelis litus. Atsakovas sutiko, kad įmonės akcijos būtų priteistos jo sutuoktinei, tai taip pat teismas įvertino priimdamas skundžiamą sprendimą. Tokiu būdu nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalių turtą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).

Iš apelianto priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme – ieškovei 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti (t. 3, b.l. 111-114), kurias ji patyrė sumokėdama už teisinę pagalbą surašant privalomą procesinį dokumentą – atsiliepimą į apeliacinį skundą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens UAB „Verslo kontinenetai“ 2 000 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei I. G..

Teisėjai Romualda JanovičienėAndžej MaciejevskiAlma Urbanavičienė